Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį (kvito Nr. 658378 panaudojimas ir laikymas) – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimas ir laikymas) – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 216 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (10 000 EUR) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimas ir laikymas) – 50 MGL (2 500 EUR) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Nustatyta, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 6801), Klaipėdos apygardos teismo raštinei pateikiant tai patvirtinantį banko kvitą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už aiškiai netikro dokumento – kvito Nr. 658378 – panaudojimą ir laikymą šiomis aplinkybėmis: jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 3 d., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijęs traktorių „John Deere 6125R“ ir gavęs netikrą užsienietišką traktoriaus nuosavybės įsigijimą patvirtinantį dokumentą – kvitą Nr. 658378, kuriame įrašyti aiškiai tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „A“ 2015 m. rugsėjo 23 d. aukcione per tarpininką „KVD K. B. AB“ T. R. įsigijo traktorių „John Deere 6125R“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 418 540 Švedijos kronų, po to jis (t. y. A. S.), turėdamas tikslą įregistruoti minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „A“ vardu, gauti šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2015 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje, esančioje Gargžduose, Klaipėdos g. 2, pateikė šį aiškiai netikrą dokumentą – kvitą Nr. 658378 Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. K.; pastarajam 2015 m. lapkričio 3 d. įregistravus traktorių „John Deere 6125R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „A“ vardu ir išrašius šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei išdavus A. S. minėtą registracijos liudijimą ir valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini), po to jis (t. y. A. S.) laikė aiškiai netikrą dokumentą – kvitą Nr. 658378 – prie UAB „A“ buhalterinių dokumentų iki 2020 m. spalio 2 d., kol šis kvitas buvo pateiktas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

2. Be to, A. S. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už aiškiai netikro dokumento – sąskaitos Nr. 1254207 – panaudojimą ir laikymą šiomis aplinkybėmis: jis ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 18 d., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)esančioje aikštelėje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijęs traktorių „John Deere 6920“ ir gavęs netikrą užsienietišką traktoriaus nuosavybės įsigijimą patvirtinantį dokumentą – sąskaitą Nr. 1254207, kurioje įrašyti aiškiai tikrovės neatitinkantys duomenys, kad UAB „A“ 2016 m. sausio 15 d. pirko iš „M. t. Ltd“ traktorių „John Deere 6920“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 23 450 Didžiosios Britanijos svarų, po to jis (t. y. A. S.), turėdamas tikslą įregistruoti minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „A“ vardu, gauti šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2016 m. sausio 21 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje, esančioje Gargžduose, Klaipėdos g. 2, pateikė šį aiškiai netikrą dokumentą – sąskaitą Nr. 1254207 Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. K.; pastarajam 2016 m. sausio 21 d. įregistravus traktorių „John Deere 6920“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „A“ vardu ir išrašius šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei išdavus A. S. minėtą registracijos liudijimą ir valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini), po to jis (t. y. A. S.) laikė aiškiai netikrą dokumentą – sąskaitą Nr. 1254207 prie UAB „A“ buhalterinių dokumentų iki 2020 m. spalio 2 d., kol ši sąskaita buvo pateikta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

3. A. S. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 7 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytą traktorių „John Deere 7530 Premium“, kurio tikrasis VIN (duomenys neskelbtini) (kuris laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. pagrobtas Švedijoje), žinodamas, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), bei tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą užsienietišką traktoriaus nuosavybės įsigijimą patvirtinantį dokumentą – sąskaitą Nr. 115916, į kurią įrašius aiškiai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2016 m. vasario 21 d. UAB „A“ pirko iš J. W D. L. traktorių „John Deere 7530 Premium“, VIN (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 5 500 Didžiosios Britanijos svarų, tokiu būdu pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – traktorius „John Deere 7530 Premium“, kurio suklastotas VIN (duomenys neskelbtini), yra gautas iš teisėtos veiklos, po to jis (t. y. A. S.), turėdamas tikslą UAB „A“ vardu įregistruoti minėtą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2016 m. balandžio 7 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. LT/ACA (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 7 d. Lietuvos pašto skyriuje sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą už registruojamą techniką ir 2016 m. balandžio 7 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje, esančioje Gargžduose, Klaipėdos g. 2, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. K. aiškiai netikrą dokumentą – sąskaitą Nr. 115916, tokiu būdu melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą LT/ACA (duomenys neskelbtini), Lietuvos pašto kvitą Nr. LG 00404553, o R. K. 2016 m. balandžio 7 d. įregistravus traktorių „John Deere 7530 Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „A“ vardu ir išrašius šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. 0233615, nurodant, kad jo savininkė UAB „A“, bei išdavus jam (t. y. A. S.) minėtą registracijos liudijimą ir valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini), jis (t. y. A. S., veikdamas UAB „A“ vardu) 2018 m. liepos 20 d. pardavė šį traktorių Žemės ūkio kooperatyvui „Y. A.“ ir perdavė „Y.A.“ administracijos vadovui R. K. traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip šio traktoriaus pirkėjui melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, tokiu būdu jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 7530 Premium“, šiais veiksmais žemės ūkio kooperatyvui „Y.A.“ padarė 8 750 eurų dydžio turtinę žalą, taip pat jis panaudojo aiškiai netikrą dokumentą – sąskaitą Nr. 115916, be to, jis laikė aiškiai netikrą dokumentą – sąskaitą Nr. 115916 prie UAB „A“ buhalterinių dokumentų iki 2020 m. spalio 2 d., kol ši sąskaita buvo pateikta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistojo A. S. gynėja advokatė I. Vitkutė-Zvezdinienė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamąją bylą A. S. nutraukti.

4.1. Pagrindinis klausimas, keliamas apeliaciniame skunde, yra susijęs su principo non bis in idem pažeidimu. Skunde nurodoma, kad A. S. apygardos teismui pateikė prašymą nutraukti bylą pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, motyvuojant tuo, kad jis 2016 m. lapkričio 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už septynių „John Deere“ traktorių įsigijimą. Nepaisant to, kad šioje byloje nustatytas traktorių įsigijimo neteisėtumas – jų vagystė Švedijoje, taigi baudžiamasis persekiojimas yra minėtu baudžiamuoju įsakymu nustatytų faktinių aplinkybių tąsa, reiškianti, kad naujas baudžiamasis procesas ir bylos nagrinėjimas yra pakartotinis principo non bis in idem prasme, pirmosios instancijos teismas šį prašymą deklaratyviai atmetė, nukrypdamas nuo kasacinės praktikos.

