- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- TS-12-827/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Nuteistasis
- M. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2020 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 59-278 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
M. S. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsn io 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 26 d. Į bausmės laiką įskaitytas M. S. laikinajame sulaikyme ir suėmimo išbūtas laikas nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. vasario 26 d. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 15 d. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi atmestas nuteistojo M. S. kasacinis skundas.
Taip pat M. S. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam skirta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendis, M. S. veika iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu) paskirta bausme, ir M. S. paskirta galutinė subendrinta - 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atmestas nuteistojo skundas, Kauno apygardos teismo 2017 . liepos 3 d. nutartis palikta galioti.
Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. lapkričio 13 d., ½ dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko – 2018 m. rugpjūčio 13 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gegužės 13 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. sausio 9 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, sudarė - 3 metai 4 mėnesiai ir 4 dienos.
Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. sausio 9 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020 m. sausio 9 d. protokolu Nr. 58-56 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 59-278 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir nutarta rekomenduoti nuteistajam dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje „Elgesys – Pokalbis - Pasikeitimas“. Toks komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo M. S. vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 78 balus (statinių veiksnių taškai – 40, dinaminių – 38), ankstesniu bausmės atidėjimo laikotarpiu padarytą naują nusikalstamą veiką, nerealistiškus ateities planus, motyvacijos stoką, nedarbą pataisos įstaigoje, motyvuojant siekiu visą bausmės atlikimo laikotarpį mokytis ir įgyti daug specialybių, taip investuojant į savo ateitį, tačiau nuo bausmės pradžios yra įgijęs tik 2 specialybes, priteistus iš dalies dengiamus ieškinius (nuteistasis nepateikė Komisijai dokumentų, kuriuose būtų nurodyta padengto ieškinio suma).
Šalies argumentai
Nuteistasis M. S. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo nuomone, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir neteisingas, todėl naikintinas. Nuteistasis skunde pažymi, kad 2019 m. spalio 3 d. Komisija netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu, todėl jis skundė minėtą nutarimą teismui. 2019 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies patenkino jo skundą, panaikino skundžiamą nutarimą ir įpareigojo Komisiją iš naujo svarstyti prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad nagrinėjant jo skundą, teismui kilo abejonių dėl socialinio tyrimo išvados Nr. 57-170, 2019 m. rugsėjo 6 d. OASys vertinimo rezultatų ir Komisijos priimto nutarimo, kuris yra nemotyvuotas, iš esmės atkartojantis socialinio tyrimo išvadą. Be to teismas atkreipė dėmesį, kad Komisijos nutarime labiau kreipiamas dėmesys į nuteistojo elgesį praeityje, kurį jau įvertino teismai priimdami nuosprendžius, o ne į nuteistojo elgesį ir asmenybės pokyčius atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Skunde nuteistasis pažymi, kad Vilniaus pataisos namų direktorius nesiėmė jokių veiksmų peržiūrėti ir ištaisyti teismui abejonių sukėlusias socialinio tyrimo išvadas bei vertinimo rezultatus, ir tokiu savo neveikimu, nenoru išsklaidyti teismo abejones siekė sukelti nuteistajam neigiamas pasekmes, piktybiškai netaikyti jam lygtinio paleidimo. Skunde pažymi, jog Komisija 2020 m. sausio 10 d. nutarimą netaikyti jam lygtinio paleidimo motyvuoja tuo, kad neva jis „nedarbą pataisos įstaigoje motyvuoja siekiu visą bausmės laiką mokytis ir įgyti daug specialybių, taip investuojant į savo ateitį, nors bausmės atlikimo laikotarpiu įgijo tik 2 specialybės“, tačiau į pataisos įstaigą jis atvyko tik 2016 m. kovo 22 d., besibaigiant mokslo metams, todėl mokytis pradėjo tik tų metų rudenį, pirmą profesiją įgijo 2017 metais, todėl nuteistojo nuomone, Komisija sąmoningai nutyli teisingo sprendimo priėmimui aktualius argumentus. Dėl nutarime minimų „nerealistiškų ateities planų“ Komisija jų nenurodo, neanalizuoja, todėl jis neturi galimybės jos nei paneigti, nei patvirtinti. Taip pat skunde pažymi, kad Komisija nevertino jo teisinės padėties, nes atliekant laisvės atėmimo bausmę, galimybės savarankiškai gauti įrodymus apie dengiamus ieškinius ribotos.
Skunde nuteistasis nurodo, kad bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos, pozityvaus užimtumo bei socialinių įgūdžių programose, įgijo statybininko – apdailininko, suvirintojo elektra specialybes. Bausmės atlikimo metu yra skatintas 12 kartų, baustas administracine tvarka 2 kartus (nuobaudos nebegalioja), bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis. Nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. yra išleidžiamas trumpalaikėms (3 parų) išvykoms į namus, išvykų metu nusižengimų ar įpareigojimų nevykdymo faktų nefiksuota (buvo išvykęs 4 kartus). Jam suteiktas leidimas be sargybos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Pagal išgales moka antstoliams – 30 proc. nuo gaunamos paramos iš artimųjų ir fiksuotą sumą dengia savanoriškai. Jis padengė dalį žalos, įsidarbinęs ir gaudamas pajamas, galės ženkliai padidinti įmokas dėl žalos atlyginimo. Komisijai pateikė pažymą, patvirtinančią, kad lygtinio paleidimo atveju įsidarbins.
Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog Nutarimas privalo atitikti ir visus reikalavimus, keliamus baigiamiesiems teisės aktams – grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais), argumentavimas turi būti racionalus (argumentų tiek, kad pakaktų sprendimui pagrįsti), sprendime negali būti nutylėti teisingo sprendimo priėmimui aktualūs argumentai, nenurodytos aktualios aplinkybės, sprendimas turi būti aiškus. Vadovaujantis teisės aktais ir Lietuvos respublikos Konstitucija, Komisijos priimti nutarimai turi būti ne tik teisingi bet ir kompetentingi. Minėti teisinio tikrumo, teisėtų interesų bei teisėtų lūkesčių apsaugos principai neleidžia Komisijos nutarimo priėmimo, verdikto taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, laikyti Komisijos subjektine teise, t. y. tokia teise, kuria galima būtų pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiūra.
Vieninteliu vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką ir šio rezultato sumažėjimas. Nesant žemam rizikos balui (kas savaime būtų pagrindu taikyti lygtinį paleidimą), pakankamu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą yra laikytinas rizikos sumažėjimo faktas. Komisijos Nutarime vertinimas pagal OASys metodiką sudaro – 78 balus ir yra priskiriamas vidutinei rizikos grupei, nors Marijampolės pataisos namuose 2019 metais atliktas vertinimas pagal OASys metodiką sudarė 48 balus. Atkreipia dėmesį, kad Komisijos Nutarime sąmoningai nutylima ir nenurodoma jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamika nuo bausmės atlikimo pradžios, kiek šis balas sumažėjęs, OASys balų dinamikos nenagrinėjo ir nevertino, nors tokią pareigą aiškiai deklaruoja teismai, apie tai pasisakydami beveik visuose nutarimuose lygtinio paleidimo klausimu. Nors Vilniaus pataisos namuose jam nustatyti 78 balai, į jo prašymą supažindinti su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą sudarančiais dinaminiais ir statytinais veiksniais, pataisos namų administracija nieko atsakyti nesugebėjo, todėl nuteistojo nuomone, toks atliktas vertinimas nieko neturi bendro su aprobuota OASys metodika, o yra prasimanytas, nekompetentingas.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatomis (bendruoju diskriminacijos draudimu) ir atsižvelgiant į esamą Komisijos bei pirmosios instancijos teismų praktiką – lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos privalo būti taikomas visiems nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žemesnis už 115 balų. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, nors ir akivaizdžiai klaidingas bei nepagrįstai padidintas, vis tiek yra mažesnis už didžiausią iš nurodytų precedentų, todėl Nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo yra atviras diskriminavimas ir neabejotinai sudaro deliktą. Komisijos Nutarime nenurodyti ir jokie vertinamieji kriterijai, taip nusižengiant oficialioje konstitucinėje doktrinoje suformuluotam aiškumo reikalavimui, bei Europos Tarybos rekomendacijai (2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec(2003)22), kurios 18, 20 paragrafų privalomi reikalavimai „kriterijai turi būti aiškūs ir tikslūs“, „tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka minimalių kriterijų“. Nuteistojo vertinimu, Nutarime apsiribota tuščiažodžiavimu, jokie aiškūs ir tikslūs lygtinio paleidimo kriterijai Nutarime nenurodomi, nepateikti jokie įrodymai, jog jis galimai neatitiktų minimalių kriterijų.
