Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo J. P. gynėjo advokato Aloyzo Kruopio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. P. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas vienam mėnesiui nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

2. J. P. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje kartu su V. D., E. L., kuris nuteistas už šią nusikalstamą veiką 2021 m. birželio 8 d. Prancūzijos Bajonos teismo nuosprendžiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2020 m. sausio mėnesio pabaigoje – vasario mėnesio pradžioje, J. P. nurodymu, susitikimo Vilniaus mieste metu susitarė Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgyti narkotines medžiagas kanapes (antžemines dalis), tikslu tolimesnei jų realizacijai jas pergabenti į Vokietijos Federacinę Respubliką bei aptarė planuojamo labai sunkaus nusikaltimo įvykdymo detales.

2.1. J. P. organizuotos grupės nariams paskirstė vaidmenis, pavesdamas V. D. Ispanijos Karalystėje surasti asmenį, pas kurį atlygintinai įgis narkotines medžiagas, neteisėtai įgytas narkotines medžiagas pakrauti pervežimui į automobilyje tam tikslui J. P. iš anksto įrengtą slėptuvę, parinkti narkotinių medžiagų gabenimui iš Ispanijos Karalystės į Vokietijos Federacinę Respubliką saugiausią maršrutą, o E. L., J. P. nusikalstamos veikos vykdymui paruoštu ir E. L. vardu 2019 m. rugsėjo 5 d. įregistruotu automobiliu ,,Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas narkotines medžiagas pergabenti J. P. nurodytiems asmenims į Vokietijos Federacinę Respubliką. Nusikalstamos veikos vykdymui J. P. E. L. kelionės išlaidoms davė 1 500 eurų, o narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) įgijimui Ispanijos Karalystėje V. D. davė ne mažiau kaip 9 450 eurų.

2.2. Taip pat J. P. suteikė E. L. mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia“, skirtą išimtinai kontaktuoti tik su juo (J. P.), ir mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung“, skirtą naudotis kelionės metu navigacija, bei konspiracijos tikslais perdavė E. L. ,,ProFline“ buitinės produkcijos gaminius bei jų aprašus, nurodydamas juos pasiimti su savimi į kelionę, siekiant užmaskuoti nusikaltimo darymą, neva E. L. kelionės vykimo į Ispaniją–Vokietiją tikslas yra šios produkcijos tinklo plėtra, reklama, pardavimai užsienio klientams.

2.3. Tokiu būdu, tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą, V. D. ir E. L. ne vėliau kaip 2020 m. vasario 9 d. automobiliu ,,Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę, (duomenys neskelbtini) miestą, kur 2020 m. vasario 12 d. V. D. iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens pravarde (duomenys neskelbtini), nedalyvaujant E. L., už J. P. pinigines lėšas – 9 450 eurų neteisėtai įgijo 3 480 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias paslėptas minėtame automobilyje įrengtoje slėptuvėje po priekinėmis sėdynėmis, šį kiekį narkotinių medžiagų E. L. kitą dieną gabeno šiuo automobiliu iš Ispanijos Karalystės į Vokietijos Federacinę Respubliką, tačiau kelionės nebaigė, nes 2020 m. vasario 14 d. apie 06.00 val. Prancūzijoje, autostrados (duomenys neskelbtini) kelių rinkliavos poste, (duomenys neskelbtini), muitinės pareigūnai patikrinimo metu minėtame automobilyje, po priekinėmis sėdynėmis, esančioje slėptuvėje surado ir paėmė šį labai didelį kiekį 3 480 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių).

3. J. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo sulaikytas 2021 m. liepos 13 d., 07.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi J. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2021 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 13 d. iki 2022 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d., 2022 m. balandžio 12 d., 2022 m. liepos 5 d., 2022 m. spalio 12 d. ir 2023 m. sausio 13 d. nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

10. Kaltinamojo J. P. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį, kuria vienam mėnesiui pratęstas kaltinamajam J. P. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas.