4.2. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas draudimas persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą. Principas taikomas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis). Pagal Europos Žmogaus Teisių teismo praktiką (toliau – EŽTT), priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (nurodomi teismo sprendimai: 1995 m. spalio 23 d. Gradinger prieš Austriją, Nr. 15963/90, 2001 m. gegužės 29 d. Franc Fisher prieš Austriją Nr. 37950/97, 2009 m. vasario 10 d. Sergey Zolotukhin prieš Rusiją Nr. 14939/03, 2009 m. birželio 16 d. Routsalainen prieš Suomiją Nr. 13079/03 ir kt.). Šių reikalavimų nebuvo paisoma nagrinėjamu atveju, nes A. S. būnant nuteistam 2016 m. lapkričio 9 d. dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų vėl pakartotinai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nors teismas konstatavo, kad už tris kitus traktorius kaltinamasis dar nėra nuteistas, tačiau taip teismas ignoravo, kad non bis in idem principo taikymui svarbu ne veikos kvalifikavimas, o tie patys teisiškai reikšmingi identiški faktai. Be to, teismas sprendimą atmesti prašymą priėmė vadovaudamasis BPK 439 straipsnio 2 dalimi, o tai užkirto kelią priimtą procesinį sprendimą skųsti apeliacine tvarka. Apygardos teismas nuosprendyje dėl to visiškai nepasisakė, nors baigiamosiose kalbose šis argumentas buvo pateiktas. Taip buvo pažeista BPK 302 straipsnio 1 dalis, nes nebuvo išspręsti visi nuosprendžiui priimti svarbūs klausimai.

4.3. Kasacinėje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-32-719/2021, Nr. 2K-245-788/2019) išaiškinta, kad non bis in idem principo pažeidimas konstatuotinas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus, neatskiriamai susijusius tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta, neatsižvelgiant į tai, ar skiriasi teisinė pažeidimo kvalifikacija, nes reikšmės turi idem factum, o ne idem crimen, kad pažeidimui konstatuoti pakanka to, jog sutaptų bent vienas esminis veikos požymis (ją atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai).

4.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad dalis duomenų, kuriais paremtas nuosprendis, yra pateikti iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19639-16 medžiagos. Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje byloje yra 2018 m. rugpjūčio 2 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame taip pat nurodoma, kad „atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18806-16, kad 2016 m. birželio 13 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba informavo, kad gautas Interpolo Švedijos nacionalinio biuro pranešimas dėl Š. Ž., kuris yra įtariamas asmuo byloje dėl vagystės ir plėšimo. Tyrimo metu buvo kreiptasi į Švedijos Karalystės teisėsaugos institucijas pateikiant Europos tyrimo orderį. Iš Švedijos Karalystės teisėsaugos institucijų gautas atsakymas į Europos tyrimo orderį bei atsiųsta papildoma informacija dėl 13 transporto priemonių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su Ž. Š.. Remiantis Ž. Š. kompiuteryje, kuris buvo konfiskuotas Švedijos byloje: 5000-K1140717-16, bei informacija iš Ebay ir Lietuvos transporto priemonių registro duomenimis pateikiama ši informacija apie kiekvieną transporto priemonę: <<...>> JD6125R, VIN (duomenys neskelbtini), Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „A““<<...>>“.

4.5. Sprendžiant, ar faktinės aplinkybės, dėl kurių atsiranda pagrindas taikyti atsakomybę yra identiškos, svarbu įvertinti esminius teisės pažeidimo elementus, veiksmų bendrumą laiko ir erdvės požiūriu, kitas konkrečias faktines aplinkybes, apibūdinančias kaltininką bei jo veiksmus ir visų šių aplinkybių ryšį. Pasak apeliantės, minėti dokumentai leidžia teigti, kad 1) ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne anksčiau kaip 2016 m. tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje; 2) buvo tiriamos aplinkybės dėl traktorių vagystės Švedijoje ir tiriama šių traktorių paieška; 3) tyrimui reikšmingi duomenys buvo gaunami tarptautinio bendradarbiavimo pagrindu, kuris buvo pradėtas ne vėliau kaip 2016 m.; 4) neužbaigus tirti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, ikiteisminis tyrimas buvo skaidomas į dalis, dėl to teisiškai buvo įvertinta tik dalis įtariamojo A. S. veikos, o po nuteisimo buvo tęsiamas baudžiamasis persekiojimas iš esmės dėl tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir su ta pačia veika, dėl kurios įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu ir šiuo metu atlieka bausmę.

4.6. Skunde, remiantis kasacine nutartimi Nr. 2K-112-788/2015, pažymima, kad kartais non bis in idem principo reikalavimų nepaisymas būna nulemtas ikiteisminio tyrimo institucijų sprendimų išskirti į atskirus tyrimus dideles daugiaepizodes bylas, neįvertinant, kad skirtinguose procesuose asmeniui inkriminuojami faktai glaudžiai susipynę. Tokiais atvejais pakartotinį procesą bandoma pateisinti kaltinimų apimties ir teisinės kvalifikacijos skirtumais. Nepaisant teisinės kvalifikacijos ir inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumo skirtumų, tokie procesiniai veiksmai, kai priimamas procesinis sprendimas atskirti tyrimus – vieną tyrimą baigti ir bylą perduoti į teismą, o kitą tyrimą tęsti – nedera su BPK 3 straipsnio 6 punkto imperatyvu.

4.7. Pagal teismų praktiką įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą, baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas nepriklausomai nuo anksčiau priimto teismo sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo (kasacinė nutartis 2020 m. kovo 19 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-719/2020). Jei paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant pirminį sprendimą, tokiu atveju, pagal kasacinio teismo praktiką, turi būti taikomas bylos atnaujinimo institutas, o ne naujas procesas, nes tokiu atveju jis laikytinas pakartotiniu non bis in idem principo prasme.

4.8. Išskiriant tyrimus 2016 m. nebuvo pilnai atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, dėl to praėjus pakankamai ilgam laikui prieš A. S. vėl buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas, nors traktoriai buvo nupirkti vienu metu, tame pačiame KVD aukcione, tačiau už vienus A. S. nuteistas 2016 m., o už kitus buvo teisiamas šioje baudžiamojoje byloje. Apeliantė pažymi, kad nepagrįstas ikiteisminio tyrimo išskyrimas liko teisiškai neįvertintas, nes pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą dėl bylos nutraukimo, o šio sprendimo peržiūrėti apeliacine tvarka nebuvo galimybių dėl BPK 440 straipsnio 1 dalies reguliavimo ypatumų.

4.9. Be to, nagrinėjamos bylos atveju, išskaidžius tarpusavyje reikšmingai susijusius ikiteisminius tyrimus, A. S. kaltinimai pagrįsti ir liudytojo S. B. parodymais, kuris 2021 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas dėl iš esmės tapačių aplinkybių, kurios buvo nustatomos šioje baudžiamojoje byloje, o pats A. S. S. B. byloje apklaustas pagal BPK 82 straipsnio 3 dalį. Tokios situacijos pagal EŽTT praktiką pripažįstamos kaip liudytojo vertimas duoti parodymus prieš save pažeidžiant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisingo proceso principą. Teisė neduoti parodymų prieš save galioja ir tuo atveju, kai vertimas duoti parodymus prieš save asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas. Tą patvirtina ir Lietuvos teismų praktika.

