- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- 1S-115-449/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17659-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- J. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. P. gynėjo A. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria kaltinamojo J. P. gynėjo 2023 m. gegužės 19 d. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutarties (rezoliucijos) atsisakyta perduoti aukštesniajam teismui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-84-576/2023, kurioje J. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.
2. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. gegužės 12 d. buvo gautas kaltinamojo J. P. gynėjo advokato A. K. prašymas dėl leidimo susipažinti su baudžiamąja byla ir leisti daryti dokumentų kopijas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. teisėjos rezoliucija gynėjo prašymas tenkintas, advokatui leista susipažinti su baudžiamąja byla ir gauti teismo posėdžių protokolų kopijas. Prašymas dalyje dėl leidimo daryti kitų baudžiamosios bylos dokumentų kopijas teisėjos rezoliucija neišspręstas.
Šalies argumentai
3. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. gegužės 19 d. gautas kaltinamojo gynėjo skundas dėl 2023 m. gegužės 12 d. teisėjos nutarties (rezoliucijos), kuriame prašoma leisti kaltinamojo gynėjui pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas. Skunde advokatas nurodo, kad, nuvykus susipažinti su byla, jam buvo neleista pasidaryti dokumentų kopijų mobiliuoju telefonu. Raštinėje dirbanti darbuotoja informavo, kad teisėja rezoliucijoje atskiro leidimo dėl kopijų darymo nenurodė, o tai reiškia, kad kopijas daryti draudžiama. Skunde gynėjas nurodė, kad tokia nutartis pažeidė jo kaip gynėjo teises.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo 2022 m. gegužės 19 d. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutarties (rezoliucijos) atsisakyta perduoti aukštesniajam teismui. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad priimta rezoliucija buvo išspręsti gynėjo prašymai susipažinti su bylos medžiaga ir gauti jos kopijas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 439 straipsnio 2 dalimi, toks teismo sprendimas neskundžiamas, o kaltinamojo gynėjo skundas aukštesniajam teismui negali būti perduotas. Nutartyje nurodoma, kad minėtoje teisėjos rezoliucijoje nėra fiksuoto draudimo daryti bylos medžiagos kopijas, todėl nėra ir skundo nagrinėjimo dalyko. Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2020 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-122 yra patvirtintos Susipažinimo su bylų medžiaga, kopijų darymo ir apmokėjimo Vilniaus apygardos teisme taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 3 punkte numatyta, kad asmenys, be kita ko, nurodyti BPK 237 straipsnyje, turi teisę susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga ir teisėjo leidimu gauti už užmokestį ar sava įranga nemokamai pasidaryti byloje esančios medžiagos kopijas. Taisyklių 51 punkte nurodoma, kad, jei asmuo pageidauja bylos medžiagą kopijuoti savo technika (fotografuoti, filmuoti ar skenuoti), tai nurodoma prašyme. Pateiktame 2023 m. gegužės 12 d. gynėjo prašyme nebuvo nurodyta kokiu būdu norima gauti bylos kopijas, todėl patikslinus minėtą aplinkybę toks prašymas iš karto bus išspręstas.
II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Kaltinamojo J. P. gynėjas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir 2023 m. gegužės 19 d. skundą priimti nagrinėti.
5.1. Skunde nurodoma, kad kaltinamojo gynėjas teismui pateikė prašymą susipažinti su visa bylos medžiaga, pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas, gauti teismo posėdžių protokolų kopijas. Tą pačią dieną ant prašymo užrašyta teisėjos rezoliucija: „Prašymą tenkinti. Leisti susipažinti su baudžiamąja byla ir gauti teismo posėdžių protokolų kopijas“. Nuvykus susipažinti su byla, gynėjui nebuvo leista pasidaryti bylos dokumentų kopijų mobiliuoju telefonu. Teismo darbuotoja paaiškino, kad teisėja rezoliucijoje nenurodė atskiro leidimo dėl kopijų darymo, todėl jas daryti draudžiama.
5.2. Nesutikdamas su teisėjos rezoliucija, gynėjas pateikė skundą aukštesnės instancijos teismui. Skundžiama nutartimi teisėja atsisakė priimti gynėjo skundą, nurodžiusi, kad nutartis dėl prašymo atmetimo neskundžiama. Skunde gynėjas nesutinka, kad rezoliucijoje nėra išreikštas draudimas daryti bylos medžiagos kopijas, todėl nėra ir skundo dalyko. Pati teisėja 2023 m. gegužės 19 d. posėdyje paaiškino, kad teismo darbuotoja pagrįstai neleido daryti bylos medžiagos kopijų.
