- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- 1S-80-988/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Nuteistasis
- M. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. S. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-238/2016, be kita ko, M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 26 d. Į bausmės laiką įskaitytas M. S. laikinajame sulaikyme ir suėmimo išbūtas laikas nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. vasario 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-421-396/2016 atmesti nuteistųjų A. B., R. G., A. M., nuteistojo M. S. gynėjo advokato R. M. apeliaciniai skundai dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-648/2017 atmesti nuteistųjų A. B., A. M., M. S., R. G. kasaciniai skundai.
2. Taip pat Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-478/2016, be kita ko, M. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir skirta jam bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2016 m. lapkričio 17 d. Kardomąją priemonę nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. S. paskirti suėmimą ir jo laiką vadovaujantis BK 66 straipsniu įskaityti į bausmės laiką. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-210-483/2017 pakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendis. Be kita ko, M. S. nusikalstama veiką perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta jam laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. J., M. S., R. G. inkriminuotos veikos – kitokio platinimo, t. y. kad jie laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2009 m. gruodžio 5 d. realizavo heroiną asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla atskirta, kaip atlygį už gautą heroiną A. J. perduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), tuo tikslu 2009 m. gruodžio 21 d. sudarant apsimestinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria neva butas parduotas L. K.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-976/2018 atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro A. U. ir nuteistųjų A. J., R. G., M. S. kasaciniai skundai.
3. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. liepos 3 d. nutartimi (bylos Nr. T-167-478/2017) Kybartų pataisos namų laikinai einančio direktoriaus pareigas V. R. teikimas tenkintas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, paskirtos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir galutinė subendrinta bausmė M. S. paskirta laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikas, M. S. išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. vasario 26 d. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2016 m. vasario 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartimi (teikimo Nr. T-639-305/2018) atsisakyta tvirtinti 2018 m. rugsėjo 21 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose nutarimą taikyti nuteistajam, M. S., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Nr. LK-160. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 26 d.
5. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutartimi (bylos Nr. T-152-1021/2019) atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam M. S. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 8 d.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi (skundo Nr. TS-72-827/2019) patenkintas iš dalies nuteistojo M. S. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Panaikintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigota Komisija iš naujo svarstyti prašymą dėl nuteistojo M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 25 d.
7. Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. lapkričio 13 d., ½ dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės M. S. atliko 2018 m. rugpjūčio 13 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gegužės 13 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. sausio 9 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas) sudarė 3 metai 4 mėnesiai ir 4 dienos.
8. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir nutarta rekomenduoti nuteistajam dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“. Toks komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo M. S. vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 78 balus (statinių veiksnių taškai – 40, dinaminių – 38), ankstesniu bausmės atidėjimo laikotarpiu padarytą naują nusikalstamą veiką, nerealistiškus ateities planus, motyvacijos stoką, nedarbą pataisos įstaigoje motyvuojant siekiu visą bausmės atlikimo laikotarpį mokytis ir įgyti daug specialybių, taip investuojant į savo ateitį, tačiau nuo bausmės pradžios yra įgijęs tik dvi specialybes, priteistus iš dalies dengiamus ieškinius (nuteistasis nepateikė Komisijai dokumentų, kuriuose būtų nurodyta padengto ieškinio suma).
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi (skundo Nr. TS-12-827/2020) atmestas nuteistojo M. S. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
9.1. Apylinkės teismas įvertino nemažai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų ir į juos atsižvelgė, tačiau vertino, kad šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad jis gali būti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės.
9.2. Atsižvelgdamas į tai, kad M. S. nusikalstamo elgesio rizika nuo praėjusio jos įvertinimo padidėjo 30 balų (buvo 48 taškai, o dabar yra 78 taškai), žemesnysis teismas vertino, jog šiuo atveju negalima teigti, jog M. S. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą formalią sąlygą būti padarius pažangą mažinant savo (vidutinę) nusikalstamo elgesio riziką.
9.3. Apylinkės teismo vertinimu, ankstesnės Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimų išvados leidžia pagrįstai manyti, kad šiuo metu padidėjusi M. S. nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo.
9.4. Skundžiamoje nutartyje pastebima, kad M. S. nusikaltimų darymo intensyvumas yra didelis, nusikalstamą veiką padarė ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas rodo, jog skiriamos bausmės nepasiekė savo tikslų, bei rodo nuteistojo susiformavusį neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, todėl rizika, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka.
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Nutartyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad savo skunde M. S. nenurodo jokių prieštaravimų dėl socialinio tyrimo išvadoje pateiktų jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokyčius pagrindžiančių kriminogeninių veiksnių bei nepateikė jokių argumentų, kurie teiktų pagrindą teismui abejoti socialinio tyrimo išvadoje nurodytu jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų patikimumu bei objektyvumu.
