Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jolantos Čepukėnienės ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. D. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punkte (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), 25 straipsnio 4 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams (pridedant dalį – vienerius metus laisvės atėmimo bausmės), ir V. D. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas V. D. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gruodžio 28 d. 09.20 val. iki 2021 m. gruodžio 29 d. 16.16 val. (dvi dienos) bei pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, atlikta bausmė ir pagal šį nuosprendį įskaitytini laikotarpiai.

Taip pat šiuo nuosprendžiu J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), 25 straipsnio 4 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) ir 260 straipsnio 3 dalį, tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.12. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, Nr. 2K-365/2011, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015).

2.13. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui taip pat labai svarbi kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, 2K-24-689/2019). Apelianto manymu, jo skunde aukščiau aprašytos nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės, nuteistojo asmenybė ir elgesys po nusikalstamos veikos leidžia jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

3.2. Apeliantas, nurodydamas kasacinio teismo praktiką bei nuteistojo asmeninio pobūdžio aplinkybes (paimta paskola, ligotas tėvas, legalios pajamos ir kt.), mano, jog yra pagrindas dar kartą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jam dar labiau švelninti bausmę. Visgi apeliaciniame skunde V. D. nurodomos šeimyninio pobūdžio aplinkybės ir socialiniai ryšiai, kuriems apeliantas suteikia tokią didelę reikšmę, šiuo konkrečiu atveju turėtų būti laikytinos įprastomis gyvenimiškomis aplinkybėmis, kurios, be abejo, pripažintinos kaip turinčios reikšmės individualizuojant bausmę, tačiau nėra tiek išimtinės, kad V. D. būtų paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė arba jos dydis būtų mažinamas iki 3 metų laisvės atėmimo. Pabrėžiama, kad šios aplinkybės turi būti vertinamos ne atskirai, bet kartu su padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis. Akcentuojama tai, kad asmenybę ir socialinę padėtį apibrėžiančios aplinkybės nesutrukdė nuteistajam įvykdyti nusikaltimą. Pažymima, kad nei paties nusikaltimo padarymo rūšinis pavojingumas (disponuota narkotinėmis medžiagomis veikiant organizuota grupe), nei nuteistojo asmenybė (teistas du kartus, be kita ko, ir už narkotinių medžiagų kontrabandą) nesudaro jokio pagrindo dar kartą ir dar labiau švelninti bausmę. O tai, kad apeliantas tyrimo metu bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, pirmosios instancijos teismas jau įvertino, spręsdamas V. D. skirtos bausmės klausimą. Apeliaciniame skunde nurodytos kasacinio teismo nutartys nevertintinos kaip precedentas, kadangi V. D. nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nustatytoms šioje byloje.

3.4. Taigi, teismas tinkamai įvertino nuteistojo V. D. ir jo padarytos veikos pavojingumą ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Net ir įvertinus apelianto skunde akcentuotas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios nėra tiek išimtinės, kad būtų pagrindas dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę ar parinkti kitos rūšies bausmę, teismo V. D. paskirta 8 metų subendrinta laivės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui. Paskirta bausmė yra atitinkanti padarytai nusikalstamai veikai, tačiau kitos rūšies bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, skyrimas neatitiktų BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirties, nes nesulaikytų nuo kitų nusikalstamų veikų padarymo, neskatintų laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis V. D. neskundžia byloje nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei V. D. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo tinkamai. Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė nuteistajam V. D. teisingą bausmę, kurią bendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

6. Pažymėtina, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

7. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas taip pat turi atsižvelgti į bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 41 ir 61 straipsniuose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų skirdamas bausmę nuteistajam nepadarė.

8. Papildomai pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K-276-1073/2020, 2K-111-511/2021, 2K-125-689/2021, 2K-155-489/2023).

9. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. D. už nurodytą nusikalstamą veiką skyrė vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, tačiau, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas minimalus šios bausmės dydį – 7 metus laisvės atėmimo.

10. Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį numatyta alternatyvų neturinti itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, jos darymo metu ir po padarytos veikos. V. D. nevedęs, dirba, gauna legalias pajamas, prižiūri ligotą tėvą. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimas pateikė V. D. charakteristiką, kurioje nurodoma, kad V. D. bausmės atlikimo metu charakterizuojamas teigiamai. Jis atlikdamas bausmę mokėsi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro Paslaugų verslo skyriuje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos charakteristikos duomenimis, V. D. yra geras, kvalifikuotas darbuotojas, punktualus ir sąžiningas, padedantis kitiems. V. D. baustas tris kartus už KET taisyklių pažeidimus. Vertindamas nuteistojo asmenybę, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad V. D. anksčiau teistas už narkotinių medžiagų kontrabandą ir smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, t. y. vienas iš ankstesnių nusikaltimų taip pat buvo susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad V. D. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios (pirmosios apklausos momento) davė išsamius parodymus, kurių metu nurodė visas jam žinomas aplinkybes. Jis ne tik išsamiai atskleidė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, detalizavo kitų asmenų veiksmus, tačiau ir ne formaliai, o nuoširdžiai gailėjosi dėl tokių savo veiksmų, tyrimo metu bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais. Byloje nustatyta V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei padėjo išaiškinti šioje nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad labai didelis narkotinių medžiagų kiekis nebuvo išplatintas ir nepateko į apyvartą, todėl V. D. nusikalstami veiksmai neigiamų padarinių kitiems asmenims nesukėlė. Organizuotos grupės sudėtyje nuteistojo veiksmai vertintini kaip vykdytojo, padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, priešingai, gerai suplanuotas, konspiruotas, pasiskirstant vaidmenimis. V. D. veikdamas organizuota grupe disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuris nedaug viršija Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytą labai didelį šių narkotinių medžiagų kiekį. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad iš šios nusikalstamos veikos nuteistasis būtų gavęs neteisėtų pajamų.

11. Atsižvelgdamas į nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas iš esmės pagrįstai vertino, kad jos rodo mažesnį nuteistojo padaryto nusikaltimo ir jo paties asmenybės pavojingumą, todėl bausmės, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, už padarytą veiką paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai ir bausmės tikslai V. D. atžvilgiu bus pasiekti ir teisingumo principo įgyvendinimas užtikrintas paskyrus jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali bausmė, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimas septyneriems metams. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuteistojo atžvilgiu pagrįstai netaikė apeliaciniame skunde nurodyto BK 62 straipsnio nuostatų, kadangi nenustatyta šio BK straipsnio taikymui reikalaujamų sąlygų visuma, todėl švelnesnė bausmė apeliantui tinkamai paskirta pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų duomenų, kuriuos įvertino pirmosios instancijos teismas, matyti, jog apelianto skunde akcentuojamos aplinkybės, kurios rodo mažesnį nei tipinį BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos ir jį padariusio asmens, t. y. apelianto, pavojingumą bei laikytinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, apygardos teismo jau buvo įvertintos, nuteistojo atžvilgiu pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą nurodytų nuteistąjį ir jo padarytą nusikaltimą charakterizuojančių aplinkybių ir šiuo pagrindu keisti, t. y. dar labiau švelninti, nuteistajam V. D. paskirtą bausmę.