10.1. BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nutartyje skirti kardomąją priemonę turi būti nurodomi duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis padarė tą nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje, anot gynėjo, apygardos teismas, pažeisdamas šį įstatymo reikalavimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos reikalavimus ir BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepateikė jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad J. P. gali būti padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas. Gynėjas nurodo, kad tokių teisėtu būdu gautų ir tikrovę atitinkančių duomenų iš viso nėra ir būti negali, kadangi tų veikų J. P. nėra padaręs, todėl tokiu atveju teismas turėjo kaltinamajam neskirti, netęsti ir panaikinti kardomąsias priemones, o ne dar kartą pratęsti intensyvios priežiūros terminą, kaip tai padarė. Dėl nurodytų įstatymo pažeidimų ir prieštaravimų EŽTT praktikai skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

10.2. Gynėjas pažymi, kad skundžiamos nutarties 14 punkte apygardos teismas, nurodydamas motyvus, kodėl J. P. reikia tęsti intensyvios priežiūros taikymą, be kita ko rašo, kad „remiantis kaltinimu, J. P. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, galimai buvo padaryta kelių užsienio valstybių teritorijose - Ispanijos Karalystėje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Olandijoje, Norvegijos Karalystėje“. Šis teiginys sunkiai suvokiamas, kadangi kaltinamajame akte nėra nurodyti jokie kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, J. P. padarytų Nyderlandų Karalystėje ir Norvegijos Karalystėje. Tokių kaltinimų skundžiamos nutarties 1.1–1.3 punktuose, kuriuose perteikta kuo J. P. kaltinamas, nenurodė ir pats teismas. Gynėjo vertinimu, tokį kaltinimo geografijos išplėtimą galima vertinti kaip teismo neobjektyvumą ir siekį pasunkinti J. P. padėtį, dirbtinai išplečiant kaltinimo ribas. Be to, anot gynėjo, tame pačiame skundžiamos nutarties 14 punkte nurodoma ir tai, kad J. P. Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamojo turto, nedirba, nėra vedęs, o dukra, su kuria palaiko ryšius, gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia to pridėjus informaciją, kad J. P. galimai padarė nusikalstamas veikas ne tik Ispanijos Karalystėje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, bet dar ir Nyderlandų Karalystėje bei Norvegijos Karalystėje, jau daroma išvada, kad J. P. turi plačius ryšius didelėje Europos dalyje ir atvirkščiai - su Lietuva ryšiai silpni. Nors šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje tiesiogiai nenurodytos, bet tokia mintis, pasak gynėjo, gana aiškiai generuojama ir jos pagrindu daroma esminė skundžiamos nutarties išvada, jog švelnesnėmis už intensyvią priežiūrą kardomosiomis priemonėmis kardomosios priemonės tikslai pasiekti nebus, tačiau kodėl nebus, aiškiai ir suprantamai nepasakyta. Gynėjas pažymi, kad visos paminėtos šalys, net ir kaltinime nenurodytos Norvegijos Karalystė bei Nyderlandų Karalystė Lietuvos Respublikai yra draugiškos, tarpvalstybiniai santykiai su jomis geri, bendradarbiavimas vyksta įvairiose srityse, tarp jų ir baudžiamojo persekiojimo srityje. Todėl nurodytą argumentą, net ir praplėstą J. P. priskiriamų nusikalstamų veikų geografija, nėra pagrindo laikyti argumentu, kad kardomosios priemonės tikslai nebus pasiekti nepratęsus intensyvios priežiūros termino. Skundžiamoje nutartyje, gynėjo teigimu, net nėra nurodyta, kokių konkrečiai BPK 119 straipsnyje nustatytų kardomųjų priemonių tikslų nebūtų galima pasiekti, jei intensyvi priežiūra J. P. nebūtų pratęsta. Skundžiamoje nutartyje taip pat neatskleista, kokią reikšmę intensyvios priežiūros taikymo termino pratęsimui turi joje nurodyti teiginiai apie J. P. teistumą, apie jam inkriminuojamai nusikalstamai veikai „būdingą savanaudišką pobūdį, aukšto lygio organizuotumą“. Šių požymių buvimas taip pat niekuo nepagrįstas, todėl jais neturi būti remiamasi sprendžiant dėl intensyvios priežiūros termino pratęsimo.

