Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės H. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-4343-275/2015 pagal ieškovės H. B. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Archidis“, J. S., akcinei bendrovei DNB bankui, A. B. (A. B.), L. P., D. P. (D. P.), T. P., L. P. ir G. P., R. J. S. (tretieji asmenys – buvęs notaras A. R., notarė V. S.-M., notarė R. J.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo arba nepagrįsto praturtėjimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.

Ieškovė H. B. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad ab initio negalioja šios sutartys:

1) 2001-10-31 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. S., D. P. ir T. P.;

2) 2001-10-31 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. S. ir L. P.;

3) 2003-09-18 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. S., L. P. ir G. P.;

4) 2006-04-28 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. S. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Archidis“;

5) 2006-11-22 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo sutartis, sudaryta tarp J. S. ir UAB „Archidis“

6) 2007-03-23 žemės sk1ypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies (984 kv. m) dovanojimo sutartis, sudaryta tarp R. J. S. ir J. S.;

7) 2007-03-30 akcijų pasirašymo sutartis, sudaryta tarp UAB „Archidis“ ir R. J. S., kuria kaip nepiniginis įnašas UAB „Archidis“ perleista 984/2033 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

8) 2007-08-22 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipotekos lakštas, sudarytas tarp UAB „Archidis“ ir AB DNB banko.

a) D. P. ir T. P. iš UAB „Archidis“ – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

b) H. B. ir A. B. iš D. P. ir T. P. – 75000 Lt (21 721,50 Eur);

c) L. P. iš UAB „Archidis“ – buvusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu įeinantį į neteisėtai suformuotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

d) H. B. ir A. B. iš L. P. – 8000 Lt (2316,96 Eur);

e) L. P. ir G. P. iš UAB „Archidis“ – buvusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu įeinantį į neteisėtai suformuotą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

f) H. B. ir A. B. iš L. P. ir G. P. – 25 000 Lt (7240,50 Eur).

Nesant galimybės taikyti restitucijos natūra, priteisti sklypų vertę pinigais rinkos kaina, laikant, kad visų ginčo sklypų rinkos vertė yra 2 276 413,35 Eur.

Ieškovė H. B. taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki ieškinio reikalavimų išsprendimo sustabdyti šių žemės sklypų pardavimą iš varžytinių: 1) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, kad žemės sklypai faktiškai įsigyti sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo A. B.) lėšomis. Šiuo metu šie žemės sklypai neteisėtai priklauso BUAB „Archidis“, sudarius fiktyvius ir ab initio negaliojančius sandorius, ir yra neteisėtai įkeisti AB DNB bankui. Ieškovės teigimu, būtina stabdyti minėtų sklypų realizavimą iš varžytinių, nes kitokiu atveju nepavyktų taikyti restitucijos. Laikinosios apsaugos priemonės turėtų neabejotiną naudą – jos leistų apginti sąžiningos ir nukentėjusios ieškovės interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovės H. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

Teismas pažymėjo, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Archidis“ yra bankrutuojanti įmonė, šios įmonės bankroto byloje galėtų būti patvirtintas ieškovės H. B. tam tikro dydžio finansinis reikalavimas. Jeigu būtų patenkintas ieškovės reikalavimas ir pripažintas niekiniu hipotekos lakštas, po to, kai bankroto byloje jau būtų atsiskaityta su hipotekiniu kreditoriumi, galbūt AB DNB bankas turėtų pareigą grąžinti išieškotas lėšas, tačiau, teismo nuomone, spręsti, jog AB DNB bankas negalėtų įvykdyti tokios prievolės, nėra jokio pagrindo.

