Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

7. 2020 m. sausio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė (tomas 3, e. b. l. 111-112).

14. 2020 m. gegužės 6 d. byloje gautas trečiojo asmens AB „Lytagra“ atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) tarp AB „Lytagra“ ir atsakovo buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria AB „Lytagra“ įsipareigojo parduoti naują „Overum“ pakabinamą, apverčiamą plūgą (duomenys neskelbtini) atsakovui, o atsakovas įsipareigojo priimti prekę pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties 2.1 punkte šalys sutarė, jog prekės kaina yra 13915,00 Eur (su PVM). AB „Lytagra “ minėtą prekę atsakovui perdavė ir šiuo pagrindu 2018 m. rugpjūčio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) viso 13915,00 Eur sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2019 m. vasario 25 d. Atsakovas, vykdydamas Sutartį, 2018 m. rugpjūčio 29 d. AB „Lytagra“ sumokėjo 2000,00 Eur sumą, 2018 m. rugpjūčio 30 d. sumokėjo 500,00 sumą, t. y., iš viso 2500,00 Eur. Vėliau sutartinių įsipareigojimų atsakovas nevykdė, likdamas AB „Lytagra“ skolingu 11415,00 Eur bei iki 2020 m. balandžio 30 d. susidariusią 45,13 Eur palūkanų sumą (Sutarties 6.2 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo skola AB „Lytagra“ sudaro 11460,13 Eur AB „Lytagra“ nuomone, prievolė šiam kreditoriui pripažintina solidaria sutuoktinių prievole. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovas teismui pateiktame priešieškinyje (kuris teismo nebuvo priimtas) buvo nurodęs, jog iš atsakovo ūkio pajamų iki pat jo išsikraustymo iš bendros gyvenamosios vietos buvo išlaikoma ieškovės ir atsakovo šeima, todėl ūkio veiklos rezultatais iki jam patiriant sunkumų, sutuoktinė naudojosi pilnai (2020 m. sausio 5 d. priešieškinio 9 psl.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, AB „Lytagra“ turi pagrindą teigti, jog Sutartimi prisiimtos prievolės buvo skirtos užtikrinti bendrus šeimos interesus, buvo susijusios su darbine atsakovo veikla, todėl laikytinos solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, trečiasis asmuo AB „Lytagra“ teismo prašė 11460,13 Eur dydžio įsiskolinimą iš ieškovės ir atsakovo priteisti lygiomis dalimis, ieškovei ir atsakovui išliekant solidariai atsakingais (DOK-89212, tomas 5, e. b. l. 136-138).

32. 2021 m. rugsėjo 27 d. atsakovas D. K. pateikė byloje patikslintą priešieškinį (DOK-178445, tomas 10, e. b. l. 181-199). 2021 m. spalio 28 d. nutartimi atsakovui buvo nustatytas 7 dienų terminas patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti (tomas 11, e. b. l. 117-118). Atsakovas, pašalinęs nustatytus trūkumus, 2021 m. lapkričio 3 d. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuris buvo priimtas nagrinėjimui (DOK-203487, tomas 11, e. b. l. 135-153).

33. 2021 m. rugsėjo 28 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės S. V.-K. atstovas, advokatas Romanas Lupeika, nurodė, jog ieškovė atsiima patikslintame ieškinyje pareikštą reikalavimą nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus B. K. gyvenamąją vietą su motina ir sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo būtų nustatyta su tėvu, atsakovu D. K.. Ieškinio atsiėmimo pasekmės ieškovei yra žinomos. Atsakovo D. K. atstovas, advokatas Petras Butkevičius, su pareikštu dalies ieškinio reikalavimų atsiėmimu sutiko, todėl 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi teismas tenkino ieškovės S. V.-K. pareiškimą dėl patikslinto ieškinio (DOK-143543) 80.4 punkte išdėstyto reikalavimo dalyje dėl šalių nepilnamečio sūnaus B. K. gyvenamosios vietos nustatymo su motina atsiėmimo ir patikslintą ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtu.

37. 2021 m. gruodžio 31 d. byloje buvo priimtas dalinis teismo sprendimas, kuriuo teismas nusprendė: 1) šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės S. V. – K. ir atsakovo D. K. (dabartinis vardas ir pavardė – D. W.) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. sausio 2 d.; 3) po santuokos nutraukimo šalims paliko turimas pavardes: „V. – K.“, tuo metu turėtą pavardę „K.“; 4) priteisė iš atsakovo D. K. išlaikymą šalių nepilnametei dukrai S. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, sudarančiomis po 215 Eur per mėnesį, laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gegužės 28 d.) iki 2021 m. liepos 31 d.; 5) priteisė iš atsakovo D. K. išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui B. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, sudarančiomis po 215 Eur per mėnesį, laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gegužės 28 d.) iki 2021 m. liepos 31 d.; 6) likusioje dalyje ieškovės S. V. – K. atsisakymą nuo pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo skirtumo laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gegužės 28 d.) iki 2021 m. liepos 31 d. priteisimo priėmė ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė; 7) patvirtino S. V. – K. ir D. K. 2021 m. lapkričio 30 d. sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarę dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl skyrium gyvenančio motinos/tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, dėl ieškovės ir atsakovo tarpusavio išlaikymo ir dėl ieškovės ir atsakovo pavardžių po santuokos nutraukimo (tomas 12, e. b. l. 107-120).

38. 2022 m. vasario 14 d. ieškovė S. V.-K. pateikė byloje patikslintą ieškinį (DOK-27814, tomas 13, e. b. l. 1-35).

42. 2022 m. liepos 25 d. rezoliucija į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

47. Teismo posėdžių metu atsakovas D. W. pareikštą priešieškinį palaikė pilnai ir prašė tenkinti jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas bei jo atstovas detaliai pasisakė dėl kiekvieno iš šalių pareikštų reikalavimų. Atsakovas nurodė, jog bandė kilusį ginčą išspręsti taikiai, 3 kartus kreipėsi dėl teisminės mediacijos, dėl jo atžvilgiu taikytų suvaržymų, jis tapo nemokus, nors iki 2017 metų dirbo, jo pajamos didėjo, o po to darbą prarado, tačiau net ir būdamas bedarbis mokėjo būsto ir automobilio kredito įmokas, dengė būsto komunalinius mokesčius, tuo tarpu ieškovė savo gaunamais pinigais nesidalino.

55. Ieškovė nurodė, jog 2021 m. gruodžio 31 d. Daliniu sprendimu buvo nustatytas 215,00 Eur kasmėnesinis išlaikymas kiekvienam vaikui (35 Eur išlaikymo per mėnesį sumos ieškovė atsisakė), todėl atsakovo įsiskolinimas dukrai S. nurodytu laikotarpiu buvo 1075,00 Eur (215,00 Eur per mėnesį x 5 mėnesiai), o sūnui B. 850,00 Eur (170,00 Eur per mėnesį x 5 mėnesiai). Viso atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. sudarė 1925,00 Eur.

56. Atsakovui gera valia nemokant išlaikymo vaikams, 2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, mokamas periodinėmis išmokomis po 215,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2019 m. birželio 21 d. iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Atsakovui ir toliau neteikiant išlaikymo vaikams, 2019 m. spalio 7 d. išlaikymo išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstoliui I. G. Pagal pateikiamą 2022 m. spalio 19 d. antstolio pažymą, už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2021 m. liepos 31 d., kai sūnus B. pradėjo gyventi kartu su atsakovu, antstolis priskaičiavo išlaikymą abiem vaikams 10966,00 Eur, o antstolis išieškojo ir atsakovas, jo motina V. K. ir partnerė I. A. ieškovei pervedė 8316,00 Eur. Už šį laikotarpį liko nesumokėtas 2650,00 Eur (10966,00 – 8316,00) išlaikymo įsiskolinimas arba po 1325,00 Eur kiekvienam vaikui.