9.6. Žemesniojo teismo teigimu, nors nuteistasis rodo iniciatyvą įsidarbinti laisvėje, laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nedirba, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad M. S. teigia, jog Kybartų pataisos namuose nebuvo darbų pasiūlos dėl darbo vietų stygiaus, pats dėl įdarbinimo nesikreipė, o bausmę atliekant Vilniaus pataisos namuose nuteistasis teigia, kad jis galėtų dirbti, tačiau prieš tai atsižvelgtų į siūlomo darbo pobūdį ir sąlygas. Nuteistasis galėtų siekti įsidarbindamas laisvės atėmimo įstaigoje, tokiu būdu rodydamas savo teigiamą požiūrį į darbą ir norą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, kas jį charakterizuotų teigiamai ir mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką.
9.7. Apylinkės teismas nurodė, kad nuteistasis iki nuteisimo paskutinius tris mėnesius nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, apie darbinę patirtį pasakoja miglotai, paminėjo, kad yra dirbęs įvairiose bendrovėse, kurių pavadinimų neprisimena, taip pat negalėjo įvardinti, kiek laiko ten yra dirbęs, teigė, kad keisdavo darbovietes dėl galimybės gauti didesnį atlyginimą ar geresnes darbo sąlygas. Nors nuteistasis skunde nurodo ir pateikė įrodymus dėl galimo jo įdarbinimo, tačiau, teismo vertinimu, tokie jo argumentai nėra pakankamas pagrindas paleisti asmenį lygtinai iš pataisos įstaigos, juolab, kad nepateikti jokie dokumentai dėl galimo jo įdarbinimo laisvėje.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
10. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nuteistasis M. S. prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį, taikyti M. S. bausmės atlikimo režimo pakeitimą patvirtinant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, skiriant BK 75 straipsnyje, Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatytus įpareigojimus ir pareigas arba įpareigoti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją iš naujo nagrinėti jo lygtinio paleidimo prašymą.
10.1. Nuteistasis pažymi, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, palaikė Komisiją ir kategoriškai atmetė nuteistojo pateiktus argumentus į juos iš esmės neatsakydamas, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis yra neteisėta.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. M. S. pastebi, kad jis apylinkės teismui pateikė įrodymus, jog kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją prašydamas pateikti informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi administracija vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį, tačiau apie Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialisto 2020 sausio 7 d. tarnybinį pranešimą nebuvo informuotas, nesupažindintas su pranešimo turiniu. Dėl šios priežasties negalėjo pateikti apylinkės teismui atsiliepimo, paaiškinti ar paneigti tarnybinėje pažymoje pateikiamos informacijos. Tokiu būdu M. S. teisė į teisingą teismą buvo pažeista, jis neturėjo galimybės gintis, jo atžvilgiu buvo nutylėta aktuali informacija.
10.3. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus pataisos namų pareigūnai, sudarę „OASys“ ataskaitą ir socialinio tyrimo išvadą, suklaidino apylinkės teismą, kuris padarė išvadą, kad M. S. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyto formalaus reikalavimo daryti pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl akivaizdu, kad nei Komisija, nei Vilniaus pataisos namų administracijos darbuotojai ar įstaigos socialinės reabilitacijos specialistai, buvę kaip vienas iš duomenų šaltinių motyvuojant skundžiamą nutartį (jų argumentai ir prielaidos, dėstomos skundžiamo nutarimo motyvuojamoje dalyje), taip pat išvadų skurdumas bei prieštaringumas negalėjo būti pagrindu motyvuojant skundžiamą teismo nutartį.
10.4. M. S. pažymėjo, kad bausmės atlikimo metu M. S. pavyko pagal išgales sumažinti įsipareigojimus, todėl galima teigti, kad formaliai jo įsiskolinimai nuo paskutinio 2019 m. vasario 15 d. vertinimo iki Vilniaus pataisos namų atlikto vertinimo pagerėjo.
10.5. Nuteistasis nurodė, kad žemesnės instancijos teismui jis buvo pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymą, patvirtinančią, jog iki bausmės atlikimo jis dirbo ir turėjo legalų pragyvenimo šaltinį.
10.6. Žemesnysis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės ir dienotvarkė įpareigoja nuteistąjį pataisos namuose laikytis švaros, tvarkos ir rūpintis savimi. Todėl nėra aišku, kodėl apylinkės teismas nuteistųjų vidaus tvarkos taisyklių laikimąsi priskiria prie kriminalinių nuostatų.