Skundžiamame Nutarime iš viso nėra motyvuojamosios dalies, nes po abejotino teisingumo faktų ir akivaizdžiai tikrovės neatitinkančių teiginių dėstymo (aprašomosios Nutarimo dalies) iš karto eina rezoliucinė dalis, taigi Nutarimas yra visiškai nemotyvuotas. Atkreipia dėmesį, kad Komisija cituoja teismų nutartis ir nagrinėja praeities faktus, kurie jo atžvilgiu niekada nepasikeis – nei dabar, nei pilnai atlikus bausmę. Teismai priimdami jam apkaltinamuosius nuosprendžius ir skirdami bausmę pilnai įvertino jo veikas, atsižvelgė į visas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir skyrė bausmę, kurią dabar atlieka, todėl pakartotinis asmenybės vertinimas remiantis baudžiamojoje byloje surinkta ir panaudota medžiaga, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą gali būti traktuojama kaip baudimas antrą kartą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo ir bausmės progresyvumo institutas suponuoja, kad turi būti vertinamas tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, o ne nagrinėjami jo biografiniai faktai. Aukštesnės instancijos teismo suformuota praktika lygtiniu paleidimu siekiama daugelio tikslų – skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje, suteikiant galimybę anksčiau išeiti į laisvę, skatinama asmens integracija į visuomenę, valstybės institucijoms sudaroma galimybė „pasitikrinti“, kaip asmuo elgsis laisvėje, laikinai pasiliekant teisę prižiūrėti nuteistuosius ir teikti jiems intensyvesnę socialinę pagalbą ir t. t. Lygtinis paleidimas yra būtent viena iš nuteistojo padėtį švelninančių procedūrų, tačiau nėra atleidimas nuo bausmės – lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visą teismo paskirtą bausmę, su nuteistiems asmenims taikomais atitinkamais elgesio apribojimais ir draudimais, t. y. atitinkamu bausmės atlikimo režimu. Nuteistasis pabrėžia, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra skatintas, drausminių nuobaudų neturi, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir ženkliai sumažėjusi, todėl, jo nuomone, nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti Komisijos atsisakymą taikyti jam lygtinį paleidimą. Akcentuoja, jog nepateikus įrodymų, kad kalinys neatitinka minimalių (aiškių ir tikslių) lygtinio paleidimo kriterijų, yra privaloma priimti verdiktą – taikyti lygtinį paleidimą. Taip pat skunde nurodo, kad teikiamų rekomendacijų dalyje Nutarimas taip pat absoliučiai neteisėtas dėl visiško nebuvimo nei suprantamų rekomendacijų, nei jų motyvų – siūloma atlikti gerbūvio darbus ir dalyvauti siūlomose programose, nors tai yra privalomoji lygtinio paleidimo sąlyga, tačiau tai negali būti rekomendacija, nes gerbūvio darbų atlikimas neturi jokio sąryšio su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu ar pažanga mažinant šią riziką. Todėl rekomendacija visiškai beprasmė, kaip ir dalyvavimas siūlomose programose, nes neapibrėžia kokios programos yra siūlomos, kuriam laikotarpiui ir kaip jos yra susijusios su nusikalstamo elgesio rizikos mažinimu. Skiriant rekomendacijas turi būti atsižvelgiama į jų įvykdymui reikalingą laiko tarpą, jų tikslingumą, taip pat pakartotinis svarstymas turi būti paskirtas ne vėliau, kaip įmanoma įvykdyti paskirtas rekomendacijas. Dėl to darytina išvada, kad rekomendacijas Komisija teikia „tik dėl akių“, o jų vykdymas ar nevykdymas bei terminai Komisijai nerūpi. Skundu prašoma panaikinti Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą, skiriant BK 75 straipsnyje numatytas pareigas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. S. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo M. S. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad M. S. yra nuteistas subendrinta 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už tyčinių nusikaltimų padarymą, pusę šios bausmės jis atliko 2018 m. rugpjūčio 13 d, tokiu būdu nuteistojo M. S. prašymas yra paduotas tinkamai pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą terminą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistasis privalo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nagrinėjamu atveju, 2019 m. rugsėjo 16 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-2170 (toliau socialinio tyrimo išvados) 5.2 p. nurodoma, kad pagal turimus duomenis nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per bausmės atlikimo laikotarpį įgijo suvirintojo ir statybininko apdailininko specialybes, dalyvavo agrokultūriniame projekte „Žalioji oazė“. Nuteistasis aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, resocializacijos priemonėse: “Užgavėnių kaukė“, viktorinoje „Ar pažįsti Lietuvą“, „Kompiuterinio raštingumo pradmenys“, „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo programoje“, „Kompiuterinio raštingumo tobulinimas“ paskaitose „Stresas. Jo valdymo būdai“, Vilniaus arkivyskupijos Caritas darbuotojo vedamame grupiniame užsiėmime „Priklausomybės ligos: biologiniai, psichologiniai, socialiniai veiksniai. Gydymosi galimybės Lietuvoje“; Kybartų pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto vedamame grupiniame užsiėmime „Sveiko gyvenimo būdas“, pozityvaus užimtumo programose „Sugrįžimas“. Atvykęs į Vilniaus pataisos namus išreiškė motyvaciją dalyvauti „Krizių psichologijos programoje“. Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas daro išvadą, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl ši lygtinio paleidimo sąlyga yra.