Teismas taip pat pastebėjo, kad, pačios ieškovės teigimu, žemės sklypų sandoriai yra apsimestiniai, siekiant sklypus perduoti įgijėjui Baltarusijos Respublikos piliečiui bei ieškovės sutuoktiniui A. B., kuris pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus neturėjo teisės savo vardu ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyti žemės sklypus. Teismas atkreipė dėmesį į ieškovės paaiškinimą, kad atsakovas A. B. turėjo įgaliojimą įsigyti turtą bendrojon jungtinėn nuosavybėn, todėl ieškovė manė, jog žemės sklypai buvo įsigyti ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir tik 2015 metų vasarį paaiškėjo, kad ginčo turtas negalėjo būti įformintas kaip A. B. nuosavybė, todėl jis negalėjo būti laikomas ir bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe. Teismo įsitikinimu, nesant pagrindo daryti išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, ir kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas ar pasidarys neįmanomu ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas, ieškovės prašymas atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė H. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Ieškovė ir atsakovas A. B., būdami santuokoje, investavo į nekilnojamąjį turtą, tuo tikslu A. B. turėjo ieškovės įgaliojimą įsigyti turtą bendrojon nuosavybėn, tačiau 2015 metais, kilus ginčui tarp sutuoktinių, paaiškėjo, kad ginčo žemės sklypai de jure niekada net nebuvo įforminti, kaip A. B. nuosavybė (dėl konstitucinio draudimo įsigyti nuosavybės teisę į žemę užsieniečiams), todėl jie negalėjo būti laikomi ir bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe. Žemės sklypai buvo nuolat forminami kitų asmenų vardu, tačiau tikruoju turto įgijėju buvo A. B., veikęs per J. S.. Šie sandoriai niekiniai, nes jais siekiama pridengti tikruosius sandorius, kurie taip pat niekiniai, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Šie sandoriai pažeidė ieškovės teises, nes forminant turtą trečiųjų asmenų vardu, ji negalėjo būti laikoma turto bendraturte, be to, kol teismas nepritaikė restitucijos, ieškovė negali atgauti už sklypus mokėtos kainos.Nepaisant to, kad ieškovė patikslino ieškinį (ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės pakeisti) ir pridėjo daug naujų įrodymų, kurių pasigedo pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015 m. kovo 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, teismas tais pačiais argumentais pagrindė ir šiuo metu skundžiamą nutartį. Kadangi žemės sklypai (faktiškai įgyti iš sutuoktinių lėšų) šiuo metu neteisėtai priklauso BUAB „Archidis“, būtina sustabdyti jų realizavimą iš varžytinių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Šioje byloje prašoma taikyti restituciją natūra, kurios nepavyktų realizuoti, jei ginčo sklypai būtų perleisti iš varžytinių, taigi egzistuoja akivaizdi būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jos turėtų neabejotiną naudą – leistų apsaugoti visų bylos šalių interesus, realiai užtikrintų konstitucinį draudimą ir viešąjį interesą dėl žemės disponavimo užsieniečiais ribojimų bei sudarytų sąlygas teisėtai paskirstyti turtą bankroto procese. Teismas neįsigilino į pokyčius byloje, kurie atsirado po ieškinio patikslinimo. Ieškovė neprašo taikyti restitucijos savo naudai, todėl ji nėra ir nesiekia būti įrašyta į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Prašoma taikyti restituciją natūra, o ne ekvivalentu. Ieškovė siekia užtikrinti restitucijos pirminių pardavėjų naudai realumą ir dėl to, kad ji taip pat prašo pinigų restitucijos iš pirminių sklypų pardavėjų.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio taikymas A. B. atžvilgiu nepaneigia, bet patvirtina ieškinio pagrįstumą, nes rodo, kad sklypų perleidimo ir įkeitimo sandoriai yra tikėtinai niekiniai, todėl būtina sustabdyti ginčo turto tolimesnio perleidimo veiksmus, kol nebus išspręstas ginčas. Teismas neatsižvelgė į pridėtus įrodymus, kuriuos 2015 m. kovo 27 d. nutartyje nurodė esant reikšmingus, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Ieškovė taip pat pateikė nemažą skaičių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės reikalavimas turi aiškų faktinį ir juridinį pagrindą. Visos ginčo sutartys yra niekinės bei negaliojančios ir turi būti taikoma neribota restitucija natūra, kadangi šioje byloje negali būti taikomi nei nuosavybės teisės, nei hipotekos teisės sąžiningo įgijėjo institutai.

