- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- 1S-739-282/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracijos) direktoriaus Eduardo Bivainio skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. protokolinės nutarties atsisakyti pripažinti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją civiliniu ieškovu bei priimti jos civilinį ieškinį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį, 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, S. N. kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, E. A. kaltinama pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. teisiamojo posėdžio metu protokoline nutartimi atsisakė pripažinti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją civiliniu ieškovu bei priimti jos civilinį ieškinį.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius E. Bivainis skundu aukštesniajam teismui prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-26 protokolinės nutarties dalį ir priimti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2015-07-20 civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo bei 2015-10-09 pareiškimą dėl 2015-07-20 civilinio ieškinio papildymo ir išspręsti 2015-10-09 pareiškime prašomus išspręsti procesinius prašymus (pripažinti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją civiline ieškove, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. S. civiliniais atsakovais baudžiamojoje byloje Nr. 1-790-899/2015). Teigia, kad teismas, atsisakydamas priimti byloje civilinį ieškinį bei pripažinti Administraciją civiliniu ieškovu byloje, pažeidė BPK ir CPK nuostatas. Nurodo, kad iš bylos matyti, jog Šiaulių miesto savivaldybei buvo padaryta didelė žala, civilinis ieškinys byloje buvo pateiktas iki įrodymų tyrimo pradžios (pastebi, kad dar prieš bylos perdavimą į teismą), todėl BPK 112 straipsnio reikalavimai nepažeisti ir teisėjas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti civilinį ieškinį. Teigia, kad teisėjas turėjo priimti ne protokolinę, o atskirą nutartį dėl civilinio ieškinio priėmimo (nepriėmimo) ir Administracijos pripažinimo (nepripažinimo) civiliniu ieškovu byloje, nes šiuos klausimus teisėjas vienasmeniškai turėjo išspręsti rašytinio proceso tvarka priimdamas sprendimą perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (CPK 115, 137 straipsnis, BPK 232, 233, 238 straipsnis), Administraciją kviesti dalyvauti teisiamajame posėdyje kaip civilinį ieškovą, o nustatęs, kad civiliniame ieškinyje yra trūkumų, turėjo nustatyti terminą šiems trūkumams pašalinti. To teismas nepadarė. Be to, teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti Administraciją pripažinti civiliniu ieškovu, nenurodė aiškaus teisinio pagrindo, kodėl trečiųjų asmenų įtraukimas civiliniame ieškinyje yra negalimas ir kaip tai įtakoja atsisakymą apskritai pripažinti Administraciją civiliniu ieškovu. Pastebi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgą Nr. 29 baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, todėl ieškinio pareiškimai savo forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Nurodo, kad net, jei teismas ir laikytų, kad trečiųjų asmenų nurodymas civiliniame ieškinyje yra negalimas, tai nėra pagrindas netenkinti Administracijos prašymo pripažinti ją civiline ieškove byloje. Pastebi, kad BPK 45 straipsnis ne tik įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teisėją išaiškinti teises, bet ir sudaryti proceso dalyviams galimybes realiai savo teisėmis naudotis, t. y. išreikalauti dokumentus, apklausti liudytojus, patikslinti ieškinį ir kt. Šiuo atveju teismas įstatymo nustatytų pareigų neįvykdė. Teigia, kad teismo argumentas, jog nėra konkrečiai nurodyta, iš kurių asmenų prašoma priteisti tam tikrą turtinę žalą, bei kad vienu ieškinio reikalavimu yra prašoma priteisti solidariai, kitu ieškinio reikalavimu neprašoma priteisti solidariai, ir tai yra tam tikri trukdžiai procesui, yra nepagrįstas, nes Administracija negali iš anksto žinoti būsimo teismo nuosprendžio, todėl sumodeliavo reikalavimus atsižvelgiant į galimus teismo nuosprendžio variantus bei į 2015-10-09 pareiškime dėl civilinio ieškinio papildymo nurodytų procesinių prašymų galimą išsprendimą, be to, tai nėra pagrindas atsisakyti priimti civilinį ieškinį ir pripažinti Administraciją civiliniu ieškovu byloje. Pastebi, kad proceso eigoje ieškinio dalykas gali būti keičiamas (didinamas ar mažinamas civilinis ieškinys). Nurodo, kad paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis (įtariamasis), jis atskiru procesiniu sprendimu atsakovu neįvardijamas ir nepripažįstamas civiliniu atsakovu, o tais atvejais, kai nustatoma, kad už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako įtariamasis (kaltinamasis) ir už jo veiką materialiai atsakingi asmenys arba tik materialiai atsakingas asmuo (pvz., padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, darbdavys), tokio asmens pripažinimas atsakovu yra išsprendžiamas priimant atskirą sprendimą. Pažymėtina, kad pagal BPK 45 straipsnį teismas turi būti aktyvus sprendžiant baudžiamajame procese civilinio ieškinio klausimus, todėl tuo atveju, kai civilinis ieškovas nepareiškia valios dėl civilinio atsakovo įtraukimo į procesą, teismas privalo priimti sprendimą dėl materialiai už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus atsakingo asmens įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti byloje pripažintas civiliniu atsakovu, kadangi pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Administracijos pasirašytą 2011-09-09 4 priedą Nr. SŽ-885 prie 2010 m. rugpjūčio 10 d. sutarties Nr. SŽ-765 atsakingu už (duomenys neskelbtini) gatvės nutiesimo darbų techninę priežiūrą buvo paskirtas R. Š., kad pagal 2015 m. balandžio 30 d. FNTT Šiaulių apygardos valdybos specialisto išvadą Nr. 5-4/29 bei ekspertizės aktą Nr. SE14/145 neatlikta darbų už 28 824,62 Eur (CK 6.264 straipsnis). Pažymi, kad BPK 110 straipsnis nesieja nukentėjusiojo asmens pripažinimo civiliniu ieškovu su įtarimų pareiškimu konkretiems asmenims, o sieja su jam padaryta žala, todėl gavęs civilinį ieškinį ir nustatęs, kad civiliniame ieškinyje prašoma priteisti suma yra susijusi su nusikalstama veika, teismas turi priimti nutartį pripažinti tokį asmenį civiliniu ieškovu, o ieškinio, teikiamo baudžiamojoje byloje reikalavimuose, nėra būtina nurodyta konkrečių asmenų, iš kurių prašoma priteisti žalą.