Tačiau BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita formali sąlyga, kuriai esant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) turi būti padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymą bei stebimus nuteistojo elgesio pokyčius ir jų pasekmes, remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis bei interviu metu gauta informacija, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, 2019 m. rugsėjo 4 d. nustatyta vidutinė M. S. nusikalstamo elgesio rizika (pagal OASys vertinimo metodiką) – 78 taškai. Taigi, M. S. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, o vidutinė, vadinasi, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, M. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju iš socialinio tyrimo išvados bei nuteistojo asmens bylos matyti, kad M. S. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo 2016 m. gegužės 25 d. Kybartų pataisos namuose nustatyta vidutinė rizika – 90 taškų (statinių veiksnių – 45, dinaminių – 45). Pakartotinių įvertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė: 2017 m. rugpjūčio 22 d. nustatyta vidutinė rizika – 69 balų (statiniai – 40 balų, dinaminiai – 29 balai), 2018 m. kovo 20 d. – 61 balas (statinių veiksnių taškai - 40, dinaminių – 21), 2019 m. vasario 15 d. – 48 taškai (statinių veiksnių taškai – 40, dinaminių -8). Ir, kaip jau minėta, pastarojo M. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu 2019 m. rugsėjo 16 d. jam buvo nustatyta vidutinė rizika – 78 taškai (statinių veiksnių taškai – 40, dinaminių – 38). Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad OASys taškų įverčių didėjimas atliekant įvertinimo peržiūrą nesuponuoja prielaidos, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėja, ji išlieka vidutinė. Išvadoje nurodyta, kad taškų įverčiai nežymiai pakito atkreipus dėmesį į nuteistojo finansinę padėtį, nes turimi teisminiai ieškiniai yra dideli. Taip pat vertinant gyvenimo stilių ir draugus, nes atsižvelgus į nuteistojo kriminalinę istoriją pastebima, kad nusikaltimų darymo intensyvumas yra didelis. Teismai skirdami bausmes dažniausiai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimus, tačiau nuteistasis iš to nepasimokė ir kartojo nusikalstamas veikas. 2016 m. vasario 26 d. nuosprendyje yra duomenų, kad M. S. nusikalto teistumui neišnykus. Pažymima, kad iki nusikaltimo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Taip pat pakartotinio įvertinimo metu, remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, interviu metu gauta informacija, išskirti papildomi su jo praeities nusikalstamu elgesiu siejami rizikos veiksniai, apimantys nuteistojo mąstymo ir elgesio bei nuostatų ypatumus: nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka bei galimos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, siejamos su priklausymu organizuotai nusikalstamai veikai.
Skunde nuteistasis pažymi, kad 2019 m. spalio 3 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijai netaikius jam lygtinio paleidimo, jis skundė minėtą nutarimą teismui, ir kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties, teismui kilo abejonės
Žemesnės instancijos teismas
dėl socialinio tyrimo išvados Nr. 57-170, 2019 m. rugsėjo 6 d. OASys vertinimo rezultatų ir Komisijos priimto Nutarimo, kuris yra nemotyvuotas, iš esmės atkartojantis socialinio tyrimo išvadą. Teismas nutartyje pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad šio svarstymo metu nuteistasis buvo jam naujoje aplinkoje – Vilniaus pataisos namuose (ankstesni vertinimai vyko Kybartų pataisos namuose). Vertinimo metu specialistas pažymėjo, kad nuteistasis pasižymėjo uždarumu, vengė emociškai atsiskleisti, tolimesnio bendravimo eigoje tapo atviresnis, labiau analizuojantis savo elgesį ir situaciją, kas patvirtina nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, jog nuteistasis tik esant saugiai aplinkai tampa labiau emociškai atsiskleidžiantis, atviresnis. Todėl neatmestina tikimybė, kad būtent nauja aplinka, žmonės, galėjo turėti įtakos OASys vertinimui, nes esant iš esmės nepasikeitusioms asmens elgesio ir mąstymo, nuostatų, ryšių, gyvenimo stiliaus ir draugų, darbo bei finansinėms aplinkybėms, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminiai veiksniai nuo 8 dinaminių balų išaugo į 38 balus. Minėta nutartimi teismas iš dalies tenkino nuteistojo skundą, panaikino 2019 m. spalio 3 d. Komisijos nutarimą ir įpareigojo Komisiją iš naujo svarstyti prašymą dėl nuteistojo M. S. paleidimo iš pataisos įstaigos.
Skunde nuteistasis nurodo, kad Vilniaus pataisos namų administracija nesiėmė jokių veiksmų peržiūrėti ir ištaisyti teismui sukėlusias socialinio tyrimo išvadas bei 2019 m. rugsėjo 6 d. OASys vertinimo rezultatus, tačiau šiuos nuteistojo argumentus teismas laiko nepagrįstais.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisiją iš naujo svarstyti nuteistojo M. S. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau nenumatė prievolės (įpareigojimo) atlikti pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei parengti naują Socialinio tyrimo išvadą. Pažymėtina, kad Vilniaus pataisos namų administracija, atsižvelgdama į minėtą teismo nutartį, pakartotinai 2020 m. sausio 10 d. svarstė M. S. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės. Nuteistojo M. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą atlikę bei Socialinio tyrimo išvadą rengę Resocializacijos skyriaus pareigūnai taip pat pateikė Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariams tarnybinį pranešimą, kuriame išdėstė argumentus dėl 2019 m. lapkričio 12 d. teismo nutartyje išreikštų abejonių Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis.
Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistės 2020 m. sausio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl nuteistojo M. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų bei socialinio tyrimo išvados nurodyta, kad atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį, M. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei Socialinio tyrimo išvada nebuvo rengiama pakartotinai, kadangi teismas numatė tik įpareigojimą iš naujo svarstyti prašymą dėl M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Atkreipiamas dėmesys, kad minėtoje nutartyje buvo išreikštos abejonės dėl 2019 m. rugsėjo 6 d. Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų M. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultatų, kurie ženkliai skiriasi nuo anksčiau atliktų įvertinimų. Teismas kelia prielaidas, kad toks įverčių skirtumas gali būti siejamas su M. S. perkėlimu laisvės atėmimo bausmę atlikti iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus į Vilniaus pataisos namus, kadangi įvertinimo metu nuteistasis pasižymėjo; „uždarumu, vengė emociškai atsiskleisti, tolimesnio bendravimo eigoje tapo atviresnis, labiau analizuojantis savo elgesį ir situaciją”. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo pasirinkta pozicija įvertinimo metu yra labiau siejama su jo polinkiu bendradarbiauti, analizuoti savo elgesį bei pateikti realų, o ne kurti socialiai patrauklų įvaizdį. Atliekamas nusikalstamo elgesio įvertinimas bei Socialinio tyrimo išvada yra rengiama remiantis nuteistojo asmens byla, kitais bausmės atlikimo metu formuotais dokumentais, nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu bei interviu/pokalbiais. Taigi, interviu yra tik sudedamoji įvertinimo procedūros dalis, kuri neturi tiesioginės įtakos įvertinimo rezultatams.
Tarnybiniame pranešime aip pat atkreiptas dėmesys, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo paskirtis, remiantis „Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys” vadovu yra: „įvertinti, kiek tikėtina, kad teisės pažeidėjas bus pakartotinai nuteistas; nustatyti ir klasifikuoti rizikos veiksnius, susijusius su teisės pažeidimu, įtraukiant ir pagrindinius asmenybės bruožus, ir pažintinės veiklos ir elgesio problemas” ir kt. Efektyvus teisės pažeidėjo rizikos veiksnių įvertinimas turi pateikti su teisės pažeidimu susijusių poreikių profilius, siekiant numatyti galimas tolesnes intervencines bei prevencines priemones, skirtas valdyti identifikuotus rizikos veiksnius. Taigi, nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas negali būti atsiejamas nuo nuteistojo praeities faktų analizavimo bei aktualių kriminogeninių poreikių, kurie buvo reikšmingi nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai identifikavimui. Atliekant pakartotinį M. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą atkreiptas dėmesys, kad akivaizdžiai su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejamos kriminogeninės sritys: gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys bei nuostatos, prieš tai atliktame įvertinime buvo identifikuojamos, kaip nerezultatyvios sritys. 2019 m. rugsėjo 4 d. atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pastebėta, kad identifikuoti kriminogeniniai poreikiai vis dėlto išlieka aktualūs bei reikalaujantys aktyvaus nuteistojo įsitraukimo į tikslingas resocializacijos priemones. Taigi, 2019 m. rugsėjo 4 d. buvo nustatytas OASys taškų įverčių didėjimas, lyginant su anksčiau atliktais įvertinimais, tačiau tai nesuponuoja prielaidos, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėja, ji išlieka vidutinė. Taip pat peržiūrėjus anksčiau nuteistajam atliktų įvertinimų rezultatus (2016-05-25 nustatyta vidutinė rizika - 90 taškų, 2018-03-20 - vidutinė rizika - 61 taškas, 2019-02-15 - vidutinė rizika - 48 taškai) liko neaišku, kokios nuteistojo pastangos, elgesio pokyčiai sąlygojo tokius ženklius nusikalstamo elgesio rizikos įverčių pokyčius, kadangi rengtose socialinio tyrimo išvadose nebuvo pateikta argumentacija dėl rizikos veiksnių įverčių mažėjimo.
Taip pat pasisakyta dėl teismo nutartyje minimų neaiškumų dėl M. S. nuostatų apibūdinimo. Remiantis „Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys” vadovu, nuostatų sritis yra skirta įvertinti teisės pažeidėjo prokriminalines nuostatas, nuostatas į priežiūrą ir į savo pačių padarytus teisės pažeidimus”. Yra vertinami keli nuostatų aspektai: kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; diskriminacinės nuostatos/elgesys, nuostatos į priežiūrą bei apribojimus ir nuostatos į bendruomenę. Vertinant M. S. nuostatų ypatumus atkreiptas dėmesys į tai, kad jo įvykdyti nusikaltimai kartu su bendrininkais bei sąsajos su organizuota nusikalstama grupe (duomenys iš 2016 m. vasario 26 d. Kauno apygardos teismo ir 2016 m. lapkričio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžių) gali būti siejami su nuteistojo tam tikromis nusikalstamą elgesį palaikančiomis nuostatomis. Taip pat atsižvelgta į nuteistojo savęs realizavimo pataisos įstaigoje ypatumus (pvz., motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje stoka; savęs identifikavimas dabartinėje socialinėje grupėje; pasitikėjimu, neišdavimu grįstų santykių, tvarkos, švaros bei rūpinimosi savimi akcentavimas ir pan.), kurie gali būti siejami su tam tikromis kriminalinės subkultūros apraiškomis.