10.7. M. S. nurodė, kad Vilniaus pataisos namų administracijai ir Komisijai jis pateikė rašytinį darbdavio patvirtinimą, kad jam yra saugoma darbo vieta galimo lygtinio paleidimo atveju.
10.9. Skunde nurodoma, kad Vilniaus pataisos namų administracija ir Komisija turėjo pareigą aiškiai įvardinti, kiek nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal „OASys“ metodiką yra pasikeitęs. Šiuo metu M. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra 55 balai. Ankstesni vertinimai Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyti, o papildomai teismui teikiamoje socialinio tyrimo išvadoje šių balų pokyčiai yra surašyti neaiškiai, klaidinančiai, nekompetentingai.
10.10. Nuteistojo nuomone, skundžiama nutartimi ir skundžiamu nutarimu tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir Komisija jį atvirai diskriminuoja atžvilgiu tų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikytas, kai tų asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal „OASys“ metodiką buvo kelis kartus didesni ir kurių rizikos vertinimo pokytis buvo ženkliai mažesnis.
10.11. Pareiškėjas nurodė, kad tiek Komisija skundžiamame nutarime, tiek apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje koncentravosi į pasisakymus apie teismų sprendimus, kuriais jam skirta bausmė, t. y. tuščiažodžiavo. Nei Komisijai, nei apylinkės teismui, nagrinėjančiam lygtinio paleidimo klausimą, nėra suteikti įgaliojimai kvestionuoti nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nėra suteikti įgaliojimai vertinti nuosprendžio griežtumą ar švelnumą, tai nėra klausimais, nagrinėtinas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.
10.12. M. S. pažymi, kad Komisija, kuriai įstatymu yra suteikta kompetencija nagrinėti kalinio atitikimą lygtinio paleidimo kriterijams, nenustatė jo galimo neatitikimo lygtinio paleidimo kriterijams ir nepateikė įrodymų, kad kalinys neatitinka kriterijų. Skundžiamoje žemesniojo teismo nutartyje taip pat nėra aiškių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, kad M. S. galimai neatitinka aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų. Tiek skundžiamame Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodomi pertekliniai duomenys apie M. S. asmenį, jie negali būti laikomi vertinamaisiais kriterijais sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nėra teisingi, nėra ir negali būti laikomi nei aiškiais, nei racionaliais motyvais (argumentais).
10.13. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje teismo nutartyje kartojamos nekompetentingos, niekuo nepagrįstos, šabloninės tezės iš skundžiamo Komisijos nutarimo iš abejotino kompetentingumo socialinio tyrimo išvados, esą „abejotinos galimybės adaptuotis laisvėje, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys“. Tokie visiškai nemotyvuoti, deklaratyvūs teiginiai yra nesuderinami su M. S. absoliučia teise į teisingą ir kompetentingą teismą žinant, kad jis yra vedęs, palaiko socialinius ryšius su tėvais, Komisijai yra pateikęs darbo pažymą.
Žemesnės instancijos teismas
10.15. Nuteistasis savo skunde nurodo ne vieną teismo nutartį kaip pavyzdį, kai lygtinis paleidimas buvo taikomas nuteistiesiems, kuriems taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį Nr. 1S-202-337/2018 ir 2019 m. sausio 17 d. nutartį Nr. 1S-11-337/2019; Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį Nr. 1S-845-593/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį Nr. 1S-1-873/2019. Taip pat, nuteistojo vertinimu, svarbu pažymėti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą asmeniui, kuris turėjo 52 balus pagal „OASys“ ir 17 nuobaudų, buvo teistas už sunkų ir itin sunkų nusikaltimus bei neturintis šeimos.
11. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo M. S. skundas atmetamas
12. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas spręsdamas M. S. lygtinio paleidimo klausimą teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
14. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad M. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo programose, yra daug kartų skatintas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, pagal galimybes moka įsiskolinimus, bausmės atlikimo metu įgijo dvi specialybes, jam keturis kartus suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, problemų dėl alkoholio ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimo neturi. Vis dėlto tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį M. S. charakterizuojančius duomenis, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
15. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. M. S. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už, be kita ko, tyčinių, sunkių, visuomenei pavojingų nusikaltimų padarymą (nusikaltimų nuosavybei bei disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti). M. S.padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, yra vertinamos kaip itin pavojingos, jomis keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėms medžiagoms formavimasis, neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta. Tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir tai, jog M. S. atžvilgiu, dar prieš aptartų nusikaltimų padarymą, buvo ne kartą priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau jais paskirtos bausmės, tarp jų ir realios laisvės atėmimo bausmės, jam teigiamos įtakos nepadarė ir jis vėl nusikalto netgi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas, išsamiai aptaręs nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį, pagrįstai darė išvadą, kad rizika, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka.
