Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamųjų P. Š. ir D. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kaltinamųjų skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. protokolinės nutarties, kuria nutarta baudžiamąją bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje, ir skundas grąžintas jį padavusiems asmenims.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje P. Š. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, o D. Š. – pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį.Vilniaus apygardos teisme 2017 m. gruodžio 29 d. gautas nukentėjusiojo I. S. atstovo advokato J. S. (J. S.) prašymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 9 straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje. Šį prašymą nukentėjusiojo atstovas pagrindė tuo, kad byloje yra duomenų apie nukentėjusiojo privatų gyvenimą ir komercinės veiklos ypatumus. Atstovo nuomone, tokių duomenų paviešinimas nukentėjusiajam sukeltų negrįžtamas neigiamas pasekmes privačioje aplinkoje ir versle.Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, 2018 m. vasario 22 d. teisiamajame posėdyje išklausęs proceso dalyvių nuomones, protokoline nutartimi tenkino paminėtą nukentėjusiojo I. S. atstovo prašymą ir nutarė bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje.Kaltinamieji P. Š. ir D. Š., nesutikdami su teismo 2018 m. vasario 22 d. protokoline nutartimi baudžiamąją bylą nagrinėti neviešai, 2018 m. vasario 23 d. padavė teismui skundą, prašydami panaikinti šią nutartį ir bylą nagrinėti viešai. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti kaltinamųjų P. Š. ir D. Š. skundą dėl šio teismo 2018 m. vasario 22 d. protokolinės nutarties, kuria išspręstas nukentėjusiojo atstovo prašymas bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje, ir skundą grąžino jį padavusiems asmenims.Kaltinamieji P. Š. ir D. Š., ginčydami Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį, skunde prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – priimti jų skundą bei panaikinti 2018 m. vasario 22 d. nutartį, kuria nuspręsta bylą nagrinėti neviešai. Teismas, neteisėtai atsisakydamas priimti skundą, šiurkščiai pažeidė jų, kaip proceso dalyvių, teises, įskaitant, bet neapsiribojant, teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, teisę į teisminę gynybą, kurias jiems garantuoja tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai. Teismas, nuspręsdamas bylą nagrinėti neviešai, nesant tam jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nepagrįstai suteikė privilegijų nukentėjusiajam, kaltinimo įvardijamam kaip „sėkmingam verslininkui“. Apygardos teismas, atsisakydamas priimti kaltinamųjų skundą, nukrypo nuo Apeliacinio teismo formuojamos praktikos (byla Nr. 1S-108-150/2016) ir pažeidė BPK 439 straipsnio 2 dalį. Asmens teisė į teisminę gynybą lemia kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės teisminiame procese pažeistos, teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus bei valstybės pareigą užtikrinti veiksmingą šio asmens teisės įgyvendinimo mechanizmą, tačiau tai pirmosios instancijos teismas paneigė. Be to, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas buvo nutaręs bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje. Kaltinamųjų P. Š. ir D. Š. skundas netenkintinas.Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo normas, šio įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė (BPK 439 straipsnis).Viena iš nukentėjusiojo ar jo atstovo, kaip nagrinėjimo teisme dalyvių, teisių, įtvirtintų BPK 28 straipsnio 2 dalyje, yra teisė teikti prašymus. Pateikti prašymus nukentėjusysis ar jo atstovas gali tiek tiesiogiai Baudžiamojo proceso kodekse numatytais atvejais (BPK 261 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 1 dalis ir kt.), tiek sprendžiant bet kurį klausimą, kai Baudžiamojo proceso kodekse apie galimybę pateikti prašymą nenurodoma. Nors proceso dalyviai turi nemažai teisių, tačiau procesui vadovauja teismas. Teisingumą baudžiamosiose bylose vykdo tik teismas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, BPK 6 straipsnio 1 dalis). Vykdančio teisingumą teismo nesaisto proceso dalyvių nuomonės tam tikru byloje sprendžiamu klausimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, nes konstitucinė teismo priedermė yra visapusiškai ir objektyviai ištirti visą bylos medžiagą ir priimti teisingą sprendimą. Teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo proceso dalyvių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti proceso. Teisėjas, vadovaudamas procesui, laikydamasis kiekvienos šalies teisės būti išklausytai principo, visais atvejais turi užtikrinti proceso operatyvumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią bet kokioms galimybėms vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir pan. Teismas, įgyvendindamas teisingumą ir nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, priima įvairaus pobūdžio nutartis, kurios vienu ar kitu aspektu susijusios su procese dalyvaujančių asmenų interesais. Tik teismas nusprendžia, ar nutartis surašyti kaip atskirus dokumentus ir priimti pasitarimų kambaryje, ar jas priimti pačioje posėdžių salėje ir įrašyti į teisiamojo posėdžio protokolą (BPK 253 straipsnio 2 dalis). Asmenys, manantys, kad teismo priimta nutartimi pažeidžiamos ir (ar) apribojamos jų