Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. D., Nijolės Piškinaitės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės H. B. (G. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės H. B. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo arba nepagrįsto praturtėjimo priteisimo atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Archidis“, J. S., akcinei bendrovei DNB bankas, A. B. (A. B.), L. P., D. P. (D. P.), T. P., L. P., G. P. ir R. J. S., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarės V. S.-M. ir R. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė H. B. (G. B.) ieškinyje, kurį patikslinusi, prašė pripažinti negaliojančiomis šias sutartis: a) 2001 m. sausio 31 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. S., D. P. (D. P.) ir T. P.; b) 2001 m. sausio 31 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. S. ir L. P.; c) 2003-09-18 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. S., L. P. ir G. P.; d) 2006-04-28 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. S. ir UAB „Archidis“; e) 2006-11-22 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo sutartį, sudarytą tarp J. S. ir UAB „Archidis“; f) 2007-03-23 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies (984 kv. m.) dovanojimo sutartį, sudarytą tarp Reginos J. S. ir J. S.; g) 2007-03-30 akcijų pasirašymo sutartį, sudarytą tarp UAB „Archidis“ ir R. J. S., kuria kaip nepiniginis įnašas UAB „Archidis“ perleista 984/2033 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); h) 2007-08-22 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipotekos lakštą, sudarytą tarp UAB „Archidis“ ir AB DNB banko. II) Taikyti restituciją natūra ir priteisti: a) D. P. ir T. P. iš UAB „Archidis“– žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);b) H. B. ir A. B. iš D. P. ir T. P. – 75 000 Lt (21 721,5 Eur); c) L. P. iš UAB „Archidis“– žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu įeinantį į neteisėtai suformuotą žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); d) H. B. ir A. B. iš L. P. – 8 000 Lt (2 316,96 Eur); e) L. P. ir G. P. iš UAB „Archidis“– žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu įeinantį į neteisėtai suformuotą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); f) H. B. ir A. B. iš L. P. ir G. P. – 25 000 Lt (7 240,5 Eur). III) Nesant galimybės taikyti restituciją natūra, priteisti sklypų vertę pinigais rinkos kaina, laikant, kad visų ginčo sklypų rinkos vertė yra 2 276 413,35 Eur. IV) Priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.Nurodė šiuos esminius argumentus:Ieškovė ir atsakovas yra Baltarusijos Respublikos piliečiai, sutuoktiniai, kurie nuo 1996 m. pradėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą; atsakovas turėjo ieškovės išduotą įgaliojimą įsigyti turtą sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, jį tvarkyti bei perleisti. Sutuoktinis A. B. Lietuvoje įsigijo: 1) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas A), 2) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas B), 3) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas C), 4) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas D), 5) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas E), atsiradusį sujungus sklypus C ir D), 6) dalį ant žemės sklypo A esančio pastato, dalį ant žemės sklypo B esančio pastato ir ant žemės sklypo E esantį pastatą, kt. 2015 m. vasarį ieškovė sužinojo, jog paminėtas turtas teisiškai niekada nebuvo A. B. nuosavybe ir negali būti laikomas bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe. Teigė, kad jos sutuoktinis turėjo pakankamai lėšų investicijoms Lietuvoje, nes buvo verslininkas, be to, turėjo teisėtų pajamų ir iš kitų šaltinių, tačiau dėl Lietuvos Respublikos konstitucinio draudimo negalėjo nuosavybės teisėmis įsigyti į žemės, dėl to jo įsigyti žemės sklypai buvo forminami per statytinę J. S.. 2006 m. balandžio 28 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimi J. S. pardavė UAB „Archidis“ žemės sklypus A, B ir C. 2006 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi J. S. perleido A. B. galiojantį reikalavimą į UAB „Archidis“ dėl 7 346 425,16 Lt (2 127 671,79 Eur) kainos sumokėjimo, kylantį iš 2006 m. balandžio 28 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties. Pagal J. S. ir UAB „Archidis“ sudarytą 2006 m. lapkričio 22 d. žemės sklypų sujungimo sutartį, Vilniaus apskrities viršininko 2006-11-15 įsakymo pagrindu, žemės sklypas C buvo sujungtas su žemės sklypu D; po sujungimo atsiradęs žemės sklypas E bendrosios nuosavybės teise formaliai priklausė J. S. (984 kv. m.) ir UAB „Archidis“ (1 049 kv. m.). 2007 m. kovo 23 d. dovanojimo sutartimi J. S. neva sau priklausančią dalį (984 kv. m.) padovanojo savo motinai R. J. S.. 2007 m. kovo 30 d. J. S., formaliai veikdama savo motinos vardu pagal įgaliojimą, perdavė, o UAB „Archidis“ priėmė J. S. dalį žemės sklypo E. Šios sklypo dalies perleidimo pagrindas – 2007 m. kovo 30 d. akcijų pasirašymo sutartis, kaip nepiniginis turtinis įnašas už R. J. S. pasirašytas 1 740 paprastąsias vardines UAB „Archidis“ akcijas, padidinus įmonės įstatinį kapitalą. Žemės sklypas E, priklausantis UAB „Archidis“, užtikrinant kreditavimo sutarties 2 027 340 Eur sumai įvykdymą, 2007 m. rugpjūčio 22 d. hipotekos lakštu buvo įkeistas AB DNB bankas. Įrodinėjo, jog ginčo turtas buvo įgyjamas, sudarius apsimestinius ginčo sandorius, nes savo vardu atsakovas A. B. negalėjo įgyti turto Lietuvoje, o vėlesni sandoriai yra niekiniai, nes jais buvo siekiama pridengti tikruosius sandorius. Kadangi apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo tik 2014 m. pabaigoje ir objektyviai negalėjo laiku pateikti ieškinio BUAB „Archidis“, todėl prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atsakovė BUAB „Archidis“ atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovės prašymą dėl termino turtiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo atmesti; ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė šiuos nesutikimo su ieškiniu argumentus:Ieškovė į teismą kreipėsi tik po 12 metų nuo įgaliojimo suteikimo ir tik po BUAB „Archidis“ bankroto bylos iškėlimo. Be to ieškovė neturi jokių finansinių reikalavimų į pirminius pardavėjus ir BUAB „Archidis“, todėl nesvarstytinas ir ieškovės prašymas dėl termino pareikšti turtinius reikalavimus atnaujinimo. Visas faktines aplinkybes dėl sutuoktinio, UAB „Archidis“ ir J. S. veiksmų, įsigyjant žemės sklypus bei juose vystant nekilnojamojo turto projektus, ieškovė žinojo ilgą laiką, jos sutuoktinis buvo bankrutavusios įmonės akcininkas ir vadovas, jai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie bankroto bylos eigą; ieškovė jau nuo 2005 m. žinojo apie žemės sklypų teisinį statusą.Pagal teisinį reglamentavimą sutuoktiniai (ieškovė ir atsakovas), Baltarusijos Respublikos piliečiai, todėl negalėjo ir šiuo metu negali savo vardu ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje įsigyti žemės sklypų, t. y. tokių sandorių šalys objektyviai negalėjo sudaryti ir tokie sandoriai niekada nebūtų laikomi galiojančiais. Atsakovė J. S. nelaikytina statytiniu asmeniu, o faktas, kad A. B. turėjo pakankamai pinigų, savaime neįrodė, kad žemės sklypai buvo įgyjami jo vardu, prisidengiant J. S.. Nei vienas ieškovės pateiktas dokumentas nepatvirtino, kad A. B. pinigai buvo skolinami ar akcijos parduodamos J. S. siekiant gauti lėšų ginčo žemės sklypams įsigyti. UAB „Archidis“ iš savininkės J. S. 2006 m. balandžio 28 d. nuosavybės teise įgyti žemės sklypai buvo užstatyti pastatais bei ir parduoti tretiesiems asmenims. Šios aplinkybės paneigė, jog A. B. žemės sklypus įsigijo asmeniniams poreikiams tenkinti. 2006 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties dalykas yra reikalavimo perleidimas ir šis faktas nepakeičia nekilnojamojo turto nuosavybės, jo statuso, jam taikomų suvaržymų ir pan., kadangi pasikeitė tik kreditorius ir šis perleidimas buvo atlygintinis. Bankroto administratorius, peržiūrėjęs BUAB „Archidis“ veiklą reglamentuojančius dokumentus, sutartis nenustatė, kad UAB „Archidis“ žemės sklypai buvo įgyti fiktyviai, priešingai, ginčo žemės sklypai buvo naudojami BUAB „Archidis“ veikloje. Visi dokumentai patvirtino, kad kreditas buvo suteiktas būtent UAB „Archidis“. Nagrinėjamojoje byloje pritaikius restituciją, pinigai turėtų būti sugrąžinti ne ieškovei, bet atsakovei J. S., kaip sandorių šaliai. Be to 2 127 671,79 Eur restitucijos ekvivalento suma neatspindi tikrosios daiktų vertės, nes turi būti vadovaujamasi ne šios dienos, o sandorių sudarymo metu buvusia žemės sklypų verte. Atsakovė AB DNB bankas atsiliepime į ieškinį prašė: a) įpareigoti ieškovę sumokėti žyminį mokestį už patikslintame ieškinyje reiškiamus turtinius reikalavimus; b) įpareigoti ieškovę sumokėti ne mažesnį kaip 1 500 Eur užstatą galimų atsakovės AB DNB banko bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti; c) patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovės AB DNB bankas atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:Ieškovė ginčija dalį sandorių, kurių šalimi UAB „Archidis“ nebuvo, dėl to ieškinio patenkinimo atveju BUAB „Archidis“ jokių pareigų nekils. Nagrinėjamu atveju yra praleistas bendrasis dešimties metų senaties terminas 2001 m. spalio 31 d. ir 2003 m. rugsėjo 18 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartims ginčyti. Aplinkybės apie bankroto bylos UAB „Archidis“ iškėlimą, apie ginčo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimą J. S. vardu ir vėlesnį šio sklypo perleidimą UAB „Archidis“, ieškovei turėjo būti žinomos dar 2011 m. pabaigoje – 2012 m. pradžioje, kadangi ji, kaip atsakovė, dalyvavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-992-600/2013 pagal BUAB „Archidis“ ieškinį dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą registracijos panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Todėl ieškovė praleido Įmonių bankroto įstatyme nustatytą terminą tokiems reikalavimams pareikšti ir nėra teisinio pagrindo šį terminą atnaujinti. Papildomai pažymėjo, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą suvaržymai yra registruojami viešajame Nekilnojamojo turto registre, kuriame įregistruoti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus yra vieši. Todėl ieškovė negali teisintis nežinojusi Nekilnojamojo turto registro duomenų apie ginčo turto nuosavybės teisės registraciją J. S. vardu.Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes: a) ginčijamų sandorių sudarymo metu ji ir atsakovas A. B. buvo sutuoktiniai, abu 1996 m. pradėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą; b) atsakovė J. S. žemės sklypus įsigijo už ieškovės ir jos sutuoktinio bendras lėšas; c) sudarant ginčo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, J. S. buvo statytinė, o tikrąja šių sandorių šalimi buvo atsakovas A. B.. Pažymėjo, jog įsigyti žemės sklypai, buvo perleisti UAB „Archidis“, kurios akcininkais buvo atsakovai J. S. ir A. B., o UAB „Archidis“ statė gyvenamuosius namus. Faktas, kad po ginčijamų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo A. B. buvo suteikta teisė naudotis ginčo žemės sklypais, nesudaro pagrindo teigti, kad būtent jis šiuos žemės sklypus ginčo sutartimis ir įsigijo. Be to, byloje yra duomenys, kad BUAB „Archidis“ su J. S. buvo sudariusios 2005 m. sausio 5 d. žemės panaudos sutartį, kuria, gavus A. B. sutikimą, ginčo žemės sklypai buvo perduoti neatlygintinai naudotis BUAB „Archidis“ devyneriems metams (nuo 2005-01-05 iki 2014-01-05), suteikiant BUAB „Archidis“ teisę savo nuožiūra ginčo žemės sklypuose statyti pastatus, vykdyti bei prižiūrėti statybos darbus, atlikti kadastrinius matavimus, priduoti pastatus naudoti, užsakyti reikiamus projektavimo darbus bei tiesti inžinerinius tinklus. Ginčijamas hipotekos sandoris buvo naudingas tiek BUAB „Archidis“, tiek jos akcininkams bei pačiai ieškovei, nes sudarė sąlygas statybų verslui gauti finansavimą, atitinkamai ir iš šio verslo gauti finansinę naudą. Ieškovė 2007 m. rugpjūčio 22 d. hipotekos lakštą ginčija visa apimtimi, tačiau šiuo lakštu yra įkeistas ne tik žemės sklypas, bet ir ant jo pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas, kuris nuo pat pastatymo priklausė UAB „Archidis“, todėl šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Restitucija natūra nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi tai neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. O reikalavimas dėl restitucijos piniginiu ekvivalentu nepagrįstas, nes ginčijamais pirkimo–pardavimo sandoriais J. S. žemės sklypus įsigijo už bendrą 31 278,96 Eur sumą, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ir iš ko teismas ieškovei turėtų priteisti net 2 276 413,35 Eur sumą. Atsakovai L. P. ir G. P. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog jiems nuosavybės teise priklausiusį 0,0984 ha žemės sklypą, esantį Nemenčinės pl. 45, Vilniuje, pardavė J. S., už kurią veikė A. B., pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Nurodyto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notaras A. R..Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė R. J. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės ginčijamo 2007 m. rugpjūčio 21 d. ž hipotekos lakšto patvirtinimo metu žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklausė įkaito davėjui UAB „Archidis“. Vadovaujantis hipotekos sandorio sudarymo metu atlikta patikra viešuose registruose, jokių apribojimų / suvaržymų disponuoti UAB „Archidis“ nuosavybės teise priklausančiu įkeičiamu žemės sklypu nebuvo. Todėl jokio teisėto pagrindo notarui atsisakyti tvirtinti žemės sklypo įkeitimo sandorį / netvirtinti žemės sklypo įkeitimo sandorio nebuvo. Atsakovas A. B. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, papildomai paaiškino, kad ieškovei po sandorių sudarymo nepranešė apie tai, kad žemės sklypai yra įsigyti J. S. vardu, tik 2015 m. vasarį pateikė sandorių dokumentus, nes nuo sutuoktinės slėpė bendravimo su J. S. faktą. Atsakovė J. S. teismo posėdyje paaiškino, kad už jos vardu įsigytus sklypus sumokėjo atsakovas A. B. ir ji sutiko, kad sandoriai būtų sudaromi jos vardu dėl to, kad atsakovui, kaip Baltarusijos Respublikos piliečiui, buvo draudžiama įsigyti žemės sklypus nuosavybėn.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei BUAB „Archidis“ 1 452 Eur, atsakovei AB DNB bankas 1 210 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimus iš ieškovės H. B.; priteisė valstybei iš ieškovės H. B. 98,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Sprendimas grindžiamas šiais motyvais:Teismas nustatė, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus siekiama, kad teismas konstatuotų, jog žemės sklypų įgijėjas ir perleidėjas pagal ginčijamus sandorius buvo atsakovas A. B., kuris, būdamas Baltarusijos Respublikos piliečiu, neturėjo teisės įsigyti nuosavybės teisės į žemę. Konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nenurodyti subjektai negali būti pripažinti žemės įgijėjais teismine tvarka net ir tuo atveju, jei būtų pagrindas panaikinti sudarytus sandorius. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovai A. B. ir J. S. buvo susitarę, jog žemės sklypo pirkėja bus J. S., o už įsigyjamą turtą apmokės A. B., neturi įtakos sandorio teisėtumui, nes sandorių sudarymo metu abi sandorio šalys – tiek turto pardavėjai (atsakovai), tiek ir turto pirkėja (atsakovė J. S.) iš tikrųjų turėjo galvoje sandorį, kokį sudarė, t. y. J. S. siekė įsigyti savo vardu nuosavybėn žemės sklypus, o atsakovai – siekė parduoti ir gauti už juos pinigus. Tai, kad pagal sandorį už pirkėją pardavėjui pinigus sumokėjo kitas asmuo, kad jis atstovavo derybose pirkėją bei atstovavo kaip įgaliotas asmuo sudarant sutartį, negali būti pagrindu pripažinti, kad šis asmuo įsigijo turtą, t. y. buvo pirkėju pagal sandorį. Sandoriai nebuvo sudaromi kitiems sandoriams pridengti, nes sandoris, kuriuo turtą įsigytų A. B. negalėjo būti sudarytas, todėl jis negalėjo ir būti pridengiamas kitu sandoriu. Tai, kad esant susitarimui tarp dviejų asmenų – atsakovų A. B. ir J. S., pirkėja sutartyse buvo nurodoma J. S., tikslu išvengti Konstitucijoje numatyto draudimo, nereiškia, kad abi sandorio šalys turėjo galvoje kitokį sandorį, kurio pridengimui buvo sudaromas šis sandoris. Atsakovai L. P., L. P. ir G. P. patvirtino, kad jiems buvo žinoma, jog už pirkėją J. S., sudarant sutartį, veikė A. B.. Atsakovas D. P. patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog faktiškai sklypą siekė įsigyti A. B., tačiau ir šios aplinkybės negali būti pagrindu sandoriui, sudarytam dėl 2001 m. spalio 31 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo tarp J. S., D. P. ir T. P. pripažinti apsimestiniu, nes sandorio šalys turėjo galvoje tai, kas nurodyta sutartyje, jie turėjo tikslą parduoti sklypą sutartyje nurodytai pirkėjai J. S.. D. P. buvo žinoma, kad sklypą jis parduoda J. S. dėl to, kad A. B. neturi teisės, kaip Baltarusijos pilietis, įsigyti Lietuvos Respublikoje žemės sklypo, t. y. turėjo galvoje tai, kas buvo nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Teismas sprendė, jog nesant pagrindo pripažinti apsimestiniais sandorius dėl žemės sklypų pardavimo, negali būti tenkinami ir kiti ieškinio reikalavimai, kuriais siekiama pripažinti negaliojančiais sandorius, atsiradusius žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų tarp atsakovės J. S. ir atsakovų D. P. bei T. P., tarp J. S. ir L. P. bei G. P., pagrindu. Teismas tenkino atsakovės BUAB „Archidis“ prašymą taikyti ieškinio senatį byloje ir ieškovės prašymą dėl termino turtiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo atmetė. Tai, kad sandoriai, kurie ginčijami, buvo sudaryti 2001–2003 metais, o ieškinys pareikštas 2015 m. kovo 24 d., leido teismui daryti išvadą, kad 10 metų senaties terminas ieškiniui pareikšti yra praleistas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškovė jau nuo 2005 m. žinojo, kad parduodami pastatai pastatyti J. S. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, patvirtino 2005 m. vasario 14 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. S., A. B. ir H. B. (pardavėjai) ir UAB „Archidis“ (pirkėjas). Kadangi ieškovė neįrodė, jog negalėjo žinoti iki 2015 m. kovo mėn. apie sudarytus jos ginčijamus šioje byloje sandorius, teismas sprendė ieškinį atmesti ir dėl senaties termino praleidimo (t. III, b. l. 102–112). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės H. B. atsakovei G. P. 50 Eur, atsakovui L. P. Eur ir atsakovei L. P. 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Papildomas sprendimas grindžiamas šiais motyvais:Priėmus Vilniaus apygardos teismui 2016 m. sausio 20 d. sprendimą paaiškėjo aplinkybė, jog teismas neišsprendė atsakovų L. P., L. P. ir G. P. bylinėjimosi išlaidų klausimo, todėl sprendė atsakovams iš ieškovės priteisti visas jų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. III, b. l. 137–138).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė H. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimą bei 2016 m. vasario 9 d. papildomą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui, priteisti ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl bylos esmės neatskleidimo

