- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2A-399-1042/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01252-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Aleksandras Rusakas, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- A. K., K. V.
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako (pirmininko ir pranešėjo), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) D. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-285-446/2023 pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovams A. K. ir K. V. dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. R. prašė įpareigoti atsakovus A. K. ir K. V. iškeldinti jiems priklausantį vokiečių aviganių veislės šunį vardu L. iš ieškovui D. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų solidariai 1500,00 Eur turtinės ir 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovų solidariai visas jo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
2. Ieškovas (jo atstovė) nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis tvarto, bei kiti statiniai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Kita ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis tvarto nuosavybės teise priklauso ieškovo tėvui Z. R.. Z. R. priklausančių pastatų dalimis naudojasi ieškovo sesuo K. V. kartu su savo sugyventiniu A. K.. 2022 m. liepos 18 d. atsakovui A. K. priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo, vardu L., atbėgo į ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją valdą ir sudraskė jam priklausantį jorkšyro terjerų veislės šunį, vardu T.. Dėl patirtų sužalojimų šuo nugaišo. Užpuolimas įvyko ieškovo sutuoktinei E. R. matant. Jis tuo metu dirbo laukuose, grįžęs namo rado šunį negyvą. Padaryta turtinė žala 750,00 Eur. Dėl šio įvykio atsakovo A. K. atžvilgiu 2022 m. rugpjūčio 8 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. 2022 m. rugpjūčio 1 d. atsakovui priklausantis tas pats vokiečių aviganių veislės šuo atbėgo į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją valdą ir sudraskė kitą ieškovui priklausantį jorkšyro terjerų veislės šunį, vardu V.. Dėl patirtų sužalojimų ir šis šuo nugaišo. Įvykio dieną ieškovo nebuvo namuose, o grįžęs jis neberado savo šuns. Atsakovė K. V. buvo nuvežusi sužalotą šunį pas veterinarą, tačiau šis padėti nebegalėjo. Padaryta turtinė žala 750,00 Eur. Dėl šio įvykio atsakovo A. K. atžvilgiu 2022 m. rugpjūčio 22 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje.
3. Pažymėjo, kad atsakovui priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo, vardu L., yra labai agresyvus. Jis laikomas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje valdoje, adresu: (duomenys neskelbtini), nesant jo sutikimo. Taip pat nurodė, kad atsakovė K. V. įsileido šį šunį į savo naudojamą gyvenamąjį būstą, be ieškovo sutikimo ir žinios paleidžia jį lakstyti po ieškovui priklausančią žemės valdą. Šis šuo yra sudraskęs ieškovo brolio žmonos J. R. šunį. Dėl tokio agresyvaus šuns ieškovas neteko dviejų labai mylėtų augintinių. Ieškovas taip pat laiko vokiečių aviganių veislės šunį, tačiau jis taikus ir atsakovo šuns L. labai bijo. Nesaugu ir ieškovo laikomam katinui. Kyla didelis pavojus ieškovo laikomiems naminiams gyvūnams, todėl atsakovai privalo iškeldinti jiems priklausantį vilkšunį iš ieškovo namų valdos ir atlyginti padarytą žalą. A. K. nupirko šį šunį ir atsivežė jį pas K. V., nesant sąlygų šį šunį ten auginti. Nurodė, kad A. K. teigimu, šunį iš aptvaro pasilakstyti paleidžia K. V., o jis tam neprieštarauja. Dėl atsakovų kaltės ieškovas neteko dviejų šunų, kurie buvo prižiūrimi, periodiškai skiepijami, mylimi. Ieškovas dėl augintinių netekties patyrė 1500,00 Eur turtinės žalos (po 750,00 Eur už vieną šunį), kurią atsakovai privalo atlyginti. Ieškovas per trumpą laiką neteko dviejų augintinių, kurie buvo kaip šeimos nariai, T. auginta nuo 