57. Atsižvelgiant į atsakovo įsiskolinimus iki ieškinio pateikimo, atsakovo skola už dukros S. išlaikymą sudaro 2400,00 Eur (1075,00 + 1325,00), o už B. išlaikymą 2175,00 Eur (850,00 + 1325,00). Viso atsakovo skola sudaro 4575,00 Eur.

58. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad sūnui B. nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. apsigyvenus pas atsakovą už keturis mėnesius gavo jam skirtus Vaiko pinigus po 70,00 Eur, neskaičiuoja išlaikymo įsiskolinimo už 2019 metų birželio mėnesį nuo 1 iki 21 dienos (teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartimi nustatyto laikino išlaikymo).

59. Atsakovui neteikiant išlaikymo vaikams, ieškovė buvo priversta su savo tėvų pagalba viena išlaikyti vaikus, t. y., vykdė ne tik savo, bet ir atsakovo pareigą išlaikyti vaikus (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis). Ieškovė, įvykdžiusi prievolę už atsakovą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti vaikams suteiktas išlaikymo lėšas iš prievolės nevykdžiusio atsakovo ir iš vaikų perimti kreditorių teises, susijusias su skolininku atsakovu (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Ieškovės prašomos jai priteisti turėtos išlaidos po 215,00 Eur kiekvienam vaikui nėra didelės ir tik menka dalimi padengia atsakovui tenkančią ½ dalį ieškovės turėtų išlaidų vaikų išlaikymui. Dėl šių priežasčių ieškovė teismo prašė iš atsakovo jai priteisti 4575,00 Eur skolą, kaip turėtas išlaidas vykdant atsakovo pareigą lygiai prisidėti prie savo vaikų išlaikymo.

60. 2023 m. sausio 12 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė pareikštą reikalavimą šioje dalyje palaiko pilnai.

61. Atsakovo atstovas su pareikštu reikalavimu šioje dalyje nesutiko, nurodydamas, jog klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra išspręstas daliniu teismo sprendimu, laikiną išieškojimą vykdęs antstolis vykdomąjį dokumentą grąžino, todėl jokios skolos nėra.

62. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

63. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

64. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (2007 m. sausio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (2011 m. gegužės 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

65. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y., teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (2008 m. sausio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Tokiais atvejais yra pažeidžiami teisėti vaiko interesai turėti tinkamas socialines ir materialines sąlygas tinkamai vystytis.

66. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y., reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y., gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

67. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, pripažįstama, kad byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, suponuojantis teismo pareigą būti aktyviam tiek, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaiko teisės. Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra pažymėta, kad tais atvejais, kai dalijant sutuoktinių turtą paaiškėja, jog vienas iš sutuoktinių nevykdo išlaikymo prievolės, išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteistas iš sutuoktinio nepilnamečio vaiko naudai ir nesant pareikšto tokio reikalavimo (CK3.118 straipsnio 2 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis) (2006 m. spalio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

68. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta (2010 m. kovo 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2010).

69. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui įrodinėjo, jog nurodytu laikotarpiu (t. y., nuo šalių faktinio gyvenimo skyrium pradžios (2019 m. sausio 2 d.) iki pradinio ieškinio pateikimo dienos (2019 m. gegužės 27 d.) ir nuo laikino išlaikymo priteisimo dienos (2019 m. birželio 21 d.) iki šalių nepilnamečio sūnaus apsigyvenimo pas atsakovą (2021 m. liepos 31 d.)) atsakovas išlaikymo abiem savo vaikams neteikė arba teikė jį nepilnai, šiuo laikotarpiu už atsakovą trūkstamą išlaikymą ar jo dalį vaikams teikė ieškovė, kuri vadovaujantis CK6.50 straipsniu, pareiškė reikalavimą dėl 4575,00 Eur skolos, atsiradusios ieškovei už atsakovą įvykdžius išlaikymo prievolę, priteisimo.

70. Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas pažymi, jog byloje nėra ginčo, o ir Daliniu sprendimu yra nustatyta aplinkybę, kad nuo 2019 m. sausio 2 d. šalys faktiškai gyveno skyrium, šalių nepilnamečiai vaikai gyveno kartu su ieškove. Byloje taip pat nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios (2019 m. sausio 2 d.) iki pradinio ieškinio pateikimo dienos (2019 m. gegužės 27 d.) ieškovė gaudavo išmoką vaikams pagal Išmokų vaikams įstatymą, o atsakovas dengė nepilnamečio sūnaus darželio išlaidas. Vadovaujantis teismui pateiktais atsakovo banko sąskaitos duomenimis, nustatyta, kad 2019 m. sausio mėnesį šios išlaidos sudarė 38,61 Eur, vasario – kovo mėnesiais – 97,11 Eur, balandį-gegužė – 111,69 Eur, iš viso 247,41 Eur (tomas 14, e. b. l. 81).

71. Kaip jau buvo minėta, tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (2011 m. gegužės 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas (jo atstovas) bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, jog nurodomu laikotarpiu atsakovas rūpinosi vaikais ir patirdavo su jų poreikių tenkinimu susijusių išlaidų bendravimo su vaikais metu, tačiau jokių konkrečių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, siūlė teismui vadovautis jo banko sąskaitų išrašais. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog iš atsakovo AB Swedbank banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas apsipirkdavo įvairiose parduotuvėse, tačiau nesant į bylą pateiktų kitų įrodymų, vien tik iš atliktų piniginių lėšų nurašymų teismui nėra galimybės nustatyti, kokias prekes ir/ar paslaugas, skirtas būtent šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, pirko atsakovas, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo suteiktu išlaikymu vaikams nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios (2019 m. sausio 2 d.) iki pradinio ieškinio pateikimo dienos (2019 m. gegužės 27 d.) pripažintinos neįrodytomis.

72. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y., tuo pagrindu, kad ji įvykdė už atsakovą nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolę, turi įrodyti atsakovo prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį ir faktą, kad ieškovė įvykdė prievolę už atsakovą (įvykdytos prievolės dydį). Nagrinėjamu atveju, šalims gyvenant skyrium bei šalių nepilnamečiams vaikams faktiškai gyvenant su ieškove, nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gegužės 27 d.) egzistavo atsakovo prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau prievolės už atsakovą įvykdymo dydžiui ir faktui pagrįsti ieškovė jokių įrodymų neteikė, apsiribodama vien paaiškinimu, kad šiuo laikotarpiu vaikų išlaikymo prievolę vykdžiusi ji pati. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovei reiškiant reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, taikomos visiškai kitos įrodinėjimo taisyklės, kadangi sprendžiamas klausimas ne dėl būsimo, nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo priteisimo ir jo būsimų poreikių, bet įvykdytos prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus už vieną iš tėvų klausimas, todėl tokios prievolės įvykdymas turi būti įrodytas konkrečiais tokias išlaidas pagrindžiančiais įrodymais (2010 m. kovo 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiu šalių vaikams priteistino išlaikymo dydis nebuvo nustatytas nei teismo sprendimu (nutartimi), nei šalių susitarimu. Tiktai 2019 m. birželio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones ir laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove bei priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 215 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, apie nurodytu laikotarpiu būtent ieškovė šalių nepilnamečiams vaikams už atsakovą suteiktą išlaikymą. Iš teismui pateikto ieškovės AB Swedbank banko sąskaitos (DOK-223633) išrašo jokių nurodytu laikotarpiu patirtų išlaidų (išskyrus kas mėnesį patiriamas banko kortelės administravimo išlaidas) nematyti, o iš AB SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė nurodytu laikotarpiu patyrė tam tikrų išlaidų UAB „Knygų klubas“, Telia Lietuva, Bolt.eu, rezervuojant viešbučius per booking.com platformą ir kt., tačiau nesant į bylą pateiktų kitų įrodymų, vien tik iš atliktų piniginių lėšų nurašymų teismui nėra galimybės nustatyti, kokias išlaidas, susijusias būtent su šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimu už atsakovą, patyrė ieškovė, todėl pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo šioje dalyje, t. y. ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gegužės 27 d., pripažintinas neįrodytu, todėl netenkintinas.