Vilniaus apygardos teismas tam tikrų įrodymų netyrė visai, o apie tam tikrus pasisakė nepagrįstai ir neargumentuotai. Tuo tarpu CPK 185 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.

Dėl prašymo atnaujinti terminą pareikšti reikalavimus

Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė atnaujinti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą ir ieškinio senaties terminą, kadangi šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių. Vilniaus apygardos teismas nepasisakė dėl šio ieškovės prašymo ir nevertino jos pateiktų argumentų, tiesiog patenkino atsakovės BUAB „Archidis“ prašymą taikyti ieškinio senatį byloje. Ieškovė svarbiomis priežastimis praleistam ieškinio terminui atnaujinti nurodo aplinkybes, jog A. B. ilgą laiką jai neatskleidė sandorių juridinių detalių ir tik 2015 m. vasarį, tarp sutuoktinių kilus ginčui, A. B. pateikė sandorių dokumentus, iš kurių, konsultuojantis su teisininkais, paaiškėjo, kad turtas buvo įgyjamas sudarant apsimestinius sandorius, nes savo vardu įgyti turto Lietuvoje A. B. negalėjo. Sudaryti sandoriai pažeidė ieškovės teises, nes forminant turtą trečiųjų asmenų vardu, ji negalėjo būti laikoma to turto bendraturte, dėl ko susiklostė išskirtinė ir be teismo neišsprendžiama situacija, kai nei ieškovė, nei jos sutuoktinis negali ginčijamo turto prisiteisti savo nuosavybėn dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų imperatyvių konstitucinių draudimų įgyti žemę užsieniečiams. Be teismo sprendimo neįmanoma ir restitucija, nes, nors imperatyvioms Konstitucinio įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai yra niekiniai ir negalioja nepriklausomai nuo teismo sprendimo, praktine prasme tai menkai gina ieškovės teises, nes kol teismo nepritaikyta restitucija, ji negali atgauti už sklypus mokėtos kainos. Todėl būtinas teismo sprendimas, kuriuo būtų pripažinta, kad ginčijamo turto perleidimo sandoriai, įskaitant ir BUAB „Archidis“ sudarytus sandorius, negalioja ab initio ir šių sandorių šalys privalo gražinti viena kitai viską, ką pagal juos yra gavusios.

Dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimas prieštarauja apsimestinio sandorio tikrajai sąvokai bei tokio sandorio pripažinimo niekiniu esmei. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad kiti subjektai, išskyrus išvardintus Konstitucijos 47 straipsnyje, negali būti pripažinti žemės įgijėjais teismine tvarka, net ir tuo atveju, jei būtų pagrindas panaikinti sudarytus sandorius, prieštarauja CK 1.87 straipsnio 1 daliai bei taisyklei, jog apsimestiniai sandoriai yra laikomi niekiniais nuo jų sudarymo momento. Remiantis tokiu teismo aiškinimu, būtų sudarytos sąlygos nesilaikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų imperatyvių konstitucinių draudimų įgyti žemę užsieniečiams. Tokie imperatyvūs draudimai galėtų būti nepaisomi tiesiog sudarant apsimestinius sandorius, kas prieštarautų Konstitucijai, CK, kitiems teisės aktams bei teisės principams. Skundžiamajame sprendime išdėstyti vienas kitam prieštaringi argumentai: „Atsakovas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka su ieškiniu, patvirtino jame nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad ieškovei H. B. po sandorių sudarymo nepranešė apie tai, kad sklypai yra įsigyti J. S. vardu, tik 2015 m. vasarį pateikė sandorių dokumentus. Paaiškino, kad nuo sutuoktinės slėpė bendravimo su J. S. faktą“; „Atsakovė J. S. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, nurodė, kad už jos vardu įsigytus sklypus apmokėjo atsakovas A. B., ji sutiko, kad sandoriai būtų sudaromi jos vardu dėl to, kad A. B., kaip Baltarusijos piliečiui, buvo draudžiama pagal Konstituciją įsigyti žemės sklypus nuosavybėn.“; „Atsakovas D. P. teismo posėdyje paaiškino, kas sutinka su ieškiniu, jam buvo žinoma, kad faktiškai sklypą siekė įsigyti A. B....“ Taigi atsakovai A. B., J. S. ir D. P. patys patvirtino, jog sutinka su ieškiniu (kuriame Ieškovė prašė teismo pripažinti sandorius apsimestiniais), o Vilniaus apygardos teismas šiuos sutikimus užfiksavo, tačiau toliau teismas pateikė visiškai prieštaringus aiškinimus: „Ta aplinkybė, kad atsakovai A. B. ir J. S. buvo susitarę, jog žemės sklypo pirkėja bus J. S., o už įsigyjamą turtą apmokės A. B., neturi įtakos sandorio teisėtumui, nes sandorių sudarymo metu abi sandorio šalys – tiek turto pardavėjai–atsakovai, tiek turto pirkėja atsakovė J. S. iš tikrųjų turėjo galvoje sandorį, kokį sudarė, t. y. S. siekė įsigyti savo vardu nuosavybėn žemės sklypus, o atsakovai pardavėjai siekė parduoti ir gauti už juos pinigus.“ Atitinkamai Vilniaus apygardos teismas pasisakė ir apie atsakovo D. P. teiginius. Ieškovės nuomone, toks Vilniaus apygardos teismo prieštaringas sprendimas yra nelogiškas, nestruktūrizuotas, paneigiantis ne tik ieškovės pateiktus faktus, bet net ir atsakovų teiginius. Ieškovė prašė teismo kviesti liudytoją J. D. (J. D.), kadangi šis asmuo dalyvavo sudarant 2001 m, sausio 31 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartį, tarp D. P., T. P. ir J. S., todėl galėjo suteikti teismui vertingos informacijos apie tikrąsias ginčijamos sandorio šalis, tačiau Vilniaus apygardos teismas į šį prašymą neatsižvelgė. Teigia, kad tokie teismo veiksmai tik patvirtinta vienašališką sprendimo priėmimą ir pareigos tirti įrodymus pažeidimą. Paaiškino, jog ieškovė pagrįstai manė, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklauso jai ir jos vyrui A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (pagal Baltarusijos Respublikos CK 259 straipsnį, kuriame nurodoma, kad sutuoktinių bendrai įgytas turtas yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe). Kaip paaiškėjo vėliau, ginčo žemės sklypai buvo perduoti A. B. naudotis panaudos sutarties pagrindu ir ilgalaikės nuomos pagrindu. Vėliau, ginčo žemės sklypus A. B., veikdamas per statytinę J. S., pardavė UAB „Archidis“, kuris realiai neatsiskaitė su žemės sklypų pardavėja, o 2006-05-31 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią A. B. perėmė finansinius J. S. reikalavimus, kylančius iš minėtos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties; A. B. už tai įsipareigojo sumokėti J. S. 7 346 425,16 Lt. Tokiu būdu UAB „Archidis“ už žemės sklypus privalo atsiskaityti tos pačios UAB „Archidis“ vadovui A. B.. Ieškovei akivaizdu, kad J. S. sudaryti žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo UAB „Archidis“ sandoriai yra apsimestiniai, nes jais buvo siekiama pridengti kitus sandorius. Realus žemės sklypų A ir B, taip pat C ir D (sujungtų į E sklypą) pirkėjas pagal ginčijamus sandorius yra Baltarusijos Respublikos pilietis A. B., o ne jo statytinė J. S.. Tą patvirtina tiek suderinta šių asmenų valia, jų elgesys prieš ir po sutarties sudarymo, tiek atsiskaitymo už sandorius schema: dėl sandorių sudarymo su pardavėjais derėjosi pats A. B., kuris pardavėjams neslėpė, kad perka sklypus sau; sklypų kaina apmokėta iš sutuoktinių bendrų šeimos lėšų, nes J. S. lėšų įsigyti šiuos sklypus neturėjo.

