- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2A-49-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04551-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- A. G., V. G.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. G. ir V. G. ieškinį atsakovei A. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė ieškovės A. G. naudai priteisti iš atsakovės 550 Eur turtinės žalos atlyginimui, ieškovių naudai po 250 Eur neturtinės žalos atlyginimui, ieškovės A. G. naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovės nurodė, kad 2022 m. sausio 17 d., apie 14 val., atsakovei priklausantis italų mastifo („Cane Corso“) veislės šuo išbėgo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), į pirmo aukšto koridorių ir užpuolė bei perkąsdamas gerklę mirtinai sužalojo ieškovei nuosavybės teise priklausantį jorkšyro terjero veislės šunį vardu B.. Dėl mirtino šuns sužalojimo ir utilizacijos tą pačią dieną ieškovė kreipėsi į privatų veterinarijos gydytoją. Atsakovė buvo nubausta, padariusi pažeidimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 9 dalyje. Atsakovė neatlygino ieškovei 500 Eur turtinės žalos, kurią sudaro šuniuko vertė, ir 50 Eur išlaidų augintinio utilizavimui. Dėl jorkšyro terjero Belos netekties ieškovės A. G. ir kartu gyventi dukra V. G. patyrė neturtinę žalą, nes B. buvo labai mylimas šuo, šis įvykis labai stipriai sukrėtė ieškoves, jos negalėjo užmigti, reikėjo vartoti vaistus, iki šiol išgyvena Belos netektį, daug streso kėlė ir tai, kad laiptinėje dažnai sutikdavo atsakovę, kuri net neatsiprašė. Ieškovė A. G. nurodė, kad buvo labai prisirišusi prie augintinio, skaudžiai išgyveno šuns netektį, kelias savaites sapnavo košmarus, primenančius įvykį, o tai sustiprina dar ir tai, kad prieš maždaug ketverius metus panašiomis aplinkybėmis neteko kito savo augintinio, tai yra tas pats atsakovės šuo jį sudraskė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sutinka atlyginti šuns 50 Eur utilizavimo išlaidų, su kita dalimi nesutinka. Iš karto po įvykio atsakovė sutiko ieškovei nupirkti tos pačios veislės šunį, tačiau pokalbis nebuvo produktyvus. Ieškovių nurodomos jorkšyrų terjerų veislės šunų kainos internete yra ką tik atsivestų šunų, su kilmės dokumentais, o ieškovės šuo buvo devynerių metų mišrūnas, todėl prašoma už tokio amžiaus mišrūną kaina yra nereali. Ieškovių šuo buvo labai agresyvus ir nuolat puldavo ne tik šunis, bet ir žmones, su tokiu charakteriu ji galėjo nukentėti ir nuo žmogaus. Atstumas tarp ieškovės ir atsakovės butų durų mažas ir atidarant abi buto duris vienu metu jos atsitrenkia viena į kitą, nelaimingo atsitikimo metu taip ir įvyko, po ko šunys išbėgo į koridorių, atsakovės šuo sureaguodamas į ištisinį nepertraukiamą lojimą puolė ieškovės šunį, gindamas neseniai atsivestą vadą šunyčių. Dėl šio įvykio nukentėjo ir atsakovė, nes teko užmigdyti jos šunį, daugkartinį šunų parodų čempioną, jo netektis atsakovei sukėlė išgyvenimus. Ieškovės šuns provokuojantis elgesys turėjo įtakos atsirasti nelaimingam įvykiui, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei A. G. 500 Eur turtinės ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei ieškovei V. G. 150 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
5. Teismas nurodė, kad 2022 m. sausio 17 d. ieškovei V. G. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vedant jorkšyro terjero veislės šunį (be kilmės dokumentų) iš atsakovei A. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), į koridorių išbėgo atsakovės Korsikos (Cane Corso) veislės šuo ir mirtinai sukandžiojo jorkšyro terjero veislės šunį (šuo nugaišo). Vilniaus apskrities VPK policijos komisariato 2022 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR atsakovė buvo pripažinta kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 346 straipsnio 9 dalyje ir atsakovei paskirta 240 Eur bauda. Ieškovių, atsakovės paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad įvykio dieną ieškovė V. G. šunį iš buto išvedinėjo pririšusi pavadėlį, o atsakovės šuo