73. Atsižvelgiant į aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose bei teisę viršyti pareikštus reikalavimus, įskaitant ir teisę priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, nustačius, jog ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. atsakovas suteikė sūnui tik 247,41 Eur išlaikymą (mokėjimai už darželį), taip pat ieškovei neįrodžius, jog minimu laikotarpiu ji už atsakovą vykdė vaikų išlaikymo prievolę, pripažintina, kad vaikai negavo iš tėvo pilno jiems priklausančio išlaikymo, todėl jis priteistinas šiuo teismo sprendimu. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog 2019 metais minimali mėnesinė alga (toliau -MMA) sudarė 555 Eur (atskaičius mokesčius apie 395 Eur), o ieškovės gaunama išmoka vaikams sudarė po 50,16 Eur, iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnametei dukrai S. K. įsiskolinimas sudarantis 862,50 Eur (395 Eur – 50 Eur išmoka vaikui = 345 Eur / 2 tėvų = 172,50 Eur per mėnesį x 5 mėn. = 862,50 Eur) bei išlaikymo nepilnamečiui sūnui B. K. įsiskolinimas, sudarantis 615,09 Eur (395 Eur – 50 Eur išmoka vaikui = 345 Eur / 2 tėvų= 172,50 Eur per mėnesį x 5 mėn. = 862,50 Eur - 247,41 Eur mokėjimai už darželį = 615,09 Eur).

74. Spręsdamas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti jos naudai 2650 Eur skolą už vaikų išlaikymo prievolę (jos dalį), įvykdytą už atsakovą laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 21 d. (laikino išlaikymo priteisimo iki 2021 m. liepos 31 d. (sūnaus faktinio apsigyvenimo pas atsakovą), teismas sutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog 2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, mokamas periodinėmis išmokomis po 215,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2019 m. birželio 21 d. iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Atsakovui neteikiant išlaikymo vaikams, 2019 m. spalio 7 d. išlaikymo išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstoliui I. G. (tomas 16, e. b. l. 125). Pagal pateikiamą 2022 m. spalio 19 d. antstolio pažymą (tomas 16, e. b. l. 126-127), už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2021 m. liepos 31 d., kai sūnus B. pradėjo gyventi kartu su atsakovu, atsakovas privalėjo suteikti 10966,00 Eur išlaikymą abiem vaikams, tačiau nurodytu laikotarpiu atsakovas, jo motina V. K. ir partnerė I. A. ieškovei pervedė 8316,00 Eur. Už šį laikotarpį liko nesumokėtas 2650,00 Eur (10966,00 – 8316,00) išlaikymo įsiskolinimas arba po 1325,00 Eur kiekvienam vaikui.

75. Analogiškais motyvais, kaip iš sprendžiant dėl skolos ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. priteisimo, t. y., atsakovui neįrodžius, jog už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2021 m. liepos 31 d. jis suteikė abiem šalių nepilnamečiams vaikams bendrą 10966,00 Eur išlaikymą (t. y., neįrodžius antstolio pažymoje apskaičiuotos nesuteikto išlaikymo dalies, sudarančios 2650,00 Eur, o taip pat ir ieškovei neįrodžius, jog nurodomu laikotarpiu ji už atsakovą vykdė vaikų išlaikymo prievolę, pripažintina, kad vaikai negavo iš tėvo pilno jiems priklausančio išlaikymo, todėl jis priteistinas šiuo teismo sprendimu, priteisiant išlaikymo nepilnametei dukrai S. K. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2021 m. liepos 31 d., sudarantį 1325,00 Eur, bei išlaikymo nepilnamečiui sūnui B. K. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2021 m. liepos 31 d., sudarantį 1325,00 Eur.

76. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nurodomais laikotarpiais šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyveno su motina, be to, 2019 m. birželio 21 d. nutartimi su ja buvo nustatyta laikina vaikų gyvenamoji vieta, išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė S. V.-K.

77. Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y., teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis) (pvz. 2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).

1) 2,8152 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

2) 9,5516 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

3) 2,2741 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

4) 1,3469 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

5) 3,6307 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

6) 12,3065 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (nutraukta);

7) 15,8439 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (nutraukta);

8) 4,0220 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

9) 2,8023 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

10) 2,6615 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

11) 1,3235 ha žemės sklypas ,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

12) 1,2002 ha žemės sklypas ,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

13) 1,2881 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

14) 1,7166 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

15) 1,4341 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

16) 1,6332 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

17) 0,9600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

18) 0,9366 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

19) 1,4171 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

20) 1,4500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

21) 1,4344 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

22) 2,0831 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

23) 6,6714 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

24) 1,5000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

25) 1,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

26) 4,5663 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

27) 2,1318 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

28) 2,8814 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

29) 2,8456 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

30) 2,2320 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

31) 2,7515 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

80. Nepaisant to, jog šalys į dalintino turto sąrašą įtraukė: 1) automobilinę priekabą Syland NP2, 2017 metų laidos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1000,00 Eur; ir 2) reikalavimo teisę į UAB „Agroalėja” pagal 2016 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija SVK Nr. (duomenys neskelbtini), 9607,00 Eur sumai su pareiga sumokėti 1667,40 Eur PVM, reikalavimo teisės vertė 7940,00 Eur (dėl turto vertės tarp šalių ginčo nėra), šis turtas yra priskiriamas šalių ūkininko ūkiams, todėl jo padalijimo klausimas bus sprendžiamas atskirai, nagrinėjant ūkininko ūkių bei jų turto padalijimo klausimus.

81. Viso aukščiau nurodyto turto vertė sudaro 29242,16 Eur (2947,00 Eur vertės 5,5 ha ploto žemės sklypas + 7393,00 Eur vertės namų valda su pastatais + 1871,00 Eur vertės patalpa Nr. 3 + 607,00 Eur vertės sklypo dalis + 300,00 Eur vertės automobilis Ford Galaxy + 250,00 Eur motociklas + 4000,00 Eur vertės Toyota Rav4 + 11574,16 Eur vertės nuomojami žemės sklypai + 300,00 Eur vertės siuvimo mašina = 29242,16 Eur). Šalims turėtų būti priteista po ½ dalį šio turto, kiekvienam atitenkant po 14621,08 Eur (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

83. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

84. Tiek teismui pateiktame vėliausiame patikslintame ieškinyje (DOK-175146), tiek ir apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog pageidauja, kad nutraukus santuoką jai natūra būtų priteistas šis turtas: 2947,00 Eur vertės 5,5 ha ploto žemės sklypas, 7393,00 Eur vertės namų valda su pastatais ir 4000,00 Eur vertės automobilis Toyota Rav4, visą kitą turtą priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Tuo tarpu atsakovas vėliausiame priešieškinyje nurodė, jog prašo jam priteisti 2947,00 Eur vertės 5,5 ha ploto žemės sklypą, 7393,00 Eur vertės namų valdą su pastatais ir 250,00 Eur motociklą, visą kitą turtą priteisiant ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Pasisakydamas teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog galimas ir alternatyvus turto padalijimo variantas – visą nekilnojamąjį turtą dalijant šalims po lygiai, t. y., po ½ dalį, turtines teises pagal sudarytas 29 valstybinės žemės nuomos sutartis dalijant šalims lygiomis dalimis, skaičiuojant ne pagal kiekvieną sklypą, o pagal nuomojamus plotus, skaičiuojant hektarais. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad automobilis Toyota Rav4 ir siuvimo mašina atitektų ieškovės asmeninėn nuosavybėn, išmokant atsakovui ½ jų vertės kompensaciją, o taip pat tarp šalių nebuvo ginčo, kad automobilis Ford Galaxy ir motociklas atitektų atsakovui.