2011 metų, V. - nuo 2012 metų. Šunis mylėjo visi ieškovo šeimos nariai, o dėl jų žūties visi išgyveno, patyrė daug streso ir neigiamų emocijų. Įvykis ieškovą sukrėtė, jis nebegalėjo normaliai dirbti, jautė nemigą, pergyveno dėl šeimos narių savijautos bei kitų augintinių gerovės. Nuo to laiko pas ieškovą vengia atvykti draugai ir giminės su savo augintiniais, nes bijo dėl jų saugumo, o ieškovas dėl to patiria neigiamų išgyvenimų, kad nebegali gyventi šeimai įprasto gyvenimo. Atsakovai ieškovo patirtos turtinės žalos neatlygino, neatsiprašė už sukeltas neigiamas emocijas, tyčia pažeidė gyvūnų gerovę reglamentuojančias teisės normas, nes įsigijo šunį, neturėdami jam tinkamų sąlygų, žinodami apie jo agresyvumą. Atsakovai šunį tyčia paleisdavo be pavadžio, be antsnukio, ne savo žemės sklype, todėl solidariai iš atsakovų ieškovui priteistina 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
4. Atsakovas A. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, neturtinės žalos atlyginimui sutiko sumokėti 50,00 Eur, turtinės – 100,00 Eur. Teigė, kad šuo L. yra jo asmeninė nuosavybė. Jis šį šunį įsigijo Danijoje 2021 m. spalio mėnesį. Kadangi gyvena ir veda bendrą ūkį su K. V., todėl šunį parsivežė į tuos namus, kur jie gyvena – K. V. tėvui priklausančioje namo dalyje. K. tėvas neprieštaravo, kad jis laikytų šunį jo namo dalyje, šuo bėgiotų kieme. Atsakovo šuo nebuvo agresyvus, niekada nebuvo užpuolęs žmogaus, kaip ir visi kiti šunys šioje sodyboje, taip ir jo šuo lakstydavo palaidas. Jis neginčija, kad jo šuo apkandžiojo ieškovo šunis T. ir V., dėl ko jie nugaišo. Kadangi abu šunys buvo jau seni, todėl sutinka sumokėti už juos po 50,00 Eur. Pažymėjo, kad ieškovo šeima su jorkšyrų veislės šunimis dažnai elgdavosi nerūpestingai, palikdavo juos visai dienai kieme vienus. Tą dieną, kai buvo sudraskytas V., ieškovų taip pat nebuvo namuose, šuo palaidas, be priežiūros lakstė sodyboje. Atbėgęs prie atsakovų durų aplojo į kiemą išleistą L., kuri krimstelėjo lojančiam V.. Atsakovė norėjo išgelbėti V., vežė pas veterinarą, tačiau šuo neišgyveno. Jo įsitikinimu, vilkšunį L. galėjo suerzinti mažų šunelių, kurie pirmieji puldavo prie jo, lojimas. Pažymėjo, kad su ieškovu ir jo sutuoktine santykiai konfliktiški, atsakovė su broliu pykstasi dėl nekilnojamojo turto, ieškovas dėl žemės bylinėjasi teisme su savo tėvu. Jo šuo L. gyvena namo viduje, kartu su juo, lauko voljere palikti savo šunį jis bijo, nes ieškovo žmona grasino šunį nunuodyti. Atsakovas neturi kur kitur apgyvendinti šuns, šuo yra jo nuosavybė, gyvena kartu su juo.
Atsiliepimas
5. Atsakovė K. V. prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Pažymėjo, kad ji nėra šuns savininkė. Šuns L. savininkas yra jos sugyventinis A. K., kuris yra atsakingas dėl šuns padarytos žalos. Visus klausimus susijusius su šuns priežiūra ir laikymu sprendžia pats A. K., jei ji kada išleidžia šunį iš namų, tai tą daro tik A. K. paprašyta arba su jo leidimu. Tą dieną, kai L. užpuolė V., D. ir E. R. nebuvo namuose, šunelis visą dieną buvo vienas kieme. Į lauką išeinančią L. prie jų laukujų durų aplojo V., kurį L. krimstelėjo. Ji bandė gelbėti šunį, vežė pas veterinarą, tačiau neišgelbėjo. Teigia, kad už T. ieškovas mokėjo 400,00 litų, tokiomis kainomis tuomet buvo galima įsigyti jorkšyro terjerų veislės šunelį, V. – T. vaikas. Jos įsitikinimu, ieškovas nepagrįstai siekia sau naudos, reikšdamas per didelius ieškinio reikalavimus ir prašydamas nuostolius priteisti iš jos, nors jis gerai žino, kad L. yra A. K. šuo, o ne jos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2023 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui D. R. iš atsakovo A. K. 800,00 Eur turtinės ir 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 591,60 Eur bylinėjimosi išlaidas; ieškinį dalyje dėl šuns iškeldinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės K.V.
