Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. K. gynėjo advokato Simono Slapšinsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti gynėjo skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 21 d. protokolinės teismo nutarties, kuria atmestas prašymas grąžinti bylą prokurorui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnį kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 226 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 227 straipsnio 1–3 dalis. Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2018 m. rugpjūčio 21 d., kaltinamojo R. K. gynėjas advokatas S. Slapšinskas pareiškė prašymą nagrinėjamą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, nes, gynėjo nuomone, surašytas kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio procesiniam dokumentui.Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija, pasitarusi vietoje, protokoline nutartimi tokio kaltinamojo R. K. gynėjo prašymo netenkino. Šią išvadą teisėjų kolegija pagrindė tuo, kad, jos nuomone, byloje surašytas kaltinamasis aktas neturi tokių trūkumų, kurie neleistų pradėti nagrinėti bylą. Teisėjų kolegija vertino, kad kaltinamajame akte išdėstytos aplinkybės, gausiai kritikuojamos gynėjo, bus tiriamos vyksiančiame teisminiame nagrinėjime.Kaltinamojo R. K. gynėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. protokoline nutartimi, Lietuvos apeliaciniam teismui per apygardos teismą 2018 m. rugpjūčio 23 d. padavė skundą. Skunde gynėjas nurodė, kad protokolinė nutartis nemotyvuota, dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto varžomos kaltinamojo teisės ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakė priimti kaltinamojo R. K. gynėjo skundą. Teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis BPK 439 straipsnio 2 dalimi konkrečiu atveju žemesniojo teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta teismo posėdyje dėl gynėjo pareikšto prašymo, yra neskundžiama. Skunde kaltinamojo R. K. gynėjas, ginčydamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – gynėjo skundą priimti ir perduoti jį nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Gynėjas nurodo, kad apskųstoje nutartyje bylą nagrinėjantis teismas neatsižvelgė į tai, jog jis skundą padavė ne dėl žemesniojo teismo nutarties, kurios vykdymas užtikrina greitą ir visapusišką bylos nagrinėjimą, bet dėl suvaržytų kaltinamojo teisių, garantuojamų nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų. Neišsprendus kaltinamojo akto trūkumų pašalinimo klausimo, tęsis kaltinamojo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas iki tol, kol teismas priims galutinį teismo baigiamąjį aktą. Gynėjo įsitikinimu, teismui atsisakius priimti jo skundą, taip pat buvo pažeistas rungimosi principas, nes, teisėjų kolegijai tenkinus gynėjo prašymą, valstybinis kaltintojas turėtų teisę apskųsti tokią nutartį. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius 2018 m. rugsėjo 6 d. atsiliepime į kaltinamojo gynėjo S. Slapšinsko skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad gynėjo prašymas Vilniaus apygardos teisme buvo išspręstas BPK 270 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Tuo tarpu BPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutartys dėl proceso dalyvių prašymo nagrinėjimo neskundžiamos. Todėl kaltinamojo gynėjo skundas yra atmestinas. Kaltinamojo R. K. gynėjo skundas netenkintinas.Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo normas, šio įstatymo taikymo ir aiškinimo klaidų nepadarė (BPK 439 straipsnis).BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK nustatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Tačiau pagal BPK 439 straipsnio 2 dalį dalis teismo priimamų nutarčių skundžiamos būti negali, t. y. nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo. Paprastai tai yra tokio pobūdžio nutartys, kurių vykdymas iš karto užtikrina greitą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą. Tokiu būdu BPK 439 straipsnio nuostata stengiamasi numatyti balansą tarp poreikio efektyviai išspręsti ginčus dėl galimai pažeistų proceso dalyvių teisių iš vienos pusės, ir proceso greitumo iš kitos. Tuo tarpu tokie teisinio ginčo klausimai, kaip, pvz., įrodymų pagrįstumas ar veikos teisinis kvalifikavimas yra teisminio nagrinėjimo dalykas, o priimtas teismo nuosprendis gali būti skundžiamas aukštesnei instancijai. Atsižvelgęs į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes apygardos teismas teisingai išsprendė kaltinamojo R. K. gynėjo pateikto skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. protokolinės nutarties priėmimo klausimą. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismo nutartis, kuria buvo išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą paduotas kaltinamojo R. K. gynėjo prašymas, pagal BPK 439 straipsnio 2 dalį neskundžiama. Panašios pozicijos laikomasi ir apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 1S-5-165/2016, Nr. 1S-70-177/2018, Nr. 1S-178-202/2018 ir kt.).Kitaip nei skunde teigia gynėjas, nei kaltinamojo R. K. procesinės teisės, nei esminiai baudžiamojo proceso principai, įskaitant rungimosi principą, įtvirtintą BPK 7 straipsnyje, konkrečiu atveju pažeisti nebuvo. Apskųstąja nutartimi neužkertamas kelias nagrinėti baudžiamąją bylą iš esmės, nustatyti joje tiesą, o ją išnagrinėjus – priimti teisėtą bei pagrįstą teismo baigiamąjį aktą. Pažymėtina, kad kaltinime nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi, ir neišnagrinėjus jų teisiamajame posėdyje, priimant nuosprendį, jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Esant būtinybei kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos tiek prokuroro prašymu, tiek bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva, ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Visus prieštaravimus dėl, kaltinamojo nuomone, neteisingai išspręstų prašymų jis turi teisę išdėstyti apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio. Be kita ko, kaltinamojo R. K. gynėjas skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 1S-134-165/2017, pateiktais išaiškinimais. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Tačiau byloje Nr. 1S-134-165/2017 nagrinėtos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėtinomis aptariamu atveju. Byloje Nr. 1S-134-165/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo gynėjo pateikto prašymo panaikinti vieną iš kaltinamajam taikomų kardomųjų priemonių – asmens dokumento paėmimą, taigi tokia priemonė, kuri betarpiškai įtakoja asmens interesus. Tuo tarpu aptariamoje byloje sprendžiamas kitas klausimas, ar gali būti skundžiama teismo protokolinė nutartis, kuria buvo atmestas kaltinamojo R. K. gynėjo prašymas pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Gynėjo prašyme ginčijami kaltinamojo akto aspektai, kaip pažymėta aukščiau, nagrinėtini pagrindinėje byloje.