12. Apeliantas skunde teigia, kad net ir paskirta švelnesnė 7 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir neteisinga, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto vertinimu sutikti neturi pagrindo. Nors pirmiau nurodytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, charakterizuojančios nuteistojo ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, pagrįstai leido apygardos teismui skirti mažesnį nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalų dydį, t. y. septynerius metus laisvės atėmimo, tačiau šios aplinkybės nerodo tokio išskirtinai mažo nuteistojo ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumo, jog būtų pagrindas nuteistajam skirti skunde nurodomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę ar dar labiau mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Pažymėtina, jog nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, veikdamas organizuotoje grupėje, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jo, kaip vykdytojo, vaidmuo buvo pakankamai aktyvus, nes būtent nuteistasis V. D. Ispanijoje surado asmenį, iš kurio atlygintinai įgijo labai didelį kiekį – 3480 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), taigi jis nusikaltimo padarymui panaudojo savo turimus ryšius užsienyje, pats nuvyko į Ispaniją ir įgijo nurodytą kiekį narkotinės medžiagos, padarytas nusikaltimas buvo gerai organizuotas, su konspiracijos požymiais, nuteistasis nuolatos palaikė konspiracinį ryšį su nusikaltimo organizatoriumi J. P., kaip minėta, V. D. anksčiau jau buvo teistas už narkotinių medžiagų kontrabandą, šios aplinkybės rodo, kad padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinio pobūdžio, padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės pavojingumas, nors apygardos teismui ir leido spręsti apie šiek tiek mažesnį padaryto labai sunkaus nusikaltimo rūšinį pavojingumą, tačiau nagrinėjamu atveju pagrindžia būtent realios laisvės atėmimo bausmės taikymą, kurios terminą – septynerius metus apygardos teismas individualizavo ir nustatė tinkamai.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo V. D. už labai sunkų nusikaltimą paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Šiuo atveju keisti skundžiamu nuosprendžiu V. D. paskirtos bausmės rūšies ar jos dydžio ir švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė neatitiktų bausmės paskirties. Kaip minėta, nuteistojo nurodytas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, taip pat tai, kad nuteistasis padėjo atskleisti padarytą nusikaltimą, jau tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, o nuteistojo nurodyti realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo sukeliami nepatogumai patys savaime nėra pagrindas skirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentą, kad įkalinimo įstaigoje nuteistajam kils realus pavojus jo sveikatai ar gyvybei, teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvaus pobūdžio, kadangi byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, todėl, atsižvelgus į jau aptartas nuteistąjį ir jo padarytą nusikaltimą charakterizuojančias aplinkybes, tai nesudaro pagrindo keisti paskirtos laisvės atėmimo bausmės į kitą bausmės rūšį ar mažinti nustatyto laisvės atėmimo bausmės termino.

14. Taip pat pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, nustatant nuteistajam bausmės dydį, bausmės lyginimas su kitiems bendrininkams paskirtos bausmės dydžiais neturi reikšmės, nes bausmės skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia tiek konkrečios nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek ir kitos aplinkybės, susijusios išskirtinai su konkrečiu nuteistuoju, jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pobūdžiu, jo asmenybe ir kitomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-489/2021, 2K-24-654/2023). BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-78-648/2020, 2K-165-976/2022). Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentas, kad skunde nurodytam nusikaltimo bendrininkui buvo paskirta švelnesnė bausmė, nėra pagrindas skirti švelnesnę bausmę ir apeliantui, nes bausmė kiekvienam kaltinamajam yra skiriama individualiai, įvertinant bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, numatytų įstatyme, visumą. Atitinkamai apeliaciniame skunde nurodytas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendis, kuriuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltininkui buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, nėra aktualus apelianto atžvilgiu, kadangi šios bylos faktinės aplinkybės, kaip ir kitų bylų, nurodomų apeliaciniame skunde, yra visiškai skirtingos.

15. Nagrinėjamu atveju jau išdėstytos bausmei individualizuoti turinčios reikšmės aplinkybės leidžia spręsti, kad tik griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios terminas – septyneri metai, teismo nustatytas tinkamai, bausmė yra adekvati ir proporcinga padarytai veikai ir nuteistojo asmenybei, šiuo atveju yra tinkama bausmės paskirčiai keliamiems tikslams įgyvendinti, be kita ko, teisingumo principui užtikrinti, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagal jam inkriminuotus BK straipsnius pagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę septynerių metui terminui, neatidedant jos vykdymo, kadangi bausmės vykdymo atidėjimas už labai sunkius nusikaltimus nėra galimas (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, švelnesnės bausmės skyrimas, nei nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskyrė apygardos teismas, neatitiktų padarytos veikos pavojingumo ir kaltininko asmenybės, todėl nebūtų tinkamai įgyvendinti bausmei keliami tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis).

16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo keisti nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų atlyginimo

17. 2025 m. birželio 26 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 26 d. pažyma Nr. APD-2025-07597 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 479,17 Eur už V. D. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

19. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistajam V. D. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas nuteistojo iniciatyva, jo apeliacinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, jog apeliantas šiuo metu dirba, gauna pajamas, sutinka atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurių dydžio niekas neginčija, aptariamoje pažymoje nurodytos išlaidos yra pagrįstos. Vadovaudamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo V. D. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš V. D. 479,17 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.