Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl teisės priimti palikimą perėjimo ir termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuotas asmuo V. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

17. Šiuo atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalys: 1) kuria pareiškėjai atnaujintas terminas priimti palikimą; 2) kuria nutarta nepriteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl termino priimti palikimą (ne)atnaujinimo

18. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvai A. P. ir N. P. išsituokė (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 12, 18). (duomenys neskelbtini) A. P. (pareiškėjos tėvas) susituokė su L. P. (e. t. 1, b. l. 12). A. P. ir L. P. santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. P. (e. t. 1, b. l. 12). Pareiškėjos ir G. P. tėvas yra A. P.. G. P. yra vienintelis L. P. sūnus. Pareiškėjos tėvas A. P. mirė (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 12). Pareiškėjos brolis G. P. mirė (duomenys neskelbtini) (e. t. 1, b. l. 193). Apie jų mirtį pareiškėja sužinojo 2023 m. rugsėjo mėn. Dėl tėvo A. P. palikimo priėmimo pareiškėjai teismo sprendimu yra atnaujintas terminas (e. t. 1, b. l. 32–33). Palikimą, likusį po L. P. mirties, priėmė šios sesuo apeliantė V. G. (e. t. 1, b. l. 20). Pareiškėjos brolis G. P. su pareiškimu dėl termino atnaujinimo priimti po tėvų mirties likusį palikimą kreipėsi į teismą (civilinė byla Nr. e2-3039-600/2023), tačiau jo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, nes proceso eigoje G. P. mirė (duomenys neskelbtini) ( e. t. 1, b. l. 30–31). Pareiškėja yra G. P. sesuo, kitų artimesnių giminaičių G. P. neturi (e. t. 1, b. l. 193). G. P. UAB „Luminor investicijų valdymas“ turi sukauptų piniginių lėšų (e. t. 1, b. l. 113).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2024 m. gegužės 21 d. pateikė teismui pareiškimą, be kita ko, prašydama atnaujinti pareiškėjai praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą po jos brolio G. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Pirmosios instancijos teismas atnaujino pareiškėjai terminą priimti palikimą, pripažinęs, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių: pareiškėja nuo 2006 metų gyvena (duomenys neskelbtini), apie brolio mirtį sužinojo tik 2023 m. spalio mėn., nėra duomenų, kad pareiškėja turi teisinį išsilavinimą, pareiškėja faktiškai Lietuvoje negyvena, todėl operatyviai negalėjo kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Teismas taip pat nurodė, kad apeliantės interesai atnaujintus terminą nebus pažeisti, nes iki šiol niekas dėl G. P. palikimo priėmimo į notarą nesikreipė.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą brolio palikimui priimti, vertintinos kaip svarbios ir objektyvios, todėl yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai terminą priimti palikimą po šios brolio mirties. Atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

22. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.

23. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

24. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Be to, terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

25. Kasacinio teismo praktika dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kriterijų yra pakankamai gausi ir išplėtota. Šioje praktikoje, be kita ko, pažymėta, kad įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Asmens gyvenimo kitoje valstybėje faktas netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

26. Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

27. Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Pažymėtina, kad esminė sąlyga paveldėti pagal įstatymą – atitinkamo laipsnio kraujo giminystės ryšio buvimas su palikėju. Paveldėjimo teisiniai santykiai grindžiami šeimos paveldėjimo principu, kuris reiškia, kad po asmens mirties jo turtą įgyja įstatymu nustatyto laipsnio giminaičiai, o palikimo perėjimas valstybei yra šio principo išimtis.

28. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus kriterijus ir išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog pareiškėja CK 5.57 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta terminą mirusio brolio palikimui priimti praleido dėl svarbios priežasties, nes apie brolio mirtį sužinojo jau praėjus 3 mėnesių terminui po brolio mirties.