Dėl sandorių pripažinimo niekiniais

A. B., Baltarusijos Respublikos pilietis, Konstituciniame įstatyme įtvirtintų europinių ir transatlantinių kriterijų neatitinka ir dėl to neturėjo teisės įsigyti nuosavybės teisės į žemę. Todėl žemės sklypų perleidimo sandoriai, pagal kuriuos atsakovas pripažintinas įgijėju ir perleidėju, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir turi būti pripažinti niekiniais pagal CK 1.80 straipsnį. Pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Kadangi, J. S. nebuvo tikrąja daiktų savininke, nes niekiniai sandoriai jai nesukūrė nuosavybės teisės, tai ji negalėjo šių daiktų išvestiniais sandoriais perduoti kitiems asmenims, nes iš neteisės teisė neatsiranda.

Dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais

Pasak ieškovės, įkeistas žemės sklypas E negalėjo priklausyti UAB „Archidis“, nes šio sklypo įgijimo sandoriai, kaip nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas CK yra niekiniai ir negalioja. Tai reiškia, kad buvo įkeistas ne UAB „Archidis“ nuosavybės teise turimas žemės sklypas, o L. ir G. P. priklausiusių ir teisėtai neperleistų žemės sklypų C ir D junginys. (A. B., pats negalėdamas būti savininku, negalėjo per statytinę J. S. sklypo nuosavybės teisės perleisti UAB „Archidis“). UAB „Archidis“ nebuvo nuosavybės teisės į sklypą sąžiningas įgijėjas, nes jam vadovavo A. B., kuris sudarinėjo apsimestinius sandorius, siekiant nuslėpti tikrąją reikalų esmę. Kadangi UAB „Archidis“ negalėjo įgyti nuosavybės teisės į pastatus, jis neturėjo teisės ir savo prievolių užtikrinimui įkeisti šio sklypo bankui. Pažymi, kad lakštu įformintas hipotekos sandoris buvo sudarytas iki 2012 m. hipotekos reformos, todėl šioje byloje negali būti taikomas sąžiningo hipotekos įgijėjo institutas, įtvirtintas galiojančios CK redakcijos 4.197 straipsnio 6 dalyje.

Dėl restitucijos taikymo

Įkaito davėjas UAB „Archidis“ negalėjo įgyti ir įkeisti šio turto, dėl to atitinkami disponavimo sklypais A, B, C, D ir E sandoriai yra niekiniai. Šioje byloje negali būti taikomi nei nuosavybės teisės nei hipotekos teisės sąžiningo įgijėjo institutai, todėl taikytina neribota restitucija natūra (t. III, b. l. 171–187). Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė BUAB „Archidis“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

Dėl apsimestinio sandorio

Atsakovė J. S. pripažino, jog žemės sklypus įgijo ji, nes tokius sandorius sudaryti atsakovui A. B. draudė įstatymas. Atsakovai P. ir P. patvirtino, jei būtų žinoję, kad sandoris apsimestinis, tokio sandorio jie nebūtų sudarę. Pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais bus pažeistos sąžiningų įgijėjų teisės. Pažymi, kad visą bendro verslą vystė A. B. ir J. S., kurie buvo ne tik verslo partneriai (kartu įkūrė UAB „Archidis“, buvo UAB „Archidis“ ir UAB „Ekokuras“ akcininkai; vykdė nekilnojamojoje turto vystymo, pastatų statybos veiklą ir pan.), bet ir sugyventiniai, turintys bendrą sūnų. Šios aplinkybės įrodo, kad J. S. neveikė vien tik formaliai, be to ji buvo gavusi paskolas, todėl galėjo žemės sklypus įsigyti ir be A. B. finansinės pagalbos.

Dėl restitucijos

Nesutinka su apeliantės reikalavimais priteisti pirminiams žemės sklypų pardavėjams žemės sklypus natūra arba atlyginti jo vertę pinigais, viso 2 276 413,35 Eur. Teigia, kad nagrinėjamu atveju restitucija negali būti taikoma, nes nesąžiningų asmenų teisės negali būti ginamos.

Dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu

Palikus galioti kreditavimo sutartį ir pripažinus negaliojančiu hipotekos lakštą, susiklostys situacija, kai kreditavimo sutarties nebus galima įgyvendinti.

