Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo J. P. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 13 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. P. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas organizuotoje grupėje kartu su V. D., E. L., kuris nuteistas už šią nusikalstamą veiką 2021 m. birželio 8 d. Prancūzijos Bajonos teismo nuosprendžiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2020 m. sausio mėnesio pabaigoje – vasario mėnesio pradžioje, J. P. nurodymu, susitikimo Vilniaus mieste metu susitarė Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgyti narkotines medžiagas kanapes (antžemines dalis), tikslu tolimesnei jų realizacijai jas pergabenti į Vokietijos Federacinę Respubliką bei aptarė planuojamo labai sunkaus nusikaltimo įvykdymo detales.

J. P. organizuotos grupės nariams paskirstė vaidmenis, pavesdamas V. D. Ispanijos Karalystėje surasti asmenį, pas kurį atlygintinai įgis narkotines medžiagas, neteisėtai įgytas narkotines medžiagas pakrauti pervežimui į automobilyje tam tikslui J. P. iš anksto įrengtą slėptuvę, parinkti narkotinių medžiagų gabenimui iš Ispanijos Karalystės į Vokietijos Federacinę Respubliką saugiausią maršrutą, o E. L., J. P. nusikalstamos veikos vykdymui paruoštu ir E. L. vardu 2019 m. rugsėjo 5 d. įregistruotu automobiliu ,,Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas narkotines medžiagas pergabenti J. P. nurodytiems asmenims į Vokietijos Federacinę Respubliką. Nusikalstamos veikos vykdymui J. P. E. L. kelionės išlaidoms davė 1 500 Eur, o narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) įgijimui Ispanijos Karalystėje V. D. davė ne mažiau kaip 9 450 Eur.

Taip pat J. P. suteikė E. L. mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia“, skirtą išimtinai kontaktuoti tik su juo (J. P.) ir mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung“, skirtą naudotis kelionės metu navigacija, bei konspiracijos tikslais perdavė E. L. ,,ProFline“ buitinės produkcijos gaminius bei jų aprašus, nurodydamas juos pasiimti su savimi į kelionę, siekiant užmaskuoti nusikaltimo darymą, neva E. L. kelionės vykimo į Ispaniją-Vokietiją tikslas yra šios produkcijos tinklo plėtra, reklama, pardavimai užsienio klientams.

Tokiu būdu, tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą, V. D. ir E. L. ne vėliau kaip 2020 m. vasario 9 d. automobiliu ,,Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę, Valensijos miestą, kur 2020 m. vasario 12 d. V. D. iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens pravarde „P.“, nedalyvaujant E. L., už J. P. pinigines lėšas – 9 450 Eur neteisėtai įgijo 3 480 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias paslėptas minėtame automobilyje įrengtoje slėptuvėje po priekinėmis sėdynėmis, šį kiekį narkotinių medžiagų E. L. kitą dieną gabeno šiuo automobiliu iš Ispanijos Karalystės į Vokietijos Federacinę Respubliką, tačiau kelionės nebaigė, nes 2020 m. vasario 14 d. apie 6.00 val. Prancūzijoje, autostrados A63 Maritxu kelių rinkliavos poste, Biriatou, Ispanijos-Prancūzijos kryptimi, muitinės pareigūnai patikrinimo metu minėtame automobilyje, po priekinėmis sėdynėmis esančioje slėptuvėje surado ir paėmė šį labai didelį kiekį 3 480 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių).

Šiais savo veiksmais J. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje 260 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo J. P. gynėjas advokatas L. Belevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį, kaltinamajam J. P. skirti užstatą ir, esant būtinumui, kitas suderinamas kardomąsias priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Skundžiama nutartis yra formali ir deklaratyvi, nebuvo vertinti daugelis veiksnių, kurie rodo, kad J. P. atžvilgiu nėra būtina taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, o nutartyje išdėstyti motyvai, gynėjo manymu, nėra pakankami daryti išvadai apie nutartyje nurodytų suėmimo pagrindų buvimą, dėl to nutartis turėtų būti panaikinta.