10.3. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad J. P. sveikatos būklė yra vienas kriterijų, kuris vertinamas sprendžiant dėl kardomosios priemonės, tačiau, anot gynėjo, iš tikrųjų į ją tinkamai nebuvo atsižvelgta. Gynėjo teigimu, su tuo, kad pavojaus J. P. sveikatai elektroninio stebėjimo įtaiso naudojimas nekelia, negalima sutikti, nes tai prieštarauja tiek eksperto P. Petreikio išvadai, tiek pateiktiems medicininiams duomenims. Gynėjas pažymi, kad tiek apygardos teisme apklaustas ekspertas J. Rybalko, kuris galimų komplikacijų pavojaus ne tik nepatvirtino, bet ir nepaneigė, tiek ir ekspertas P. Petreikis, pateikęs savo išvadą bei paaiškinimus, yra įrašyti tame pačiame ekspertų sąraše, tarp jų nėra pavaldumo ar hierarchinių santykių, todėl skirtingi jų požiūriai tam tikrais klausimais turi būti analizuojami, lyginami bei motyvuotai vertinami ir, atvirkščiai, - negali būti laikoma, kad vieno eksperto teiginys yra neteisingas (šiuo atveju kalba apie pavojus J. P. sveikatai, jei elektroninio stebėjimo įtaisas bus toliau naudojamas) tik dėl to, kad šios nuomonės nepatvirtino kitas ekspertas. Atsakant į J. P. nusiskundimus teismui dėl to, kad elektroninio stebėjimo įtaisas spaudžia koją, jam vis būdavo patariama prašyti policijos elektroninio stebėjimo įtaisą perkelti nuo kairės ant dešinės kojos. Tai J. P. padarė, elektroninio stebėjimo įtaisas buvo perkeltas ant dešinės kojos, tačiau tai nieko neišsprendė. Iš minėto 2023 m. birželio 14 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad kojų tinimas šiuo metu sustiprėjęs, apykojė vis tiek įsiveržusi į odą. Konstatuotas ir kojų tirpimas bei spaudimo širdies plote paūmėjimas. Gynėjas pažymi, kad J. P. drausmingai vartoja visus jam paskirtus vaistus, tačiau, nežiūrint to, kojų tinimas jam nepraeina. Nustatyta ir tai, kad elektroninio stebėjimo įtaisas įsiveržęs į dešinės kojos odą. Būtent šie faktai apie J. P. sukeliamas sveikatos problemas, kurias galima laikyti kankinimu, gynėjo nuomone, turėtų būti esminiais kriterijais, sprendžiant, kad elektroninio stebėjimo įtaiso nenuėmimas kenkia ir kelia žalą J. P. sveikatai.

10.4. Skundžiamos nutarties 19 punkte apygardos teismas nurodė, kad svarstytų ne mažesnio nei 50 000 Eur užstato taikymo galimybę kartu su kitomis švelnesnėmis nei intensyvi priežiūra kardomosiomis priemonėmis. Tuo, anot gynėjo, iš dalies pripažįstama, kad dabar taikoma intensyvi priežiūra nėra tokia jau būtina. Tačiau tokia galimybė padidinti užstatą yra beveik neįgyvendinama. Dėl J. P. taikytų apribojimų ir dėl jo sveikatos būklės, kuriai nemažą įtaką padarė ir elektroninio stebėjimo įtaiso nešiojimas, įsidarbinti J. P. negalėjo, nebūdamas įsidarbinęs, J. P. neturi ir socialinio draudimo, o sveikatos būklė reikalauja nuolatinio lankymosi pas medikus, įvairių tyrimų. J. P. nurodė, kad vizitai pas gydytojus ir tyrimai, o taip pat ir gydymas jam kainuoja labai daug pinigų, todėl keičiant kardomąją priemonę pagal skundžiamos nutarties 19 punktą, būtų priverstas rinktis - ar sumokėti didesnį užstatą, ar gelbėti sveikatą. Šioje vietoje jis pasirinktų sveikatos gelbėjimą. Gynėjo manymu, J. P. jau sumokėtas 30 000 Eur užstatas yra pakankamai didelis, lėšų, kurias galėtų skirti užstato padidinimui, J. P. neturi. Todėl užstatui padidinti galima būtų nukreipti nebent 9 000 Eur, kurie buvo paimti iš J. P. ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu, jeigu bus reikalaujamas 50 000 Eur užstatas, jis nebus sumokėtas, o J. P. toliau patirs kankinimui prilygstantį elgesį, pažeidžiantį jo teises.