7. Teismas sprendė, kad ieškovui D. R. priklausanti Jorkšyro terjerų veislės šuns patelė vardu T. ir tos pačios veislės jos vaikas šuo vardu V. buvo apkandžioti atsakovo A. K. vokiečių aviganių veislės šuns vardu L., dėl ko abu Jorkšyro terjerų veislės šunys nugaišo. Atsakovas A. K. 2022 m. rugpjūčio 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2022 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) į namo kiemą atbėgusi vokiečių aviganio kalė, priklausanti A. K. užpuolė, t. y. perkando jorkšyro terjerą, priklausantį D. R., ko pasekoje jorkšyro terjeras nugaišo, A. K. paskirta 150,00 Eur bauda. 2022 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu A. K. pripažintas kaltu pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad jam priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) sudraskė D. R. priklausantį jorkšyro terjero veislės šunį, dėl patirtų sužalojimų D. R. šuo nugaišo, A. K. nubaustas 150 Eur bauda. Atsakovai sutiko, kad A. K. vokiečių aviganių veislės šuns patelė L. apkandžiojo du ieškovo jorkšyro terjerų veislės šunelius, dėl ko jie nugaišo. Teismas nustatė, kad atsakovas A. K. tiek administracinio nusižengimo bylose, tiek teisme civilinės bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jo šuo tuo metu, kai buvo apkandžioti ieškovo šunys, buvo palaidas, nepririštas, dėl ko atsakovas negalėjo suvaldyti šuns. Teismas konstatavo, kad netinkama gyvūno priežiūra laikytina atsakovo neteisėtais veiksmais, dėl ko jam priklausantis šuo užpuolė ir sužalojo ieškovo šunis. Teismas nustatė, kad kalaitė T. buvo įsigyta prieš 11 metų, o patinėlis V. maždaug prieš 10 metų iki įvykio, kuriais ieškovas rūpinosi, prižiūrėjo, maitino, skiepijo, todėl nugaišę šunys turėjo materialią vertę, kuri privalo būti atlyginta ieškovui.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovų augintiniai neturėjo kilmės dokumentų, todėl tokių augintinių kaina yra mažesnė, tačiau ieškovas nepateikė jokios informacijos iš lietuviškų skelbimų portalų apie tai, už kokią kainą galima įsigyti jorkšyro terjero veislės (be kilmės dokumentų) šunį. Teismas, atsižvelgęs į teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, priteisiant žalos atlyginimą analogiškose bylose, vertino, kad ieškovo vieno prarasto šuns vertė yra 450,00 Eur.
9. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas ir jo sutuoktinė, išvykdami iš namų 2022 m. rugpjūčio 1 d., šunį V. paliko vieną namuose be priežiūros, palaidą kieme, laisvai kitiems šunims prieinamoje vietoje. Teismas vertino, kad toks ieškovo ir jo šeimos narių elgesys, laikytinas neatsargiu ir turėjo įtakos šio šunelio žuvimui, nors šio įvykio buvo galima išvengti, todėl esant dideliam šuns šeimininko neatsargumui, priteistinos žalos dydį dėl šuns V. netekimo sumažino iki 350,00 Eur.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad žalos dydis, nurodytas administracinio nusižengimo bylose, kuriose atsakovas A. K. pripažintas kaltu pažeidęs gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas, dėl ko atsirado žala kitam asmeniui, neturi prejudicinės reikšmės žalos dydžio nustatymui civilinėje byloje, esant civilinei atsakomybei, todėl teismas neatsižvelgė į atsakovo administracinėse bylose nurodytą žalos dydį.