85. Tarp šalių nesant ginčo po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis Toyota Rav4 (4000 Eur vertės), siuvimo mašina (300 Eur vertės), o atsakovui automobilis Ford Galaxy (300 Eur vertės) ir motociklas (250 Eur vertės).

86. Bylos nagrinėjimo teisme metu šalims galutinai sutikslinus savo pozicijas dėl nekilnojamojo turto padalijimo, nustatyta, jog abi šalys siekia, jog kiekvienai iš jų asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas 5,5 ha ploto žemės sklypas (2947,00 Eur vertės) ir namų valda su pastatais (7393,00 Eur vertės), kitai šaliai išmokant ½ turto vertės kompensaciją. Be to, abi šalys nepageidauja, kad joms natūra būtų priteista patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) (1871,00 Eur vertės), sklypo dalis (607,00 Eur vertės) ir turtinės teisės pagal sudarytas nuomos sutartis (11574,16 Eur vertės).

87. Spręsdamas kilusį ginčą dėl šio nekilnojamojo turto padalijimo būdo teismas pažymi, jog nutraukiant santuoką sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti padalijamas natūra, priteisiant šalims po jo dalį arba priteisiant turtą vienai šaliai, o kitai priteisiant kompensaciją už jai priklausančią turto dalį (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Dalindamas turtą teismas pasirenka turto dalinimo būdą – natūra arba priteisiant kompensaciją, atsižvelgdamas į dalinamo turto savybes. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, kaip jau buvo minėta, atsižvelgiama į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

88. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (2011 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus - techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (2011 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

89. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (2006 m. spalio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja, todėl tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y., kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra, sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek galima labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (2018 m. balandžio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

104. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė bei jos atstovas nesutiko, kad dalijant D. K. ūkio turtą būtų vadovaujamasi vėliausiu, t. y., 2022 m. liepos 19 d. patikslintu D. K. ūkio balansu bei jo duomenimis, kadangi teismo posėdžio metu tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo I. A., rengusi patikslintą atsakovo ūkio balansą, nurodė, jog viena iš priežasčių, kodėl atliekant vėliausius patikslinimus balanse nurodomos pasikeitusio sumos, yra ta, kad į ūkio mokėtinas sumas ir įsipareigojimus buvo įtraukta atsakovo ūkio prievolė atlyginti 16426,50 Eur žalą gamtai pagal 2017 m. spalio 23 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas bei trečiasis asmuo I. A. nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendime nurodytą veiką (medžių kirtimą) atsakovas atliko veikdamas kaip ūkininkas, jam paskirta atlyginti žala gamtai pripažintina atsakovo ūkio prievole ir todėl trauktina į patikslintą balansą. Ieškovė bei jos atstovas su šia pozicija nesutiko ir prašė teismo nesivadovauti vėliausiu, t. y., 2022 m. liepos 19 d. patikslintu D. K. ūkio balansu, o vadovautis prieš tai, t. y., 2019 m. liepos 8 d. UAB (duomenys neskelbtini), finansininkės parengtu D. K. ūkio balansu (DOK-98725), pagal kurį buvo atlikti ir ieškovės skaičiavimai dėl jai priteistinų kompensacijų. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog atsižvelgiant į duotus atsakovo bei trečiojo asmens I. A. paaiškinimus, įvertinus liudytojos UAB (duomenys neskelbtini) vadovės J. E. paaiškinimus, nustatyta, jog 2022 m. liepos 19 d. patikslintame D. K. ūkio balanse atsispindi atnaujinti, vėliausi D. K. ūkio finansiniai duomenys, kurių dalis nebuvo žinoma UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 8 d. rengiant finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl teismas, vertindamas D. K. ūkininko ūkį bei jo finansinius srautus nutaria vadovautis vėliausiu į bylą pateiktu ūkio balansu, o dėl atsakovo prievolės atlyginti 16426,50 Eur žalą gamtai pagal 2017 m. spalio 23 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pobūdžio spręsti atskirai.

108. Ieškovė nurodė, jog santuokos metu šalys buvo įgiję, tačiau prieš pradedant santuokos nutraukimo bylą ar po šios bylos teisme iškėlimo, atsakovas, be ieškovės žinios ir/ar sutikimo, pardavė santuokos metu įgytą motociklą Honda CB 500, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 metų gamybos (tomas 1, e. b. l. 105-106), kurį ieškovė net nebuvo įtraukusi į dalintino turto masę, tik įtarė, kad šis motociklas parduotas atsakovo broliui I. K.. Vadovaujantis 2020 m. balandžio 28 d. teismo išreikalautais VĮ Regitra duomenimis, nustatyta, jog ši transporto priemonė nebėra registruota atsakovo vardu, nors šis turtas teismui teiktame priešieškinyje paties atsakovo yra įtrauktas į dalintino turto masę ir atsakovo įvertintas 2200,00 Eur suma. Kadangi atsakovas nepateikė teismui motociklo pirkimo – pardavimo sutarties, įrodymų, kad už motociklą faktiškai buvo sumokėta, o pinigai panaudoti šeimos reikmėms, ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo ½ šios sumos, t. y., 1100 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, 3.118 straipsnio 3 dalis, 3.123 straipsnio 3 ir 4 dalys).

109. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovas su pareikštu reikalavimu šioje dalyje sutiko. Tarp šalių nesant ginčo dėl to, jog santuokos metu atsakovas be ieškovės žinios sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę, perleisdamas šalims priklausančią 2200 Eur vertės transporto priemonę, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1100 Eur kompensacija (CK 98 straipsnio 3 dalis).

116. Ieškovė, vadovaudamasi CK 3.98 straipsniu teismo prašė priteisti iš atsakovo pusės sumokėtos sumos dydžio kompensaciją, sudarančią 14483,96 Eur. Atsakovas su pareikštu reikalavimu šioje dalyje sutiko.

118. Šalims gyvenant santuokoje, ieškovės tėvas B. V., atsakovo paprašytas, paskolino ir 2014 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) į gavėjo D. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Banke DnB banke, pervedė 10000,00 litų (arba 2896,00 Eur) sumą. Kreditorius B. V. 2019 m. gegužės 25 d. su ieškove sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad ieškovei ir atsakovui (skolininkui) gyvenant santuokoje B. V., paprašytas D. K., paskolino ir 2014 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į D. K. banko sąskaitą 8000 Lt ir 10000 Lt (viso 18000 Lt arba 5213,16 Eur sumą). Nurodyti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad su atsakovu buvo sudaryta paskolos sutartis, kurią D. K. turėjo grąžinti pagal pareikalavimą (CK 6.873 straipsnio 2 dalis). D. K. nurodytos paskolos sumų nėra grąžinęs. Šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pradinis kreditorius B. V. neatlygintinai perleido reikalavimo teises pagal nurodytas paskolos sutartis savo dukrai S. V.-K. (tomas 1, e. b. l. 131). Teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog atsakovui iki šiol pilnai skolos negrąžinus, jis privalo arba sumokėti ieškovei 2896,00 Eur sumą arba šiai sumai perduoti dalį santuokoje įgyto turto. Ieškovė teismo prašė šią sumą priteisti jai iš atsakovo.

119. Atsakovas teismui pateiktame patikslintame priešieškinyje patvirtino, kad ieškovės tėvas B. V. pervedė atsakovui nurodytas lėšas, tačiau pažymėjo, kad šios lėšos buvo skolintos išimtinai šeimos poreikiams ir buvo grąžintos tariamam kreditoriui. Pasak atsakovo, 2014 m. balandžio 13 d. atsakovas iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) į B. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino 8000 Lt, o 2014 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymu šeimos poreikiams pervesta 10000,00 Lt suma, 2014 m. rugpjūčio 7 d. buvo pervesta į atsakovo AB Swedbank sąskaitą ir iš jos 1900 Lt buvo panaudota padengti šeimos kreditui, o likusiosios sumos išgrynintos ir perduotos pačiai ieškovei būtiniausiems vaikų ir šeimos poreikiams apmokėti (tomas 13, e. b. l. 137-143).

120. Ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų bei jų atstovų paaiškinimų, nustatyta, jog 2014 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) B. V. atsakovui paskolino 8000 Lt, kuriuos atsakovas 2014 m. balandžio 13 d. grąžino, pervesdamas juos į į B. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) B. V. atsakovui paskolino 10000 Lt. Nurodytas mokėjimo pavedimas patvirtina, kad su atsakovu buvo sudaryta paskolos sutartis, kurią D. K. turėjo grąžinti pagal pareikalavimą (CK 6.873 straipsnio 2 dalis).

121. 2019 m. gegužės 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius B. V. neatlygintinai perleido reikalavimo teises pagal nurodytas paskolos sutartis savo dukrai S. V.-K. (tomas 1, e. b. l. 131). 2022 m. spalio 27 d. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė pareikalavo atsakovą paskolą grąžinti. Bylos duomenimis, negrąžinta paskola sudaro 2896,20 Eur (10000 Lt).

122. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jeigu neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

123. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis)

124. Bylos duomenimis, atsakovas minėtų straipsnių nuostatas pažeidė, savo įsipareigojimų nevykdė, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs reikalavimą perėmusiai ieškovei 2896,20 Eur (10000 Lt) skolą, todėl ieškovės pareikštas reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 2896,20 Eur skola.

125. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašo iš atsakovo priteisti viso 47989,04 Eur kompensaciją (4451,08 Eur už atsakovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį + 1100,00 Eur už parduotą motociklą + 2500,00 Eur už atsakovo patirtas išlaidas advokatui + 14483,96 Eur už bankui išmokėtą paskolą asmeniniam butui įsigyti + 2896,00 Eur už paskolos grąžinimą pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį + 8893,50 Eur už ūkio nuosavą kapitalą + 4575,00 Eur skola už vaikų išlaikymą + 9089,50 Eur V. K. pervestų ir už ją sumokėtų lėšų).ieškovė pažymėjo, kad atsakovas piktybiškai nebendradarbiavo ir iki pat šiol nebendradarbiauja nei su ieškove, nei su teismu, neteikia bylą teisingai išspręsti reikalingų dokumentų, sąmoningai ir tyčia vilkina bylos nagrinėjimą, jo faktiniame valdyme yra visas santuokos metu įgytas turtas, išskyrus automobilį Toyota Rav4. Atsakovas nesiekia ieškovei grąžinti bent dalį jo žinioje esančių ir/ar be jokio pagrindimo iššvaistytų lėšų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

126. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininko privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., 2014 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).Tačiau plėtodamas praktiką kasacinis teismas nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas (2019 m. gegužės 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

127. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė priteisti jai nurodomas kompensacijas, kurių mokėti atsakovas pareigos neturėjo, t. y., ir sumą, kurios mokėti atsakovas pareigos neturėjo, ir kurią privalės sumokėti tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Iki kreipimosi į teismą dienos neegzistavo atsakovo prievolė sumokėti iškovei kompensacijas už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą ir kt., ir ši piniginė prievolė atsakovui atsiras įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo netenkintinas.

128. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija – turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

129. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuojama CK trečiosios knygos VII skyriuje. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas).

130. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pateikti teisės taikymo išaiškinimai, kas yra laikoma bendromis (dalinėmis arba solidariosiomis) ir asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 straipsnio kriterijus. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialioji įstatymo norma) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Solidarioji sutuoktinių prievolė taip pat neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis), jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

136. Atsakovas turi prievolę AB Swedbank pagal 2006 m. spalio 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 2, e. b. l. 26-38), kurios pagrindu jam buvo suteiktas kreditas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui (tomas 1, e. b. l. 146). Kadangi kredito sutartis buvo sudaryta atsakovo dar iki šalių santuokos nutraukimo, o iš AB Swedbank pasiskolintos lėšos buvo panaudoto atsakovo asmeniniam turtui įgyti, tarp šalių nesant ginčo, atsakovo prievolė trečiajam asmeniui AB Swedbank pagal 2006 m. spalio 04 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina asmenine atsakovo D. W. prievole.

137. 2023 m. birželio 13 d. pateiktame Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime nurodoma, jog 2023 m. birželio 13 d. S. V.-K. įsiskolinimo valstybės biudžetui neturi, tuo tarpu D. W. įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 19117,91 Eur, iš jų: 53,74 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių; 2547,99 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka; 85,00 Eur žemės mokesčio nepriemoka ir 4,68 Eur šio mokesčio delspinigių bei 16426,50 Eur skola valstybės biudžetui pagal kitų institucijų išduotus vykdomuosius raštus.

143. Atsakovas teismui nurodė, jog vadovaujantis 2019 m. sausio 23 d. skolų suderinimo akto duomenimis D. K. ūkininko ūkis turėjo 5092,89 Eur įsiskolinimą UAB „Agrolitpa“ pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už žieminių kviečių sėklą. 2023 m. balandžio 4 d. atsakovo atstovas pateikė teismui 2023 m. kovo 30 d. UAB „Agrolitpa“ raštą, kuriame nurodoma, jog rašto pateikimo dienai D. K. yra pilnai atsiskaitęs ir bendrovei UAB „Agrolitpa“ neskolingas (DOK-56215, tomas 19, e. b. l. 33-37). Spręsdamas dėl šios buvusios prievolės kreditoriui pobūdžio, teismas pažymi, jog atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovo ūkio prievolė UAB „Agrolitpa“ kilo iš ūkininko veiklos, kuria santuokos metu vertėsi abu sutuoktiniai, ji pripažintina solidaria sutuoktinių prievole. Bylos duomenimis, teismo sprendimo priėmimo dieną prievolė trečiajam asmeniui jau yra įvykdyta, todėl teismas dėl tolimesnio prievolės vykdymo po santuokos nutraukimo nebesprendžia.

145. Patikslinto priešieškinio 85 punkte atsakovas taip pat nurodė, jog jo ūkio skola UAB „Velseka“ 2018 m. gruodžio 31 dienai sudariusi 6946,55 Eur, yra pilnai padengta, o 4366,99 Eur skola yra susidariusi naujai jau po 2019 m. sausio 2 d. datos, ją atsakovas pripažįsta kaip savo asmeninę skolą ir tam kreditorius UAB „Velseka“ neprieštarauja. Aplinkybę, kad 2018 m. gruodžio 31 dienai buvusi 6946,55 Eur D. K. ūkininko ūkio skola yra pilnai padengta, o naujoji skola susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. (t. y., šalims jau faktiškai gyvenant skyrium ir nebevedant bendro ūkio), patvirtina teismui pateikta UAB „Velseka“ pažyma bei 2023 m. vasario 14 d. suderinimo akto duomenys (DOK-56215, tomas 19, e. b. l. 38-40), todėl ši prievolė pripažintina asmenine atsakovo prievole.

146. Sprendžiant dėl prievolės AB „Lytagra“ pobūdžio, nustatyta, jog 2018 m. rugpjūčio 20 d. tarp AB „Lytagra“ ir atsakovo buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu AB „Lytagra“ įsipareigojo parduoti naują „Overum“ pakabinamą, apverčiamą plūgą „CX41075H“ atsakovui, o atsakovas įsipareigojo priimti prekę pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. Sutarties 2.1 punkte šalys sutarė, jog prekės kaina yra 13915,00 Eur (su PVM). AB „Lytagra“ minėtą prekę atsakovui perdavė ir šiuo pagrindu 2018 m. rugpjūčio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) viso 13915,00 Eur sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2019 m. vasario 25 d. Atsakovas, vykdydamas pirkimo-pardavimo sutartį, 2018 m. rugpjūčio 29 d. AB „Lytagra“ sumokėjo 2000,00 Eur sumą, 2018 m. rugpjūčio 30 d. sumokėjo 500,00 sumą, t. y., iš viso 2500,00 Eur. Vėliau sutartinių įsipareigojimų atsakovas nevykdė, likdamas AB „Lytagra“ skolingu 11415,00 Eur bei iki 2020 m. balandžio 30 d. susidariusią 45,13 Eur palūkanų sumą. Šis įsiskolinimas iš skolininko – ūkininko D. K. buvo priteistas 2020 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išduotu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir atiduotas vykdyti antstolei N. B. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) (DOK-89212, tomas 5, e. b. l. 136-139).