išbėgo iš buto be pavadėlio ir (ar) antsnukio tuo metu, kai atsakovė atidarė duris išvesdama kitą jai priklausantį šunį. Atsakovė paaiškino, kad jai priklausantis šuo, mirtinai sukandžiojęs ieškovės šunį, buvo Lietuvos čempionas, neagresyvus, ramus, išbėgo staiga ir netikėtai, ji tuo metu vedė kitą šunį, todėl negalėjo greitai sureaguoti. Teismo vertinimu, laikytina reikšminga aplinkybe, kurios atsakovė neginčijo, kad prieš maždaug dvejus įvyko panaši situacija, kuomet tas pats atsakovės šuo sukandžiojo kitą ieškovių jorkšyro terjero veislės šunį, dėl ko šis taip pat nugaišo, taigi priešingai nei teigia atsakovė, atsakovei buvo/turėjo būti žinoma, kad jai priklausantis šuo gali užpulti ieškovių auginamą jorkšyro terjerą, todėl ji turėjo pasirūpinti, kad atsakovės šuo nekontroliuojamas laisvai neišbėgtų atsakovei atidarius buto duris į koridorių.
6. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių ji to nepadarė (pvz., neuždarė kitoje patalpoje), atsakovė negalėjo nurodyti. Atsakovei priklausantis šuo buvo didelis, svėrė apie 50 kg. Atsakovės nurodyta priežastis (šuo buvo atsivedęs šunyčių vadą, ieškovių šuo kėlė šunyčiams grėsmę, provokavo atsakovės šunis) nepaneigia atsakovės, kaip gyvūno laikytojos (savininkės), pareigos laikytis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 5.4 punkto reikalavimų užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Atsakovė paaiškino, kad jau dešimt metų turi veislyną, kas, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad atsakovei turi būti suprantama šunų elgsena, žinomi instinktai, be kita ko, jiems atsivedus šunyčių vadą. Atsakovė neneigė, kad ieškovė šunį vedė su pavadėliu, duomenų, kad ieškovės šuo būtų agresyviai elgęsis, kėsinęsis pakliūti į atsakovės butą, kuriame buvo šunyčių vada, ar kitais būdais išprovokavęs atsakovės šunį, esantį atsakovės bute, byloje nėra, dėl to teismas šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovė užpuolusį šunį augino, prižiūrėjo ir juo rūpinosi, yra jo savininkė, todėl yra atsakinga už šuns, mirtinai sukandžiojusio jorkšyro terjerą, padarytą žalą. Teismas sprendė, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai prižiūrėjo savo šunį, dėl to šuo sukandžiojo ieškovės šunį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 50 Eur augintinio utilizavimo išlaidų, atsakovė šių išlaidų neginčijo, sutiko jas atlyginti, tačiau nėra atlyginusi, todėl ši pinigų suma priteistina iš atsakovės ieškovei. Teismas nesutiko su atsakovės vertinimu, kad ieškovių augintinis, kuris įvykio metu buvo apie 9 metų amžiaus, yra vertės neturintis ir pakeičiamas daiktas. Ši atsakovės pozicija bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli – duodama paaiškinimus teigė, kad ieškovių reikalavimas atlyginti turtinę žalą iš viso yra nepagrįstas, tačiau procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sutiktų atlyginti 200 Eur turtinę žalą už prarastą augintinį. Ieškovės pateikė duomenis iš lietuviško skelbimų portalo, kuriame jorkšyro terjero veislės šuniukų kainos nurodytos 350 Eur, 450 Eur, 500 Eur, 550 Eur, 750 Eur (dėl kokių šuns ypatumų kaina svyruoja nuo 350 Eur iki 750 Eur nėra žinoma). Pažymėtina, kad šuniukai, kurių kaina skelbime nurodyta 350-550 Eur parduodami nukirminuoti, paskiepyti, su registracijos mikroschema. Nors prarastas šuo buvo moteriškos lyties, tačiau ieškovės neįrodinėjo, kad šuns išskirtinę vertę sudarė ir jo lytis. Ieškovės nurodė, o atsakovė nepaneigė, kad šios kainos nurodytos šuniukų be kilmės dokumentų. Atsakovė duodama paaiškinimus teismo posėdyje nurodė, kad jauno jorkšyro terjero kaina gal ir galėtų būti apie 500 Eur, jeigu turėtų kilmės dokumentus. Atsakovės pateikti skelbimai iš nelietuviško skelbimų portalo nepagrindžia, kad šuniuko vertė yra 200 Eur ar mažesnė, kadangi šiuose skelbimuose nurodoma kaina yra 250-350 Eur, be to, įvertintina ir tai, kad skelbimai patalpinti nelietuviškame portale, viename jų įspėjama „jokiomis aplinkybėmis nemokėti užstato, net dalinio“, kas kelia abejonių skelbimo patikimumu.
7. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovės pateiktos kainos yra tendencingai atrinktos, kadangi atsakovė, siekdama paneigti šiuos įrodymus, nepateikė duomenų (iš lietuviškų skelbimų portalų) apie tai, kad minėtos veislės (be kilmės dokumentų) šunį galima įsigyti už mažesnę nei nurodyta ieškovių pateiktuose skelbimuose kainą, ar kad ieškovių pateiktuose skelbimuose nurodytos kainos yra gyvūnų su kilmės dokumentais. Prarastas augintinis ieškovės buvo auginamas ir prižiūrimas 7 metus, tai yra buvo patiriamos išlaidos. Teismas atsižvelgė į tai, kad ginčas kilo dėl prarasto specifinio turto – naminio gyvūno, – kuris buvo įsigytas prieš maždaug 7 metus iki įvykio, ieškovė jį augindama investavo, prižiūrėjo, todėl nugaišęs šuo turi materialią vertę. Teismas darė išvadą, kad nuostoliai dėl netekto šuns sudaro 450 Eur, taigi iš viso iš atsakovės priteisė 500 Eur turtinės žalos atlyginimo. VšĮ Vilniaus veterinarijos Vilnios gydyklos gyvūnų vakcinacijos pažymėjime, prašyme dėl augintinio ženklinimo ir (ar) įregistravimo, duomenų keitimo ar išregistravimo, išraše iš ligos istorijos jorkšyro terjero savininke nurodyta ieškovė A. G.. Šunį augino, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kartu gyvenančios ieškovės A. G. ir V. G. (motina ir dukra), taigi iš esmės abi ieškovės gali būti laikomos gyvūno savininkėmis. Ieškovės laikėsi nuoseklios pozicijos, kad prarasto augintinio savininkė yra ieškovė A. G., dėl to teismas turtinės žalos atlyginimą priteisė iš atsakovės ieškovei A. G..
