- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-03
- Bylos Nr.
- e2-285-446/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01252-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- A. K., K. V.
- Advokatai
- Irma Bekerė
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.10.5.2.7Atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą
- 3.1.74pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.5Įrodinėjimo dalykas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovams A. K. ir K. V. dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo įpareigoti atsakovus A. K. ir K. V. iškeldinti jiems priklausantį vokiečių aviganių veislės šunį vardu (duomenys neskelbtini) iš ieškovui D. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų solidariai 1500 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovų solidariai visas jo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis tvarto, kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Kita ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis tvarto nuosavybės teise priklauso jo tėvui Z. R. Tėvui priklausančių pastatų dalimis naudojasi jo sesuo K. V. kartu su savo sugyventiniu A. K. 2022 m. liepos 18 d. apie 22 val. 20 min A. K. priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo vardu (duomenys neskelbtini) atbėgo į ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją valdą ir sudraskė jam priklausantį jorkšyro terjerų veislės šunį vardu (duomenys neskelbtini). Dėl patirtų sužalojimų šuo nugaišo. Užpuolimas įvyko jo žmonos E. R. akyse. Jis tuo metu dirbo laukuose, grįžęs namo rado šunelį nebegyvą. Padaryta turtinė žala 750 Eur. Dėl šio įvykio atsakovo A. K. atžvilgiu 2022 m. rugpjūčio 8 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. 2022 m. rugpjūčio 1 d. apie 19 val. A. K. priklausantis tas pats vokiečių aviganių veislės šuo vardu (duomenys neskelbtini) atbėgo į jo asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją valdą ir sudraskė kitą jam priklausantį jorkšyro terjerų veislės šunį vardu (duomenys neskelbtini). Dėl patirtų sužalojimų ir šis šuo nugaišo. Įvykio dieną jo nebuvo namie, o grįžęs jis neberado savo šuns. Kaip paaiškėjo, jo sesuo K. V. buvo nuvežusi šunelį pas veterinarą, tačiau šis padėti jau nebegalėjo. Padaryta turtinė žala 750 Eur. Dėl šio įvykio atsakovo A. K. atžvilgiu 2022 m. rugpjūčio 22 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Atsakovui priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo vardu (duomenys neskelbtini) yra labai agresyvus šuo. Jis laikomas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje valdoje adresu (duomenys neskelbtini), nesant jo sutikimo. Būtent K. V. įsileido šį šunį į savo naudojamą gyvenamąjį būstą, be ieškovo sutikimo ir žinios paleidžia jį lakstyti po ieškovui priklausančią žemės valdą, nors neturi tam teisės. Šis šuo yra sudraskęs ieškovo brolio žmonos J. R. šuniuką. Dėl tokio agresyvaus šuns ieškovas neteko dviejų labai mylėtų augintinių, kyla pavojus kitiems jo augintiniams. Jis laiko vokiečių aviganių veislės šunį, tačiau jis taikus ir atsakovo šuns (duomenys neskelbtini) labai bijo. Nesaugu ir ieškovo laikomam katinui. Kyla didelis pavojus ieškovo laikomiems naminiams gyvūnams, todėl atsakovai įpareigotini iškeldinti jiems priklausantį vilkšunį iš ieškovo namų valdos ir atlyginti padarytą žalą. A. K. nupirko šį šunį ir atsivežė jį pas K. V., nors ji prie namų neturi žemės sklypo, kur šis šuo galėtų lakstyti, t. y. nesant sąlygų šį šunį ten auginti. A. K. teigimu, šunį iš aptvaro pasilakstyti paleidžia K. V., jis tam neprieštarauja. Dėl tokių neteisėtų atsakovų bendrų veiksmų, ieškovas neteko dviejų šuniukų, kurie buvo auginti su meile, prižiūrimi, periodiškai skiepijami. Ieškovas dėl šių augintinių netekties patyrė 1500 Eur