147. Atsakovo atstovas 2023 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje nurodė, jog laikantis principo, kad kiekvienam iš sutuoktinių turėtų atitekti jo ūkio turtas kartu su to ūkio prievolėmis, teismo prašė prievolę šiam kreditoriui palikti asmenine atsakovo prievole.

148. Teismui pateiktame atsiliepime AB „Lytagra“ teismo prašė prievolę pripažinti solidaria sutuoktinių prievole. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovas teismui pateiktame priešieškinyje (kuris teismo nebuvo priimtas) buvo nurodęs, jog iš atsakovo ūkio pajamų iki pat jo išsikraustymo iš bendros gyvenamosios vietos buvo išlaikoma ieškovės ir atsakovo šeima, todėl ūkio veiklos rezultatais iki jam patiriant sunkumų, sutuoktinė naudojosi pilnai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, AB „Lytagra“ turi pagrindą teigti, jog pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtos prievolės buvo skirtos užtikrinti bendrus šeimos interesus, buvo susijusios su darbine atsakovo veikla, todėl laikytinos solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis (DOK-89212, tomas 5, e. b. l. 136-139). Pasisakydama dėl prievolės šiam kreditoriui pobūdžio, patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog su tokia pozicija nesutinka, kadangi atsakovas ieškovės neklausė ir negavo sutikimo apie tokio vertingo daikto įsigijimą, kaip ir ieškovė nežino, ar šis įsigytas daiktas buvo ir yra naudojamas šeimos poreikių patenkinimui.

153. Ieškovė su pareikštu reikalavimu prievolę šiam kreditoriui pripažinti solidaria šalių prievole nesutiko. S. V.-K. nurodė, jog kiek jai yra žinoma, M. K. yra atsakovo draugas, iš kurio atsakovas ketino pirkti kombainą, M. K. buvo pravedęs avansą, kuris grąžintas neįvykus sandoriui. Ieškovė nurodė, jog apie nurodytus vekselius nieko negali pasakyti, kreditorius byloje nėra išsakęs savo pozicijos, atsakovas nenurodė ir iki pat šiol nenurodo, kodėl jis vekselius išdavė M. K.. Ieškovės nuomone, tikėtina, kad ši prievolė, kurios įvykdymo terminas pasibaigė 2018 m. gruodžio 31 d., yra įvykdyta. Tokia išvada darytina iš atsakovo ūkio 2019 metų balanse užfiksuotų ūkio įsiskolinimų dydžio. Kadangi kreditorius M. K. nereiškė byloje jokių reikalavimų, į bylą pateiktos vekselių kopijos, ieškovė nurodė, jog ji nežino, ar tikrai tarp atsakovo ir M. K. buvo susiformavę paskoliniai teisiniai santykiai, kaip ir nežino, ar šios piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, todėl nesutinka su reikalavimu šią prievolę pripažinti solidaria šalių prievole.

155. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių bei jų kreditorių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu.

156. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

157. Vadovaujantis rašytine bylos medžiaga bei abiejų šalių paaiškinimais, kad ieškovei apie atsakovo pasirašomus vekselius nebuvo žinoma, ji šiuose sandoriuose nedalyvavo ir jų nepasirašė, trečiasis asmuo M. K. ieškovei jokių turtinių pretenzijų nepareiškė.

158. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, kreditorius M. K., siekdamas, kad prievolės, kylančios iš sudarytų vekselių sutarčių, būtų pripažintos solidaria sutuoktinių prievole, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad vekseliai atsakovo buvo pasirašyti su ieškovės sutikimu bei jų pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nei atsakovas, nei trečiasis asmuo M. K. jokių papildomų įrodymų, jog minimi sandoriai buvo sudaryti šeimos poreikiams ir jos interesais, nepateikė. Pažymėtina, kad paskolos teisiniuose santykiuose kreditorius turi derybų pranašumą prieš skolininką. Atidus ir rūpestingas kreditorius paprastai tokiais atvejais turi galimybę užsitikrinti paskolos grąžinimą papildomomis teisinėmis priemonėmis (laidavimu ir pan.), taip pat gali reikalauti skolininko sutuoktinio pritarimo gauti paskolą, taip suteikiant paskolos sutarčiai bendros sutuoktinių prievolės teisinį režimą, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog nei trečiasis asmuo, nei atsakovas savo atsikirtimais neįrodė, kad 4 vekseliai buvo pasirašyti šeimos interesais, o jų pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tekinti. Be to, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pasirašant šiuos vekselius ieškovė apie tai buvo informuota, davė tam sutikimą (priešingai – duodamas paaiškinimus, atsakovas patvirtino, jog ieškovei apie šių vekselių pasirašymą nebuvo informuota), todėl teismo vertinimu nėra pagrindo prievolių, kylančių iš atsakovo 2018 m. sausio 18 d. M. K. išduotų 4 paprastųjų neprotestuotinų vekselių, kurių pagrindu įsipareigojo iki 2018 m. gruodžio 31 d. sumokėti M. K. bendrą 10000 Eur sumą, t. y., pagal kiekvieną iš vekselių po 2500 Eur, pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis.

Dėl prievolės M. Ž.

159. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad 2019 m. sausio 1 dienai draugui M. Ž. nepadengtas solidarus šalių įsiskolinimas sudaro 5000,00 Eur, tai grindė M. Ž. 2018 m. liepos 13 d. mokėjimo pavedimu 4000,00 Eur sumai ir 2018 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo pavedimu 1000,00 Eur sumai.

160. Ieškovė su pareikštu reikalavimu prievolę šiam kreditoriui pripažinti solidaria šalių prievole, nesutiko ir papildomai paaiškino, jog M. Ž. yra atsakovo artimas draugas, jie kartu dirbo AB (duomenys neskelbtini), M. Ž. yra kompiuterių specialistas. Ieškovė nurodė, jog apie šią prievolę jai tapo žinoma tik civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovas jokių sandorio sudarymo sąlygų su ieškove nederino, susitariant dėl skolos ieškovė nedalyvavo, kur buvo panaudotos gautos lėšos, jai nėra žinoma. Tuo metu nebuvo taip, kad šeimoje trūktų pinigų. Pasak ieškovės, atsakovas į bylą buvo pateikęs mokėjimo pavedimus, kuriuos ieškovė pradžioje vertino kaip fiktyvius. Tik vėliau išaiškėjo, kad M. Ž. 5000,00 Eur sumą pervedė atsakovo motinai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prievolė šiam kreditoriui neturėtų būti pripažinta solidaria šalių prievole.

161. Atsakovas teismo posėdžio metu pareikštą reikalavimą dėl prievolės pripažinimo solidaria pilnai palaikė ir papildomai paaiškino, jog jo motina V. K. M. Ž. nepažįsta. Piniginės lėšos į atsakovo motinos banko sąskaitą buvo pervestos tam, kad būtų galima jas pigiau išsigryninti ir panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Pasak atsakovo, kai skolinosi pinigus iš M. Ž., tuo metu jis buvo bedarbis, reikėjo išgyventi. Kiek tuo metu turėjo lėšų, atsakyti negali. Ar nors dalis pasiskolintų ir išgrynintų lėšų buvo įnešta į kokią nors banko sąskaitą, nepamena, tačiau galimai dalis buvo įnešta. Pasak atsakovo, skolinantis buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis. Šiuo metu paskola (ar jos dalis) nėra grąžinta.