11. Atsiliepimų į skundą, pranešimų dėl nušalinimo negauta. Po skundo gavimo kaltinamojo J. P. gynėjas advokatas A. Kruopys pateikė prašymą prijungti prie bylos J. P. ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kurį teismas pridėjo prie bylos medžiagos.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo J. P. gynėjo skundas atmetamas.

12. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos duomenimis, išnagrinėjęs kaltinamojo J. P. gynėjo skundo argumentus ir apygardos teismo nutarties motyvus, daro išvadą, jog intensyvios priežiūros terminas J. P. pratęstas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų šios kardomosios priemonės taikymo pagrindų. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Skiriant procesinę prievartos priemonę vadovaujamasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad asmens teisės ir laisvės gali būti suvaržomos ne daugiau nei reikia įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

13. Intensyvios priežiūros, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Susipažinus su baudžiamosios bylos duomenimis, matyti, kad, priešingai nei skunde teigia kaltinamojo gynėjas, joje yra faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad J. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti ne tik proceso dalyvių N. Š., A. T., V. D., E. L. parodymuose, bet ir 2021 m. rugsėjo 20 d., 2021 m. gruodžio 21 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, daiktų apžiūros, asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, aukštesnysis teismas nevertina visų bylos duomenų dinamikos proceso metu, duomenų surinkimo aplinkybių, nesprendžia J. P. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek faktiniai duomenys yra patikrinti nagrinėjant intensyvios priežiūros pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose procesiniuose dokumentuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti J. P. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu ir leidžia taikyti kardomąsias priemones, tarp jų ir intensyvią priežiūrą.

