- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- 1S-11-337/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- R. G.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios R. G. – P., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovo - advokato skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-11-19 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)taikyti nuteistajai R. G. – P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuodamas tuo, jog nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, taip pat praeityje padarytų nusikaltimų pobūdis bei kiekis rodo nuteistosios pavojingumą visuomenei, o atlikta bausmės dalis, palyginus su paskirtąją, neduoda pagrindo manyti, kad nuteistoji per šį laiką suvokė savo pavojingumo visuomenei nusikalstamo elgesio pobūdį bei pasekmes, padarė iš to teisingas išvadas ir būdama laisvėje nekels pavojaus visuomenei.
Šalies argumentai
Skundu nuteistosios advokatas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir taikyti jo atstovaujamajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde detaliai aptariama lygtinio paleidimo instituto paskirtis. Tikinama, kad teismas skundžiamojoje nutartyje visiškai nepagrįstai, ignoruodamas bylos duomenis, akcentavo, kad nuteistoji eilę kartų teista už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nutartyje nurodytais penkiais teismų nuosprendžiais nuteistoji buvo nuteista už veikas, kurias padarė prieš priimant pirmąjį Vilniaus miesto 4 - ojo apylinkės teismo 2017-03-13 nuosprendį. Tikinama, kad visi nuteistosios padaryti nusikaltimai buvo tirti atskirai, tuo dirbtinai padidintas ir baudžiamųjų bylų skaičius bei nuteistosios atžvilgiu priimtų nuosprendžių skaičius. Tikinama, kad teismas skundžiamojoje nutartyje nepaminėjo, jog R. G. – P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas likus vos 21 dienai iki teismo paskirto bausmės vykdymo atidėjimo termino (dviejų metų) pabaigos. Teigia, jog priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog nuteistoji jau atliko daugiau kaip pusę jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, per tą laiką nė karto nepažeidė įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, priklauso vidutinei nuteistųjų grupei. Taip pat skunde nurodoma, kad nuteistoji aktyviai dalyvauja užimtumo programose, mokosi, lanko reabilitaciją, augina du mažamečius vaikus. Skunde cituojamos Jungtinių tautų vaiko konvencijos 7 str. 1 d. 9 p. nuostatos. Nurodoma, kad nuteistajai ir toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę vaikai turės itin ribotą galimybę bendrauti su motina. Toliau skunde atkreipiamas dėmesys, jog Komisija beveik vieningai balsavo dėl nuteistosios lygtinio paleidimo galimybės. Įvardijami R. G. – P. ateities planai išėjus į laisvę. Tikinama, kad būdama pataisos namuose suprato savo neteisingus veiksmus, jų pasekmes, todėl stengiasi gyventi dorai. Nurodoma, kad nuteistoji artimai bendrauja sus savo šeimos nariais – vyru, vaikais, seserimi, mama.
Atsiliepimas į skundą nėra gautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios atstovo advokato skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistosios atstovo advokato skunde išdėstytus argumentus sprendžia, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajai R. G. – P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nusikalstamos veikos pobūdžiui, už kurią nuteistoji atlieka bausmę, ankstesniems teistumams ir tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistosios elgesiu viso bausmės atlikimo metu, nuteistosios riziką pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė aplinkybių, dėl kurių nuteistosios asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Nutarties motyvai, kuriais grindžiamas atsisakymas tvirtinti komisijos nutarimą, vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl tokia nutartis negali būti laikoma pagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
BVK 157 str . 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pagal BVK 157 str. pirmos dalies prasmę pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, bet ir tuomet, kai esant atitinkamų aplinkybių visumai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra aukštesnė.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad Komisija, priimdama sprendimą taikyti R. G. – P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas vertinant nuteistosios pataisos proceso efektyvumą, ir padarė teisingą, faktiniais duomenimis pagrįstą išvadą, kad pastarosios elgesys viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga siekiant ją mažinti sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistoji, išėjusi į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