Dėl ieškinio senaties

Palaiko skundžiamajame sprendime išdėstytus motyvus dėl ieškinio senaties taikymo ieškovės pareikštiems reikalavimams (t. IV, b. l. 1–5).Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai L. P., L. P. ir G. P. prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:Sudarydami ginčo sandorius atsakovai nežinojo apie jokius J. S. ir A. B. susitarimus ar verslo santykius, sandoriai buvo patvirtinti notaro.Apeliantės nuo 2001 m. visiškas nesidomėjimas neva jai Lietuvoje priklausančiu turtu, negali būti pateisinamas (t. IV, b. l. 10–14). Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB DNB bankas prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą nepakeistus bei priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.Nurodo šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Apeliantė neįrodė faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas patikslinto ieškinio reikalavimas, jog: a) buvo susitarusi su atsakovu A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, b) atsakovas A. B. turėjo apeliantės išduotą jam įgaliojimą, suteikiantį teisę įsigyti turtą bendrojon nuosavybėn, c) ginčo žemės sklypai įsigyti už bendras santuokinių lėšas, d) ginčo sandoriais jai padaryta turtinė žala.Apeliantė pasirinko netinkamą savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdą – tarp apeliantės ir atsakovo A. B. kilęs šeimyninis ginčas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis šeimos teisės normomis, reglamentuojančiomis sutuoktinių turtinius teisinius santykius, bet ne ginčijant prieš 12–14 metų sudarytus turto pirkimo – pardavimo sandorius. Apeliantė praleido senaties terminą ginčyti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis. Neprotingas ir nerūpestingas apeliantės elgesys dėl neva jai priklausančio turto negali būti pateisinamas, todėl ir kitoks senaties termino pradžios skaičiavimas pažeistų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo reikalavimus. Ji negali teisintis nežinojusi Nekilnojamojo turto registro duomenų. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti patikslinto ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, nes: a) byloje neįrodyta, kad ginčijamų sandorių tikrąja šalimi buvo atsakovas A. B., o atsakovė J. S. veikė tik kaip statytinė, b) byloje neįrodyta, kad abi ginčijamo sandorio šalys siekė sudaryti apsimestinį sandorį, c) apsimestinio sandorio šalys negali šio sandorio panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pagrindo ginčijamus 2001–2003 m. sudarytus žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorius pripažinti apsimestinais, pirmosios instancijos teismui nebuvo ir pagrindo vertinti neva po apsimestiniais sandoriais neva paslėpto sandorio, teisėtumą bei tenkinti ieškinio reikalavimą dėl šio sandorio pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo. Pirmosios instancijos teisme apeliantė neįrodinėjo jokių savarankiškų pagrindų pripažinti negaliojančiu hipotekos sandorį. Reikalavimas dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir visų kitų byloje ginčytų sandorių negaliojimas, t. y. kad atsakovė J. S. nebuvo tikrąją ginčo žemės sklypų savininke, todėl negalėjo jų teisėtai perleisti UAB „Archidis“, o BUAB „Archidis“ negalėjo jų teisėtai įkeisti AB DNB bankas naudai. Pažymi, jog bankas suteikė kreditą BUAB „Archidis“, kurios akcininkais ir vadovais buvo atsakovai J. S. ir A. B., pagrindinei įmonės veiklai – mažaaukščio daugiabučio gyvenamojo namo statybai. Pažymėjo ir tai, kad apeliantė ginčo hipotekos lakštą prašė pripažinti negaliojančiu visa apimti, tačiau šiuo lakštu yra įkeistas ne tik žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bet ir ant šio žemės sklypo pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas, kuris priklauso UAB „Archidis“ (t. IV, b. l. 15–24).Atsiliepime į apeliacinį skundą (įvardintas paaiškinimu) atsakovas D. P. nurodo, jog ginčo sutartį pasirašė su J. S., nes galvojo, jog ji yra A. B. atstovė arba tarpininkė. Dėl sutarties sąlygų derėjosi su A. B. ir manė, jog žemės sklypą pardavė būtent jam (t. IV, b. l . 25–26).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Ieškovės paaiškinimais, ieškovė H. B. ir atsakovas A. B. yra Baltarusijos Respublikos piliečiai, sutuoktiniai (santuoka sudaryta 1985 m. rugpjūčio 30 d.).Ieškovė buvo išdavusi atsakovui A. B. 2003 m. liepos 10 d. notarinį įgaliojimą valdyti bei tvarkyti visą jai priklausantį turtą, sudaryti įstatymo leidžiamus sandorius: pirkti, parduoti, priimti kaip dovaną, keisti, užstatyti bei priimti kaip užstatą statinius ir kt. turtą ir t. t.; šis įgaliojimas buvo išduotas trims metamas (iki 2006-07-10) (t. I, b. l. 98–99).VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre UAB „Archidis“ buvo įregistruota 2003 m. lapkričio 6 d., šios įmonės vadovas ir akcininkas buvo atsakovas A. B., akcininkė – J. S.. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi iškelta UAB „Archidis” bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Administravimas ir auditas“. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartimi BUAB „Archidis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Atsakovė J. S. buvo atsakovo A. B. verslo partnerė bei sugyventinė; atsakovai turi bendrą vaiką A. K. B. (g. m. (duomenys neskelbtini)).Atsakovė J. S. 2001 m. spalio 30 d. paskolos sutarties pagrindu pasiskolino iš atsakovo A. B. 75 000 Lt sumą, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui (t. I, b. l. 119).Atsakovai J. S. ir A. B. sudarė 2002 m. vasario 5 d. žemės panaudos sutartį, kurios pagrindu atsakovė perdavė A. B. neatlygintinai naudotis 3375 kv. m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)ir 1049 kv. m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 10, 129–130 ).Atsakovai D. P. (D. P.), T. P. ir J. S., kurios vardu pagal įgaliojimą veikė J. D. (J. D.), sudarė 2001 m. spalio 31 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią J. S. už 75 000 Lt nusipirko 3375 kv. m. įkeistą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 116–117).Atsakovės L. P. ir J. S., kurios vardu pagal įgaliojimą veikė J. D. (J. D.), sudarė 2001 m. spalio 31 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią J. S. už 8 000 Lt nusipirko 1049 kv. m. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 122–123).Atsakovai J. S. (nuomotoja) ir A. B. (nuomininkas) sudarė 2003 m. lapkričio 24 d. ilgalaikę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sutartį (t. I, b. l. 126–128).Atsakovai L. P. (L. P.), G. P. ir J. S., kurios vardu pagal įgaliojimą veikė A. B., sudarė 2003 m. rugsėjo 18 d. sutartį, kurios pagrindu J. S. už 25 000 Lt nusipirko 0,0984 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 124–125).Atsakovai J. S. (pardavėja) ir UAB „Archidis“ (pirkėja) sudarė 2006 m. balandžio 28 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu pirkėja pardavė, o pirkėja nupirko už 7 860 000 Lt sumą 4 424 kv. m. bendro ploto žemės sklypus: a) įkeistą 1822 kv. m. bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (sklypas A); b) įkeistą 1553 kv. m. bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (sklypas B), c) 1049 kv. m. bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (sklypas C) ( t. I, b. l. 7–9, 131–135). Atsakovai J. S. ir A. B. sudarė 2006 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu J. S. perleido A. B. 7 346 425,16 Lt reikalavimo teisę į UAB „Archidis“ pagal 2006 m. balandžio 28 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį (t. I, b. l. 10, 136–137).Atsakovė J. S. 2007 m. kovo 23 d. dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo savo motinai Reginai J. S. 984/2033 dalį 0,2033 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 140–141).Atsakovai UAB „Archidis“ ir R. J. S. sudarė 2007 m. kovo 30 d. akcijų pasirašymo sutartį, kurios pagrindu UAB „Archidis“ įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo 1 000 000 Lt iki 1 174 000 Lt (t. I, b. l. 142–144).Atsakovė R. J. S., kurios vardu veikė įgaliota J. S., 2007 m. kovo 30 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies perdavimo priėmimo akto pagrindu perdavė UAB „Archidis“ nuosavybėn 984/2033 dalį 0,2033 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 12).2007 m. rugpjūčio 9 d. kreditavimo sutarties pagrindu atsakovė AB DNB bankas suteikė atsakovei UAB „Archidis“ 2 027 340 Eur kreditą (t. I, b. l. 42–47, 48–50).2007 m. rugpjūčio 22 d. hipotekos lakštu atsakovė UAB „Archidis“ įkeitė atsakovei (kreditorei) AB DNB bankas žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0985-8171 ir jo priklausinį – daugiabutį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (t. I. b. l. 13–14, 145–147).