14. Spręsdamas klausimą dėl bet kokios kardomosios priemonės taikymo, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. P. nei darbiniai, nei kitokie socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra labai tvirti. Kaltinamasis yra nevedęs, nedirba, savo vardu registruoto turto Lietuvos Respublikoje neturi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. P. turi ryšių užsienyje, jo dukra, kuri yra pilnametė, gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), jis su dukra palaiko artimus ryšius. Be to, iš J. P. pareikšto kaltinimo matyti, kad J. P. vaidmuo galimo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme buvo aktyvus – jis galimai kontroliavo organizuotos grupės veiklą, paskirstė organizuotos grupės nariams vaidmenis, užduotis, o nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, galimai buvo padaryta kelių užsienio valstybių teritorijose. Kaltinamasis J. P. praeityje teistas užsienio šalyse. Lenkijos Respublikos Liublino apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už didelės vertės svetimo turto prievartavimą atimant asmeniui laisvę bei veikiant organizuotoje grupėje (septynios nusikalstamos veikos), Vokietijos Federacinės Respublikos Štutgarto apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu nuteistas už vagystę po neteisėto patekimo į privačią valdą. Skundžiamoje nutartyje spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimo apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į G. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą, galimai padarytai nusikalstamai veikai būdingą savanaudišką pobūdį, aukšto lygio organizuotumą. J. P. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį, pasitvirtinus inkriminuotiems kaltinimams, jam grėstų itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus J. P. pareikštų kaltinimų pobūdį, sąsajas ir palaikomus ryšius su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiu šeimos nariu bei kaltinamojo teistumus skirtingose užsienio valstybėse, darytina išvada, jog kaltinamasis J. P. turi pakankamai stiprius ryšius užsienio valstybėse, kuriais, reikalui esant (siekiant išvengti baudžiamojo persekiojimo Lietuvos Respublikoje), gali pasinaudoti. Šios išvados nepaneigia kaltinamojo gynėjo skundo argumentas apie tai, kad skundžiamoje nutartyje apygardos teismas nurodė dvi užsienio valstybes – Nyderlandų Karalystę ir Norvegijos Karalystę, kuriose neva J. P. galimai darė nusikalstamas veikas, nors kaltinamajame akte nėra nurodyti jokie kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, J. P. padarytų šiose valstybėse. Iš J. P. pareikšto kaltinimo turinio matyti, kad jam inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, galimai buvo padaryta Ispanijos Karalystėje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kad nusikaltimai galimai buvo daromi dar ir Nyderlandų Karalystėje ar Norvegijos Respublikoje kaltinime iš tikrųjų nenurodoma. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tokie skundžiamos nutarties netikslumai laikytini rašymo apsirikimu ir nekeičia bei juo labiau nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių apie kaltinamojo J. P. turimus ryšius užsienyje. Šioje proceso stadijoje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma pagrįstai leido apygardos teismui daryti išvadą, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo kaltinamajam J. P. pagrindai nėra išnykę ir be šios kardomosios priemonės nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