4.10. Teismas nevertino liudytojos M. P. parodymų, kad 2020 metais ikiteisminio tyrimo pareigūnai paėmė ne visus buhalterinės apskaitos dokumentus, nes pareigūnams kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuose buvo užfiksuoti taip pat duomenys apie ,,John Deere“ traktorius, už kuriuos jau A. S. buvo nuteistas, nebuvo reikalingi. Tai patvirtina, kad 2020 metais buvo paaiškėjusios naujos aplinkybės, kuriomis remiantis galėjo būti atnaujinta Jonavos apylinkės teismo 2016 m. baudžiamoji byla.

4.11. A. S. teisinės padėties pasunkinimas dėl tyrimų išskyrimo pasireiškė tuo, kad jis buvo teisiamas ne kaip padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą, o kaip jau būdamas teistas. Be to, A. S. veiksmai 2016 m. Jonavos apylinkes teismo buvo įvertinti kaip realiosios sutapties atvejis, o analogiškai atlikti veiksmai narinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip idealioji sutaptis. Dėl to, kad ikiteisminis tyrimas buvo išskaidytas ir(ar) paaiškėjus naujoms aplinkybėms nebuvo imtasi priemonių taikyti bylos atnaujinimo instituto, taip, kaip tai numato BPK 444 straipsnio 1dalies 4 punktas, byloje A. S. nebuvo užtikrinta, kad jis būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn lygiai taip pat, kaip tai būtų daroma vienu apkaltinamuoju nuosprendžiu.

4.12. Skunde taip pat pasisakoma dėl nuteisimo pagal BK 216 straipsnį nepagrįstumo. Pažymima, kad teismas neįvertino, jog liudytojas R. K. nepatvirtino ir neatpažino nuteistojo A. S. kaip asmens, su kuriuo kalbėjosi telefonu ir kuris perdavė pinigus. Kadangi nuteistojo A. S. kalbėjimo stilius yra išskirtinis, jo neįmanoma neįsidėmėti. Be to, R. K. paaiškinimai, kad sutartis, siunčiama iš elektroninio pašto, kurio adresas nesutampa su įmonės adresu, nors jis, pats asmeniškai, internete suradęs UAB „A“ telefono numerį, kur yra nurodyti ne tik telefono, bet ir elektroninio pašto kontaktai, liudytojui R. K. nesukėlė abejonių, kad būtent tik A. S. išsiuntė pirkimo pardavimo sutartį, yra nelogiški. Taip pat nelogiški R. K. paaiškinimai, kad būdamas įmonės pagrindiniu įgaliotu asmeniu, jis nepaima pinigų mokėjimo kvito ir kad brangaus traktoriaus kaina yra net kelis kartus mažesnė už nupirktą traktorių. Be to, jis nesiėmė priemonių įmonei padarytai žalai atlyginti. Teismas nevertino, kad kartu su liudytoju R. K. dirbantis liudytojas O. V. paneigė faktą, kad perkamas traktorius nebuvo tiek techniškai sugedęs, kad dėl tokio gedimo būtų esmingai mažinama traktoriaus kaina.

4.13. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų būtinąjį požymį – tikslą. Teismas neįvertino, kad po nuteisimo 2016 m., A. S. išvyko į Šveicariją, tenai dirba ir gyvena, jokių aktyvių veiksmų nėra atlikęs, todėl tokie įrodymai, kaip elektroninio pašto adresas, nesutampantis su įmonės „A“ paštu, originalaus dokumento (sutarties) nebuvimas, kuris yra tik nuskenuotas ir technologijų pagalba gali būti bet kokiu būdu ir forma sumaketuotas, pinigų kvito nebuvimas, liudytojo R. K. parodymai, negali būti neginčijamas patvirtinimas, kad A. S. padarė jam inkriminuotą BK 216 straipsnyje įtvirtintą veiką.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo V. S. gynėjos apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja advokatė I. Vitkutė-Zvezdinienė – apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad V. S. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20, 301 straipsnių reikalavimų, įvertino įrodymų visumą ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikacijos nenustatyta, taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, buvo neobjektyvus ar šališkas, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (non bis in idem)

6. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteisus V. S. dėl iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios buvo konstatuotos ir kitoje baudžiamojoje byloje (kurioje A. S. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (dėl 7 nusikalstamų veikų) ir nuteistas 2016 m. lapkričio 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu), buvo pažeistas non bis in idem (draudimo antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką) principas. Apeliantės teigimu, dirbtinis ikiteisminio tyrimo skaidymas į dalis lėmė tai, kad V. S. nepagrįstai buvo pasunkinta teisinė padėtis, bausmės nebuvo skiriamos, kaip tai būtų daroma vienu apkaltinamuoju nuosprendžiu, o jis teisiamas, ne kaip nusikaltęs pirmą kartą. Teisėjų kolegija, išsamiai išnagrinėjusi visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad tokia apeliantės pozicija nagrinėjamu atveju yra nepagrįsta.

7. Tiek apeliaciniame skunde, tiek viso proceso metu nuteistasis A. S. ir jo gynėja laikėsi pozicijos, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas A. S. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pažeidžia draudimą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (non bis in idem). Tokia pozicija grindžiama tuo, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu A. S. jau buvo nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalies (7 nusikalstamos veikos) už nusikalstamu būdu gautų 7 traktorių ,,John Deere“ įsigijimą, o nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyti faktai – taip pat traktorių neteisėtas įsigijimas, esant įvykdytoms vagystėms Švedijos Karalystėje, yra jau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių tąsa, kas suponuoja išvadą, kad ši baudžiamoji byla yra pakartotinė principo non bis in idem prasme. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šį gynėjos prašymą atmetė deklaratyviais motyvais ir be to, prašymą išnagrinėjo BPK 439 straipsnio tvarka, kas taip pat pažeidė nuteistojo teises, nes tokio teismo sprendimo nebuvo galima apskųsti apeliacine tvarka.

8. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog vadovaujantis BPK 439 straipsnio 2 dalimi, be kita ko yra neskundžiamos ir nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo. Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą gali būti skundžiamos ne visos proceso metu teismų priimtos nutartys. Teisinis reglamentavimas negali sudaryti prielaidų vilkinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, todėl tam tikri ribojimai dėl proceso dalyvių teisės apskųsti teismo procesinius veiksmus yra galimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad BPK 439 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė, jog teismų nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra neskundžiamos, taikoma ir nutartims, kuriomis teismas atmeta proceso dalyvių prašymus dėl bylos nutraukimo. Atsižvelgus į aptartą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjos prašymą dėl bylos nutraukimo minėto straipsnio 2 dalies tvarka, nepadarė jokio procesinio pažeidimo. Juolab, kad nuteistasis ir jo gynėja, siekdami patikrinti pirmosios instancijos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, savo procesines teises įgyvendino, apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio išsakydami ir prieštaravimo argumentus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas A. S. atžvilgiu bylą nutraukti.