turtinės žalos (po 750 Eur už vnt.), kurią atsakovai privalo atlyginti. Ieškovas per trumpą laiką neteko net dviejų savo augintinių, kurie buvo kaip šeimos nariai, (duomenys neskelbtini) auginta nuo 2011 metų, (duomenys neskelbtini) - nuo 2012 metų. Šuniukus mylėjo visi ieškovo šeimos nariai, žmona, vaikai, dėl jų žūties visi labai išgyveno, patyrė daug streso ir neigiamų emocijų. Įvykis ieškovą sukrėtė, nebegalėjo normaliai dirbti, jautė nemigą, pergyveno dėl šeimos narių savijautos bei kitų augintinių gerovės. Nuo to laiko pas ieškovą vengia atvykti draugai ir giminės su savo augintiniais, nes bijo dėl jų saugumo, o ieškovas dėl to patiria neigiamų išgyvenimų, kad nebegali gyventi šeimai įprasto gyvenimo. Spręsdamas dėl žalos dydžio teismas turėtų įvertinti padarytos turtinės žalos dydį ir tai, kad atsakovai jos neatlygino, tyčia pažeidė gyvūnų gerovę reglamentuojančias teisės normas, nes įsigijo šunį, neturėdami jam tinkamų sąlygų, žinodami apie jo agresyvumą, tyčia paleisdavo jį be pavadžio, be antsnukio, ne savo žemės sklype. Laikyti vilkšunio ieškovo žemėje atsakovai neturėjo jokios teisės, šis įvykis jau ne pirmas, atsakovų šuo jau sudraskė visus šunis apylinkėje. Atsižvelgtina į atsakovų atsainų ir nejautrų požiūrį į šiuos įvykius, nes jie ieškovo net neatsiprašė už sukeltas neigiamas emocijas, žala padaryta net dviems ieškovo augintiniams per trumpą laiką, abu šuniukai neišgyveno, todėl solidariai iš atsakovų ieškovui priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Ieškovas paaiškino, kad atsakovė K. V., kuri gyvena tame pačiame name kaip ir jo šeima, jų tėvui priklausančioje namo dalyje. Jų santykiai konfliktiški, nebendrauja. Jorkšyro terjerų veislės kalaitę (duomenys neskelbtini) jis nupirko dukrai gimtadienio proga 2011 m. gegužės 1 d., mokėjo 1500 litų, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) vaikas. Jorkšyrų veislės šunis mylėjo visa šeima, jų netekus, visi išgyveno. (duomenys neskelbtini) atsakovams priklausantis šuo sudraskė jo žmonos akivaizdoje, kai ji 2022 m. liepos 18 d. vakarą sėdėjo su brolio žmona terasoje. Atbėgęs vilkšunis į jo kiemą užpuolė (duomenys neskelbtini), perkando, nuo sužalojimų šunelis mirė. Kaip buvo sudraskytas (duomenys neskelbtini) niekas iš jo šeimos narių nematė. 2022 m. rugpjūčio 1 d. jis su žmona iš namų išvyko, (duomenys neskelbtini) paliko palaidą lauke. Iki tol šunis dažnai palikdavo vienus, lauke nepririštus, jokios grėsmės jiems iki atsikraustant atsakovui A. K. su šunimi nebuvo kilę. Tą dieną jų namuose nebuvo apie keturias valandas, grįžę namo (duomenys neskelbtini) neberado. Iš savo sesers K. V. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) perkando A. K. šuo (duomenys neskelbtini), sesuo vežė sužalotą (duomenys neskelbtini) pas veterinarą, tačiau šuns išgelbėti nepavyko. Kadangi šiuo metu Jorkšyrų veislės šunį jis galėtų įsigyti už 750 Eur, todėl vertina, kad tokio dydžio žala jam padaryta, netekęs dviejų šunų patyrė 1500 Eur žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovų, kurie yra kalti dėl netinkamos šuns priežiūros. Kadangi A. K. šuo kelia grėsmę ir kitiems naminiams gyvūnams, todėl nori, kad šis šuo būtų iškeldintas iš jam priklausančio kiemo. Netekę šunelių išgyveno visi jos šeimos nariai – jis, žmona, vaikai, (duomenys neskelbtini) buvo sudraskyta jo žmonos akyse, dėl ko ji ypatingai pergyveno, patyrė išgąstį. Norėdami įsigyti kitą šunį, to daryti nesiryžta, nes bijo, kad atsakovų netinkami prižiūrimas šuo gali sudraskyti ir kitus šunis. Už patirtą moralinę skriaudą, pergyvenimus iš atsakovų prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Jo įsitikinimu, šuns (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti priteista iš abiejų atsakovų solidariai, nes dėl jų abiejų kaltės jam padaryta žala.