5.3. Skunde taip pat teigiama, kad, nors prašyme gynėjas nenurodė kopijų darymo formos (fotografuoti, filmuoti ar skenuoti), tačiau ši aplinkybė nėra esminė. Svarstoma, jog rezoliucija leidžiant daryti kopijas buvo galima nurodyti vieną ar kelis leidžiamus kopijų darymo būdus. Juo labiau, kad BPK taip pat nereikalauja bylos medžiagos kopijų darymo būdo derinti su teismu. Pagal Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2020 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-122 patvirtintas Susipažinimo su bylų medžiaga, kopijų darymo ir apmokėjimo Vilniaus apygardos teisme taisykles gynėjas, pageidaujantis daryti bylos medžiagos kopijas, yra apkraunamas papildomomis pareigomis, nenumatytomis BPK. Taisyklių nuostatos verčia gynėją, norintį gauti bylos kopijas, prašyti pateikti bylą ir ją skaityti bent du kartus: pirmą kartą tai darant pasižymėti visus reikiamus nusikopijuoti bylos lapus, o po to, jei pavyks gauti leidimą, dar kartą versti bylos lapus ir juos kopijuoti. Be to, pateikiant prašymą dėl bylos kopijų darymo su išvardintais bylos lapais, kurių kopijos gynėją domina, kitiems proceso dalyviams atskleidžiama ir gynybos taktika.
5.4. Pasak skundo autoriaus, skundas dėl neleidimo pasinaudoti teise daryti bylos dokumentų kopijas neturėtų būti vertinamas kaip skundas dėl prašymo išsprendimo, kuris pagal BPK 439 straipsnio nuostatas nenagrinėjamas. Kitos rūšies, negu prašymo leisti susipažinti su bylos medžiaga ar pasidaryti jos kopijas, prašymo atmetimas baudžiamojo proceso eigai reikšmės paprastai neturi. Tuo tarpu neleidimas arba esminis apsunkinimas gynėjui daryti bylos dokumentų kopijas yra veiksmas, dėl kurio teisingas procesas toliau vykti negali, todėl tai neprilygintina prašymo išsprendimui BPK 439 straipsnio prasme. Pagal Konstitucijos 31 straipsnį kaltinamajam nuo jo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą taip pat teisė turėti advokatą, todėl skundas dėl tokios teisės suvaržymo gali būti sprendžiamas tiesiogiai taikant Konstituciją. Nagrinėjamu atveju skundas aukštesnės instancijos teismui yra efektyvesnis gynybos būdas nei neprocesinių skundų rašymas ar pakartotinių prašymų teikimas, todėl kaltinamojo gynėjo skundas dėl teisėjos nutarties (rezoliucijos) turi būti priimtas ir perduotas nagrinėti aukštesnės instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo J. P. gynėjo skundas tenkinamas.
6. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs kaltinamojo J. P. gynėjo skundo argumentus bei pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartis, kuria kaltinamojo J. P. gynėjo advokato A. K. 2023 gegužės 19 d. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutarties (rezoliucijos) atsisakyta perduoti nagrinėti aukštesniajam teismui, yra neteisėta ir nepagrįsta – kaltinamasis ir jo gynėjas turėjo teisę apskųsti minėtą nutartį (rezoliuciją), o aukštesnės instancijos teismui paduotas skundas turėjo būti išnagrinėtas BPK X dalyje nustatyta tvarka.
7. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Neginčijant konstitucinės teisės į teisminę pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme yra aiškiai nustatyti procesinių sprendimų apskundimo terminai ir taisyklės, privalomos visiems proceso dalyviams. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ne visos teismų priimtos nutartys, kuriomis byla nėra išnagrinėjama iš esmės, gali būti skundžiamos. Tai pagrįsta tuo, kad teisinis reglamentavimas negali sudaryti prielaidų vilkinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ir kitomis teisėmis, todėl tam tikri ribojimai dėl proceso dalyvių teisės apskųsti teismo procesinius veiksmus yra galimi.
8. BPK X dalyje „Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas“ įtvirtintos bendrosios proceso nutarčių, kuriomis byla nėra išnagrinėjama iš esmės, apskundimo aukštesniajam teismui nuostatos, o kitose BPK dalyse numatytos nuostatos arba nustato kitokią – specialiąją žemesniųjų teismų priimtų nutarčių apskundimo tvarką (pavyzdžiui, BPK 74 straipsnis, 130 straipsnis, 131 straipsnis), arba nukreipia į BPK X dalyje įtvirtintą apskundimo tvarką (pavyzdžiui, BPK 132 straipsnio 5 dalis, 151 straipsnio 6 dalis).
9. BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK nustatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. To paties straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad šioje kodekso dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo. Pagal BPK 440 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai.