9. Antra, kas yra svarbu, vertinant šioje byloje principo non bis in idem pažeidimą, ar tikrai yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kad baudžiamasis procesas dėl konkrečių šioje byloje nustatytų aplinkybių, dėl kurių yra priimtas pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis, jau buvo baigtas kitoje baudžiamojoje byloje baigiamuoju aktu.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išanalizavęs Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra pažymėjęs, kad EŽTT praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). EŽTT jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, Nr. 2K-89-689/2020, Nr. 2K- 127- 689/2020, Nr. 2K-113-489/2023).‏‏‎

11. Taigi siekiant tinkamai nustatyti, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, turi būti įvertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Laikoma, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, jog asmuo antrą kartą yra baudžiamas iš esmės už tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinama su tuo pačiu kaltinamuoju susijusių konkrečių faktinių aplinkybių visuma, neatskiriamai susijusi tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023).

12. Kaip galima spręsti iš byloje esančių duomenų, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ajame skyriuje (toliau – Kauno apskr. VPK KPNNTV 3-iasis skyrius) buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18806-16 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 16–17) (teisėjų kolegijos pastaba – Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis šioje baudžiamojoje byloje yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis kitų asmenų – Ž. Š. ir R. K. atžvilgiu). Gavus iš Švedijos Karalystės teisėsaugos institucijų duomenis (Europos tyrimo orderio medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)), tame tarpe ir apie kitas Lietuvos Respublikoje galimai su suklastotais tapatybės duomenimis įregistruotas transporto priemones, kurie buvo reikšmingi ne tik ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-18806-16, 2018 m. rugpjūčio 2 d. tarnybiniu pranešimu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36887-18, kuris 2019 m. vasario 2 d. prokuroro nutarimu buvo iš pirmiau nurodyto ikiteisminio tyrimo Nr. 01- 1- 18806-16 atskirtas (t. 1, b. l. 16–17, 23–24). 2021 m. lapkričio 9 d. prokurorės nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36887-18 buvo išskirtas nagrinėjamos baudžiamosios bylos ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00430-21 (t. 1, b. l. 1–5). Iš 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo galima spręsti, kad sprendimas atskirti ikiteisminius tyrimus priimtas, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36887-18 buvo tęsiamas ir pagal kitas nusikalstamas veikas, kurios nebuvo susijusios su A. S. pareikštais įtarimais, bei dėl kitų asmenų, taip pat siekiant greitesnio proceso A. S. atžvilgiu.

13. Jonavos rajono apylinkės teismo (teisėjų kolegijos pastaba – dabar Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai) baudžiamojoje byloje Nr. 1-275-217/2016 (ikiteisminis tyrimas Nr. 01- 1- 19639- 16) A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas 2016 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (7 nusikalstamos veikos) už tai, kad iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmenų ir tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 26 d., 20 val., žinodamas, kad didelės vertės turtas yra gautas nusikalstamu būdu, įgijo skirtingu laiku Švedijos Karalystėje pavogtus 7 traktorius ,,John Deere“, kurių indentifikavimo numeriai yra: VIN (duomenys neskelbtini); VIN (duomenys neskelbtini); VIN (duomenys neskelbtini); VIN (duomenys neskelbtini); VIN (duomenys neskelbtini); VIN (duomenys neskelbtini); VIN (duomenys neskelbtini). Šie traktoriai buvo paieškomi Švedijos Karalystėje, o tikrieji jų identifikaciniai numeriai (VIN) atitinkamai yra: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 66–71, 184–187). Kaip patvirtina LITEKO duomenys, šioje byloje ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19639-16 buvo pradėtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016 m. balandžio 26 d. tarnybiniu pranešimu dėl fakto, kad vykdant vogtų transporto priemonių paiešką ir tikrinant kooperatinę bendrovę „B. A.“ jos teritorijoje patikrinimo metu buvo rasti 7 su galimais klastojimo požymiais traktoriai „John Deere“. Tai, priešingai nei teigiame apeliaciniame skunde, patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19639-16 nebuvo atskirtas iš pagrindinio daugiaepizodžio ikiteisminio tyrimo Nr. 01- 1- 18806-16, o buvo iš karto pradėtas kaip atskiras savarankiškas ikiteisminis tyrimas. Be to, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00430-21) nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (disponavimas suklastotu dokumentu) ir 216 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), susijusios su visai kita žemės ūkio technika, nei minėtoje Jonavos rajono apylinkės teismo byloje, o būtent su 3 traktoriais – ,,John Deere 6125R“, kurio identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini); ,,John Deere 6920“, kurio identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini) ir ,,John Deere 7530 Premium“, kurio identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini) (suklastotas (VIN) (duomenys neskelbtini)).

14. Įvertinusi aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėtose baudžiamosiose bylose A. S. nuteistas už skirtingas nusikalstamas veikas, nusikaltimų dalykai skiriasi, veikos padarytos dėl skirtingų objektų – taigi kaltinimai aptartose bylose nei dėl veikų, nei dėl paties kaltinimo apimties nesutampa. Jokie skundo argumentai nepagrindžia, kad A. S. atžvilgiu buvo kartojamas baudžiamasis procesas dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų arba nusikaltimų, kurie būtų buvę padaryti vieninga tyčia. Aplinkybė, jog pirminis ikiteisminis tyrimas, iš kurio paskesniais etapais, turint tam teisinį pagrindą, buvo išskiriami kiti ikiteisminiai tyrimai, buvo pradėtas pagal duomenis, kuriuose buvo reikšminga informacija, susijusi su Švedijos karalystėje pavogtais traktoriais ,,John Deere“, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad byloje pažeistas non bis in idem principas, nes kaip ir buvo paminėta, Jonavos apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-275-217/2016 ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal visai kitas faktines aplinkybes, o kaltinimas joje nuo pareikšto kaltinimo nagrinėjamoje byloje skiriasi tiek pagal veikų pobūdį, tiek pagal jų sunkumą.

15. Apeliantė, nurodydama kad buvo pažeistas non bis in idem principas, remiasi kasacinės instancijos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-788/2015 pateiktais išaiškinimais. Pažymėtina, kad šioje kasacinės instancijos teismo nutartyje buvo pasisakyta apie tai, kad aplinkybės, kurios sudarė pagrindą reikšti asmeniui įtarimus pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, didele dalimi sutapo (laikas, vietos, sąskaitos, į kurias apgauti žmonės pervedinėjo pinigus, melaginga informacija, kuri buvo pranešama seminaro dalyviams, ir t. t.), ir šios veikos iš esmės sudarė idealią sutaptį, todėl konstatuota, kad būtent toks procesinis sprendimas atskirti tyrimus – vieną tyrimą baigti ir bylą perduoti į teismą, o kitą tyrimą tęsti yra sunkiai paaiškinamas. Šios nutarties 12–14 punktuose teisėjų kolegija aptarė, kad nagrinėjamu atveju situacija yra kitokia.