Žemesnės instancijos teismas
16. Vertinant skundo argumentus, susijusius su M. S. įsidarbinimu (skunde jis nurodo, kad apylinkės teismui buvo pateikęs duomenis, kad bausmės atlikimo jis dirbo ir turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, be to, Vilniaus pataisos namų administracijai ir Komisijai jis pateikė rašytinį darbdavio patvirtinimą, kad jam yra saugoma darbo vieta galimo lygtinio paleidimo atveju), pažymima, kad iš 2019 m. spalio 16 d. pažymos apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius matyti, jog joje nėra duomenų apie nuteistojo įdarbinimus nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2019 m. spalio 16 d. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad rašytinis darbdavio patvirtinimas apie M. S. įdarbinimą UAB „Autobilas“ jam išėjus iš pataisos įstaigos buvo pateiktas jau seniai, buvo žinomas dar rengiant 2019 m. vasario 15 d. socialinio tyrimo išvadą, todėl neaišku, ar toks įsipareigojimas dar tikrai galioja ir yra aktualus.
17. Nuteistasis skundu aukštesnės instancijos teismui nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytu žemesniojo teismo vertinimu, kad Vilniaus pataisos namų administracija ėmėsi visų reikalingų nuteistojo prašymo nagrinėjimui veiksmų bei procedūrų. Teismas darydamas tokią išvadą vadovavosi 2020 m. sausio 7 d. tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis bei aplinkybe, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi (skundo Nr. TS-72-827/2019) nenumatė prievolės (įpareigojimo) atlikti pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei parengti naują socialinio tyrimo išvadą. Su pastarąja skundžiamos nutarties išvada nuteistasis nesutinka teigdamas, kad Komisija 2020 m. sausio 9 d. posėdyje ir Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi nebeaktualia socialinio tyrimo išvada bei „OASys“ vertinimo ataskaita, nesiėmė veiksmų peržiūrėti ir ištaisyti teismui sukėlusias abejones dėl 2019 m. rugsėjo mėn. socialinio tyrimo išvados bei „OASys“ vertinimo rezultatų. Aukštesnysis su tokiu nuteistojo skundo argumentu dėl žemiau nurodomų priežasčių negali sutikti.
18. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties matyti, jog šią nutartį priėmęs teismas iš tiesų suabejojo, be kita ko, 2019 m. rugsėjo mėn. socialinio tyrimo išvados ir „OASys“ vertinimo rezultatų patikimumu. Kaip nurodoma šioje nutartyje, „Šiuo atveju teismui kyla abejonės dėl socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 6 d. OASys vertinimo rezultatų ir Komisijos priimto Nutarimo, kuris yra nemotyvuotas, iš esmės atkartojantis socialinio tyrimo išvadą. Visų pirma iš bylos medžiagos matyti, kad šio svarstymo metu nuteistasis buvo jam naujoje aplinkoje – Vilniaus pataisos namuose (ankstesni vertinimai vyko Kybartų pataisos namuose). Vertinimo metu specialistas pažymėjo, kad nuteistasis pasižymėjo uždarumu, vengė emociškai atsiskleisti, tolimesnio bendravimo eigoje tapo atviresnis, labiau analizuojantis savo elgesį ir situaciją, kas patvirtina nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, jog nuteistasis tik esant saugiai aplinkai tampa labiau emociškai atsiskleidžiantis, atviresnis. Todėl neatmestina tikimybė, kad būtent nauja aplinka, žmonės, galėjo turėti įtakos OASys vertinimui, nes esant iš esmės nepasikeitusioms asmens elgesio ir mąstymo, nuostatų, ryšių, gyvenimo stiliaus ir draugų, darbo bei finansinėms aplinkybėms, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminiai veiksniai nuo 8 dinaminių balų išaugo į 38 balus. Pabrėžtina ir tai, kad nuteistojo nustatytos neigiamos nuostatos yra abstrakčios ir prieštaringos, nurodoma, kad pastebima, kad asmuo vadovaujasi tam tikromis kriminalinės subkultūros pažiūromis, nors tai yra linkęs neigti ir paaiškina bendražmogiškomis vertybėmis, tačiau iš bylos medžiagos nėra aišku, kokios tai pažiūros, į ką orientuotos, kad nustatytos būtent bausmės atlikimo metu.“.