Atsakovas A. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, neturtinės žalos atlyginimui sutiko sumokėti 50 Eur, turtinės – 100 Eur. Paaiškino, kad šuo (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė nuosavybė. Jis šį šunį įsigijo Danijoje 2021 m. spalio mėnesį. Kadangi gyvena ir veda bendrą ūkį su K. V., todėl šunį parsivežė į tuos namus, kur jie gyvena – K. V. tėvui priklausančioje namo dalyje. Tuo metu, kai jis parsivežė šunį, žemės sklypas, kuriame buvo namas, kur jis su K. V. gyvena, priklausė K. tėvui, kuris neprieštaravo, kad jis laikytų šunį jo namo dalyje, šuo bėgiotų kieme. Jo šuo nebuvo agresyvus, niekada nebuvo užpuolęs žmogaus, kaip ir visi kiti šunys šioje sodyboje, taip ir jo šuo lakstydavo palaidas. Jis neginčija, kad jo šuo apkandžiojo ieškovo šunis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl ko jie nugaišo. Kadangi abu šunys buvo jau seni, todėl sutinka sumokėti už juo po 50 Eur. Ieškovo šeima su jorkšyrų veislės šunimis dažnai elgdavosi nerūpestingai, palikdavo juos visai dienai kieme vienus. Tą dieną, kai buvo sudraskytas (duomenys neskelbtini), ieškovų taip pat nebuvo namuose, šuo palaidas, be priežiūros lakstė sodyboje. Atbėgęs prie jų durų aplojo į kiemą išleistą (duomenys neskelbtini), kuri krimstelėjo lojančiam (duomenys neskelbtini). K. norėjo išgelbėti (duomenys neskelbtini), vežė pas veterinarą, tačiau šuo neišgyveno. Jo įsitikinimu, vilkšunį (duomenys neskelbtini) galėjo suerzinti mažų šunelių, kurie pirmieji puldavo prie jo, lojimas. Su ieškovu ir jo sutuoktine santykiai konfliktiški, K. su broliu pykstasi dėl nekilnojamojo turto, ieškovas dėl žemės bylinėjasi teisme su savo tėvu. Jo šuo (duomenys neskelbtini) gyvena namo viduje, kartu su juo, lauko voljere palikti savo šunį jis bijo, nes ieškovo žmona grasino šunį nunuodyti. Jis neturi kur kitur apgyvendinti šuns, šuo yra jo nuosavybė, gyvena kartu su juo.