16. Apeliantės samprotavimai, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms (teisėjų kolegijos pastaba – aplinkybės, susijusios su 2020 m. paaiškėjusiais faktais, nurodytais liudytojos M. P., jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai paėmė ne visus buhalterinės apskaitos duomenis) turėjo būti atnaujintas tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-275-217/2016, o ne tęsiamas šioje baudžiamojoje byloje, priimant nutarimą išskirti ikiteisminius tyrimus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl to išsamiau nepasisako. Visgi šio skundo argumento kontekste teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad dėl ikiteisminių tyrimų atskyrimo pagal BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktą nusprendžia prokuroras. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau buvo pasisakyta, dėl kokių priežasčių buvo priimti nutarimai atskirti ikiteisminius tyrimus, tame tarpe ir dėl A. S. padarytų nusikalstamų veikų, nagrinėjamų šioje byloje. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis ar jo gynėja BPK nustatyta tvarka šiuos prokuroro nutarimus skundė. Taip pat atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad nuteistojo A. S. atvejis nėra išskirtinis, nutarimai atskirti ikiteisminius tyrimus priimami daugelyje bylų, bet tai nekliudo teismams tirti nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes ir kartu nepažeidžia kaltinamojo teisių.

17. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuteistojo A. S. kaltė negalėjo būti grindžiama liudytojo S. B. parodymais, nes pastarasis buvo nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. e1- 866- 972/2021 už iš esmės tapačias aplinkybes, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje, o pats A. S. minėtoje baudžiamojoje byloje buvo apklaustas pagal BPK 82 straipsnio 3 dalį, kas, gynėjos manymu, leidžia daryti išvadą, kad A. S. buvo verčiamas duoti parodymus prieš save. Aptariamų argumentų kontekste pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas A. S. kaltės šio liudytojo parodymais apskritai negrindė. Priešingai, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad ,, <...> vertinant liudytojo S. B. parodymus atsižvelgiama į tai, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu S. B. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (4 veikos) už analogiškas veikas panašiu laikotarpiu“ bei kad ,,šioje byloje A. S. buvo apklaustas BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka <...>“. Be to, iš A. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. e1-866-972/2021 (t. 7, b. l. 62–72) matyti, kad jis buvo apklaustas apie aplinkybes, kurios sudarė ne jam šioje byloje, o S. B. pareikšto įtarimo ir kaltinimo dalyką. Todėl, nesant skunde nurodytų jokių konkrečių faktų, patvirtinančių, jog buvo pažeistos BPK 80 straipsnio ir 82 straipsnio 3 dalies nuostatos, šie skundo argumentai vertintini deklaratyviais.

Dėl A. S. nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistąjį A. S. pripažino kaltu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, nes, visų pirma, A. S. kaltę dėl šio nusikaltimo įvykdymo grindė liudytojo R. K. parodymais, kurie yra nelogiški, prieštaringi, jų nepatvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga, antra – A. S. veika neatitinka subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių, kadangi nebuvo įrodytas specialusis šios nusikalstamos veikos tikslas. Šie apeliacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai atmestini. Nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai nuteistojo A. S. veikoje nustatyti tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis A. S. viso bylos proceso metu neigė padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau tokia nuteistojo pozicija vertinama išskirtinai kaip pasirinkta gynybos taktika, ji prieštarauja byloje surinktiems bei nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams ir pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet ir kartu tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir panašiai. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

20. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad baudžiamajame procese nusikalstamų veikų aplinkybės neturi būti įrodinėjamos iki begalybės. Tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Be to, skundo kontekste aktualu pastebėti, kad nei ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, nei bylą nagrinėjantis teismas nėra įpareigoti tikrinti visų kaltininko keliamų versijų ir tai nelaikytina įrodinėjimo pareigos paskirstymo pažeidimu.

21. Taigi, apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ar nevertino tam tikrų aplinkybių, kaip pvz., apeliaciniame skunde nurodomos liudytojo O. V. paneigtos aplinkybės dėl perkamo traktoriaus techninės būklės, ar kad nėra pinigų priėmimo kvito bei kad pirkęs traktorių R. K. nesikreipė dėl žalos atlyginimo, nesudaro pagrindo išvadai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo nepagrįstumo.

22. Priešingai nei teigia nuteistojo A. S. gynėja, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino įrodymų visumą: kaltinamojo ir liudytojų parodymus, specialisto išvadas, tarnybinius pranešimus, Tarptautinių ryšių valdybos duomenis, teisinės pagalbos medžiagą, apžiūros protokolus, PVM sąskaitas faktūras, prašymus dėl transporto priemonių įregistravimo ir perregistravimo, pirkimo-pardavimo sutartis bei kitus bylos rašytinius duomenis; paties kaltinamojo ir liudytojų parodymus vertino ne atsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų, o kartu su jais, t. y. gretindamas jų turinį su byloje surinktų duomenų visetu. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo nuteistojo gynybinę versiją dėl traktoriaus ,,John Deere 7530 Premium“ įsigijimo ir pardavimo, o būtent, kad neva A. S. nežinojo, jog traktorius vogtas, o jo dokumentai suklastoti, be to minėtą traktorių pardavinėjo ne jis, pardavimo aplinkybių nežino, sutarties tekstą jam nurodė liudytojas S. B.. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis (ir jo gynėja), savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai.

23. Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį A. S. nuteistas už tai, kad žinodamas, jog traktorius ,,John Deere 7530 Premium“ yra įgytas nusikalstamu būdu, siekdamas įteisinti šį turtą, panaudodamas žinomai netikrą dokumentą registravo specialiame valstybiniame registre, o vėliau pardavė pirkėjui, tokiu būdu melagingai nurodydamas, jog technika gauta iš teisėtos veiklos.

24. Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas siekdamas įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, melagingai nurodė, kad jis gautas iš teisėtos veiklos. BK 216 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu atlikus bent vieną straipsnio dispozicijoje nustatytą veiksmą (atlikus finansinę operaciją, sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtą. Lietuvos A. T. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467/2012 yra pasisakyta, kad objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai suponuoja būtinumą nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę; 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos). Ši nusikalstama veika padaroma tyčia, šiuo atveju tiesiogine (BK 15 straipsnio 2 dalis), nes būtinas veikos požymis yra specialus tikslas – įteisinti savo paties ar kito asmens turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-653/2012, Nr. 2K-251/2014). Kaltininko tyčia apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Atlikdamas minėtus alternatyvius veiksmus, kaltininkas suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu būdu, ir siekia taip veikti.