29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja tiek apie brolio mirtį (duomenys neskelbtini), tiek ir apie tėvo bei pastarojo antrosios sutuoktinės mirtį (duomenys neskelbtini) sužinojo tik 2023 m. rugsėjo mėnesį, t. y. jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui priimti brolio palikimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei deklaratyviai teigia apeliantė, nėra pagrindo abejoti šia pareiškėjos nurodyta aplinkybe, nes ją patvirtina pareiškėjos į bylą pateiktas J. Š. laiškas pareiškėjai, siųstas į pareiškėjos motinos vardu registruotą butą, kuriame buvo deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta, pranešantis, kad pareiškėja skubiai paskambintų dėl L., A. ir G., taip pat pareiškėjos į bylą pateikta 2023 m. rugsėjo 10 d. SMS žinutės, kuria 2023 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjos motinai pranešama apie minėto laiško gavimą, nuotrauka (e. t. 1, b. l. 194–195). Byloje nėra duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad pareiškėja anksčiau negu 2023 m. rugsėjo mėnesį būtų žinojusi apie šios brolio mirtį, o pareiškėjos nurodomos aplinkybės, susijusios su sužinojimu apie brolio mirtį yra nuoseklios, atitinkančios loginę įvykių seką.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai pripažino minėtą priežastį svarbia, pateisinančia palikimo priėmimo termino praleidimą.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors įpėdinio nežinojimas apie palikėjo mirtį savaime nereiškia, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, bet kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar egzistavo tam tikros objektyvios, nuo įpėdinio valios nepriklausančios aplinkybės, kliudžiusios apie tokį faktą sužinoti ir tinkamai įgyvendinti teises į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023).

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priežastys, dėl kurių pareiškėja nebuvo informuota apie brolio mirtį, yra objektyvios – susijusios su šeimyninių santykių nutolimu, pareiškėjos ilgu gyvenimu užsienyje bei pareiškėjos tėvo ir jo sutuoktinės giminaičių nepranešimu pareiškėjai nei apie jos tėvo mirtį, nei apie brolio mirtį. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjos tėvams (duomenys neskelbtini) išsituokus (tuomet pareiškėja buvo 4 metų amžiaus), pareiškėjos tėvas sudarė kitą santuoką, kurioje susilaukė sūnaus, pareiškėjos brolio G. P., ir, nors, būdama maža, pareiškėja, kaip ji nurodė ir nebuvo paneigta, susitikdavo su broliu, praleisdavo kartu laiką tėvo namuose ar pas kitus gimines, tačiau pareiškėja 2006 m. (beveik prieš 20 m.) išvyko gyventi į užsienį, gyvena tolimoje nuo Lietuvos šalyje. Kaip paaiškino pareiškėja ir nebuvo paneigta, jos bendravimas su jos broliu tiek dėl minėtų šeiminių aplinkybių, tiek dėl pareiškėjos ir jos brolio gyvenimo skirtingose valstybėse bei skirtingo gyvenimo būdo buvo retas, epizodinis. Nebuvo paneigta ir tai, kad, nors pareiškėjos kontaktiniai duomenys buvo žinomi pareiškėjos tėvo ir jo sutuoktinės giminaičiams, tačiau šie pareiškėjai nepranešė nei apie jos tėvo mirtį, nei apie brolio mirtį. Todėl tik praėjus nustatytam terminui pareiškėja, gavusi žinutę iš G. P. pusseserės apie tėvo ir brolio mirtį, pradėjo rūpintis paveldėjimo teisinių klausimų sprendimu.

33. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nebendravimas su palikėju nėra svarbi priežastis atnaujinti terminą priimti palikimą, tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog įpėdinis, pretenduojantis į palikimą, iki palikimo atsiradimo neturi pareigų, susijusių su palikimo atsiradimu. Įpėdinio santykiai su palikėju vertintini tik moralės požiūriu, nes įstatymo leidėjas paveldėjimo teisės įgyvendinimą sieja tik su aktyviais įpėdinio veiksmais ir nenustato įpėdiniui jokių neigiamų pasekmių dėl jo neveikimo iki palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023).