11. Teismas vertino, kad ieškovas ir jo šeimos nariai augino ir prižiūrėjo du jorkšyro veislės šunis daug metų. Tiek ieškovas, tiek jo šeimos nariai buvo prie jų prisirišę, šunys tenkino jų socialinius ir bendravimo poreikius, todėl dėl jų netekimo ieškovas ir jo šeimos nariai patyrė dvasinį sukrėtimą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus. Tokiu pat būdu atsakovo auginamas šuo mirtinai sužalojo ieškovo du augintinius. Teismas šunis vertino ne tik kaip žmonių turtą, bet ir kaip neturtinę vertybę, todėl šunų praradimas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų netinkamai laikant savo augintinį ir dėl to atsiradę neigiami padariniai yra pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad pakankama satisfakcija netekus dviejų augintinių būtų 600,00 Eur, t. y. 400,00 Eur už T. ir 200,00 Eur už V..
12. Teismas ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovus iškeldinti vokiečių aviganių veislės šunį vardu L. iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atmetė. Teismas vertino, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovui A. K. priklausantis šuo yra apgyvendintas, įkurdintas voljere ar kitoje ieškovui priklausančioje žemėje stovinčiame statinyje, todėl ir reikalavimas iškeldinti šunį iš jo žemės yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad šuns L. savininkas A. K. gyvena sugyventinės K. V. namuose, esančiuose jos tėvui Z. R. priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, kurioje yra laikomas ir A. K. šuo.
13. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimai dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės K. V. nepagrįsti, nes ji nėra šuns L. nei savininkė, nei teisėta valdytoja. Įvykių, kurių metu šuo L. apkandžiojo ieškovo augintinius, atsakovas A. K. gyveno kartu su savo šunimi K. V. namuose, niekur nebuvo išvykęs ir šuns priežiūros nebuvo patikėjęs atsakovei K. V.. Teismas akcentavo, kad šuns L. dokumentuose augintinio savininku nurodytas atsakovas A. K., o atsakomybė už naminio gyvūno padarytą žalą tenka būtent gyvūno savininkui, atsakovui A. K., o ne su juo kartu gyvenančiam asmeniui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) D. R. prašo iš dalies pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą ir ieškovo D. R. ieškinį atsakovams A. K. ir K. V. tenkinti visiškai, t. y. įpareigoti atsakovui iškeldinti jiems priklausantį vokiečių aviganių veislė šunį, vardu „L.“, iš ieškovui D. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei namų valdos, adresu: (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui D. R. iš atsakovų A. K. ir K. V. solidariai 1500,00 Eur turtinės ir 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovui D. R. iš atsakovų A. K. ir K. V. solidariai visas jo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovė K. V. taip pat yra žalą padariusio šuns bendrasavininkė (valdytoja) bei privalo solidariai atsakyti už šio šuns padarytą žalą, nes A. K. ir K. V. yra sugyventiniai, veda bendrą namų ūkį. Jie bendrai rūpinasi žalą padariusiu šunimi kaip savo, dalijasi jo priežiūra, prisideda bendru darbu bei išlaidomis. Šunį L. įvykio momentu į lauką be pavadžio ir be antsnukio paleido K. V., kuomet šis šuo padarė ieškovui žalos, taip pat ji buvo bausta administracine tvarka dėl šio šuns nepriežiūros.