4.8. Gynėjas teigia, kad teismo nurodytos aplinkybės nepagrindžia ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo. Vien tai, kad J. P. inkriminuotos veikos yra kvalifikuotos kaip padarytos organizuotoje grupe, nereiškia, kad kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. J. P. inkriminuojama viena veika nepasižymi nei aukštu organizuotumo lygmeniu, nei sudėtingumu, nei kažkokiomis kitomis išskirtinėmis savybėmis. Byloje yra tik du kaltinamieji, kuriems inkriminuota viena veika. Tai, kad kurjeris su automobiliu važiavo per kelių Europos Sąjungos valstybių teritorijas, parodo tik nusikaltimo padarymo būdo primityvumą, o ne sudėtingumą ir aukšto lygmens planavimą. Šios aplinkybės, gynėjo vertinimu, priešingai nei teigiama nutartyje, objektyviai neleidžia daryti išvados nei apie veikų periodiškumą, nei apie kaltinamojo tikslą ar polinkį daryti naujas veikas. Taip pat nurodo, kad teismo motyvai, susiję su ankstesniais J. P. teistumais, nėra susiję su BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu suėmimo pagrindu bei atkreipia dėmesį, jog šioje byloje A. T. bei N. Š. nėra taikomas suėmimas, nors jie abu yra ne kartą teisti. Gynėjas taip pat teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad J. P. būtų gavęs piniginių lėšų iš nelegalių veiklų bei nurodo, kad kaltinamasis iki suėmimo dirbo ir gavo teisėtas pajamas, o vien gaunamų pajamų dydis, gynėjo įsitikinimu, negali turėti teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo, todėl nesutinka, kad remiantis šiuo faktu galima konstatuoti polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas, siekiant finansinės naudos. Taip pat nurodo, kad byloje nėra ir jokių kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad J. P. gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

4.9. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad teismui buvo pateikta Mykolo Romerio universiteto teisės mokyklos profesoriaus dr. A. N. mokslinė išvada dėl baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo šioje baudžiamojoje byloje, kuri, gynėjo įsitikinimu, svarbi ir sprendžiant J. P. taikomos kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, kadangi remiantis ja bei BK 7 straipsnyje įtvirtinto universalaus principo nuostatomis, J. P. baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimas Lietuvos Respublikoje yra negalimas, o tai, gynėjo įsitikinimu, reiškia, kad bylą nagrinėjant Prancūzijos Respublikoje, J. P. grėstų ženkliai švelnesnė bausmė, kadangi Prancūzijos Respublikoje nuteistam E. L. už tą pačią nusikalstamą veiką buvo paskirta 18 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl mano, kad teismo teiginiai apie J. P. gresiančią laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų, yra nepagrįsti.

4.10. Gynėjas nesutinka su teismo nurodytomis aplinkybėmis, jog J. P. yra suteikiama tinkama medicinos pagalba, nors į bylą ne kartą buvo teikiami medicininiai dokumentai, patvirtinantys J. P. sveikatos sutrikimus bei būtinybę jam gauti reikalingą medicininę pagalbą, įskaitant ir medicininę operaciją. Nurodo, kad reikalingų gydymo procedūrų nei (duomenys neskelbtini) pataisos namų, nei Laisvės atėmimo vietų ligoninė J. P. suteikti negali, o gynybos prašymai J. P. „etapuoti“ į jo pasirinktą gydymo įstaigą, kur jam būtų suteikta reikalinga medicininė pagalba, nėra tenkinami, todėl mano, kad ilgalaikis J. P. kalinimas, neužtikrinant reikalingos medicininės pagalbos suteikimo, turi būti vertinamas kaip jo teisių pažeidimas.