25. Nagrinėjamoje byloje nusikalstama turto (traktoriaus ,,John Deere 7530 Premium“) kilmė nustatyta – A. S. įsigyta technika vogta užsienio valstybėje (Švedijos Karalystėje). Pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę neginčytinai patvirtina atlikti minėtos technikos tyrimai ir pateiktos specialisto išvados, kuriose nurodyta, jog aptariamo traktoriaus originalus identifikavimo numeris yra pašalintas nušlifuojant ir suklastotas, atliekant kitą numerį (t. 3, b. l. 177–178, 185–186), Tarptautinių ryšių valdybos pateikti duomenys dėl pavogtos technikos ir tikrojo jos savininko (t. 3, b. l. 189). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog registruojant kaltinime nurodytą techniką A. S. pateikė technikos nuosavybės įsigijimą patvirtinančius dokumentus, t. y. užsienietišką eksporto sąskaitą Nr. 115916, kurioje nurodyta, jog ,,John W D. L.“ pardavė UAB ,,A“ traktorių ,,John Deere 7530 Premium“ (t. 3, b. l. 116, 117–118, 136–137), po to, panaudodamas žinomai netikrą dokumentą, įregistravo UAB „A“ vardu, o draudimą ir registraciją patvirtinančių dokumentų pagrindu melagingai nurodęs, jog technika gauta iš teisėtos veiklos, ją pardavė Žemės ūkio kooperatyvui ,,Y A“ (t. 3, b. l. 99–103, 122, 135, 141–144). Aplinkybes, kad po registracijos vogta technika buvo parduota ir įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą, patvirtina ir liudytojos M. P., teikusios nuo 2014 m. iki 2018 m. UAB ,,A“ buhalterines paslaugas, parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, jog UAB „A“ dokumentus jai, kaip buhalterei, pateikdavo A. S., šioje byloje reikšmingas traktorius ,,John Deere 7530 Premium“ buvo įtrauktas į bendrovės ,,A“ 2015–2016 m. buhalterinę apskaitą, o nurodymą dėl traktoriaus ,,John Deere 7530“ pardavimo gavo iš bendrovės vadovo, elektroniniu paštu, iš kurio rašė tik A. S., jog dokumentus apie įsigytus traktorius saugojo iki 2022 m. birželio mėn., o paskui aktu perdavė A. S., kad pastarasis perduotų bankroto administratoriui (t. 3, b. l. 34, 37–38; t. 7, 42–43) bei šios liudytojos pateikti UAB ,,A“ buhalterinės apskaitos duomenys – 2018 m. liepos 20 d. PVM sąskaita-faktūra ARG NR. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pirkėjas Žemės ūkio kooperatyvas „Y A“ pardavėjui UAB ,,A“ už traktorių „John Deere 7530 Premium“, kėbulo Nr. C/W (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. turi apmokėti 8 750 Eur (t. 2, b. l. 160). Be to, byloje, pagal duomenis, vykdant Teisinės pagalbos prašymą, nustatyta, kad įmonė ,,John W D. L.“, iš kurios neva aukcione UAB ,,A“ įsigijo traktorių ,,John Deere 7530 Premium“, niekada šios technikos neturėjo, jokio skelbimo dėl jos pardavimo nėra viešai pateikusi ir sąskaitos Nr. 115916 UAB ,,A“ nėra išrašiusi (t. 4, b. l. 185–199, t. 5, b. l. 6–7).

26. Tai, kad A. S. apdraudė traktorių „John Deere 7530 Premium“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, gavo draudimo liudijimą ir po to Lietuvos pašto skyriuje sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą už registruojamą techniką bei Klaipėdos rajono savivaldybėje pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui žinomai netikrą dokumentą (t. y. sąskaitą Nr. 115916), taip pat tai, kad negalėjo pagrįsti teisėtą aptariamos technikos kilmę bei paaiškinti, kaip vyko šios technikos pardavimas, kam perdavė pinigus, kokiu pagrindu, jei pardavinėjo būtent S. B., galėjo parduoti kitos bendrovės vardu registruotą techniką, iš kokių konkrečių asmenų įgijo vogtą techniką, priešingai nei teigiama gynėjos apeliaciniame skunde, neginčijamai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistasis A. S. neabejotinai suprato, kad jo įgytas ir vėliau parduotas traktorius ,,John Deere 7530 Premium“ yra gautas nusikalstamu būdu, bei kad šios technikos įsigijimą patvirtinantys dokumentai yra žinomai netikri. Būtent A. S. turėjo motyvą, tikslą šią techniką įteisinti sudaryto sandorio pagalba, t. y. pirma, panaudodamas žinomai netikrą dokumentą, įregistruodamas ją UAB „A“ vardu Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, o po to parduodamas šią techniką, melagingai nurodydamas, kad ji nėra vogta. Todėl visiškai pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad šiais sandoriais buvo siekiama ne tik įforminti nusikalstamu būdu gautą techniką, bet kartu ją legalizuoti. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistasis A. S. visa tai suvokė ir to siekė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nuteistojo A. S., kaip asmens, ne vienerius metus vadovavusio įmonėms, turėjusio sandorių sudarymo bei vadovavimo sprendimų priėmimo patirtį, paaiškinimai, kad brangią žemės ūkio techniką aukcione galėjo pirkti į skolą (teisėjų kolegijos pastaba – A. S. teismo posėdyje nurodė, kad tikrieji savininkai jam žadėjo, jog kai gaus iš jo pinigus už parduotus traktorius, sumokės aukcionui ir jo įmonei pateiks pinigų kvitą (t. 7, b. l. 77–81)), yra neįtikinami ir akivaizdžiai stokoja gyvenimiškos ir verslo logikos.

27. Nuteistojo A. S. gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino ir liudytojo R. K. parodymus, kuris posėdžio metu net neatpažino A. S., kaip asmens, su kuriuo kalbėjo telefonu dėl technikos pirkimo-paradavimo ir kuriam perdavė pinigus, todėl negalėjo jais remtis kaip įrodymu. Šie teiginiai grindžiami ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė, kaip nepagrįstų, šio liudytojo parodymų, jog jis pats susirado UAB ,,A“ duomenis internete, todėl tai, kad pirkimo-pardavimo sutartį liudytojas R. K. gavo vienu iš internete nurodytu kaip šiai bendrovei priklausančiu elektroniniu paštu, niekaip negali patvirtinti, kad ją atsiuntė būtent A. S.. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

28. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. S. kaltu dėl jam inkriminuotų veikų (konkrečiai dėl nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje), be kita ko, vertino liudytojo R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Šio liudytojo parodymai, laikantis BPK 276 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Liudytojas R. K. savo ankstesnius parodymus patvirtino. Tiek nuteistasis A. S., tiek jo gynėja užduoti klausimus R. K. turėjo galimybę ir šia teise naudojosi.