14.2. Teismas neįvertino, kad atsakovų į bylą pateikti skelbimai liudija, jog tokios veislės šunelių be kilmės dokumentų kaina šiuo metu siekia 500,00 – 680,00 Eur. Todėl teismas neteisingai nustatė, jog tokių įrodymų byloje nėra. Pagal į bylą pateiktus duomenis apie tokios veislės šuniukų kainas ir išvedus vidurkį (500+680+800+1000)/4 matyti, kad vidutinė tokio šunelio kaina yra 745,00 Eur, ko ir prašė ieškovas. Nurodydamas, jog remiasi teismų praktika, priteisiant žalos atlyginimą analogiškose bylose, teismas nepateikė nuorodos nei į vieną konkrečią tokią bylą.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Teismas nevertino pareigūnų surašytų Nutarimų administracinio nusižengimo bylose, kuriuose nurodyta, jog ieškovui padaryta 750,00 Eur turtinė žala už kiekvieną šunį. Atsakovai šių nutarimų neskundė, nustatyto žalos dydžio neginčijo.
14.4. Teismas neteisingai nustatė ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, laikydamas, jog pakankama satisfakcija netekus dviejų augintinių būtų 600,00 Eur, t. y. 400,00 Eur už T. ir 200,00 Eur už V.. Ieškovo vertinimu teismo priteista neturtinė žala yra per maža.
14.5. Teismas klaidingai vertino, jog ieškovas esą nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovui A. K. priklausantis šuo yra apgyvendintas, įkurdintas voljere ar kitoje ieškovui priklausančioje žemėje stovinčiame statinyje, dėl ko būtų pagrindas jį iškeldinti. Atsakovai neturi tinkamų sąlygų vilkšuniui laikyti, neturi savo žemės sklypo, todėl nuolat paleidžia jį pasilakstyti ir atlikti gamtinius reikalus ieškovui priklausančioje žemės valdoje, dėl ko jis yra agresyvus, daro žalą. Dėl fiziologinių savybių, šios veislės šuo negali gamtinių reikalų atlikti namo viduje, todėl yra vedžiojamas ieškovui priklausančia žeme. Be to, jam reikalingos didelės fizinės iškrovos, pasilakstyti ir pan., todėl jis išleidžiamas pabėgioti ieškovo žemės sklype, dėl ko yra pažeidžiamos ieškovo teisės. Ieškovas pažymi, kad privalu įpareigoti atsakovus iškeldinti savo šunį L. iš ieškovui priklausančio žemės sklypo bei namų valdos, adresu: (duomenys neskelbtini).
15. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovai A. K. ir K. V. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl ginčo esmės
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo D. R. reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas priteisė iš atsakovo ieškovui D. R. 800,00 Eur turtinės ir 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Ieškovas apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą prašo pakeisti iš dalies, t. y. ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.
20. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dėl žalos atsiradimo aplinkybių (atsakovas neginčija, kad jo šuo apkandžiojo ieškovo šunis T. ir V., dėl ko jie nugaišo) nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
21. Civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.245 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės samprata ir rūšys, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė.
22. CK 6.245 straipsnio 4 dalis numato, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
23. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.
24. Remiantis CK 6.267 straipsniu, naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Teisės norma įtvirtina naminių gyvūnų savininkų (valdytojų) atsakomybę be kaltės, t. y. jie atsako visais atvejais, nepaisant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Naminių gyvūnų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką bei atlyginti naminių gyvūnų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, tačiau ji atsirado.
25. CK 4.41 straipsnyje nurodyta, kad gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme išskirti du terminai: i) gyvūno savininkas, t.y. asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis); ii) gyvūno laikytojas, t. y. asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ir neatlygintai (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Gyvūno laikymas suprantamas kaip gyvūno gyvenimo, mitybos ir zoohigienos sąlygų sudarymas (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad vokiečių aviganio patelės L. savininkas yra atsakovas A. K.. Gyvūno augintinio pase atsakovas A. K. nurodytas kaip vokiečių aviganio patelės L. savininkas. Jis su šuniu gyvena atsakovei K. V. nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Atsakovas juo rūpinasi, prižiūri, sprendžia visus su šuniu susijusius klausimus, todėl jam ir tenka pareiga atlyginti šio naminio gyvūno padarytą žalą ir nuostolius, atsiradusius dėl dviejų jorkšyro terjerų veislės šunų žūties. Tai, kad ieškovas nurodo, jog A. K. ir K. V. yra sugyventiniai, veda bendrą namų ūkį, bendrai rūpinasi žalą padariusiu šunimi kaip savo, dalijasi jo priežiūra, prisideda bendru darbu bei išlaidomis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindas konstatuoti, kad K. V. taip pat yra šuns, padariusio žalą bendrasavininkė (valdytoja) ir tokie ieškovo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti rašytiniais įrodymais.