19. Kita vertus, apygardos teismas pastebi, kad apylinkės teismas nepaneigė šios socialinio tyrimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau ją vertindamas suabejojo jos turiniu ir nuteistojo prašymą dar kartą nagrinėsiančiai Komisijai tokiais savo argumentais pasiūlė atsižvelgti į nurodytas aplinkybes dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių veiksnių nuo 8 dinaminių balų išaugimo į 38 balus galimai dėl nuteistajam naujos Vilniaus pataisos namų aplinkos ir žmonių bei kriminalinės subkultūros pažiūrų.
20. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. atliekant „OASys“ vertinimą ir konstatuojant minėtą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių veiksnių padidėjimą tyrimą atlikusiems specialistams jau buvo žinoma aplinkybė apie pasikeitusią nuteistojo aplinką. Tai objektyviai patvirtina asmens bylos duomenys, iš kurių matyti, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu M. S. perkeltas bausmę atlikti Vilniaus pataisos namuose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neginčijama, kad specialistai su jais buvo susipažinę. Kita vertus, tai vėlgi parodo, kad, nors pakartotinio nusikalstamo nuteistojo elgesio rizikos veiksniai ilgą laiką buvo mažėjantys toje pačioje Kybartų pataisos namų aplinkoje (apylinkės teismas išsamiai apžvelgė šiuos veiksnius), pakitus aplinkai nuteistojo atveju taip ženkliai gali išaugti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminiai veiksniai. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų nuteistojo skunde itin akcentuojamų jo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme M. S. pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
21. Be to, pažymima, kad, kaip nurodoma jau minėtame 2020 m. sausio 7 d. tarnybiniame pranešime, interviu yra tik sudedamoji įvertinimo pagal „OASys“ vertinimo metodiką procedūros dalis, kuri neturi tiesioginės įtakos įvertinimo rezultatams. Visi kiti vertinimo kriterijai – asmens byla, kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai (tai yra juose užfiksuoti duomenys), nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu – šiuo atveju nėra tokie reikšmingi, kad sudarytų pagrindą nuteistojo atžvilgiu taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tuo labiau, kad, kaip pažymima tarnybiniame pranešime, identifikuoti kriminogeniniai poreikiai vis dėlto išlieka aktualūs bei reikalaujantys aktyvaus nuteistojo įsitraukimo į tikslingas resocializacijos priemones.
22. Taip pat aplinkybė, kad netgi ir naujai priimtame ginčijamame Komisijos nutarime nebuvo sukonkretintos kriminalinės subkultūros pažiūros, nesudaro pagrindo neatsižvelgti į kitas aplinkybes, dėl kurių ginčo nutarimu nuteistajam nebuvo taikomas lygtinis paleidimas, ir pasirinkti būtent šį nuteistojo prašomą bausmės atlikimo būdą, tuo labiau, kad tarnybiniame pranešime šios nuostatos yra apžvelgtos.
23. Skunde aukštesniajam teismui M. S. taip pat teigia, kad apie 2020 sausio 7 d. tarnybinį pranešimą jis nebuvo informuotas, nebuvo supažindintas su jo turiniu. Apygardos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, jog skundžiamoje nutartyje jau buvo nurodyta, kad „Nuteistojo M. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą atlikę bei Socialinio tyrimo išvadą rengę Resocializacijos skyriaus pareigūnai taip pat pateikė Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariams tarnybinį pranešimą, kuriame išdėstė argumentus dėl 2019 m. lapkričio 12 d. teismo nutartyje išreikštų abejonių Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis.“. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad Komisijos posėdis įvyko 2020 m. sausio 9 d., o ginčijamas Komisijos nutarimas priimtas 2020 m. sausio 10 d. Taigi nuteistasis turėjo galimybę susipažinti su minėtu tarnybiniu pranešimu ir pareikšti savo nuomonę dėl jo dar iki priimant ginčijamą Komisijos nutarimą, o, tuo labiau, išdėstyti dėl jo savo poziciją skunde apylinkės teismui. Dėl šios priežasties atmetamas kaip nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad jis neturėjo galimybės apylinkės teismui pateikti savo vertinimą apie ginčo tarnybinį pranešimą bei tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą.
24. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad teismų praktikoje esama pavyzdžių, kai lygtinis paleidimas buvo taikomas nuteistiesiems, kuriems taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau apylinkės teismas, susipažinęs su minėtų nutarčių turiniu, pagrįstai pažymėjo, kad visais šiais atvejais teismai nustatė nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, o nagrinėjamu atveju teismas tokios M. S. pažangos nenustatė. Tokia pati išvada daroma susipažinus ir su skunde nurodoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi (bylos Nr. T-76-1058/2019).
25. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nuteistasis M. S. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas spręsdamas M. S. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas atmestamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo M. S. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.