34. Aplinkybė, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal kasacinio teismo praktiką, neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Taigi, sutiktina su apeliante, kad pareiškėjos teisinio išsilavinimo neturėjimas savaime negali būti laikomas objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia pareiškėjai priimti mirusio brolio palikimą, tačiau iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šia aplinkybe rėmėsi ne spręsdamas dėl svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas įstatymo nustatytas terminas priimti palikimą, (ne)buvimo, bet vertindamas pareiškėjos kreipimosi į teismą operatyvumą.

35. Šiame kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nevertino, jog pareiškėja apie savo brolio mirtį sužinojo 2023 m. rugsėjį, o kreipėsi į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo tik 2024 m. gegužės 21 d. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, priešingai negu teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjos, kaip mirusio brolio įpėdinės, elgesį sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio aspektu – atsižvelgė į tai, kad pareiškėja gyvena užsienyje ir neturi teisinio išsilavinimo, todėl operatyviai negalėjo kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Pritartina šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, nes, gyvenant užsienyje, tampa sudėtingesnis reikšmingos bylai informacijos ir dokumentų surinkimas, tinkamo atstovo suradimas. Dėl paminėto, vien ta aplinkybė, kad pareiškėja apie savo brolio mirtį sužinojo 2023 m. rugsėjį, o kreipėsi į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo 2024 m. gegužės 21 d., nelaikytina pakankama spręsti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja, įgyvendindama savo teisę priimti mirusio brolio palikimą, elgėsi nepakankamai rūpestingai. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad situacija yra sudėtinga tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriu: pareiškėja vienu metu sužinojo tiek apie tėvo, tiek apie vėliau įvykusią brolio mirtį, taip pat apie tai, jog brolis buvo inicijavęs bylą dėl termino tėvų palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėja aktyviai ėmėsi veiksmų – kreipėsi į teismą dėl termino priimti palikimą po tėvo mirties atnaujinimo. Taigi, tiek situacijai kvalifikuotai įvertinti, tiek reikiamiems veiksmams atlikti buvo reikalingas laikas, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja būtų sąmoningai nesiėmusi palikimo klausimo spręsti protingu bei pateisinamu laikotarpiu.

36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog G. P. palikimo niekas nepriėmė, atitinkamai, nėra suinteresuotų asmenų, kurių interesai galėtų būti pažeisti atnaujinus terminą jo palikimui priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad apeliantė yra priėmusi L. P. palikimą, nėra pakankama spręsti, jog teismui pareiškėjai atnaujinus terminą priimti pareiškėjos mirusio brolio palikimą, būtų paneigtos apeliantės įgytos teisės. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas terminas atnaujinti pareiškėjai terminą priimti mirusio brolio G. P. palikimą, tuo tarpu apeliantė yra priėmusi G. P. motinos, mirusios anksčiau už G. P., palikimą. Iš bylos duomenų matyti, kad G. P. buvo praleidęs įstatymo nustatytą terminą priimti tėvų (taigi, ir L. P.) palikimą, šis terminas nėra atnaujintas (dėl to užvestoje civilinėje byloje pareiškimas paliktas nenagrinėtas pareiškėjui mirus), taigi, šiame faktinių aplinkybių kontekste spręstina, kad termino pareiškėjai priimti mirusio brolio palikimą atnaujinimas nepažeis apeliantės teisių. Palikimo transmisijos klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat šiame kontekste reikšminga ir teismo nurodyta aplinkybė, kad mirusysis G. P. turėjo paveldimo turto, kurį, vadovaujantis šeimos paveldėjimo principu, pagrįstai galėtų pretenduoti paveldėti pareiškėja.

37. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartą byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja terminą priimti mirusio brolio palikimą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pagrįstai atnaujino pareiškėjai terminą priimti mirusio brolio palikimą. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (ne)priteisimo

38. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su skundžiamos teismo nutarties dalimi, kuria nutarta nepriteisti apeliantei iš pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes šioje civilinėje byloje pareiškėjos ir apeliantės interesai yra skirtingi – pareiškėja pateiktu pareiškimu faktiškai siekė įgyti nuosavybės teisę į ½ dalį buto, nors šį turtą kaip savo sesers L. P. palikimą yra priėmusi apeliantė, pareiškėjos siekis įgyti teises į pirmiau minėtą turtą nepagrįstas bei neteisėtas, todėl pareiškėja turi atlyginti apeliantės ginantis nuo pareiškėjos pareiškimo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį.

40. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

41. Ieškinio (pareiškimo) palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinį (pareiškimą) palikus nenagrinėtą, ieškovas (pareiškėjas) nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu (pareiškimu) bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiuo atveju byloje keltas paveldėjimo transmisijos taikymo klausimas liko neišspręstas, t. y. nebuvo pasisakyta ne tik dėl pareiškėjos, bet ir dėl apeliantės ginamų interesų.

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos teisės normos dispoziciją teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant skirtingam dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumui dėl bylos baigties (ar jų interesų priešingumui) ir tik esant teismo procesiniam sprendimui, priimamam (priimtam) dalyvavusio byloje asmens naudai, ir šiuo remdamasis. Procesinė situacija, kai pareiškimas paliekamas nenagrinėtu, CPK 443 straipsnio 6 dalyje nereglamentuojama, o vadovautis šioje normoje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle, pagal kurią bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrindas yra proceso dalyviui (ne)palankaus sprendimo dėl bylos esmės priėmimas, spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje, kuri buvo nutraukta pareiškimą palikus nenagrinėtu, nėra galimybės, nes toks sprendimas joje nebuvo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-403/2022).

43. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 443 straipsnio 6 dalį, nes nagrinėjama procesinė situacija, kai dalis pareiškimo palikta nenagrinėta, CPK 443 straipsnio 6 dalyje nereglamentuojama, o pareiškimo dalį palikus nenagrinėtą, toje dalyje proceso dalyviui (ne)palankaus sprendimo dėl bylos esmės nebuvo priimta, todėl vadovautis šioje normoje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle nėra galimybės.

44. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

45. Kasacinis teismas praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

46. Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad vien tai, jog pareiškėja ir apeliantė turi skirtingas pozicijas dėl paveldėjimo transmisijos taikymo, nesudaro pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes, kaip minėta teismas skundžiama nutartimi nesprendė dėl galimybės taikyti paveldėjimo transmisiją, tik nurodė, kad tokį klausimą pirmiausia turėtų spręsti notaras. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kad pareiškėjos procesinis elgesys buvo netinkamas ar kad ji kreipėsi į teismą, nesilaikydama įstatymų nustatytos išankstinės neteisminės bylos sprendimo tvarkos (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas.). Priešingai, teismas paliko prašymo dalį nenagrinėta kitais pagrindais. Taigi, šiuo atveju klausimas neišspręstas iš esmės, o pareiškėja, siekdama apginti savo mirusio brolio interesus ir jo paveldėjimo teisės perėjimą, turės atlikti su tuo susijusius teisės aktuose nustatytus veiksmus. Byloje nėra pagrįsta ir neįrodyta, kad pareiškėja, pateikusi teismui nagrinėtą pareiškimą, būtų netinkamai naudojusi savo procesines teises ar jomis piktnaudžiavusi. Apeliantė taip pat tokių aplinkybių neįrodė.

47. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo padarytos išvadų.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias praleisto įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimą, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, taip pat nagrinėjamoje procesinėje situacijoje tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, todėl jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas. Pareiškėja prašymo priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą nepateikė, taip pat nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

51. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-879-868/2025, palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.