15. Gynėjo skunde daug dėmesio skiriama aplinkybėms, susijusioms su J. P. sveikatos būkle, kurių apygardos teismas, gynėjo manymu, tinkamai neįvertino. Su šiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tiek kaltinamojo J. P. sveikatos būklė, tiek į bylą pateikta 2023 m. gegužės 15 d. teismo medicinos specialisto išvada, tiek ir 2023 m. gegužės 25 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustų teismo medicinos ekspertų J. Rybalko ir P. Petreikio paaiškinimai detaliai buvo aptarti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartyje, sprendžiant kardomosios priemonės kaltinamajam klausimą. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas dar kartą pažymėjo, jog, atsižvelgiant į kaltinamojo J. P. nusiskundimus, kad dėl ant kojos esančio elektroninio stebėjimo įtaiso jo sveikatos būklė blogėja (jaučia skausmą, jam gali kilti sveikatos problemų – galimos sveikatos komplikacijos dėl ant kairės kojos blauzdos apatiniame trečdalyje uždėto elektroninio stebėjimo įtaiso, dėl kraujotakos sutrikimų ((duomenys neskelbtini))), teismas apklausė ekspertus J. Rybalko ir P. Petreikį, tačiau galimų komplikacijų prognozės teisme apklaustas ekspertas J. Rybalko nepatvirtino, o ekspertas P. Petreikis paaiškino, kad prietaisas spaudžia koją ir trikdo kraujotaką, bei nurodė, kad kojų tinimas yra dėl širdies nepakankamumo ir reikia vartoti vaistus, o dalis vaistų mažina tinimą. Ekspertas P. Petreikis, be kita ko, nurodė, kad svarbu, jog apykojė nespaustų kaltinamojo kojos. Iš byloje esančiame 2023 m. birželio 14 d. ambulatorinio apsilankymo apyraše užfiksuotos diagnozės matyti, kad J. P. nustatytas (duomenys neskelbtini). Nurodoma ir tai, kad jam taikomas atitinkamas gydymas. Kaltinamojo gynėjas skunde pažymi, kad J. P. prašymu elektroninio stebėjimo įtaisą perkėlus nuo kairės ant dešinės kojos, kojų tinimas nepraėjo, apykojė vis tiek įsiveržusi į dešinės kojos odą. Pažymėtina, kad nė vienas asmuo (nei įtariamasis, nei kaltinamasis, nei nuteistasis) negali būti kalinami, kitaip ribojama asmens judėjimo laisvė ar taikomos procesinės prievartos priemonės sąlygomis, kurios būtų kenksmingos asmens sveikatai ar prilygtų asmens kankinimui. Šiuo aspektu vertinat kaltinamajam J. P. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priemonės sąlygas, viena vertus, atkreipiamas dėmesys į iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato gautame laiške nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis J. P. atsisakė, jog elektroninio stebėjimo įtaisas būtų atlaisvintas, ką patvirtino ir pats kaltinamasis J. P., teigdamas, kad atlaisvinimas sukelia skleidžiamus pultelio signalus ir jis turi kreiptis į pareigūnus. Kita vertus, remiantis teismo medicinos eksperto P. Petreikio paaiškinimu, kad esminis dalykas šiuo atveju yra tai, jog apykojė nespaustų J. P. kojų, kaltinamasis, remdamasis medicininiais dokumentais, pagrindžiančiais sveikatos problemų atsiradimą dėl apykojės dėvėjimo ant kojų, turi galimybę prašyti intensyvią priežiūrą vykdančios policijos įstaigos pritvirtinti elektroninio stebėjimo prietaisą prie rankos, kaip tą numato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-863 patvirtintos ,,Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolė taisyklės“. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti ir daryti išvadą, kad šioje proceso stadijoje kaltinamajam J. P. dėl sveikatos būklės negali būti taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Kaltinamajam J. P. taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės, siekiant įstatyme nustatytų tikslų, todėl natūralu, kad dėl šios priemonės taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kuriam ji taikoma. Iš bylos duomenų matyti, kad J. P. griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi buvo pakeista į švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą, tarp jų – ir intensyvią priežiūrą, šios kardomosios priemonės sąlygos, atsižvelgiant į kaltinamojo ir jo gynėjų prašymus, į kaltinamojo poreikius ir elgesį proceso metu, buvo ne kartą žemesniojo teismo nutartimis švelninamos. Šiuo metu kaltinamajam J. P. leidžiama nuo 9.00 val. iki 21.00 val. laisvai judėti (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos ribose, o kitu metu, jei tai susiję su būtinumu, bet kuriuo metu išvykti į gydymo įstaigą, tai pagrindžiant medicininiais dokumentais, darbu bei kitus iš anksto suderintus atvejus ir gavus atitinkamą leidimą išvykti. Aukštesniojo teismo vertinimu, nustatytos kardomosios priemonės sąlygos, nors ir su nedideliais, bet būtinais apribojimais, kaltinamajam leidžia Lietuvos Respublikoje gyventi iš esmės pilnavertį gyvenimą.

16. Gynėjas skunde pažymi, kad be kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros J. P. yra skirtas itin didelio dydžio užstatas, kuris yra pakankamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti. Užstatas yra viena iš kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus (BPK 133 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kokio dydžio užstatas kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau savaime suprantama, kad kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas yra asmuo ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, kad ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju sumokėtas 30 000 Eur dydžio užstatas, atsižvelgus į J. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės dydį nėra pakankamo dydžio, jog užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas J. P. pobūdį, sunkumą, už minėtą nusikalstamą veiką numatytos bausmės griežtumą, kitas jau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad taikant kaltinamajam J. P. vien tik užstatą, nebus užtikrinta pakankama kaltinamojo elgesio kontrolė bei netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme.

17. Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros tolesnis taikymas kartu su kita kardomąja priemone (užstatu) kaltinamajam J. P. yra pagrįstas, proporcingas ir neriboja jo teisių labiau, nei tai yra būtina. Atsižvelgus į pareikšto kaltinimo ir kaltinamajam J. P. taikomų suvaržymų pobūdį, siekis pašalinti galimą trukdymo procesui riziką pateisina J. P. taikomą kardomąją priemonę, o nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos yra adekvačios ir pateisinamos tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo J. P. gynėjo advokato Aloyzo Kruopio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.