Dėl D. R. priteistos turtinės žalos (ne)padidinimo
27. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių susiklostė deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai atsakovo šuniui užpuolus ir mirtinai apkandžiojus ieškovo du šunis. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo neteisėti veiksmai – netinkama gyvūno priežiūra, dėl ko atsakovui priklausantis šuo užpuolė ir sukandžiojo ieškovui priklausančius šunis, dėl ko šie nugaišo, yra neginčytini. Atsakovo veiksmai, o tiksliau neveikimas, kai jo netinkamai prižiūrimas šuo užpuolė ir sužalojo ieškovo šunis, o vieną iš jų ieškovo sutuoktinės akyse, negali būti vertinami kaip mažareikšmiai ar smulkmeniški, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu, nes kiekvienas naminį gyvūną turintis asmuo turi rūpintis ir maksimaliai užtikrinti, kad jo augintis, esantis viešoje vietoje, neturėtų galimybių padaryti kitiems asmenims ar jų turtui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.267 straipsnio 1 dalis).
28. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas priteisė ieškovo naudai iš atsakovo šunų vertę ir nurodo, kad teismas neįvertino ne tik ieškovo, bet ir pačių atsakovų į bylą pateiktų skelbimų apie šunų kainą, kurie liudija, jog tokios veislės šunų be kilmės dokumentų kaina šiuo metu siekia 500,00 – 680,00 Eur.
29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš ieškovo pateiktų skelbimų apie parduodamų jorkšyro terjerų veislės šunis, tokios veislės šunų su kilmės dokumentais kaina šiuo metu siekia 800,00 – 1000,00 Eur. Ieškovo augintiniai neturėjo kilmės dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tokių augintinių kaina yra mažesnė, o ir pats ieškovas nepateikė jokios informacijos iš lietuviškų skelbimų portalų apie tai, už kokią kainą galima įsigyti jorkšyro terjero veislės šunį be kilmės dokumentų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgęs į teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, priteisiant žalos atlyginimą analogiškose bylose, vertino, kad ieškovo vieno prarasto šuns vertė yra 450,00 Eur.
30. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovas ir jo sutuoktinė, išvykdami iš namų 2022 m. rugpjūčio 1 d., šunį V. paliko vieną namuose be priežiūros, palaidą kieme, laisvai kitiems šunims prieinamoje vietoje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks ieškovo ir jo šeimos narių elgesys, kai be priežiūros paliekamas mažųjų veislių šuo, po to, kai atsakovo šuo apkandžiojo ir žuvo ieškovo šuo T., buvo apkandžiotas kaimynystėje gyvenantis šuo, laikytinas nerūpestingu ir neatidžiu, kas turėjo įtakos šio šunelio žuvimui. Šio įvykio tą dieną galima buvo išvengti, jei ieškovas būtų pasirūpinęs tinkama šuns V. apsauga. Pažymėtina, kad ir ieškovas, kaip rūpestingas ir mylintis augintinį, kuris jam turėjo ypatingą asmeninę vertę, turėjo pareigą pasirūpinti tinkama gyvūno apsauga, šuo buvo 10 metų amžiaus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl didelio šuns šeimininko neatsargumo priteistinos žalos dydis dėl šuns V. netekimo mažintinas ir jį sumažino iki 350,00 Eur.
31. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad žalos dydis, nurodytas administracinio nusižengimo bylose, kuriose atsakovas A. K. pripažintas kaltu pažeidęs gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas, dėl ko atsirado žala kitam asmeniui, neturi prejudicinės reikšmės žalos dydžio nustatymui civilinėje byloje, esant civilinei atsakomybei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į administracinėse bylose ieškovo nurodytą žalos dydį.