Šalies argumentai
8. Ieškovės prašo priteisti iš atsakovės neturtinę žalą, nes dėl augintinio netekties patyrė didelius išgyvenimus, jaučiasi praradusios šeimos narį, kankino išgąstis, stresas, nerimas, nemiga, baimė, nes analogiškomis aplinkybėmis prieš kelis metus dėl atsakovės to paties šuns jau buvo netekusios kito augintinio, dėl ko buvo išlikusi įtampa tarp ieškovių, atsakovės gėrė vaistus. Byloje nėra paneigta, kad ieškovės dėl to patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus, netekties jausmą. Ieškovė A. G. paaiškino, kad sužinojusi apie įvykį patyrė dvasinį sukrėtimą, nes augintiniu rūpinosi septynerius metus, buvo labai prisirišusi, išgyveno kaip artimo šeimos nario mirtį, sapnavo košmarus, primenančius įvykius. Teismas akcentavo, kad pati atsakovė duodama paaiškinimus dėl po įvykio užmigdyto savo šuns, nurodė, kad dėl to labai išgyveno, taip pat jautėsi kaip netekusi šeimos nario; administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti atsakovės paaiškinimai, kad ji dėl savo neigiamų išgyvenimų užmigdžius šunį negalėjo jo palaidoti pati, atidavė pažįstamam ir iki šiol nežino kur šuo palaidotas, nes atsakovei tai per skaudu. Byloje taip pat nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovės šuo, užpuolęs ieškovės šunį buvo didelis, ieškovės šuo mažas, į laiptinę atsakovės šuo išbėgo netikėtai tiek ieškovei V. G., tiek ir pačiai atsakovei, ieškovė buvo pravėrusi savo buto, kuriame buvo dar vienas šuniukas, šalių butų durys atsidaro vienos į kitas, atsakovės šuo atsakovės komandų neklausė, puolė ieškovės šuniuką ir jį sukandžiojo ieškovės akivaizdoje. Tai, teismo vertinimu, tai taip pat patvirtinta, kad ieškovė V. G. patyrė ir išgąstį ir to sukeltą emocinį šoką, bei to nulemtus negatyvius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovės V. G. akivaizdoje augintinis buvo mirtinai sukandžiotas ir nugaišo, į tai, kad ieškovės buvo prie jo prisirišusios, šuo tenkino jų socialinius ir bendravimo poreikius, į tai, kad tas pats atsakovės šuo jau buvo mirtinai sukandžiojęs kitą ieškovių augintinį, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais bei įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendė, kad ieškovėms iš atsakovės priteistina po 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo, siekiant sušvelninti negatyvius ieškovių neturtinio pobūdžio išgyvenimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
10. Nurodė, kad atsakovė iš karto po įvykio sutiko ieškovei nupirkti tokį patį ir tos veislės šunį, tačiau pokalbis nebuvo produktyvus ir ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovės nurodomos jorkšyrų terjerų veislės šunų kainos paimtos iš interneto nurodo ką tik gimusių šunų kainas ir tai su kilmės dokumentais, o kaip žinia ieškovės šuo buvo mišrūnas. Jos užmigdytas šuo buvo labai agresyvus ir nuolat puldavo ne tik pasitaikiusius šunis, bet ir žmones. Atidarant ieškovės ir atsakovės butų duris vienu metu, jos neišvengiamai atsitrenkia viena į kitą. Dėl šio įvykio nukentėjo taip pat ir atsakovė, nes teko užmigdyti jos šunį, kuris yra daugkartinis šunų parodų čempionas. Atsakovė dėl įvykio labai gailisi ir sumokėjo jai paskirtą 240 eurų baudą, atsakovės šuo niekada nėra užpuolęs žmogaus, abi šalys netinkamai pasielgė tą dieną dėl ko vienas šuo turėjo būti užmigdytas, o kitas nuo patirtų sužalojimų turėjo būti utilizuotas. Ieškovės šuns provokuojantis elgesys turėjo įtakos atsirasti nelaimingam įvykiui, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas. A. G. negali reikšti materialinio reikalavimo, ji nėra tinkamas ieškovas reikalauti iš atsakovės turtinio pobūdžio žalos atlyginimo. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad būtų patyrusios kokių nors išlaidų, susijusių su šuns įsigijimu. Ieškovės neįrodė teismui, kad su šuns netekimu patyrė žalos sveikatai.