162. Trečiasis asmuo M. Ž. nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo, tačiau elektroniniu paštu pateikė teismui savo poziciją dėl ginčo, nurodydamas, jog D. K. prašomas, paskolino jam 2018 metais 5000,00 Eur, padarydamas bankini pavedimą į jo nurodytą sąskaitą. D. K. teigimu, pinigai buvo reikalingi, kad jis galėtų užbaigti pasėlių kūlimo darbus ir žadėjo iki metų pabaigos (pardavus grūdus) skolą grąžinti. Kadangi D. K. skolinosi būdamas santuokoje su S. V.-K., trečiasis asmuo teismo prašo skolai taikyti solidaraus skolos atlyginimo principą iš abiejų sutuoktinių (DOK-94187, tomas 7, e. b. l. 150-154).

163. Trečiojo asmens V. K. atstovas, advokatas Petras Butkevičius, teismo posėdžio metu paaiškino, jog ši skola su trečiuoju asmeniu nesusijusi, tik pavedimas buvo padarytas į V. K. banko sąskaitą. Jo atstovaujamoji M. Ž. nepažįsta, jos sąskaitą M. Ž. nurodė atsakovas. Piniginės lėšos buvo išgrynintos ir perduotos atsakovui.

164. Sprendžiant dėl šios prievolės kreditoriui pobūdžio nustatymo, vadovaujantis rašytine bylos medžiaga bei abiejų šalių bei trečiojo asmens V. K. atstovo paaiškinimais, nustatyta, jog ieškovei apie atsakovo sudaromus susitarimus su šiuo kreditoriumi dėl paskolos suteikimo nebuvo žinoma, ji šiuose sandoriuose nedalyvavo, jokių susitarimų nepasirašė ir pinigų negavo. Kas paskolintas lėšas gavo ir kur jos buvo panaudotos, ieškovei nežinoma. Nepaisant to, jog atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigines lėšas skolinosi ir panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, taip pat nenurodė, kur gautos išgrynintos lėšos buvo išleistos. Kaip jau buvo minėta, kreditorius, siekdamas, kad prievolės, kylančios iš sudarytų paskolos sutarčių, būtų pripažintos solidaria sutuoktinių prievole, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta su ieškovės sutikimu ar vėliau jai sandorį patvirtinus, bei kad paskolos sutarties pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nei atsakovas, nei trečiasis asmuo M. Ž. jokių papildomų įrodymų, jog minimi sandoriai buvo sudaryti šeimos poreikiams ir jos interesais, nepateikė. Kaip jau buvo minėta, paskolos teisiniuose santykiuose kreditorius turi derybų pranašumą prieš skolininką. Atidus ir rūpestingas kreditorius paprastai tokiais atvejais turi galimybę užsitikrinti paskolos grąžinimą papildomomis teisinėmis priemonėmis (laidavimu ir pan.), taip pat gali reikalauti skolininko sutuoktinio pritarimo gauti paskolą, taip suteikiant paskolos sutarčiai bendros sutuoktinių prievolės teisinį režimą, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog nei trečiasis asmuo M. Ž., nei atsakovas savo atsikirtimais neįrodė, kad dvi žodinės paskolos sutartys atsakovo buvo sudarytos šeimos interesais, o jų pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tekinti. Be to, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sudarant šiuos sandorius pasirašant ieškovė apie tai buvo informuota, davė tam sutikimą, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo prievoles M. Ž. dėl 4000 Eur ir 1000 Eur paskolų suteikimo pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis.

Dėl prievolės A. K.

165. Patikslintame ieškinyje atsakovas nurodė, jog šalys turi solidarią 4341,70 Eur prievolę jo broliui A. K.. Pasak atsakovo, iš trečiojo asmens pasiskolinta suma sudarė 4341,70 Eur (DOK-90338, tomas 7, e. b. l. 120). Ji buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti ir nėra grąžinta. Teismo posėdžio metu atsakovas papildė, jog nepaisant to, kad brolis jau 8-10 metų yra išvykęs iš Lietuvos į Olandiją, iš jo buvo skolinamasi. Pasak atsakovo, greičiausiai, buvo sudaryta žodinė sutartis. Paskola buvo suteikta 2018 metais, o 2015 metų pavedimai nėra susiję su paskola. Atsakovas nurodė, jog jis 2018 metais paprašė paskolinti pinigų šeimos poreikiams tenkinti (buto paskolai, automobilio lizingui, maistui, komunaliniams mokesčiams sumokėti), o brolis jų pervedė. Pasiskolintos lėšos buvo panaudotos nurodytų šeimos poreikių tenkinimui.

166. Ieškovė su prašomu nustatyti prievolės pobūdžiu nesutikimo ir teismui pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, jog į bylą atsakovo iniciatyva trečiuoju asmeniu įtrauktas kreditorius A. K. jokių procesinių dokumentų ir/ar reikalavimų nepateikė, nėra žinoma jo pozicija nagrinėjamu klausimu, o taip pat nežinoma, ką reiškia iš jo banko atsiskaitomosios sąskaitos laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. spalio 12 d. atlikti mokėjimų pavedimai bendrai 4341,70 Eur sumai, mokėjimų pavedimuose jų paskirtį nurodant „Pinigų pervedimas“. Ieškovė akcentavo, kad kasacinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos dėl atliekamų mokėjimų ir mokėjimuose nurodomos paskirties aiškinimo ir taikymo. Pasak ieškovės, atsakovas neįrodinėjo, kad jo brolio A. K. pervesti 4341,70 Eur yra paskola, nepateikė jokių leistinų įrodinėjimo priemonių, pagrindžiančių, kad iš brolio gautos piniginės lėšos buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog teismui pateikiama atsakovui priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) suvestinė parodo, kad aktualiu laikotarpiu atsakovas į brolio A. K. banko atsiskaitomąją sąskaitą viso pervedė 4543,00 Eur, o A. K. į atsakovo sąskaitą grąžino 4341,70 Eur, kas leidžia iš viso abejoti prievolės egzistavimu.

Dėl prievolės E. M.

169. Atsakovas teismui nurodė, jog šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą šeimos ūkį jo teta E. M. 2011 m. ir 2014 m. suteikė paskolas (5000 Lt ir 7000 Lt), kurios iki šiol nėra grąžintos (DOK-90338, tomas 7, e. b. l. 120). Pasak atsakovo, 2019 m. sausio 21 dienai negrąžinta paskolų suma sudaro 3476 Eur (12000 Lt). Patikslintame priešieškinyje atsakovas pažymėjo, kad už 2011 metais iš E. M. gautą paskolą buvo įsigytas šeimos turtas, t. y., paskolintais pinigais 2011 m. rugpjūčio 16 d. antstolei J. B. buvo sumokėta už 5,5 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (tomas 12, e. b. l. 158), kuris dalintinas nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje.

170. Ieškovė su atsakovo nurodomu solidariu prievolės pobūdžiu nesutiko ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2 punkte (2011 m. rugpjūčio 12 d.) mokėjimo paskirtis nenurodyta, tai reiškia, kad dėl 1000,00 Lt paskoliniai teisiniai santykiai nesusiformavo. Sąskaitos išrašo 1 punkte (2011 m. rugpjūčio 11 d.) mokėjimo pavedimas 4000,00 Lt sumai, nurodant paskirtį „Paskola“, tačiau ieškovė nieko nežino ir nežinojo apie atsakovo skolinimąsi iš E. M., jos sutikimo ir pritarimo skolintis pinigus atsakovas negavo. Ieškovės manymu, jeigu ir tikėti apie E. M. atsakovui paskolintus 5000,00 Lt, tai ši skola yra grąžinta.