BVK 157 str. įtvirtinti kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistasis (-oji), kad būtų svarstomas klausimas dėl jo (jos) lygtinio paleidimo. Iš R. G. – P. asmens bylos duomenų matyti, jog pastaroji yra atlikusi įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jos lygtinio paleidimo klausimas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Taigi, nuteistoji formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų atitinka. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinas materialaus kriterijaus, kurį sudaro žema nusikalstamo elgesio rizika ir/ar pažanga ją mažinant, nustatymas. Nuteistosios atitikimas šiam kriterijui yra svarbus darant išvadas apie tai, ar paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad R. G. - Petrulevič pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau tokia išvada neatitinka byloje esančių duomenų. Šiuo atveju R. G. - P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (69 balai pagal OASys). Vertinant pažangos mažinant nuskalstamo elgesio riziką pakankamumą svarbu tai, kad didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro statiniai veiksniai, kurių nuteistoji, net ir nepriekaištingai elgdamasi, sumažinti negalės. Kitus 29 balus sudaro kintamieji kriminogeniniai veiksniai, kurie sumažėtų jei nuteistoji turėtų galimybę būti su savo vaikais, šeima, artimaisiais, stiprinti emocinį ryšį su jais. Riziką nusikalsti didinančių veiksnių R. G. - P. atžvilgiu nenustatyta. Per visą bausmės atlikimo laiką R. G. - P. nustatytų vidaus taisyklių nepažeidė, drausminėmis nuobaudomis nebausta. Nuteistoji bausmės atlikimo metu dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo psichologinio konsultavimo programoje ,,R.A.K.T.A.S“, profesinio rengimo centre mokosi kirpėjo amato, dalyvauja nuteistųjų organizuojamuose kultūrinio pobūdžio renginiuose. Vykdant integracijos į visuomenę programą išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Be to, pateikti duomenys rodo, kad nuteistoji bausmės atlikimo metu mokėsi Suaugusių ir jaunimo mokymo centre, pataisos namuose atlieka ūkio darbus.
Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad netvirtindamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo teismas ypač akcentavo R. G. - P. ankstesnių teistumų skaičių, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistajai nustatytus kriminogeninius veiksnius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju tai negali būti laikoma absoliučiu pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Pakartotinai atkreipiamas dėmesys, kad nuteistajai nustatyti kriminogeniniai veiksniai didele dalimi savo esme yra statiniai, t. y. nuteistoji jų savo elgesiu, dedamomis pastangomis bausmės atlikimo metu negali nei pakeisti, nei sumažinti. Nuteistajai socialinio tyrimo išvadoje nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, kurie, teismo vertinimu, atsveria paminėtą kriminogeninį veiksnį ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistosios atžvilgiu taikoma probacija gali būti sėkminga ir užtikrinti tiek bausmės, tiek lygtinio paleidimo tikslų įgyvendinimą. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad nuteistoji palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bendrauja su vaikais, artimaisiais. Be to, byloje esantys duomenys rodo, kad nuteistoji kuria savo ateities planus, o išėjusi į laisvę turės pastovią gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės taip pat yra apsauginis faktorius, kuriam esant yra pagrindas daryti išvadą, kad nuteistajai paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.
Teismas, spręsdamas dėl nuteistosios galimybių sėkmingai integruotis laisvėje, taip pat atsižvelgia į tai, kad pagal socialinio tyrimo išvados duomenis R. G. – P. turi konkrečius ir įgyvendinamus ateities planus – artimiausiais tikslais išėjus iš įkalinimo įstaigos įvardina rūpinimąsi vaikais, įsidarbinimą. Nuteistoji yra pateikusi pažymą, kurioje nurodyta, kad lygtinio paleidimo atveju ji bus įdarbinta UAB „(duomenys neskelbti)“ padavėjos pareigose, o tai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Be to, kaip jau minėta, nuteistoji neturi problemų dėl gyvenamosios vietos, palaiko artimus ryšius su šeima.
Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajai R. G. – P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai atsižvelgė į nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, nuobaudų nebuvimą, dedamas pastangas keistis ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika ir elgesys siekiant ją mažinti sudaro pagrindą manyti, kad pastaroji laikysis įstatymų bei nenusikals ir gali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Pažymėtina ir tai, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas. Svarbu akcentuoti, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tad jeigu nuteistoji, būdama lygtinai paleista į laisvę, darys naujas nusikalstamas veikas ar pažeidinės lygtinio paleidimo sąlygas, ji gali būti pasiųsta atlikti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Komisijos nutarime nuteistajai siūlomi skirti įpareigojimai yra pakankami, kad nuteistoji ir toliau jaustų jai pritaikytos baudžiamosios atsakomybės poveikį.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartis naikinama, o dėl nuteistosios R. G. – P. atstovo advokato skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Panevėžio pataisos namų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo, nustatant BK 75 str. 2 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Panevėžio pataisos namų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. ( duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai R. G. – P., nustatant jai baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, numatytas BK 75 str. 2 d. : per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; pradėti dirbti arba tęsti mokslą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.