Atsiliepimas
Atsakovė K. V. ieškinį jos atžvilgiu prašo atmesti, kadangi ji nėra šuns savininkė. Šuns (duomenys neskelbtini) savininkas yra jos sugyventinis A. K., kuris yra atsakingas dėl šuns padarytos žalos. Visus klausimus susijusius su šuns priežiūra ir laikymu sprendžia pats A. K., jei ji kada išleidžia šunį iš namų, tai tą daro tik A. K. paprašyta arba su juo leidimu. Tą dieną, kai (duomenys neskelbtini) užpuolė (duomenys neskelbtini), D. ir E. R. nebuvo namuose, šunelis visą dieną buvo vienas kieme. Į lauką išeinančią (duomenys neskelbtini) prie jų laukujų durų aplojo (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) krimstelėjo. Ji bandė gelbėti šunelį, vežė pas veterinarą, tačiau neišgelbėjo. Ji gerai žino, kad už (duomenys neskelbtini) jos brolis mokėjo 400 litų, tokiomis kainomis tuomet buvo galima įsigyti jorkšyro terjerų veislės šunelį, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) vaikas. Jos įsitikinimu, ieškovas nepagrįstai siekia sau naudos, reikšdamas per didelius ieškinio reikalavimus ir prašydamas nuostolius priteisti iš jos, nors jis gerai žino, kad (duomenys neskelbtini) yra A. K. šuo, o ne jos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.
Byloje nustatyta, kad ieškovui D. R. priklausanti Jorkšyro terjerų veislės šuns patelė vardu (duomenys neskelbtini) ir tos pačios veislės jos vaikas šuo vardu (duomenys neskelbtini) buvo apkandžioti atsakovo A. K. vokiečių aviganių veislės šuns vardu (duomenys neskelbtini), dėl ko abu Jorkšyro terjerų veislės šunys nugaišo. Atsakovas A. K. 2022 m. rugpjūčio 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2022 m. liepos 18 d. 22 val. 20 min (duomenys neskelbtini), į namo kiemą atbėgusi vokiečių aviganio kalė, priklausanti A. K. užpuolė, t. y. perkando jorkšyro terjerą, priklausantį D. R., per stuburą, ko pasekoje jorkšyro terjeras nugaišo, D. R. padaryta 750 Eur turtinė žala, tuo A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, už ką jam paskirta 150 Eur bauda. 2022 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu A. K. pripažintas kaltu pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad jam priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. 19 val. (duomenys neskelbtini) sudraskė D. R. priklausantį jorkšyro terjero veislės šunį, dėl patirtų sužalojimų D. R. šuo nugaišo, padaryta 750 Eur žala, A. K. nubaustas 150 Eur bauda.
Atsakovai neginčija, kad A. K. vokiečių aviganių veislės šuns patelė (duomenys neskelbtini) apkandžiojo du ieškovo jorkšyro terjerų veislės šunelius, dėl ko jie nugaišo.
Liudytoja E. R. teisme patvirtino, kad 2022 m. liepos 18 d. vakarojant terasoje matė, kaip atbėgęs į jų kiemą A. K. šuo perkando jų šeimos šunį (duomenys neskelbtini), dėl ko ši nugaišo. 2022 m. rugpjūčio 1 d., išvykdami iš namų jorkšyro terjerų veislės šunį (duomenys neskelbtini) paliko kieme, nepririštą, namuose nebuvo apie penkias valandas, grįžę namo iš K. V. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) apkandžiojo jų šunį (duomenys neskelbtini) ir šis dėl patirtų sužalojimų neišgyveno.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.
CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Teisės norma įtvirtina naminių gyvūnų savininkų (valdytojų) atsakomybę be kaltės, t. y. jie atsako visais atvejais, nepaisant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Naminių gyvūnų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką bei atlyginti naminių gyvūnų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, tačiau ji atsirado. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas arba jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Pagal šio įstatymo 12 punktą gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.
Iš atsakovo A. K. pateikto gyvūno augintinio paso matyti, kad jis yra vokiečių aviganio patelės (duomenys neskelbtini) savininkas, todėl jam ir tenka pareiga atlyginti šio naminio gyvūno padarytą žalą ir nuostolius, atsiradusius dėl dviejų jorkšyro terjerų veislės šunų žūties.
Bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo A. K. susiklostė deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai atsakovo šuniui užpuolus ir mirtinai apkandžiojus ieškovo šunis. Atsakovas A. K. tiek administracinio nusižengimo bylose, tiek teisme civilinės bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jo šuo tuo metu, kai buvo apkandžioti ieškovo šunys, buvo palaidas, nepririštas, dėl ko atsakovas negalėjo suvaldyti šuns. Netinkama gyvūno priežiūra laikytina atsakovo neteisėtais veiksmais, dėl ko jam priklausantis šuo užpuolė ir sužalojo ieškovo šunis. Atsakovo veiksmai, o tiksliau neveikimas, kai jo netinkamai prižiūrimas šuo užpuolė ir sužalojo ieškovo šunis, negali būti vertinami kaip mažareikšmiai ar smulkmeniški, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu, nes kiekvienas naminį gyvūną turintis asmuo turi rūpintis ir maksimaliai užtikrinti, kad jo augintis neturėtų galimybių padaryti kitiems asmenims ar jų turtui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.267 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nurodė, kad ieškovo šunų provokuojantis elgesys (lojimas) turėjo įtakos nelaimingų įvykių atsiradimui, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų ir nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių ieškovo šunų provokuojantį elgesį.
Ieškovas ir jos šeimos nariai savo augintiniais, iš kurių kalaitė (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta prieš 11 metų, patinėlis (duomenys neskelbtini) atsirado jų namuose maždaug prieš 10 metų iki įvykio, kai jie buvo užpulti atsakovo šuns, rūpinosi, prižiūrėjo, maitino, skiepijo, todėl nugaišę šunys turi materialią vertę, kuri privalo būti atlyginta ieškovui. Iš ieškovo pateiktų skelbimų apie parduodamų jorkšyro terjerų veislės šunelius, matyti, kad tokios veislės šunelių su kilmės dokumentais kaina šiuo metu siekia 800 - 1000 Eur. Ieškovų augintiniai neturėjo kilmės dokumentų, todėl visiems suprantama, kad tokių augintinių kaina yra mažesnė, tačiau ieškovas nepateikė jokios informacijos iš lietuviškų skelbimų portalų apie tai, už kokią kainą galima įsigyti jorkšyro terjero veislės (be kilmės dokumentų) šunį. Teismas, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, priteisiant žalos atlyginimą analogiškose bylose, vertina, kad ieškovo vieno prarasto šuns vertė yra 450 Eur. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir jo sutuoktinė, išvykdami iš namų 2022 m. rugpjūčio 1 d., šunį (duomenys neskelbtini) paliko vieną namuose be priežiūros, palaidą kieme, laisvai kitiems šunims prieinamoje vietoje. Toks ieškovo ir jo šeimos narių elgesys, kai be priežiūros paliekamas mažųjų veislių šuo, po to, kai jau buvo apkandžiotas kaimynystėje gyvenančio šuns ir nugaišo kitas šunelis, laikytinas neatsargiu, kas neabejotinai turėjo įtakos šio šunelio žuvimui. Šio įvykio tą dieną galima buvo išvengti, jei ieškovas būtų pasirūpinęs tinkama šuns (duomenys neskelbtini) apsauga. Esant dideliam šuns šeimininko neatsargumui, priteistinos žalos dydis dėl šuns (duomenys neskelbtini) netekimo mažintinas iki 350 Eur. Pažymėtina ir tai, kad žalos dydis, nurodytas administracinio nusižengimo bylose, kuriose atsakovas A. K. pripažintas kaltu pažeidęs gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas, dėl ko atsirado žala kitam asmeniui, neturi prejudicinės reikšmės žalos dydžio nustatymui civilinėje byloje, esant civilinei atsakomybei, todėl teismas neatsižvelgia į atsakovo administracinėse bylose nurodytą žalos dydį.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Ieškovas ir jo šeimos nariai augino ir prižiūrėjo du jorkšyro veislės šunis daug metų. Duomenų byloje, kad jie netinkami elgtųsi su gyvūnais, nepateikta. Akivaizdu, kad tiek ieškovas, tiek jo šeimos nariai buvo prie jų prisirišę, šunys tenkino jų socialinius ir bendravimo poreikius, todėl abejonių nekyla, kad dėl jų netekimo ieškovas ir jo šeimos nariai patyrė dvasinį sukrėtimą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus. Ieškovo sutuoktinė E. R. patyrė daug neigiamų emocijų dėl to, kad jų šeimos augintinis, šuo (duomenys neskelbtini), buvo mirtinai sužalota jos akivaizdoje. Tokiu pat būdu atsakovo auginamas šuo mirtinai sužalojo ieškovo du augintinius. Šunys vertintini ne tik kaip žmonių turtas, bet ir kaip neturtinė vertybė, todėl šunų praradimas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų netinkamai laikant savo augintinį ir dėl to atsiradę neigiami padariniai yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, atsižvelgiant į didelį paties ieškovo neatsargumą dėl (duomenys neskelbtini) praradimo, laikytina, kad pakankama satisfakcija netekus dviejų augintinių būtų 600 Eur, t. y. 400 Eur už (duomenys neskelbtini) ir 200 Eur už (duomenys neskelbtini).
Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovus iškeldinti vokiečių aviganių veislės šunį vardu (duomenys neskelbtini) iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atmestinas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovui A. K. priklausantis šuo yra apgyvendintas, įkurdintas voljere ar kitoje ieškovui priklausančioje žemėje stovinčiame statinyje, todėl ir reikalavimas iškeldinti šunį iš jo žemės yra nepagrįstas. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šuns (duomenys neskelbtini) savininkas A. K. gyvena sugyventinės K. V. namuose, esančiose jos tėvui Z. R. priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, kurioje yra laikomas ir A. K. šuo.
Ieškinio reikalavimai dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės K. V. nepagrįsti, kadangi ji nėra šuns (duomenys neskelbtini) nei savininkė, nei teisėta valdytoja. Įvykių, kurių metu šuo (duomenys neskelbtini) apkandžiojo ieškovo augintinius, atsakovas A. K. gyveno kartu su savo šunimi K. V. namuose, niekur nebuvo išvykęs ir šuns priežiūros nebuvo patikėjęs atsakovei K. V.. Šuns (duomenys neskelbtini) dokumentai pateikti, juose augintinio savininku nurodytas atsakovas A. K.. Atsakomybė už naminio gyvūno padarytą žalą tenka būtent gyvūno savininkui, atsakovui A. K., o ne su juo kartu gyvenančiam asmeniui (CK 6.267 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteisus pinigines lėšas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovo bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro žyminis mokestis, sumokėtas paduodant teismui ieškinį, ir išlaidos jį atstovavusios byloje advokatės pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovas yra sumokėjęs 179 Eur žyminį mokestį, jį atstovavusios advokatės išlaidos šioje byloje sudaro 1300 Eur.
Ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies, iš reikalaujamo priteisti 3500 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ieškovui priteista 1400 Eur, t. y. turtinis reikalavimas patenkintas 40 procentų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovo priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 71,60 Eur žyminis mokestis ir 520 Eur advokatės atstovavimo išlaidų, iš viso 591,60 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 96 straipsnio nuostatomis, valstybei bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių šioje byloje susidarė 58,04 Eur, ieškinį patenkinus iš dalies, priteistinos iš abiejų šalių, iš ieškovo – proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 34,82 Eur, iš atsakovo – proporcingai patenkintai reikalavimų daliai, t. y. 23,22 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalimi, 6.250, 6.267 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 178 straipsniu, 259, 265-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš atsakovo A. K. ieškovui D. R. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) turtinės ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių procentų dydžio) metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. rugsėjo 30 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 591,60 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt vieno euro 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinį dalyje dėl šuns iškeldinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš K. V. atmesti.
Priteisti iš A. K. 23,22 Eur (dvidešimt tris eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.
Priteisti iš D. R. 34,82 Eur (trisdešimt keturis eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.