Atsakovas BUAB „Archidis“ atsiliepime atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Būtent ta aplinkybė, kad atsakovui BUAB „Archidis“ iškelta bankroto byla, turi esminę reikšmę, sprendžiant ieškovės keliamų reikalavimų įgyvendinimo klausimą. Ieškovė neįgytų teisės reikalauti, kad jos reikalavimai būtų patenkinti iš konkretaus, taikant laikinąsias apsaugos priemones areštuoto ar kitaip suvaržyto, bankrutavusios įmonės turto, taip pat neįgytų pirmenybės prieš kitus kreditorius, todėl nėra pagrindo suvaržyti disponavimo turtu teises. Bankrutavusios įmonės turtui uždedamas areštas tik iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Turto realizavimas yra esminis bankroto proceso elementas, o teismui pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų sustabdytas turto realizavimas, be kurio bankroto procesas negalėtų būti užbaigtas, ir jo užbaigimas būtų nukeltas neapibrėžtam laikui (ginčo išsprendimas iki galutinio sprendimo priėmimo gali užtrukti iki 2 metų nuo bylos iškėlimo). Taigi nebūtų išlaikytas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) 33 straipsnio 7 dalyje nustatytas 24 mėnesių terminas nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos.Dėl ieškovės prašomų taikyti priemonių operatyvus bankroto procedūrų vykdymas ir kuo greitesnis kreditorių reikalavimų tenkinimas, kas susiję su viešuoju interesu, taptų neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai suvaržytų kreditorių teises, o tai imperatyviai draudžiama įstatymo (CPK 266 straipsnis).Ieškovės patikslintas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas ir turėtų būti atmestas, nes: ieškovė neturi nei materialinės, nei procesinės teisės ginčyti nurodytus sandorius; kitoje byloje konstatuotas J. S. sudarytų žemė sklypų įgijimo sandorių teisėtumas ir ieškovė, būdama toje byloje atsakove, šių sandorių neginčijo, be to, ji žinojo dar 2005 metais, o vėliausiai 2011 metais, apie ginčo žemės sklypų teisinį statusą bei visas kitas aplinkybes, susijusias su žemės sklypų įgijimu, perleidimu; ieškovė, reikalaudama priteisti sklypus pirminiams pardavėjams, netinkamai įgyvendina teisminės gynybos principą, nes draudžiama reikšti reikalavimus kitų asmenų vardu; ieškovė neįrodė, kad sklypai buvo perkami iš sutuoktinių bendrų lėšų ir jog A. B. suteikė ieškovei įgaliojimas veikti ir jo vardu teisme šioje byloje; restitucijos taikymas natūra nėra galimas dėl žemės sklypų hipotekos, nes tai pažeistų sąžiningų įgijėjų interesus; ieškovė neįrodė apsimestinių sandorių fakto.Nepagrįsta prašyti taikyti tam tikrus suvaržymus, kai tokie suvaržymai yra nesusiję su reiškiamais reikalavimais. Iš pateikiamų restitucijos reikalavimų matyti, kad reikalavimai, kiek tai susiję su BUAB „Archidis“ atsakomybe ir ginčijamu turtu yra nurodyti tik a), c) ir e) punktuose, taigi b), d) ir f) punktuose nurodyti prašymai neatitinka sąsajumo su laikinosiomis apsaugos priemonėmis kriterijaus. Tačiau a), c) ir e) punktuose nurodyti reikalavimai reiškiami kitų, šioje byloje esančių atsakovais, asmenų vardu, prašant jų naudai priteisti žemės sklypus, o tokie reikalavimai savaime ydingi, nes byloje nėra duomenų, jog ieškovė galėtų veikti pirminių pardavėjų vardu, be to, jie byloje patraukti atsakovais, nors pagal išdėstytus reikalavimus turėtų būti laikomi ieškovais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti žemės sklypų, šiuo metu priklausančių atsakovui BUAB „Archidis“, pardavimą iš varžytinių – pagrįstumo ir teisėtumo.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.