4.11. Nutartyje tik formaliai nurodyta, kad kitos procesinės prievartos priemonės negali užtikrinti baudžiamojo proceso siekiamų tikslų, tačiau jokie konkretūs argumentai šiuo klausimu teismo nebuvo nurodyti, nors už J. P. buvo sumokėtas pakankamai didelio dydžio – 15 000 Eur užstatas. Gynėjo įsitikinimu, BPK 119 straipsnio tikslai gali būti užtikrinti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, numatytomis BPK 120 straipsnyje. Kaltinamajam paskyrus užstatą ir (ar) intensyvią priežiūrą, kuriuos taikomos analogiško pobūdžio bylose, bus efektyviai užtikrintas netrukdomas jo dalyvavimas procese. Šiame kontekste atkreipia dėmesį ir į didelio rezonanso sulaukusią „Kamuolinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo bylą, kurioje kaltinamieji buvo paleisti iš suėmimo, teismui jų atžvilgiu paskyrus nedidelius užstatus. Taip pat pažymi, kad kitas kaltinamasis V. D. dar ikiteisminio tyrimo metu buvo paleistas iš suėmimo, paskyrus jam švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat pažymi, kad išėjus į laisvę, jis yra įtariamas padaręs naują smurtinio pobūdžio veiką. Tai gynėjo įsitikinimu tik parodo, kad suėmimas J. P. yra taikomas ne dėl to, kad egzistuotų būtinieji suėmimo taikymo pagrindai, o dėl to, kad jis nepripažįsta kaltės ir nėra davęs parodymų.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Kaltinamojo J. P. gynėjas skunde pakartotinai kelią klausimą dėl duomenų pakankamumo šioje byloje ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kaltinamajam pratęsdamas suėmimo terminą, išimtinai vadovavosi kito kaltinamojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais melagingais parodymais. Sutiktina su gynėjo argumentu, jog suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau teisėjų kolegija dar kartą atkreipia gynėjo dėmesį, jog sprendžiant klausimus, susijusius su kardomosios priemonės taikymu ar jos termino pratęsimu, kaltinamojo kaltės klausimas nėra ir negali būti sprendžiamas, kitaip tariant, negali būti vertinamas baudžiamojoje byloje surinktų duomenų sąsajumas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas kaltinti asmenį jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad J. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti ne tik proceso dalyvių N. Š., A. T., V. D., E. L. parodymuose, bet ir 2021 m. rugsėjo 20 d., 2021 m. gruodžio 21 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, daiktų apžiūros, asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokoluose ir kitoje bylos medžiagoje. Taigi, šie duomenys leidžia pagrįstai manyti apie J. P. dalyvavimą jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje, kitaip tariant, leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tame tarpe ir suėmimą. Ar nurodyti duomenys yra patikimi, bus įvertinti tik bylą išnagrinėjus iš esmės, pirmosios instancijos teismui priėmus galutinį sprendimą J. P. atžvilgiu. Skunde nurodytos priežastys, dėl kurių, pasak gynėjo, kitiems kaltinamiesiems yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

8. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam J. P. pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui bei darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus.

9. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. Apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik gręsiančios bausmės griežtumą, kaip teigiama skunde, bet ir kitas faktines aplinkybes, numatytas BPK 122 straipsnio 2 dalyje, nė vienai nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors kaltinamasis J. P. turi gyvenamąją vietą, tačiau jokio registruoto turto Lietuvoje neturi, yra išsituokęs, šiuo metu gyvena su G. Š., su kuria veda bendrą ūkį, neturi išlaikytinių. Kaip teisingai nurodė apygardos teismas, kaltinamojo darbinės veiklos realumas taip pat kelia pagrįstas abejones, kadangi sugretinus UAB „F.“ 2022 m. sausio 4 d. pažymoje nurodytus duomenis su J. P. parodymais, duotais 2021 m. liepos 14 d. teismo posėdžio metu, sprendžiant klausimą dėl jo suėmimo, matyti, kad kaltinamasis negalėjo įvardinti nei tikslaus įmonės pavadinimo, kurioje iki sulaikymo jis dirbo daugiau nei penkis mėnesius, nei galėjo įvardinti tikslias savo darbo funkcijas bendrovėje (t. 4, b. l. 67-68; t. 5, b. l. 44-45). Taigi, nors J. P. iš tikrųjų su Lietuva sieja tam tikri socialiniai ir darbiniai ryšiai, tačiau nėra pagrindo sutikti su skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog jie yra itin stabilūs ir tvirti, dėl kurių kaltinamasis, būdamas laisvėje, negalėtų bėgti (slėptis) nuo teismo baudžiamojo proceso metu.