Todėl darytina išvada, kad Vilniaus pataisos namų administracija ėmėsi visų reikalingų, nuteistojo prašymo nagrinėjimui, veiksmų bei procedūrų.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nuteistasis M. S. nepadarė pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką lyginant jo paskutinio ir priešpaskutinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultatus – priešingai, M. S. nusikalstamo elgesio rizika nuo praėjusio jos įvertinimo padidėjo net 30 balais (buvo 48 taškai, o dabar yra 78 taškai). Tokiu būdu teismas vertina, kad šiuo atveju negalima teigti, jog M. S. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą formalią sąlygą būti padarius pažangą mažinant savo (vidutinę) nusikalstamo elgesio riziką.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po 2018 m. rugsėjo 17 d. pakartotinio nusikaltimo elgesio rizikos įvertinimo (kai pirmą kartą nustatyti 48 balai), 2018 m. rugsėjo 21 d. Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtu nutarimu Nr. LK-160 buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimą M. S. su intensyvia priežiūra, tačiau 2018 m. spalio 16 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismas atsisakė patvirtinti 2018 m. rugsėjo 21 d. komisijos nutarimą, pažymint, kad nusikalstamo elgesio rizika siejasi su gyvenimo būdu, kuris siejamas su nuteistojo nuostatomis, aukšta saviverte, kuri remiasi netinkamais kriterijais, asmeninėmis savybėmis. Taip pat Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi nepatvirtino ir 2019 m. vasario 22 d. Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. LK-46, kuriuo buvo nutarta taikyti M. S. lygtinį paleidimą, nors jo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 48 balais. Abiejose nutartyse teismai vertino, kad M. S. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką (kuri tuo metu sudarė 48 balus) nebuvo pakankama, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Tokios ankstesnės teismų išvados leidžia pagrįstai manyti, kad šiuo metu padidėjusi M. S. nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo. Nors nuteistasis savo skunde nurodo ne vieną teismo nutartį, kaip pavyzdį, kai lygtinis paleidimas buvo taikomas nuteistiesiems, kuriems taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – pvz. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį Nr. 1S-202-337/2018 ir 2019 m. sausio 17 d. nutartį Nr. 1S-11-337/2019; Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį Nr. 1S-845-593/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį Nr. 1S-1-873/2019, tačiau susipažinus su minėtų nutarčių turiniu, pažymėtina, kad visais šiais atvejais teismai nustatė nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, o nagrinėjamu atveju teismas tokios M. S. pažangos nenustatė. Dabartinį M. S. rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką sudaro 78 balai, iš kurių 40 yra statiniai (sumažinti nėra galimybės) ir 38 yra dinaminiai balai, kuriuos M. S. turi galimybę sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę.
Savo skunde nuteistasis teigia, kad Nutarime Komisija tik formaliai nurodė, kad jam nustatyta 78 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau neįvardino, kiek šis balas yra sumažėjęs, nenagrinėjo ir nevertino OASys balų dinamikos, nors to svarba akcentuotina teismų nutarimuose lygtinio paleidimo klausimu. Šiuo klausimu nuteistasis yra teisus, kadangi Nutarime iš tiesų nėra nurodyta, kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika keitėsi lyginant su ankstesniais vertinimais. Taip pat sutiktina su nuteistojo teiginiu, kad tai, jog Komisija Nutarime neanalizavo aptariamo klausimo, negali būti interpretuojama kaip aplinkybė, atimanti, ar kokiu nors būdu varžanti jo teisę į lygtinį paleidimą. Visgi pažymėtina, kad pastaroji aplinkybė šiuo atveju nei atima, nei varžo nuteistojo teisės į lygtinį paleidimą, kadangi iš aukščiau pateiktos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamikos analizės matyti, kad nuteistojo elgesio rizika nuo praėjusio jos vertinimo yra padidėjusi, dėl ko nuteistasis neatitinka vieno iš formalių BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo kriterijų.
Net jei nuteistasis ir atitiktų formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams, tačiau tai būtų tik lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas papildomai atsižvelgia į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, jog vienas iš kriminalinės bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta kriminalinės bausmės esmė. Teismo nuomone, jeigu būtų patenkintas nuteistojo prašymas, bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai šiuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvūs ir nepasiekiami. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. Kalėjimų departamento Prie LR TM direktoriaus nutarimu M. S. perkeltas bausmę atlikti Vilniaus pataisos namuose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 2 kartus pažeidė režimo reikalavimus, jam buvo skirtos nuobaudos, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 11 kartų. Būdamas pataisos namuose nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, pozityvaus užimtumo programose. Taip pat bausmės atlikimo metu įgijo 2 specialybes. Jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismo vertinimu, visos šios aplinkybės tik patvirtina tai, jog nuteistasis daro pokyčius savo nuostatose, gyvenime ir pastaruoju metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad jis gali būti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės.
Nors nuteistasis skunde nurodo, kad Komisijos Nutarime be pagrindo akcentuoti jo teistumai, nusikaltimų pobūdis, kad turėjo būti vertinamas jo elgesys bausmės atlikimo metu, o ne praeitis, elgsena, teistumai, teismas pažymi, kad M. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė 78 balai, iš kurių statiniai veiksniai sudaro 40 balų, dinaminiai veiksniai, kuriuos galima mažinti - 38 balai. Pastarasis rodiklis priklauso nuo rizikos veiksmų – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį. Vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotinio nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis M. S. anksčiau teistas 7 kartus, jo atžvilgiu ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Šiuo metu nuteistasis M. S. atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nusikaltimų (nusikaltimai nuosavybei bei disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti). M. S. nusikaltimų darymo intensyvumas yra didelis, nusikalstamą veiką padarė ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas rodo, jog skiriamos bausmės nepasiekė savo tikslų, bei rodo nuteistojo susiformavusį neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, todėl rizika, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals išlieka.
Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad Vilniaus pataisos namų socialinio tyrimo išvadas sudarę pareigūnai jam nesuteikė galimybės pasinaudoti įstatymo suteikiama teise peržiūrėti savo bausmės ir priežiūros planą bei dėl jo pareikšti nuomonę, taip pat nepateikė jokių komentarų ir neįvertino jo pasiektų rezultatų. Su šiuo nuteistojo argumentu teismas nesutinka, kadangi socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte nurodyta, be kita ko, kad „taškų įverčiai nežymiai pakito atkreipus dėmesį į nuteistojo M. S. finansinę padėtį, nes turimi teisminiai ieškiniai yra dideli. Taip pat vertinant gyvenimo stilių ir draugus, nes atsižvelgus į nuteistojo kriminalinę istoriją pastebima, kad nusikaltimų darymo intensyvumas yra didelis. Teismai skirdami bausmes dažniausiai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimus, tačiau nuteistasis iš to nepasimokė ir kartojo nusikalstamas veikas. 2016 m. vasario 26 d. nuosprendyje yra duomenų, kad M. S. nusikalto teistumui neišnykus. Pažymima, kad iki nusikaltimo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Taip pat pakartotinio įvertinimo metu, remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, interviu metu gauta informacija, išskirti papildomi su jo praeities nusikalstamu elgesiu siejami rizikos veiksniai, apimantys nuteistojo mąstymo ir elgesio bei nuostatų ypatumus: nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka bei galimos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, siejamos su priklausymu organizuotai nusikalstamai veikai. Socialinio tyrimo išvadoje (4.9 punktas) nurodyta, kad remiantis nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumais, galima kelti prielaidą, kad nuteistojo nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas bei problemų identifikavimo stoka, gali būti siejami su M. S. nusikalstamu elgesiu. Atsižvelgiant į dabartinį nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galima teigti, jis šiuo metu stengiasi labiau įvertinti galimas savo elgesio pasekmes (disciplinuotas elgesys pataisos įstaigoje, dalyvavimas pataisos programose, pozityvais užimtumo priemonėse, paskatinimai ir pa.,), planuoti, kryptingiau siekti savo asmeninių tikslų. Šie aspektai gali būti siejami su nusikalstamo elgesio rizika mažinančias veiksniais. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. S. oficialiai patvirtino galimos bedarbystės problemos sprendimą – gauta pažyma apie jo įdarbinimą po paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Taip pat oficialiai patvirtinta jo gyvenamoji vieta laisvėje. Artimųjų palaikymas ir galima teigiama įtaka bei pagalba nuteistajam, gali būti vertinami kaip apsauginis, nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys. Remiantis įvertinimo rezultatais, rizika, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka vidutinė“.
Kaip matyti, nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje buvo pateikta išsami M. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato dinamikos analizė, motyvuoti nustatytų balų pokyčiai bei nurodyti juos didinantys ir mažinantys kriminogeniniai veiksniai. Nuteistasis su socialinio tyrimo išvada buvo supažindintas pasirašytinai, todėl darytina išvada, kad jos turinys M. S. yra žinomas. Visgi, savo skunde M. S. nenurodo jokių prieštaravimų dėl socialinio tyrimo išvadoje pateiktų jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokyčius pagrindžiančių kriminogeninių veiksnių, bei nepateikė jokių argumentų, kurie teiktų pagrindą teismui abejoti socialinio tyrimo išvadoje nurodytu jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų patikimumu bei objektyvumu.
Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad, jo nuomone, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, Komisiją turi dominti tik jam skirtos bausmės dydis, jo atlikta bausmės dalis, jo atžvilgiu nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal OASys metodiką ir šio balo sumažėjimas. Tačiau teismas pažymi, kad nurodyti kriterijai iš esmės leidžia tik konstatuoti, ar egzistuoja formalieji BVK 157 straipsnyje nurodyti kriterijai, kuriems esant apskritai gali būti svarstomas lygtinio paleidimo klausimas. Teismų praktikoje sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus yra ne kartą pabrėžta, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Kiekvienu atveju yra vertinamos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės. Dėl šios priežasties Nutarime yra pateiktas ir pastarųjų aplinkybių vertinimas, kurį savo skunde nuteistasis nepagrįstai vadina „tuščiažodžiavimu“, nepaisant to, kad savo skunde pats išskiria savo elgesį ir asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, dauguma iš kurių yra paminėtos ir Nutarime. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad pastarosios aplinkybės yra glaudžiai susijusios su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal OASys metodiką, kurios svarbą išskiria pats nuteistasis, kadangi nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių veiksnių (taip pat ir juos atspindinčių balų) pokytis priklauso taip pat ir nuo šių aplinkybių. Pvz. nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje, kaip jo apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (mažinantys nusikalstamo elgesio riziką) yra įvardinama jo galimybė gyventi ir dirbti pasirinktoje vietoje, turimas išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija bei teigiami santykiai su artimaisiais – šios aplinkybės taip pat yra įvertintos ir Nutarime. Tuo tarpu kaip nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys jo nusikalstamo elgesio riziką, socialinio tyrimo išvadoje išskiriami jo prasta finansinė padėtis dėl neapmokėtų teisminių ieškinių, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, problemų identifikavimo stoka, bei galimos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, siejamos su priklausymu organizuotai nusikalstamai grupei. Nutarime šios aplinkybės taip pat yra akcentuojamos Komisijos. Nors pagal Vilniaus pataisos namų turto valdymo skyriaus pateiktą pažymą, pataisos įstaiga neturi M. S. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo, tiek iš Socialinio tyrimo išvados (4.4 punktas), tiek iš 2016 m. sausio 12 Kauno apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad iš M. S. tiek asmeniškai iš jo, tiek solidariai su kitais asmenimis priteistos gan ženklios sumos nusikalstamomis veikomis padarytų žalų atlyginimui. Skundo nagrinėjimo metu, nuteistasis pateikė papildomus duomenis apie dengiamus įsiskolinimus, mokėjimo pavedimus į 4 antstolių depozitines sąskaitas, tačiau pats patvirtina, kad pats asmeniškai antstoliams perveda po 3 eurus skolos padengimui, o kita dalis antstolių atskaitoma iš trečių asmenų gautų lėšų, ir atskaitoma apie 30 procentų. Todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismas atsižvelgia ne tik į nuteistajam skirtos kriminalinės bausmės tikslus, tačiau ir nukentėjusiųjų asmenų teisėtus lūkesčius, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo, atliktų jam teismo skirtą bausmę bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Nors nuteistasis rodo iniciatyvą įsidarbinti laisvėje, laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nedirba, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad M. S. teigia, kad Kybartų pataisos namuose nebuvo darbų pasiūlos dėl darbo vietų stygiaus, pats dėl įdarbinimo nesikreipė, o bausmę atliekant Vilniaus pataisos namuose, nuteistasis teigia, kad jis galėtų dirbti, tačiau prieš tai atsižvelgtų į siūlomo darbo pobūdį ir sąlygas. Nuteistasis galėtų siekti įsidarbindamas laisvės atėmimo įstaigoje, tokiu būdu rodydamas savo teigiamą požiūrį į darbą ir norą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, kas jį charakterizuotų teigiamai ir mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką.
Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija Marijampolės pataisos namuose nutarė neperkelti nuteistojo M. S. į Marijampolės pusiaukelės namus iš Marijampolės pataisos namų pagal BVK 69 straipsnio 3 dalį, nutarime pažymėdama, kad iš pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, kodėl nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal pirminę OASys metodiką sumažėjo 42 balais, jeigu nuteistasis pataisos namuose nedirba, todėl nėra pagrindo, kad nuteistais likusią bausmės dalį atliktų Pusiaukelės namuose.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis iki nuteisimo paskutinius tris mėnesius nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, apie darbinę patirtį pasakoja miglotai, paminėjo, kad yra dirbęs įvairiose bendrovėse, kurių pavadinimų neprisimena, taip pat negalėjo įvardinti kiek laiko ten yra dirbęs, teigė, kad keisdavo darbovietes dėl galimybės gauti didesnį atlyginimą ar geresnes darbo sąlygas. Nors nuteistasis skunde nurodo ir pateikė įrodymus dėl galimo jo įdarbinimo, tačiau teismo vertinimu, tokie jo argumentai nėra pakankamas pagrindas paleisti asmenį lygtinai iš pataisos įstaigos, juolab, kad nepateikti jokie dokumentai dėl galimo jo įdarbinimo laisvėje.
Nors skunde nuteistasis nurodo, kad Nutarimas taip pat absoliučiai neteisėtas dėl visiško nebuvimo nei suprantamų rekomendacijų, nei jų motyvų – siūloma atlikti gerbūvio darbus ir dalyvauti siūlomose programose, tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, kad nuteistajam rekomenduota dalyvauti konkrečioje socialinės reabilitacijos programoje „Elgesys - Pokalbis- Pasikeitimas“, todėl toks skundo argumentas laikytinas nepagrįstu. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai, priimdama nutarimą netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo, teikė jam rekomendacijas, susijusias su jo elgesio korekcija.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 78 balai, iš kurių 38 balai yra dinaminiai, vadinasi, dar yra galimybė ženkliai šią riziką mažinti toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis padarė pakankamą pagrindą šią riziką mažinant, dėl ko šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo M. S. gebėjimo išėjus į laisvę laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Kadangi nuteistasis M. S. iš esmės neatitinka vieno iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, teismas vertina kad M. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu nėra galimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo naikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio10 d. nutarimo Nr. 59-278, todėl nuteistojo M. S. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 59-278 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.