Pastebėtina, kad įstatymas numato teismo teisę tiek pakeisti, tiek panaikinti laikinąsias apsaugos priemones tuo atveju, jei tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir dėl šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 148 straipsnio 5 dalis, CPK 149 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisinį reguliavimą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, akivaizdu, kad tuo atveju, kai prašomų ieškinio užtikrinimo priemonių taikymas galėtų pažeisti viešąjį interesą arba aiškiai didintų viešojo intereso pažeidimo riziką, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net jeigu formaliai būtų įvykdytos CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Žinoma, toks atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti vertinamas kiekvienos konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje prašoma sustabdyti šiuo metu jau bankrutavusiai įmonei priklausančio turto (ginčo žemės sklypų, nuosavybės teisės į kuriuos, ieškovės įsitikinimu, perėjo BUAB „Archidis“ dėl eilės niekinių sandorių sudarymo) pardavimą iš varžytinių. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, UAB „Archidis“ bankroto byla iškelta dar Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d., tačiau bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmonė buvo pripažinta tik Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartimi, t. y. faktiškai po 4 metų po bankroto bylos įmonei iškėlimo, tuo tarpu, kaip matyti iš bankroto bylos duomenų, prieinamų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, patvirtintų įmonės kreditorių reikalavimų bendra suma viršija 20 mln. Lt. Ir tarp kreditorių yra tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

Kaip pažymėjo kasacinis teismas, iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Bankroto bylose yra viešojo intereso. Jo egzistavimas tam tikrais atvejais lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, nors ir egzistuotų teismo sprendimo neįvykdymo rizika; sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo būti įvertinta ir laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jos būtų pritaikytos, atitiktis įmonės kaip skolininko ir jos kreditorių interesų pusiausvyrai, taikomų laikinosiomis apsaugos priemonėmis teisių ribojimų proporcingumas tokiomis priemonėmis siekiamam tikslui. Atskirų kreditorių reikalavimu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių iš esmės būtų sustabdytos bankroto procedūros, būtų pažeistas viešasis interesas. Tuo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimų tenkinimas būtų nukeltas neapibrėžtam terminui, o jo metu bankrutuojanti įmonė vis tiek patirtų administravimo išlaidų, kas mažintų kreditorių galimybes patenkinti kuo didesnę savo reikalavimų dalį, būtų pažeidžiami visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Be kita ko, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įmonės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui ir nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams (žr. ten pat).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, inter alia ieškovės ieškinį bei atskirojo skundo argumentus, o taip pat įvertinęs teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankrutuojančioms įmonėms klausimu, priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė, kuria būtų sustabdytas bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto realizavimas ir savo ruožtu įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimas bei kitų likvidavimo procedūrų vykdymas neapibrėžtam bei, tikėtina, itin ilgam laikui (kadangi pagal apeliantės ieškinį iškelta civilinė byla yra tik pasirengimo nagrinėti stadijoje), kai BUAB „Archidis“ bankroto procesas ir taip jau vyksta ilgą laiką, akivaizdžiai prieštarautų ne tik bankroto tikslams ir proporcingumo tarp taikomų priemonių bei siekiamo tikslo principui, bet ir pažeistų bankroto procese vyraujantį viešąjį interesą. Pastebėtina, kad ieškovės akcentuojamas viešasis interesas dėl disponavimo žeme užsieniečiams ribojimų šiuo atveju nepaneigia pirmiau padarytos išvados, kadangi, kaip matyti ir iš pačios ieškovės ieškinyje esančių paaiškinimų, žemės sklypai faktiškai ir nebuvo atitekę asmeniui, neatitinkančiam Lietuvos pasirinktų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų. Akcentuotina ir tai, kad, kaip ir nurodė pati ieškovė atskirajame skunde, prašydama taikyti pirmiau nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė siekia visų pirma užtikrinti restitucijos taikymo galimybę ne sau, o pirminiams žemės sklypų pardavėjams, esantiems atsakovais šioje byloje. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, laikinosios apsaugos priemonės iš esmės nėra tiesiogiai susijusios su ieškovės siekiama nauda sau pačiai (lėšų iš kitų atsakovų priteisimu) ir ieškovė neturi įgaliojimų veikti kitų asmenų interesais bei naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas dėl siekio apsaugoti viešąjį interesą, kiti ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai, tiek susiję su ieškinio preliminariu pagrįstumu, tiek ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateiktų įrodymų neįvertinimu, netenka teisinės reikšmės, todėl plačiau dėl jų šioje nutartyje nepasisakoma.

Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nors atskirasis skundas netenkintas, o atsakovas BUAB „Archidis“ prašė priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidos, jos nėra atlyginamos, kadangi atsakovas nepateikė šių išlaidų patyrimo faktą ir dydį patvirtinančių dokumentų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.