172. Sprendžiant dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo vadovaujamasi CPK 185 straipsnio nuostatomis, tačiau kreditoriaus, siekiančio, kad prievolė būtų vykdoma iš bendro turto, galimybės įrodyti kito sutuoktinio bendrus veiksmus ar sutikimą sudarant paskolos sutartį yra labai ribotos, nes jis dažniausiai niekaip nėra susijęs kitais santykiais su sutuoktiniais, todėl apie paskolos panaudojimą šeimos reikmėms gali spręsti tik iš jo turimų dokumentų ir duomenų. Dėl to tokiu atveju patikimesniais įrodymais laikytini ne šalių paaiškinimai, o pateikti rašytiniai įrodymai (2019 m. balandžio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-313/2019 20 punktas; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019 47 punktas).

173. Byloje nustačius, jog E. M. 2011 m. rugpjūčio 11 ir 12 dienomis pervedė į atsakovo banko sąskaitą bendrą 5000 Lt sumą (DOK-90338, tomas 7, e. b. l. 120), o vos po keturių dienų, t. y., 2011 m. rugpjūčio 16 d. iš atsakovo banko sąskaitos buvo atliktas mokėjimas J. B. už šalių įsigytą nekilnojamąjį turtą – 5,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (tomas 12, e. b. l. 158), teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad 2011 m. rugpjūčio 11 ir 12 dienomis atsakovo sudarytas susitarimas dėl 5000 Lt paskolos suteikimo buvo sudarytas šeimos interesais, t. y., siekiant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyti nekilnojamąjį turtą, todėl prievolė kreditorei E. M. grąžinti 1448 Eur (5000 Lt) paskolą pripažintina solidaria šalių prievole.

176. Ieškovė su atsakovo nurodomu prievolės pobūdžiu nesutiko, nurodydama, kad ir atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad iš trečiojo asmens lėšos (435 Eur) buvo gautos, kad jos atsakovo buvo panaudotos ūkio ar šeimos poreikiams patenkinti. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas buvo išreikalautas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., o E. M. atsakovui lėšas neva paskolino 2014 m. gruodžio 2 d., todėl nesant į bylą pateikto ankstesnio laikotarpio atsakovo banko sąskaitos išrašo, negalima objektyviai patikrinti apie paskolintų lėšų panaudojimą šeimos poreikių patenkinimui, o taip pat nėra galimybės objektyviai patikrinti, ar aktualiu laikotarpiu skola E. M. nėra grąžinta.

178. Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie 1500 Lt pinigų sumos (paskolos) gavimą, teismas sprendžia, jog tarp atsakovo D. K. ir trečiojo asmens E. M. susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Į bylą nesant pateiktų įrodymų apie prievolės kreditoriui įvykdymą, o taip pat nei vienai iš šalių ar trečiųjų asmenų nepareiškus prašymų dėl papildomų rašytinių įrodymų išreikalavimo, pripažintina, jog pareiga grąžinti trečiajam asmeniui jo paskolintą 435 Eur sumą egzistuoja. Sprendžiant dėl prievolės kreditoriui pobūdžio, analogiškai kaip ir kitų trečiųjų asmenų M. Ž. ir M. K., atveju, pažymėtina, kad kreditorius, siekdamas, kad prievolės, kylančios iš sudarytų paskolos sutarčių, būtų pripažintos solidaria sutuoktinių prievole, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad paskolos sutartis su trečiuoju asmeniu atsakovo buvo sudaryta su ieškovės sutikimu bei jos pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nei atsakovas, nei trečiasis asmuo E. M. jokių papildomų įrodymų, kad nurodomas sandoris buvo sudarytas šeimos poreikiams ir jos interesais, nepateikė. Galimybe užsitikrinti paskolos grąžinimą papildomomis teisinėmis priemonėmis (laidavimu ir pan.), taip pat gali reikalauti skolininko sutuoktinio pritarimo gauti paskolą, taip suteikiant paskolos sutarčiai bendros sutuoktinių prievolės teisinį režimą, trečiasis asmuo nepasinaudojo, todėl teismas sprendžia, jog nei trečiasis asmuo, nei atsakovas savo atsikirtimais neįrodė, kad 435 Eur paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, o jos pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tekinti. Be to, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad sudarant šią sutartį, ieškovė apie tai buvo informuota, davė tam sutikimą, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo prievolę, kylančią 2014 m. gruodžio 2 d. trečiojo asmens E. M. atlikto 1500 Lt mokėjimo pavedimo pagrindu, pripažinti solidaria sutuoktinių prievole.

179. Patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodė, jog 2015 m. birželio 1 d. subnuomotojas D. K. ir subnuomininkė S. V.- K. pasirašė Žemės sklypų subnuomos sutartį (toliau - “Subnuomos sutartis”) (DOK-52497, priedas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas kaip subnuomotojas pasirašytos sutarties pagrindu įsipareigojo už užmokestį perduoti ieškovei kaip subnuomininkei konkrečius žemės sklypus (Subnuomos sutarties 1.1. punktas). Šalys susitarė, kad žemės sklypai subnuomojmai ne trumpesniam nei pirminėse žemės nuomos sutartyse nurodytam terminui, pradedant faktinį subnuomos terminą skaičiuoti nuo Sutarties sudarymo dienos.

180. Ūkininkė S. V. – K. 2015 m. birželio 6 d., 2016 m. gegužės 28 d., 2017 m. birželio 6 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- “NMA”) deklaravo Subnuomos sutarties pagrindu išnuomotus žemės sklypus, kad gauti paramą už žemės ūkio naudmenų plotus ir ją gavo (DOK-52497, priedas Nr. 9, 10), tačiau pagal Subnuomos sutartį savo įsipareigojimų Atsakovui neįvykdė.

182. Ieškovė, nemokėdama žemės subnuomos mokesčio, pažeidė prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir nustatytu laiku. CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku, nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis).

184. Šalims gyvenant santuokoje 2015 m. vasario 17 d. atsakovo D. K. su kreditoriumi AB „Šiaulių bankas“ buvo sudaryta lengvojo automobilio TOYOTA RAV 4 išperkamosios nuomos sutartis (tomas 2, e. b. l. 41-64). Automobilio sutarties kaina buvo nustatyta 8380,45 Eur, iš kurių gyvenant santuokoje atsakovas sumokėjo 6760,41 Eur sumą.

188. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovas lizingo įmokas mokėjo iš nepadalinto jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, neįrodė ir objektyviai negali įrodyti, kad šias įmokas darė iš savo asmeninių lėšų, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo iš ieškovės priteisti jo prašomą kompensaciją (tomas 14, e. b. l. 126-136).

190. Ieškovė savo patikslinto ieškinio 41 punkte deklaravo, jog ji 2019 m. sausio 2 d. išsikėlė į išsinuomotą butą ir deklaravo ten savo gyvenamąją vietą. Atsakovas Teismui pateikia 2021 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, jog 2021 m. gruodžio 27 d. atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute yra deklaruota ieškovė (DOK-52497, priedas Nr. 13). Po daugkartinių paties atsakovo ir jo atstovų prašymų, ieškovė iš buto (duomenys neskelbtini), išsiregistravo tik 2022 m. sausio mėnesį. Tai patvirtina 2022 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovui išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-52497, priedas Nr. 14).

191. Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą gyventojams kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos. Pagrindiniai kriterijai gauti kompensacijas yra šeimos (asmens) gaunamos pajamos ir turimas turtas.

194. Ieškovė su pareikštu reikalavimu nesutiko ir teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog jai nebuvo žinoma apie tai, kad atsakovas turi teisę gauti nurodytą kompensaciją, apie tai jokia forma ieškovė informuota nebuvo, todėl po atsakovo reikalavimo, savo ir dukros S. gyvenamąją vietą tėvų nupirktame bute ieškovė deklaravo 2022 m. sausio 4 d., t. y., po to, kai 2021 m. gruodžio 31 d. buvo priimtas dalinis sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

196. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nustačius, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).