Dėl D. R. priteistos neturtinės žalos (ne)padidinimo
32. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas ieškovo naudai iš atsakovo priteisė neturtinę žalą. Apelianto vertinimu teismas neteisingai nustatė ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, dėl ko priteisė nepagrįstai mažą sumą.
33. CK 6.250 straipsnyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vis dėlto, teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
34. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad ieškovas augino ir prižiūrėjo du šunis, T. – 11 metų, o V. – 10 metų, tiek ieškovas, tiek jo šeimos nariai buvo prie jų prisirišę, emociškai šuo tenkino jų socialinius ir bendravimo poreikius, o dėl jų netekimo ieškovas ir jo šeimos nariai patyrė dvasinį sukrėtimą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus. Taip pat, ieškovo sutuoktinė patyrė neigiamų emocijų, ypač dėl to, jog jų augintinė T. buvo mirtinai sužalota ieškovo sutuoktinės akivaizdoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovas ir jo šeimos nariai tam tikrų psichologinių nepatogumų tiek dėl 2022 m. liepos 18 d., tiek dėl 2022 m. rugpjūčio 1 d. įvykio galėjo patirti. Visgi, vertintina, jog pastarieji išgyvenimai bendražmogiški ir, tikėtina, kad būdingi kiekvienam tokioje situacijoje atsidūrusiam asmeniui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad neturtinė žala, patirta dėl prarasto augintinio, kuris tenkino bendravimo ir kitus socialinius poreikius, neturtinių vertybių hierarchijoje neesminė (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Kaip jau buvo nustatyta byloje, ieškovo šuo V. buvo laisvai laikomas namų valdos teritorijoje, nepririštas, vienas, kuomet jį mirtinai sukandžiojo atsakovo didelis šuo. Ir tai buvo ne pirmas atsakovo auginamo šuns mirtinai sužalotas ieškovo augintinis. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas ieškovui 400,00 Eur už šunį T. ir 200,00 Eur už V. neturtinės žalos atlyginimas nenukrypsta nuo vyraujančios teisminės praktikos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tai yra pakankama satisfakcija netekus dviejų augintinių (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1682-933/2020; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-49-560/2023). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos faktą, nepažeidė CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir tinkamai taikė jos nuostatas. Byloje ieškovo šunys vertinti ne tik kaip jo turtas, bet ir kaip neturtinė vertybė, todėl šunų praradimas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų netinkamai laikant savo augintinį ir dėl to atsiradę neigiami padariniai buvo pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti, tačiau vertinant neturtinės žalos dydį pagrįstai buvo atsižvelgta ir į ieškovo nerūpestingą elgesį laikomo mažųjų veislių augintinio atžvilgiu.
Dėl šuns (ne)iškeldinimo
35. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jo reikalavimas įpareigoti atsakovus iškeldinti vokiečių aviganių veislės šunį vardu L. iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo buvo netenkintas.
36. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovui A. K. priklausantis šuo yra apgyvendintas, įkurdintas voljere ar kitoje ieškovui priklausančioje žemėje stovinčiame statinyje, todėl ir reikalavimas iškeldinti šunį iš jo žemės yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šuns L. savininkas A. K. gyvena sugyventinės K. V. namuose, esančiuose jos tėvui Z. R. priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, kurioje yra laikomas ir A. K. šuo .
37. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta prieš tai minėtus apelianto teiginius dėl šuns iškeldinimo.
Dėl įrodymų vertinimo
38. Apeliantai skunde teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 29 punktą; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 53–55 punktus).
40. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nustatyta, kad teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje teiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto nurodytus argumentus, įvertinusi byloje priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir tuos, kuriuos ieškovas įvardija kaip teismo ignoruotus, visetą, analizavo byloje esančius įrodymus, padarydamas išvadas dėl šiais duomenimis ieškovo įrodinėtų faktinių aplinkybių buvimo (nebuvimo).
41. Pažymėtina, kad ieškovas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).
42. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl procesinės teisės normų pažeidimo.
43. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).
44. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ieškovo D. R. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.