29. Iš liudytojo R. K. parodymų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 80–81, 85–86, 95–98, 115–116, t. 7, b. l. 28–36) matyti, kad nutaręs pirkti ŽŪK ,,Ylakių aruodas“ išsinuomotą traktorių ,,John Deere 7530 Premium“, pagal registracijos dokumentą nustatė, kad technikos savininkas yra UAB „A“, todėl bendrovės telefono numerį ((duomenys neskelbtini)) susirado internetiniame puslapyje rekvizitai.lt, kuriame buvo nurodytas ir bendrovės vadovas, t. y. A. S.. Paskambinęs minėtu telefonu, susitarė susitikti Klaipėdoje ir aptarti traktoriaus pirkimą. Tikslų adresą nurodė A. S.. Susitikimo metu perdavė A. S. pinigus už traktorių – 8 750 Eur, o vėliau, 2018 m. liepos 20 d., el. paštu iš kontakto (duomenys neskelbtini) gavo PVM sąskaitą-faktūrą serija ARG Nr. (duomenys neskelbtini), kitą dieną, o gal po kelių dienų, iš to paties elektroninio pašto gavo 2018 m. liepos 20 d. mini traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo pardavėjo – UAB ,,A“ antspaudas ir parašas. Pasirašęs sutartyje, nuskenuotą išsiuntė atgal tuo pačiu el. paštu, iš kurio sutartį ir gavo. Tai patvirtina R. K. savanoriškai pateikta kompiuterio ekrano kopija, kurioje matyti, kad buvo atsiųsta sutartis iš el. pašto (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 119–120, 123, 124).

30. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, aptartus parodymus patvirtina ir kita pirmosios instancijos teismo vertinta bylos medžiaga. O būtent, Kauno apskr. VPK KPNNTV 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos Ž. J. tarnybiniuose pranešimuose atlikta viešuosiuose internetiniuose šaltiniuose bei policijos duomenų bazėse esančios informacijos apie telefono numerio (duomenys neskelbtini)ir elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)naudotoją analizė (bei pridedami duomenys): kad minėtas telefono numeris nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d. (teisėjų kolegijos pastaba – nagrinėjamoje byloje reikšmingu laikotarpiu), priklausė UAB ,,T“, kurios būstinė nurodyta (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje; A. S. dirbo šioje bendrovėje, jo sesuo, žmona ir pastarosios sesuo skirtingu laikotarpiu buvo šios bendrovės akcininkės (A. S. dirbo nuo 2018 m.spalio12 d. iki 2020 m. sausio1 d., A. S. žmona K. S. nuo 2015 metų, sesuo K. S. nuo 2017 metų ir žmonos sesuo S. R. nuo 2017 metų); Administracinių nusižengimų registre būtent šis telefono numeris nurodytas kaip A. S. kontaktinis numeris kartu su el. pašto adresu (duomenys neskelbtini); minėtas telefono numeris 2018 metais buvo naudojamas reklamuojant motociklų varžybas tinklalapyje www.atvfanai.lt., o forume vienas iš vartotojų 2018 m. birželio 25 d. yra parašęs komentarą varžybų organizatoriui, į kurį kreipiasi vardu Aurelijus; kad domenu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „T“ juridinio asmens duomenis, naudojosi įmonė UAB „T“, šis elektroninis paštas su šiuo domenu buvo nurodytas UAB „T“ kontaktuose; ši bendrovė www.autoplius.lt nuo 2016 metų iki 2019 metų dėjo skelbimus, susijusius su keturračių, lengvųjų automobilių prekyba, kaip įmonė, nurodydama savo kontaktinius duomenis +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini) (dvejais paskutiniais pagal KDM duomenis naudojosi A. S.; +(duomenys neskelbtini)Juridinių asmenų registre yra nurodytas kaip UAB ,,A“ kontaktinis), el. pašto adresai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini); kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini).lt, viešuosiuose interneto šaltiniuose www.1551.lt nurodytas kaip priklausantis kontaktas įmonei UAB ,,A.“, kurios juridinio fakto naudotojas buvo A. S., o įmonės adresas (duomenys neskelbtini)Klaipėda, tel. Nr. +(duomenys neskelbtini); taip pat šis elektroninis paštas yra nurodytas ir www.autoplius.lt kai kuriuose skelbimuose, šalia kurių nurodyti ir kontaktai – A, tel. Nr. +(duomenys neskelbtini); šiuo elektroniniu paštu naudojosi ir įmonė UAB „T“ įkeldama skelbimus į puslapį www.autoplius.lt. (t. 5, b. l. 110–112, 113– 118, 119–120, 122–125). Pabrėžtina, kad A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu BPK 82 straipsnio 3 dalies tvarka, neneigė, jog jis turi įkūręs dvi bendroves: ,,A“, kurios veikla motociklų nuoma, bei ,,T“, kurios veikla motociklų prekyba dalimis (t. 5, b. l. 146–149), o apklausiamas įtariamuoju – patvirtino, kad dėdavo skelbimus į www.autoplius.lt ir www.skelbiu.lt, ir nors buvo UAB ,,A“ ir UAB ,,Ar“ direktoriumi, kontaktinių duomenų bendrovių nepamena, tačiau galimai naudojosi jais, taip pat nurodė, kad jo registruojamus traktorius savivaldybės darbuotojas apžiūrėdavo bendrovės aikštelėje Klaipėda, (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 32–35).

31. Vien tai, kad R. K. nepaėmė pinigų apmokėjimą patvirtinančio kvito, neleidžia vertinti šio liudytojo parodymų kaip nepatikimų, juolab, kad liudytojo nurodytos pinigų perdavimo aplinkybės už traktorių, kurį jis iš bendrovės pirma nuomojosi, o po to, įvertinęs savo bendrovės galimybes, nusipirko, bei kad neužilgo, praėjus vos kelioms dienoms nuo pinigų už traktorių, kuris jau buvo jo žinioje ir valdyme, sumokėjimo, gavo elektroniniu paštu traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir neatsakingas, bet nėra nelogiškas elgesys. Pabrėžtina ir tai, kad A. S. teisiamojo posėdžio metu neneigė fakto, kad ant pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos šalia UAB „A“ spaudo esantis parašas yra jo, taip pat apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jis pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, tiesiog sutarties tekstą jam padiktavo S. B. (t. 6, b. l. 32–35, t. 7, b. l. 77–81).

32. Negali paneigti liudytojo A. K. parodymų patikimumo ir tai, kad jis visgi neatpažino A. S., kaip asmens, kuriam perdavė pinigus už traktorių. Pastebėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. nurodė traktorių pardavusio asmens išvaizdą apibūdinančius bruožus: 175-180 cm ūgio, 35-40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, ovalios veido formos, tamsių trumpai kirptų plaukų. Teisėjų kolegijos vertinimu šie bruožai atitinka nuteistojo išvaizdą, o tai, kad asmuo, praėjus ilgesniam laiko tarpui (parodymas atpažinti vyko praėjus net 2 metams po įvykio (t. 4, b. l. 108–109), negalėjo atsiminti tik momentiškai matyto asmens, yra visiškai natūralu ir įprasta. Liudytojo R. K. teisiamojo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad jų bendrovė nesikreipė dėl žalos atlyginimo, taip pat nepaneigia šio liudytojo parodymų įrodomosios reikšmės, juolab, kad apeliantė nenurodė jokių konkrečių argumentų, kokias pirmosios instancijos teismo išvadas tai paneigia.

