Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamųjų P. Š. ir D. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kaltinamųjų skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. protokolinės nutarties, kuria netenkintas kaltinamųjų prašymas į bylą civiliniais atsakovais įtraukti notarą A. D. bei Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir skundas grąžintas jį padavusiems asmenims.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje P. Š. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, o D. Š. – pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2017 m. sausio 5 d. nutarimu I. S. pripažintas nukentėjusiuoju, o 2017 m. liepos 11 d. nutarimu – civiliniu ieškovu. Pareikštame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsniu, prašė pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo sutartį ir iš D. Š. bei P. Š. priteisti patirtą 312 000 Eur turtinę bei 15 000 Eur neturtinę žalą. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. vasario 22 d. vykusiame teisiamajame posėdyje kaltinamieji P. Š. ir D. Š. pateikė prašymą į bylą civiliniais atsakovais įtraukti 2016 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo sutartį patvirtinusį notarą A. D. ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip mokesčių administratorių, kuriam kaltinamasis D. Š. įvykdė įstatyme nustatytą pareigą sumokėti mokestinę prievolę, kilusią iš dovanojimo sutarties. Šį prašymą kaltinamieji pagrindė tuo, kad būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos notaro ir mokesčių administratoriaus teisėms bei pareigoms. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, 2018 m. vasario 22 d. teisiamajame posėdyje išklausęs proceso dalyvių nuomones, protokoline nutartimi netenkino paminėto kaltinamųjų P. Š. ir D. Š. prašymo, atsisakė į bylą civiliniais atsakovais įtraukti notarą A. D. bei Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Kaltinamieji P. Š. ir D. Š., nesutikdami su teismo 2018 m. vasario 22 d. protokoline nutartimi, kuria atmestas kaltinamųjų prašymas ir atsisakyta į bylą civiliniais atsakovais įtraukti notarą A. D. bei Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2018 m. vasario 23 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti šią nutartį, jų prašymą tenkinti ir į bylą įtraukti nurodytus asmenis.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti kaltinamųjų skundą dėl šio teismo 2018 m. vasario 22 d. protokolinės nutarties, kuria išspręstas kaltinamųjų prašymas į bylą civiliniais atsakovais įtraukti notarą A. D. bei Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir skundą grąžino jį padavusiems asmenims. Kaltinamieji P. Š. ir D. Š., ginčydami Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį, skunde prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – priimti jų skundą, panaikinti 2018 m. vasario 22 d. nutartį, kuria atsisakyta į bylą civiliniais atsakovais įtraukti notarą A. D. bei Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir visiškai patenkinti jų prašymą. Kaltinamieji teigia, kad teismas, atsisakydamas priimti skundą, šiurkščiai pažeidė jų, kaip proceso dalyvių, teises į teisingą bylos išnagrinėjimą, teisę į teisminę gynybą, kurias jiems garantuoja tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai. Teismas taip pat nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos (Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-739-282/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-108-150/2016) ir pažeidė BPK 439 straipsnio 2 dalį. Apygardos teismas, atsisakydamas priimti kaltinamųjų skundą, įvykdė formalų teisingumą ir sudarė teisines prielaidas neteisingai išspręsti baudžiamosios bylos dalį dėl civilinio ieškinio. Nukentėjusiajam civiliniame ieškinyje pareiškus reikalavimą pripažinti 2016 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo sutartį negaliojančia, civilinio ieškinio išsprendimas sukels teisines pasekmes ne tik kaltinamiesiems, bet ir notarui bei mokesčių administratoriui. Civilinių atsakovų įtraukimas į bylą niekaip negali turėti įtakos proceso operatyvumui, priešingai, jų neįtraukimas sudaro kliūtis visapusiškai ir teisingai išnagrinėti byloje pareikštą civilinį ieškinį.Apskųsta nutartis yra nemotyvuota, joje išdėstyti analogiški argumentai, kaip ir kitoje tos pačios dienos teismo priimtoje nutartyje, kuria teismas atsisakė priimti kaltinamųjų skundą dėl nutarties, kuria nutarta baudžiamąją bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje. Be to, klausimą dėl civilinių atsakovų įtraukimo į bylą teismas privalėjo išspręsti rašytine, o ne protokoline nutartimi. Kaltinamųjų P. Š. ir D. Š. skundas netenkintinas.Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis teisėta bei pagrįsta.Teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo normas, šio įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė (BPK 439 straipsnis).Viena iš kaltinamojo (-ųjų), kaip nagrinėjimo teisme dalyvio (-ių), teisių, įtvirtintų BPK 22 straipsnio 3 dalyje, yra teisė teikti prašymus. Pateikti prašymus kaltinamasis (-ieji) gali tiek tiesiogiai Baudžiamojo proceso kodekse numatytais atvejais (BPK 261 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 1 dalis ir kt.), tiek sprendžiant bet kurį klausimą, kai Baudžiamojo proceso kodekse apie galimybę pateikti prašymą nenurodoma. Nors proceso dalyviai turi nemažai teisių, tačiau procesui vadovauja teismas. Teisingumą baudžiamosiose bylose vykdo tik teismas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, BPK 6 straipsnio 1 dalis). Vykdančio teisingumą teismo nesaisto proceso dalyvių nuomonės tam tikru byloje sprendžiamu klausimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, nes konstitucinė teismo priedermė yra visapusiškai ir objektyviai ištirti visą bylos medžiagą ir priimti teisingą sprendimą. Teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo proceso dalyvių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti proceso. Teisėjas, vadovaudamas procesui, laikydamasis kiekvienos šalies teisės būti išklausytai principo, visais atvejais turi užtikrinti proceso operatyvumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią bet kokioms galimybėms vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir pan. Teismas, įgyvendindamas teisingumą ir nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, priima įvairaus pobūdžio nutartis, kurios vienu ar kitu aspektu susijusios su procese dalyvaujančių asmenų interesais. Tik teismas nusprendžia, ar nutartis surašyti kaip atskirus dokumentus ir priimti pasitarimų kambaryje, ar jas priimti pačioje posėdžių salėje ir įrašyti į teisiamojo posėdžio protokolą (BPK 253 straipsnio 2 dalis). Asmenys, manantys, kad teismo priimta nutartimi pažeidžiamos ir (ar) apribojamos jų proceso teisės, tokias nutartis baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gali skųsti aukštesniajam teismui. Žemesniojo teismo nutarčių apskundimo aukštesniajam teismui taisykles reglamentuoja BPK X dalies nuostatos (Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas). BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat šio Kodekso numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Iš šios teisės normos turinio akivaizdu, jog bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys BPK X dalyje nustatyta tvarka iš esmės gali skųsti bet kurias žemesniojo teismo nutartis, išskyrus tuos atvejus, kai Baudžiamojo proceso kodeksas nustato tam tikrą atskirą teismo nutarčių apskundimo tvarką, arba nutartis, skundžiamas apeliacine tvarka. Kita vertus, nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad dalis teismo priimamų nutarčių negali būti skundžiamos nei BPK X dalyje nustatyta tvarka, nei jokia kita tvarka. Kaip teisingai nurodė Vilniaus apygardos teismas, paprastai tai yra tokio pobūdžio nutartys, kurių vykdymas iš karto užtikrina greitą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą. Šios nutartys išvardytos BPK 439 straipsnio 2 dalyje, t. y. nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.Byloje nustatyta, kad kaltinamieji P. Š. ir D. Š. pateikė teismui prašymą į bylą įtraukti civiliniais atsakovais notarą A. D. bei Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (t. 9, b. l. 116–119). Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, 2018 m. vasario 22 d. teisiamajame posėdyje išklausęs proceso dalyvių nuomones, protokoline nutartimi netenkino šio prašymo ir atsisakė į bylą įtraukti civiliniais atsakovais notarą A. D. bei Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos motyvuodamas tuo, jog notaras atsako už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, atliekant notarinius veiksmus, o aptariamu atveju notarui nėra suformuluoti jokie kaltinimai padarius nusikalstamą veiką. Teismas taip pat vertino, kad nei notaras, nei mokesčių administratorius šiuo atveju nėra materialiai atsakingi už kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus (t. 9, b. l. 121–130). Kaltinamieji P. Š. ir D. Š., nesutikdami su tokia teismo nutartimi, kreipėsi į teismą su skundu, prašydami šią nutartį panaikinti, jų prašymą tenkinti ir į bylą įtraukti paminėtus asmenis (t. 9, b. l. 132–139). Bylą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su kaltinamųjų skundu ir konstatavęs, kad teismo nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo nėra skundžiamos BPK X dalies nustatyta tvarka, nutartimi skundą atsisakė priimti bei jį grąžino P. ir D. Š. (t. 9, b. l. 148–149).Atsižvelgęs į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas teisingai išsprendė kaltinamųjų P. Š. ir D. Š. pateikto skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. protokolinės nutarties priėmimo klausimą. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, jog teismo nutartis, kuria išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą paduotas kaltinamųjų prašymas dėl notaro A. D. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įtraukimo į bylą civiliniais atsakovais, konkrečiu atveju neskundžiama BPK 439 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Tokiu būdu nebuvo pažeisti kaltinamųjų P. Š. ir D. Š. teisėti interesai, apribotos kokios nors jų proceso teisės. Apskųsta nutartimi neužkertamas kelias nagrinėti baudžiamąją bylą iš esmės, nustatyti joje tiesą, o ją išnagrinėjus – priimti teisėtą bei pagrįstą teismo baigiamąjį aktą, įskaitant ir byloje pareikšto civilinio ieškinio teisingą išnagrinėjimą. Visus prieštaravimus dėl, kaltinamųjų nuomone, neteisingai išspręstų prašymų, konkrečiu atveju dėl teismo sprendimo atsisakyti į bylą įtraukti civiliniais atsakovais notarą A. D. ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, jie turės teisę išdėstyti apeliaciniame skunde dėl teismo priimto galutinio procesinio dokumento. Kaltinamieji be pagrindo skunde remiasi tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 1S-108-150/2016, tiek Šiaulių apygardos teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 1S-739-282/2015, pateiktais išaiškinimais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Byloje Nr. 1S-108-150/2016 nagrinėtos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėtinomis aptariamu atveju. Byloje Nr. 1S-108-150/2016 buvo sprendžiamas klausimas dėl liudytojo teisės paduoti apeliacinį skundą, kai, kaltinamajame akte aprašant kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas, aprašomi ir konkrečiai įvardijami galbūt liudytojo atlikti neteisėti veiksmai nurodant, jog jis kartu su kaltinamaisiais veikė bendrai, turėdamas vieningą tyčią ir pan., nepaisant to, kad ikiteisminis tyrimas dėl jo nutarimu buvo nutrauktas (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl kaltinamųjų P. Š. ir D. Š. teisės apskųsti teismo priimtą nutartį. Aptariamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teismo protokolinė nutartis, kuria išspręstas kaltinamųjų prašymas, sudaro skundimo objektą. Šios nutarties 15 punkte jau konstatuota, kad tokia nutartis nėra skundimo objektas. Nagrinėtos faktinės aplinkybės nesutampa su konkrečiu atveju nagrinėtinomis ir kitoje byloje Nr. 1S-739-282/2015. Toje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl asmens pripažinimo civiliniu ieškovu ir atsisakymo priimti civilinį ieškinį tuo pagrindu, kad ieškinys neatitiko formos bei turinio reikalavimų (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju I. S., kaip civilinio ieškovo, baudžiamojoje byloje pareikštas ieškinys, kuriame jis prašė pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo sutartį ir iš D. Š. bei P. Š. priteisti patirtą 312 000 Eur turtinę bei 15 000 Eur neturtinę žalą, priimtas (t. 1, b. l. 53–54, 55–57), jis nukentėjusiuoju pripažintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2017 m. sausio 5 d. nutarimu (t. 1, b. l. 51–52), o civiliniu ieškovu – 2017 m. liepos 11 d. nutarimu (t. 1, b. l. 64). Kartu aukštesnysis teismas atkreipia kaltinamųjų dėmesį į tai, kad būtent jų nurodytoje nutartyje Šiaulių apygardos teismas pripažino, jog apylinkės teismas, klausimą dėl atsisakymo priimti civilinį ieškinį ir dėl asmens nepripažinimo civiliniu ieškovu išspręsdamas, išklausęs prokuroro, kaltinamųjų bei jų gynėjų nuomonės ir sprendimą priėmęs protokoline nutartimi, nepažeidė BPK 253 straipsnio reikalavimų. Tai, kad apskųstoje nutartyje pasikartoja argumentai ir motyvai iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kaltinamųjų P. Š. ir D. Š. skundą dėl protokolinės nutarties, kuria nutarta baudžiamąją bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje, savaime nedaro apskųstos nutarties neteisėtos bei nepagrįstos. Aukštesnysis teismas nurodo, kad tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali susiklostyti tokia situacija, jog teismo išvados grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais, tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir neįvertinti.Aplinkybė, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau kaltinamiesiems, taip pat nesąlygoja, jog baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas neteisingai išnagrinėjo kaltinamųjų skundo dėl atsisakymo tenkinti jų prašymą į bylą įtraukti civiliniais atsakovais notarą A. D. ir Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmimo klausimą. Apibendrindamas aukštesnysis teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų P. Š. ir D. Š. skundas netenkintinas, o apskųsta nutartis nenaikintina.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamųjų P. Š. ir D. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.