10. Kokie ir dėl ko pareikšti proceso dalyvių prašymai, dėl kurių priimtos teismų nutartys yra neskundžiamos, BPK 439 straipsnio 2 dalyje ir kituose proceso įstatymuose konkrečiai nenurodyti. Sutiktina su skundo aukštesnės instancijos teismui argumentais, jog nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartimi (teisėjos rezoliucija) buvo tiesiogiai apribojamos prašymą pateikusio asmens teisės ir teisėti interesai, kadangi kaltinamojo gynėjui nebuvo leista pasidaryti baudžiamosios bylos dokumentų kopijų. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje, kuria atsisakyta perduoti gynėjo skundą dėl draudimo daryti baudžiamosios bylos kopijas, apsiribota konstatavimu, kad teisėjos rezoliucija buvo išspręstas proceso dalyvio prašymas, dėl ko ši rezoliucija negali būti skundžiama. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, tokia išvada padaryta neatsižvelgiant į tai, ar proceso dalyvio prašymo atmetimas nesukliudys proceso dalyviams pasinaudoti savo teisėmis, o teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
11. Pažymėtina, jog kaltinamojo (jo gynėjo) teisė susipažinti su bylos medžiaga teisme laikoma viena iš teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą užtikrinimo sąlygų. Kartu tai yra vienas iš teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, galimybės veiksmingai dalyvauti baudžiamajame procese, sekti proceso eigą, pasiruošti gynybai garantų. Šios teisės tinkamas įgyvendinimas yra neatsiejamas ir nuo rungtyniško bylos nagrinėjimo principo reikalavimų įgyvendinimo. Pagal BPK 237 straipsnio 1 dalį kaltinamasis, taip pat ir jo gynėjas nuo bylos gavimo teisme dienos turi teisę susipažinti su papildomai gauta po kaltinamojo akto surašymo, o per teisėjo nustatytą terminą – ir su kita bylos medžiaga, daryti jos išrašus ar kopijas. Tai yra proceso dalyvio teisė, kurią jis įgyvendina bylą nagrinėjančiam teismui pateikdamas prašymą. Pirmiau jau buvo nurodyta, kad pagal BPK 440 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarčių, jeigu mano, kad žemesnio teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Todėl nutartis (rezoliucija), kuria nėra priimamas sprendimas dėl leidimo pasidaryti baudžiamosios bylos kopijas, taip užkertant kelią proceso dalyviui naudotis savo teisėmis, nepriskirtina prie BPK 439 straipsnio 2 dalyje numatytų neskundžiamų nutarčių, nes ji užkerta kelią įgyvendinti asmens konstitucinę teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir gali būti skundžiama. Šiuo atveju skundas galėjo būti paduotas ir turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas BPK X dalyje nustatyta tvarka.
12. Dėl to, kas jau buvo išdėstyta, padarius išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartis (rezoliucija) galėjo būti skundžiama BPK X dalyje numatyta tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas. Gynėjo A. K. 2023 m. gegužės 19 d. skundas priimamas nagrinėti. Šis skundas perduodamas Vilniaus apygardos teismui BPK 440 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų atlikimui.
13. Iš skundžiamos teismo nutarties ir iš gynėjo skundo turinio matosi, kad abejuose dokumentuose remiamasi tomis pačiomis Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2020 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-122 patvirtintomis Susipažinimo su bylų medžiaga, kopijų darymo ir apmokėjimo Vilniaus apygardos teisme taisyklėmis. Teismas nutartyje nurodo, kad gynėjas prašyme nenurodė kokiu būdu pageidauja gauti bylos dokumentų kopijas. Tuo tarpu gynėjas skunde pažymi apie formalų tokių taisyklių pobūdį ir dėl to iškylančius nepatogumus. Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju yra pagrindas sutikti su gynėjo argumentais. Visų pirma, pažymėtina, kad teismo pirmininko patvirtintos Susipažinimo su bylų medžiaga, kopijų darymo ir apmokėjimo taisyklės, o ypač perdėtai smulkmeniškas tokių taisyklių taikymas negali prieštarauti ir pažeisti proceso dalyvių teisių, kurios numatytos įstatyme. Tai ypač svarbu, kai gali būti pažeidžiama tokia svarbi kaltinamojo ir jo gynėjo teisė susipažinti su bylos medžiaga ir daryti išrašus ar kopijas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. P. šiuo metu turi ne vieną, o net tris gynėjus. Kita vertus, vienam iš gynėjų apskundus teismo nutartį (rezoliuciją), kuria iki šiol gynėjui neužtikrinta jo teisė gauti bylos medžiagos kopijas, ir toliau tęsiant bylos nagrinėjimą teisiamajame posėdyje, gali iškilti klausimas ne tik dėl gynėjo teisių, bet ir dėl paties kaltinamojo teisių pažeidimo. Aukštesniojo teismo nuomone, tokia padėtis turi būti kuo skubiau ištaisyta. Nors gynėjo A. K. skundas perduodamas BPK 440 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų atlikimui, pirmosios instancijos teismas prašymą dėl bylos dokumentų kopijų darymo gali išspręsti ir iki skundo išnagrinėjimo aukštesniajame teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.
Kaltinamojo J. P. gynėjo A. K. 2023 m. gegužės 19 d. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutarties (rezoliucijos) priimti nagrinėti. Perduoti šį skundą Vilniaus apygardos teismui BPK 440 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų atlikimui.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.