33. Apeliacinio skundo argumentas, kad neva A. S. nuo 2016 m. gyvena ir dirba Šveicarijoje, todėl negalėjo įvykdyti jam inkriminuotų nusikaltimų, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo priešingai išvadai nei padarė pirmosios instancijos teismas dėl nuteistojo kaltės.

34. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje buvo nustatyti BK 216 straipsnio 1 dalies subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, laikantis BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje pirmiau, teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis ar jo gynėja, nelaikytinas BPK normų pažeidimu, teismo sprendimas motyvuotas, o padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Dėl teistumo

35. Apeliantės argumentai dėl non bis in idem principo šioje byloje pažeidimo yra susiję ir su A. S. paskirta bausme, o būtent, kad bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su jo teistumu, buvo įvertintos neteisingai, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog A. S. nusikalto būdamas teistu. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau pasisakė dėl apeliacinio skundo teiginio, jog nagrinėjamos bylos ikiteisminį tyrimą išskyrus iš daugiaepizodžio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-18806-16, buvo ,,dirbtinai“ pasunkinta A. S. teisinė padėtis, nepagrįstumo. Pasisakydama šio skundo argumento kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad teistumas skundžiamame nuosprendyje teisingai įvertintas, kaip turintis reikšmės skiriamos bausmės klausimui teisingai išspręsti.

36. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyti duomenys apie abu V. S. teistumus, t. y. kad jis 1) 2016 m. lapkričio 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (už 7 nusikalstamas), pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistas 140 MGL (t. y. 5 272,40 Eur) dydžio bauda, kuri skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai išieškota iš dalies; ir kad 2) 2018 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2019 m. gruodžio 30 d. išbrauktas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro. Taigi, kaip matyti iš šių duomenų, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai, vienas iš teistumų jau buvo išnykęs, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad, net ir esant išnykusiam teistumui, šis faktas yra vertinamas kaip nuteistojo asmenybę apibūdinanti aplinkybė (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2014, Nr. 2K-39-788/2021).

37. Iš pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių matyti, kad nuteistajam V. S. inkriminuoti du nusikaltimai, numatyti BK 300 straipsnio 1 dalyje (disponavimas žinomai netikrais dokumentais – kvitu Nr. 658378 ir sąskaita Nr. 1254207), bei sudarantys idealią sutaptį nusikaltimai, numatyti BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje (disponavimas žinomai netikru dokumentu – sąskaita Nr. 115916 ir jos panaudojimas, legalizuojant nusikalstamu būdu gautą transporto priemonę ,,John Deere 7530 Premium“), buvo padaryti veiksmais, kurie tęsėsi atitinkamai skirtingais laikotarpiais, o būtent: nuo tyrimo nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 3 d. – iki 2020 m. spalio 2 d. (kvitas Nr. 658378); nuo tyrimo nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 18 d. – iki 2020 m. spalio 2 d. (sąskaita Nr. 1254207); nuo tyrimo nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 7 d. – iki 2020 m. spalio 2 d. (sąskaita Nr. 115916) (t. y. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos); bei nuo tyrimo nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 7 d. ir 2018 m. liepos 20 d. (BK 216 straipsnyje numatyta veika). Nors tam tikri V. S. nusikalstami veiksmai, o būtent tokie, kaip žinomai netikrų dokumentų panaudojimas, siekiant įregistruoti transporto priemones Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registruose, kuriais pasireiškė visų V. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyvusis požymis, iš tiesų buvo padaryti V. S. dar nesant teistam, tačiau tęstinio ar trunkamojo nusikaltimo padarymo atveju nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytas veikas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nusikalstami veiksmai visais atvejais, išskyrus nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą, kuris baigtas 2018 m. liepos 20 d., buvo baigti 2020 m. spalio 20 d., kai aktualūs šiai bylai žinomai netikri dokumentai buvo pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

38. Pagal 2018 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį V. S. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams ir iš probacijos tarnybos įskaitos kaip atlikęs bausmę jis buvo išbrauktas 2019 m. liepos 30 d., tačiau baudos bausmė, paskirta 2016 m. lapkričio 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už 7 apysunkius nusikaltimus, yra ir apeliacinio skundo nagrinėjimo dienai neįvykdyta (t. 6, b. l. 48–50).

39. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto ,,a“ papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; o pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Taigi, inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, darymo metu V. S. abu teistumai buvo neišnykę, o nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, darymo metu, 2018 m. liepos 20 d., – V. S. laikytinas, kaip turintis teistumą pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. baudžiamąjį įsakymą. Esant aptartam, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad A. S. nusikalto neišnykus teistumui už pirmiau padarytus tyčinius nusikaltimus.

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl A. S. paskirtos bausmės, visgi, dėl jos proporcingumo bei teisingumo taip pat pasisakytina. Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo yra baudžiamas bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų, o už BK 216 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-702) numatyto nusikaltimo padarymą – bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų. Kaip jau buvo aptarta, nors A. S. nagrinėjamų šioje byloje nusikaltimų padarymo metu buvo 2 kartus teistas, o taip pat iki šiol nėra įvykdęs pilnai pagal vieną iš nuosprendžių bausmės, Klaipėdos apygardos teismas A. S. neskyrė griežčiausios bausmės rūšies – terminuoto laisvės atėmimo ar trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto, nurodydamas, jog A. S. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti pastarajam skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. S., būdamas teistu, visgi tęsė savo nusikalstamus veiksmus, jog pastarojo vienas iš padarytų, BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytas, nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikalstamų veikų kategorijai, daro išvadą, kad A. S. paskirta švelniausia iš BK 300 straipsnio 1 dalies ir 216 straipsnio 1 dalies sankcijose įtvirtintų bausmės rūšių – bauda (200 MGL), kurios dydžiai yra artimi minimaliems BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 4 punktuose įtvirtintiems atitinkamai už nesunkų ir sunkų nusikaltimus galimiems skirti baudos dydžiams, negali būti vertinama kaip neproporcinga ar per griežta bausmė.

41. Iš aptartų duomenų be kita ko matyti, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai nuteistajam A. S. skirtingais nuosprendžiais yra paskirtos kelios nesubendrintos bausmės. Tokiais atvejais skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos laikantis BPK 347, 362 straipsniuose nustatytos tvarkos, t. y. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes savo iniciatyva, pataisos namų arba nuteistojo prašymu subendrina vėliausią nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju, nesant prokuroro skundo, negali to padaryti, nes priešingu atveju bus pasunkinta nuteistojo padėtis, apribojant jo procesines teises tokį sprendimą apskųsti aukštesnės instancijos teismui ir ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinant su pirmesniu nuosprendžiu paskirta, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, Nr. 2K-268/2008, Nr. 2K-519/2013, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, Nr. 2A-7-3/2014, Nr. 2A-2-699/2015, Nr. 2A-7-8-697/2015 ir kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinį skundą atmesti.