11. J. P. kaltinamas tik viena nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, tačiau ši veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Pažymėtina, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, kaip teisingai nurodo gynėjas, nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau, vertinant ją visumoje su kitomis šioje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šiuo atveju, iš inkriminuotos nusikalstamos veikos matyti, kad J. P. vaidmuo galimo nusikaltimo padaryme buvo aktyvus – jis kontroliavo organizuotos grupės veiklą, paskirstė organizuotos grupės nariams vaidmenis, užduotis, o nusikalstama veika galimai padaryta kelių valstybių teritorijose. Minėtų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamasis turi dukrą, gyvenančią ir dirbančią Jungtinėje Karalystėje, su kuria palaiko artimą ryšį. Be to, praeityje buvo teistas užsienio valstybėse – Lenkijos Respublikoje už didelės vertės svetimo turto prievartavimą, atimant asmeniui laisvę bei veikiant organizuotoje grupėje (septynios nusikalstamos veikos) ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje už vagystę po neteisėto patekimo į privačią valdą. Pažymėtina, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių būtų galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę, tačiau J. P. pareikštų kaltinimų pobūdis, sąsajos su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiu šeimos nariu bei teistumai skirtingose užsienio valstybėse patvirtina, jog kaltinamasis J. P. turi pakankamai stiprius ryšius užsienio valstybėse, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali jais pasinaudoti ir pasislėpti nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų. Taigi, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas nustatytas pagrįstai. Kaltinamojo gynėjo teiginiai apie tai, kad J. P. neturi jokio suinteresuotumo bėgti (slėptis), yra labiau gynėjo manymas, spėjimas nei objektyviais duomenimis paremtos aplinkybės. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nereikalauja nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi ar ėmėsi konkrečių priemonių pasislėpti nuo baudžiamojo proceso. Nors asmens pabėgimo į kitą užsienio valstybę atveju yra numatyti instrumentai (Europos arešto orderis, tarptautinėse dvišalėse bendradarbiavimo sutartyse numatyta ekstradicijos galimybė), leidžiantys susigrąžinti besislapstantį asmenį, tačiau jų panaudojimas tik patvirtintų, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebuvo pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Pažymėtina ir tai, kad jurisdikcijos klausimai, aptariami mokslinėje išvadoje, ir bausmių dydžiai, numatyti Prancūzijos Respublikos baudžiamajame įstatyme, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl nevertintini.

12. BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 punktas reglamentuoja, jog suėmimas gali būti paskirtas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis, taip pat ir kaltinamasis, trukdys procesui, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius.

13. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, jog kaltinamasis J. P. ikiteisminio tyrimo metu bandė daryti poveikį įtariamiesiems N. Š. ir A. T.. N. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad J. P. turi įtakingų nusikalstamo pasaulio atstovų artimoje aplinkoje ir ne kartą yra minėjęs, kad, esant poreikiui, turi galimybių susidoroti su nepageidaujamais asmenimis, tokius jo žodžius N. Š. laiko realiais ir verčiančiais bijoti dėl savo bei artimųjų sveikatos. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu N. Š. taip pat nurodė, kad įkalinimo įstaigoje, nors jie tuo metu ir buvo laikomi atskirai, tačiau jį kaltinamasis pasišaukė, kada sportavo salėje (paaiškino, kad kameros langai su sporto sale sueina kampu, todėl tuo metu galima pasikalbėti) ir pasakė, kad ateis advokatas ir atneš parodymus, kuriuos jam, N. Š., reikės duoti. Taigi, šie duomenys paneigia skundo argumentus, kad įkalinimo įstaigoje įtariamieji susitikti ir pasikalbėti neturėjo jokių galimybių. (duomenys neskelbtini) pataisos namų rašte nurodytos aplinkybės taip pat nepatvirtina gynėjo teiginių, kad suimtieji, būdami visiškai izoliuoti vienas nuo kito, neturi realių galimybių susitikti ir pasišnekėti. Taigi, byloje yra duomenų apie J. P. grasinimą kitam įtariamajam ne tik prieš jo sulaikymą, bet ir suėmimo metu. Be to, A. T. taip pat paaiškino, kad jis tam tikru metu nedavė parodymų, nes baiminosi dėl galimo poveikio, kurį J. P. gali padaryti tiek jam, tiek ir jo artimiesiems. Atsižvelgtina ir į tai, kad dar prieš sulaikant kaltinamąjį J. P., veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės 2021 m. gegužės 11 d. metu buvo užfiksuotas pokalbis, kurio metu A. T. buvo grasinama, kad su juo susidoros, jei nebus veikiama tokiu būdu, kuriuo pageidauja kaltinamasis. Nors skunde teigiama, kad pokalbis vyko apie A. T. įsiskolinimą J. P., tačiau A. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jam buvo daromas spaudimas dėl to, kad jis vengia kartu daryti nusikaltimus. Taigi, šie duomenys rodo, kad A. T. turėjo pagrindą bijoti J. P., apsispręsdamas dėl parodymų davimo. Atsižvelgiant į šio proceso stadiją, darytina išvada, kad būdamas laisvėje kaltinamasis J. P. gali bandyti paveikti asmenis, galinčius nurodyti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