Nesutinka su teismo argumentu, kad proceso ekonomiškumas, operatyvumas ir kiti principai bus aiškesni nagrinėjant civilinę bylą, kadangi bet kuriuo atveju civilinė byla dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo negali būti išnagrinėta anksčiau, nei nusprendžiama dėl nusikaltimą padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės, taigi, pradėjus civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, ši byla vis tiek būtų sustabdyta, be to, pats teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje nagrinėjant šį klausimą, reikėtų jau žinoti nusikalstamo fakto buvimą ar nebuvimą. Taip pat nesutinka teismo argumentu dėl Administracijos neveikimo, nes civilinį ieškinį pateikė nepaleidę termino, pateikė atskirą reikalavimą, taip patikslindama, kokius procesinius prašymus pirmiausia prašo išspręsti. Pastebi, kad teismas turėjo teisę tenkinti visus procesinius prašymus, taip pat turėjo teisę ir atmesti prašymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. S. įtraukimo į bylą civiliniais atsakovais, jei manė, kad tokiais baudžiamojoje byloje jie negali būti. Tačiau tokie Administracijos prašymai nėra pagrindas atsisakyti pripažinti Administraciją civiliniu ieškovu byloje, nes ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų duomenų pagrindu yra akivaizdu, kad yra padaryta žala ir kad yra teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje yra trys kaltinamieji, kurie (nei patys, nei jų gynėjai) neskundė sprendimų dėl J. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nepanaikina civilinės atsakomybės klausimo, o J. S., kaip įtariamoji, dalyvavo baudžiamojoje byloje, savo kaltę pripažino, todėl mano, kad 23 420,89 Eur žala buvo padaryta galbūt visų 4 įtariamųjų (kaltinamųjų) bendrais neteisėtais veiksmais, dėl to J. S. turi būti pripažinta civiline atsakove byloje taip operatyviau ir ekonomiškiau išsprendžiant žalos atlyginimo klausimą. Pastebi, kad, jei teismas būtų atmetęs prašymą įtraukti J. S. civiline atsakove baudžiamojoje byloje, Administracijai liktų procesinė teisė jos vienos atžvilgiu kelti civilinę bylą ir ją sustabdyti, kol bus išspręstas trijų kaltinamųjų kaltės klausimas šioje baudžiamojoje byloje, o įsiteisėjus teismo nuosprendžiui atitinkamai toliau sustabdytoje civilinėje byloje Administracija galėtų tikslinti reikalavimus dėl 23 420 89 Eur žalos paskirstymo solidariai tarp visų už žalą atsakingų asmenų.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus E. Bivainio skundą kaltinamojo R. Š. gynėjas adv. V. Kairys ir kaltinamosios S. N. gynėjas adv. V. Sirvydis prašo Administracijos skundą atmesti ir palikti galioti teismo protokolinę nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administracijos atstovas skunde teigia, kad teismas sprendimą atsisakyti priimti civilinį ieškinį ir Administraciją pripažinti civiliniu ieškovu privalėjo išspręsti priimdamas atskirą dokumentą, vienasmeniškai, rašytinio proceso tvarka perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Toks Administracijos atstovo skundo argumentas yra iš dalies teisingas. Iš bylos matyti, kad civilinis ieškinys byloje buvo gautas tuo metu, kai prokuroras byloje jau rašė kaltinamąjį aktą, todėl Administracijos civilinį ieškinį kartu su baudžiamąja byla prokuroras perdavė teismui. Pagal BPK 238 straipsnio 1 dalį teisėjas gautus proceso dalyvių ir kitų asmenų prašymus dėl leidimo dalyvauti nagrinėjant bylą, dėl civilinio ieškinio ir jo užtikrinimo priemonių išnagrinėja spręsdamas bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimą, o vėliau gautus prašymus – kai jie gaunami. Pagal šią nuostatą apylinkės teismas, gavęs baudžiamąją bylą ir joje esantį Administracijos civilinį ieškinį bei reikalavimą pripažinti Administraciją civiliniu ieškovu byloje, sprendimą turėjo priimti 2015-08-10 priimdamas nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš bylos matyti, kad minėta nutartimi apylinkės teismas neišsprendė Administracijos prašymo leisti byloje dalyvauti civiliniu ieškovu bei nepriėmė jokio motyvuoto sprendimo dėl byloje Administracijos pateikto civilinio ieškinio priėmimo ar atsakymo jį priimti. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad apylinkės teismas, civilinio ieškinio priėmimo ir Administracijos pripažinimo civiliniu ieškovu klausimo neišsprendęs nutartimi perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nesilaikė BPK 238 straipsnio reikalavimo. Iš bylos taip pat matyti, kad civilinio ieškinio priėmimo ir Administracijos pripažinimo civiliniu ieškovu klausimas buvo sprendžiamas teisiamojo posėdžio metu. Pagal BPK 253 straipsnį teismas, nagrinėjimo metu iškilusius klausimus išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones, bei nusprendžia, ar nutartis surašyti kaip atskirus dokumentus ir priimti pasitarimų kambaryje, ar jas priimti pačioje posėdžių salėje ir įrašyti į teisiamojo posėdžio protokolą. Taigi, apylinkės teismas, klausimą dėl atsisakymo priimti civilinį ieškinį ir dėl Administracijos nepripažinimo civiliniu ieškovu išspręsdamas išklausęs prokuroro ir kaltinamųjų bei jų gynėjų nuomonės ir skundžiamą sprendimą priėmęs protokoline nutartimi, BPK 253 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Administracijos atstovas skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti civilinį ieškinį ir Administraciją pripažinti civiliniu ieškovu.
BPK 109 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinį ieškinį baudžiamajame procese, nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. BPK 112 straipsnio, reglamentuojančio civilinio ieškinio pareiškimą, 1 dalis numato, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2015-07-20 prokurorui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė Administraciją pripažinti civiliniu ieškovu bei reikalavo atlyginti dėl kaltinamųjų nusikalstamų veikų patirtą turtinę žalą (7 t. 81–87 b. l.). Taigi, nagrinėjamu atveju buvo visos reikiamos įstatyme numatytos sąlygos Administraciją pripažinti civiliniu ieškovu ir jo civilinį ieškinį priimti ir nagrinėti kartu su baudžiamąją byla, todėl apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti civilinį ieškinį ir Administraciją pripažinti civiliniu ieškovu šioje baudžiamojoje byloje. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad apylinkės teismas atsisakė priimti civilinį ieškinį tuo pagrindu, kad ieškinys neatitinka formos ir turinio reikalavimų, nes ieškinyje nurodyti tretieji asmenys, tarp atsakovų nurodytas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nenurodyti konkretūs asmenys, iš kurių prašoma priteisti tam tikrą turtinę žalą. Tačiau BPK 109–118 straipsniuose, reglamentuojančiuose žalos atlyginimą, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas, nenumatyti civilinio ieškinio formos ir turinio reikalavimai, be to, BPK nuostatos nedraudžia tikslinti pateikto civilinio ieškinio bylos nagrinėjimo metu. Pastebėtina, kad teismas, iš esmės išnagrinėjęs bylą, nusprendžia, ar apskritai tenkinti civilinį ieškinį ir kokia apimtimi bei iš kurių asmenų priteisti žalos atlyginimą. Taigi, apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti civilinį ieškinį ir Administraciją pripažinti civiliniu ieškovu tuo pagrindu, kad ieškinys neatitinka formos ir turinio reikalavimų.
Pripažinus, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti civilinį ieškinį ir Administraciją pripažinti civiliniu ieškovu, konstatuojama, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas (BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundo reikalavimas civiliniais atsakovais byloje pripažinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistą J. S. ir kaltinamojo R. Š. darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“ netenkinamas, nes J. S. šioje baudžiamojoje byloje nėra kaltinamoji bei nėra materialiai atsakinga už kaltinamųjų kaltais veiksmais padarytą žalą, o pripažinti civiliniu atsakovu R. Š. darbdavį apylinkės teismas turės teisę nuspręsti nagrinėdamas bylą bei nustatęs, jog tai yra būtina.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. protokolinę nutartį – atsisakyti pripažinti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją civiliniu ieškovu bei priimti jos civilinį ieškinį – panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą.
Šiaulių miesto savivaldybės administraciją pripažinti civiliniu ieškovu ir priimti jos civilinį ieškinį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.