proceso teisės, tokias nutartis baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gali skųsti aukštesniajam teismui. Žemesniojo teismo nutarčių apskundimo aukštesniajam teismui taisykles reglamentuoja BPK X dalies nuostatos (Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas). BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat šio Kodekso numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. Iš šios teisės normos turinio akivaizdu, jog bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys BPK X dalyje nustatyta tvarka iš esmės gali skųsti bet kurias žemesniojo teismo nutartis, išskyrus tuos atvejus, kai Baudžiamojo proceso kodeksas numato tam tikrą atskirą teismo nutarčių apskundimo tvarką, arba nutartis, skundžiamas apeliacine tvarka. Kita vertus, nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad dalis teismo priimamų nutarčių negali būti skundžiamos nei BPK X dalyje nustatyta tvarka, nei jokia kita tvarka. Kaip teisingai nurodė Vilniaus apygardos teismas, paprastai tai yra tokio pobūdžio nutartys, kurių vykdymas iš karto užtikrina greitą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą. Šios nutartys išvardytos BPK 439 straipsnio 2 dalyje, t. y. nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo I. S. atstovas pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje (t. 8, b. l. 173–174). Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, 2018 m. vasario 22 d. teisiamajame posėdyje išklausęs proceso dalyvių nuomones, protokoline nutartimi tenkino šį prašymą ir nutarė bylą nagrinėti neviešai motyvuodamas tuo, jog tokiu būdu bus užtikrintas ir įgyvendintas asmens – nukentėjusiojo – privataus gyvenimo apsaugos principas (t. 9, b. l. 121–130). Kaltinamieji P. Š. ir D. Š., nesutikdami su tokia teismo nutartimi, kreipėsi į teismą paduodami skundą ir prašydami šią nutartį panaikinti bei bylą nagrinėti viešai (t. 9, b. l. 140–145). Bylą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su kaltinamųjų skundu ir konstatavęs, kad teismo nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo nėra skundžiamos BPK X dalyje nustatyta tvarka, nutartimi skundą atsisakė priimti bei jį grąžino P. ir D. Š. (t. 9, b. l. 146–147).Atsižvelgęs į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas teisingai išsprendė kaltinamųjų P. Š. ir D. Š. pateikto skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. protokolinės nutarties priėmimo klausimą. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, jog teismo nutartis, kuria išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą paduotas nukentėjusiojo atstovo prašymas dėl neviešo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, neskundžiama BPK 439 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Aukštesnysis teismas nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo pažeisti kaltinamųjų P. Š. ir D. Š. teisėti interesai, apribotos kokios nors jų proceso teisės. Kaltinamųjų apskųsta nutartimi neužkertamas kelias nagrinėti baudžiamąją bylą iš esmės, nustatyti joje tiesą, o ją išnagrinėjus – priimti teisėtą bei pagrįstą teismo baigiamąjį aktą. Kaltinamieji visus prieštaravimus dėl, jų nuomone, neteisingai išspręstų prašymų, konkrečiu atveju dėl teismo sprendimo bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje, turės teisę išdėstyti apeliaciniame skunde dėl teismo priimto galutinio procesinio dokumento. Kaltinamieji be pagrindo skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 1S-108-150/2016, pateiktais išaiškinimais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Byloje Nr. 1S-108-150/2016 nagrinėtos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėtinomis aptariamu atveju. Byloje Nr. 1S-108-150/2016 buvo sprendžiamas klausimas dėl liudytojo teisės paduoti apeliacinį skundą, kai, kaltinamajame akte aprašant kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas, aprašomi ir konkrečiai įvardijami galbūt liudytojo atlikti neteisėti veiksmai nurodant, jog jis kartu su kaltinamaisiais veikė bendrai, turėdamas vieningą tyčią ir pan., nepaisant to, kad prieš jį nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl kaltinamųjų P. Š. ir D. Š. teisės apskųsti teismo priimtą nutartį. Aptariamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar teismo protokolinė nutartis, kuria išspręstas nukentėjusiojo atstovo prašymas, sudaro skundimo objektą. Šios nutarties 14 punkte jau konstatuota, kad tokia nutartis nėra skundimo objektas.Aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi (t. 8, b. l. 150–154) perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, buvo nutaręs bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje, neturi jokios prejudicinės galios ir savaime nereiškia, kad šis klausimas, paaiškėjus duomenims, aktualiems sprendžiant klausimą dėl bylos nagrinėjimo (ne)viešame teismo posėdyje, negali būti iš naujo nagrinėjamas teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje.Vien tai, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau kaltinamiesiems, taip pat nesąlygoja, jog bylą nagrinėjantis teismas neteisingai išnagrinėjo kaltinamųjų skundo dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo neviešame teismo posėdyje priėmimo klausimą. Apibendrindamas aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų P. Š. ir D. Š. skundas netenkintinas, o apskųstoji nutartis nenaikintina.