Dėl bylos esmės neatskleidimo

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nedėjo pastangų tiriant bei vertinant byloje esančius šiuos argumentus ir įrodymus: a) dėl prašymo atnaujinti terminą pareikšti reikalavimus; b) dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais; c) dėl sandorių pripažinimo niekiniais; d) dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais; e) dėl restitucijos taikymo. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl turi galimybę tirti bei vertinti bylos faktines aplinkybes bei įrodymus ir privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus; pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus, todėl teisėjų kolegija nagrinėja ieškovės apeliacinio skundo bei atsakovų atsiliepimų į jį argumentus argumentus ir sprendžia dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Nuoseklioje kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; kt.). Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Pažymėtina, kad įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).Apeliantė teigia, kad realus ginčo žemės sklypų pirkėjas bei savininkas buvo Baltarusijos Respublikos pilietis A. B., o ne atsakovė J. S.. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą. Ši Konstitucijos nuostata detalizuota Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, kuriame nustatyti užsienio subjektai, kuriems nustatyta tvarka leidžiama nuosavybės teise įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus ir sąlygos, tvarka ir apribojimai, kurių laikydamiesi užsienio subjektai gali tai padaryti (Konstitucinio įstatymo 1 straipsnis). Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas imperatyvų draudimas Lietuvos Respublikoje įgyti žemę užsieniečiams.Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr.2-992-600/2013, buvo konstatuoti šie prejudiciniai faktai: a) atsakovė J. S. 2001-10-31 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2-8666 ir 2001-10-31 priėmimo – perdavimo akto Nr. 2-8667 pagrindu nuosavybės teise įgijo du žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); b) atsakovams J. S. ir A. B., kaip statytojams, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2003 m. lapkričio 18 d. išdavė statybos leidimą sublokuotų gyvenamųjų namų statybai adresu Nemenčinės pl. 43, Vilnius; c) 2003 m. lapkričio 19 d. įgaliojimu statytojai J. S. ir A. B. įgaliojo UAB „Archidis“ vykdyti blokuotų gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), statybas; d) daiktinės teisės tiek į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tiek į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po 1/3 buvo įregistruotos atitinkamai 2005 m. vasario 1 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymų pagrindu; e) statytojais nurodyti J. S., A. B. ir UAB „Archidis“. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje civilinė byla Nr. 2-1822-275/2015, nustatė aplinkybes, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirminiu įgijėju buvo J. S.; šioje byloje tiek A. B. ir J. S. teismo prašė ne tik nutraukti sutartį, bet ir reikalavo žemės sklypus grąžinti J. S., kaip žemės sklypo savininkei, o ne A. B. ar kitiems tretiesiems asmenims. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-203-258/2013, atmetė ieškovės BUAB „Archidis” ieškinį dėl pripažinimo negaliojančia 2005-02-11 žemės subnuomos sutartį atsakovui A. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. S.. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-570/2014, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - pripažino negaliojančia 2005 m. vasario 11 d. žemės subnuomos sutartį Nr. 05/11/02, sudarytą tarp UAB „Archidis“ ir A. B., nuo jos sudarymo momento ir priteisė atsakovo A. B. ieškovei 247 842,11 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 12 d. sprendimo dalis, kuriomis visiškai patenkintas ieškovo ieškinys ir priteista ieškovui BUAB „Archidis“ iš atsakovo A. B. 247 842,11 Lt bei valstybei iš atsakovo 5 956,84 Lt žyminio mokesčio, pakeitė ir išdėstė taip: „ieškovės BUAB „Archidis“ ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti ieškovei iš atsakovo A. B. 210 665,81 Lt“; likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Šioje byloje A. B. ir J. S. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad abudu vykdė nekilnojamojo turto vystymo veiklą, jie patvirtino, kad jie abudu buvo UAB „Archidis” akcininkai bei tikėjosi iš veiklos gauti pelno; J. S. patyrė didelių išlaidų įsigydama žemės sklypus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr.2-992-600/2013, Nr. 2-203-258/2013 ir Nr. 2-1822-275/2015 nustatyti prejudiciniai faktai paneigia apeliantės argumentus, kad J. S. laikytina A. B. statytine.Apeliantė įrodinėja, kad A. B. turėjo piniginių lėšų ir iš šių lėšų buvo atsiskaityta pagal 2011 m. spalio 31 d. ir 2003 m. rugsėjo 18 d. ginčo sandorius. Šias aplinkybes pagrįsti į bylą pateikė 1999 m. spalio 8 d. dovanojimo sutartį, dvi 1999 m. spalio 22 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis bei 2001 m. spalio 24 d. paskolos sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad A. B. turėjo piniginių lėšų, tačiau pažymi, kad šių sutarčių pagrindu gautos lėšos yra asmeninės atsakovo A. B. lėšos ir šias pinigines lėšas jis galėjo naudoti savo asmeniniams, o ne šeimos, poreikiams tenkinti. Už asmenines sutuoktinio lėšas įsigytas turtas, nors ir santuokos metu, laikytinas asmeniniu sutuoktinio turtu (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Atsakovė AB DNB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog 2003 m. lapkričio 24 d. kreditavimo sutartis, sudaryta tarp AB DNB banko, apeliantės ir atsakovo A. B. dėl 115 848 Eur paskolos buvo sudaryta po ginčijamų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, todėl šios paskolos lėšos negalėjo būti panaudotos ginčo žemės sklypų įsigijimui. Atsakovė BUAB „Archidis“ nurodė, kad J. S. savo vardu buvo paėmusi paskolas tiek iš banko 57 479 JAV dolerių, tiek iš fizinių asmenų, todėl galėjo įsigyti žemės sklypus be finansinės A. B. pagalbos; šios aplinkybės yra konstatuotos civilinėje byloje Nr. 2-6875-345/2011. Taigi, šios aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, jog atsakovė J. S. neturėjo pakankamai lėšų investicijoms, o ginčo žemės sklypai įsigyti už apeliantės ir atsakovo A. B. bendras šeimos lėšas (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius apsimestiniais, kadangi ginčijamus sandorius sudarė ne asmeniškai Baltarusijos Respublikos pilietis A. B., o Lietuvos Respublikos pilietė J. S.. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė neįrodė, jog B. šeimos piniginėmis lėšomis buvo ginčijamais sandoriais turtas įgytas. Nesant teisinio pagrindo pripažinti apsimestinėmis 2001 m. spalio 31 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. S., D. P. ir T. P., 2001 m. spalio 31 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. S. ir L. P. bei 2003 m. rugsėjo 18 d. sutartį, sudarytą tarp J. S., L. P. ir G. P., nėra pagrindo vertinti ir kitų byloje ginčytinų išvestinių sandorių (2006 m. balandžio 28 d. žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp J. S. ir UAB „Archidis“, 2006 ml. lapkričio 22 d. žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), sujungimo sutarties, sudarytos tarp J. S. ir UA „Archidis“, 2007 m. kovo 23 d. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties, sudarytos tarp J. S. ir R. J. S., 2007 m. kovo 30 d. akcijų pasirašymo sutarties, sudarytos tarp R.J. S. ir UAB „Archidis“ bei 2007 m. rugpjūčio 22 d. hipotekos lakšto) teisėtumo bei spręsti dėl restitucijos taikymo. Pažymėtina, jog net jei ir būtų galimas pagrindas pripažinti, kad sudarant ginčijamas žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis tikruoju žemės sklypų įgijėju buvo ne J. S., bet A. B., šio fakto nebūtų galima panaudoti nei prieš atsakovus (turto pardavėjus) D. P., T. P., L. P., L. P. ir G. P., nei prieš vėliau šiuos žemės sklypus įgijusią atsakovę BUAB „Archidis“, nei prieš atsakovę AB DNB bankas, kurios naudai dalis šio turto įkeista, kadangi CK 1.87 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu. Priešingas situacijos aiškinimas akivaizdžiai pažeistų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis), sutartinių teisinių santykių stabilumo principą, o taip pat ir viešąjį interesą, nes būtų ginami nesąžiningai ir neteisėtai besielgiančių asmenų (atsakovų J. S. ir A. B.) interesai, pažeidžiant sąžiningų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014).