14. Kardomoji priemonė suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamasis padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

15. Kaip minėta, J. P. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kuri patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Nors skunde teigiama, kad apygardos teismas nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnius kaltinamojo teistumus, tačiau su šiais skundo teiginiais nėra pagrindo sutikti, kadangi ankstesni teistumai leidžia charakterizuoti kaltinamojo asmenybę. Pats ankstesnių baudžiamojo įstatymo pažeidimų ir nuteisimo už juos faktas, o taip pat pobūdis nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas J. P., leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų. Iš J. P. pareikšto kaltinimo turinio matyti, kad nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio – buvo iš anksto suplanuota, gerai organizuota, galimai padaryta veikiant organizuotoje grupėje. Taip pat apkreiptinas dėmesys, kad J. P. kaltinamas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekio disponavimu. Nors iki sulaikymo kaltinamasis dirbo, tačiau, įvertinus galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, galima pagrįstai manyti, jog J. P. lėšų pragyvenimui galėjo gauti ir iš nusikalstamos veikos darymo. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad, būdamas laisvėje, J. P. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindą bei jį tinkamai motyvavo, atsižvelgdamas į J. P. vaidmenį darant nusikalstamą veiką.

16. Pasak gynėjo, BPK 119 straipsnio tikslai gali būti užtikrinti J. P. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą – užstatą ir (ar) intensyvią priežiūrą. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo J. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat ryšius užsienyje, inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, kaltinamojo vaidmenį darant nusikalstamą veiką, galima daryti išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo J. P. skirti švelnesnes kardomąsias priemones, tame tarpe užstatą ir (ar) intensyvią priežiūrą, nes nei viena jų, nei jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą, taip pat nesulaikys kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei sumokėtas 15 000 Eur užstatas, nei intensyvi priežiūra šioje proceso stadijoje negali eliminuoti galimos kaltinamojo pasislėpimo, bandymo paveikti kitus proceso dalyvius ar naujų nusikaltimų darymo rizikos. Pažymėtina, kad skundo teiginiai, jog šioje byloje kitam kaltinamajam nėra taikomas suėmimas, taip pat nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, skirdamas kaltinamam asmeniui kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, kiekvieną kartą individualiai įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes.

17. Skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su J. P. sveikatos būkle ir tinkamo gydymo būdo neužtikrinimu suimtajam, taip pat nėra pagrindas panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę. Baudžiamojoje byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina tik tai, kad kaltinamasis J. P. turi sveikatos problemų, dalis jų yra pakankamai senos, tačiau jos nėra tokios, dėl kurių J. P. negali būti laikomas suimtu įkalinimo įstaigoje. Be to, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, visais atvejai suimtam kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsniu, yra užtikrinamos reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos ne tik laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniuose, o, esant būtinybei, gali būti suteiktos ir valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Taigi, skundo teiginiai dėl anksčiau minėtų aplinkybių laikytini nepagrįstais.

18. Kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo J. P. teises ir laisves, tačiau šiuo atveju suimtojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati kaltinamajam inkriminuotos nusikaltimos veikos pavojingumui, sunkumui, pobūdžiui, pateisinama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų taikymo kontekste. J. P. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad netrumpas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Įvertinus šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, J. P. kalinimas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, iš esmės neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą apygardos teismo nutartį naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

19. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis, kuria kaltinamajam J. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trijų mėnesių terminui, yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi kaltinamajam J. P. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 13 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.