Dėl ieškinio senaties ir prašymo atnaujinti terminą reikalavimas pareikšti

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje E Nr. 3K-3-398/2008; kt.). Pirmosios instancijos teismas pripažino faktą, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis CK 1.131 straipsnio 2 dalies prasme teismo galėtų būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, pateisinančios termino praleidimo laikotarpį, sutrukdžiusios ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu per įstatyme nustatytą senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015). Nagrinėjamojoje byloje apeliantė ginčija sandorius praleidusi dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis priežastimis atnaujinti ieškinio senaties terminą apeliantė nurodo, jog sutuoktinis nuo jos slėpė ginčo sandorių sudarymo aplinkybes ir tik 2015 m. vasario mėn. ji sužinojo, kad turtas buvo įgyjamas sudarant apsimestinius sandorius. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytas svarbias priežastis atnaujinti ieškinio senaties terminą paneigia: 1) aplinkybė, jog prieš dviejų ginčo sandorių sudarymą apeliantė buvo išdavusi atsakovui A. B. 2003 m. liepos 10 d. notarinį įgaliojimą valdyti bei tvarkyti visą jai priklausantį turtą, sudaryti įstatymo leidžiamus sandorius; 2) 2005 m. vasario 14 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. S., A. B., apeliantės H. B. (pardavėja) ir UAB „Archidis“ (pirkėja); 2) VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistruotos J. S. vardu nuo 2001 m. lapkričio 26 d., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistruotos J. S. vardu, taip pat žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistruotos irgi J. S. vardu nuo 2003 m. lapkričio 6 d.; 3) aplinkybės apie UAB „Archidis“ bankroto bylos iškėlimą, apie ginčo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimą J. S. vardu ir vėlesnį šio sklypo perleidimą UAB „Archidis“, ieškovei turėjo būti žinomos dar 2011 m. pabaigoje – 2012 m. pradžioje, kadangi ji, kaip atsakovė, dalyvavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-992-600/2013 pagal BUAB „Archidis“ ieškinį dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą registracijos panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bei į tai, kad sandorių sudarymo aplinkybės apeliantei turėjo būti žinomos nuo 2003 m., o tapo žinomos nuo 2005 m., sprendžia, jog ieškinio senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai ieškinio reikalavimus atmetė ir šiuo pagrindu. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu, kuriame nurodyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Teisėjų kolegija šį apeliantės teiginį atmeta kaip nepagrįstą, kadangi H. B. nebuvo ir nėra BUAB „Archidis“ kreditorė. Taip pat apeliantė teigia, kad yra bankrutavusios įmonės „Archidis“ vadovo sutuoktinė, todėl nagrinėjamojoje byloje šalių tarpusavio santykiams taikytina šeimos teisė. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės AB DNB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog apeliantė turi teisę reikšti reikalavimus savo sutuoktiniui A. B. kitomis teisinėmis priemonėmis, t. y. pagal šeimos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normomis, o ne sandorių negaliojimo instituto pagrindais, nes nagrinėjamoje byloje nėra dalijamas H. ir A. B. santuokos metu įgytas turtas ir nėra sprendžiami klausimai dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės ir / ar dėl kompensacijos, susijusios su bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimu. Kadangi ieškovė ginčija sandorius CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu (dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais), šeimos turtinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos netaikytinos.Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria.

Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė BUAB „Archidis“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 172,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus (t. IV, b. l. 7, 8). Atsakovė AB DNB bankas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus (t. IV, b. l. 50, 51). Nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nauja redakcija (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2016-07-01-2016-09-30) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 748 Eur, todėl preliminari maksimali atlygintina advokato išlaidų suma nagrinėjamojoje byloje sudaro 972,4 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, tęstinį atstovavimą, vadovaudamasi Rekomendacijomis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia priteisti iš apeliantės atsakovių naudai po 900 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš apeliantės H. B. (G. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei BUAB „Archidis“, j. a. k. 110897229, 900 Eur ir atsakovei AB DNB bankas, j. a. k. 112029270, 900 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.