Atsiliepimas
11. Ieškovės A. G. ir V. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą, priteisti ieškovių naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodė, kad apeliantės nurodoma aplinkybė, esą A. G. nėra šuns savininkė, buvo paneigta bylos nagrinėjimo metu ieškovės A. G. pateiktais į bylą duomenimis, kurie patvirtina, kad ieškovė A. G. yra sukandžioto šuns Belos savininkė. Portale www.skelbiu.lt Jorkšyro terjero veislės šunų kainos svyruoja nuo 350 Eur iki 900 Eur, o apeliantė, siekdama nepagrįstai sumažinti gyvūno vertę, savo poziciją dėl šuns kainos grindė skelbimais, pateiktais iš latviško skelbimų portalo, kuriuose Jorkšyro terjero veislės šuns kaina vyrauja nuo 250 Eur iki 350 Eur. Apeliantė nepateikė palyginimui analogiškų skelbimų lietuviškuose portaluose. Ieškovės kategoriškai nesutinka su atsakovės teiginiu, kad augintinis B. būtų buvęs agresyvus, be to, pati apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokias jos nurodomas aplinkybes, kad mirtinai sukandžiotas šuniukas būtų agresyviai elgęsis ar kėsinęsis pakliūti į atsakovės nuomojamą butą ar kokiais kitais būdais išprovokavęs bute buvusį apeliantės šunį. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, kad augintinė B. buvo labai baikšti, prisirišusi prie šeimininkių, jai buvo skiriama daug dėmesio ir nuolatinė atsakinga priežiūra. Atsakovės elgesys, kada ji vieno kambario nuomojamame bute (gyvenamojoje patalpoje) laikė visą Korsikos (Cane Corso) veislės šunų veislyną ir neužtikrino saugumo, laikytinas neteisėtų veiksmų atlikimu, tai yra gyvūno savininkės netinkama, neatsakinga ir aplaidžia savo šuns priežiūra, ko pasėkoje buvo sukandžiotas ieškovės šuo. Apeliantei pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei aukščiau paminėtų teisės aktų šunų savininkams (augintojams) keliamus reikalavimus, ieškovėms buvo padaryta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala, kurią teismas įvertino ir priteisė iš atsakovės. Apeliantės skundo motyvai yra labiau susietini su jos siekiu išvengti atsakomybės už ieškovėms padarytą turtinę ir neturtinę žalą, perkelti iš atsakovės teikto atsiliepimo į patikslintą ieškinį, paremti niekuo nepagrįstomis prielaidomis bei neargumentuotais pasvarstymais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Byloje nustatyta, kad 2022 m. sausio 17 d. ieškovei V. G. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vedant jorkšyro terjero veislės šunį (be kilmės dokumentų) iš atsakovei A. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), į koridorių išbėgo atsakovės Korsikos (Cane Corso) veislės šuo ir mirtinai sukandžiojo ieškovės šunį. VšĮ Vilniaus veterinarijos Vilnios gydyklos ligos išrašas patvirtina, kad buvo atlikta šuns utilizacija. Vilniaus apskrities VPK policijos komisariato 2022 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR atsakovė buvo pripažinta kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 346 straipsnio 9 dalyje ir atsakovei paskirta 240 Eur bauda.
14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas priteisė iš atsakovės ieškovei A. G. 500 Eur turtinės ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei ieškovei V. G. 150 Eur neturtinės žalos atlyginimui. CK 6.245 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės samprata ir rūšys, šio straipsnio 1-2, 4 dalyse nurodyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Remiantis CK 6.267 straipsniu, naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.250 straipsnyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vis dėlto, teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
15. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių susiklostė deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai atsakovės šuniui užpuolus ir mirtinai apkandžiojus ieškovių šunį. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės neteisėti veiksmai – netinkama gyvūno priežiūra, dėl ko atsakovei priklausantis šuo užpuolė ir sužalojo ieškovei priklausantį šunį, yra neginčytini. Atsakovės veiksmai, o tiksliau neveikimas, kai jos netinkamai prižiūrimas šuo užpuolė ir sužalojo ieškovės šunį jos pačios akyse, negali būti vertinami kaip mažareikšmiai ar smulkmeniški, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu, nes kiekvienas naminį gyvūną turintis asmuo turi rūpintis ir maksimaliai užtikrinti, kad jo augintis, esantis viešoje vietoje, neturėtų galimybių padaryti kitiems asmenims ar jų turtui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.267 straipsnio 1 dalis). Atsakovė byloje laikosi nenuoseklios pozicijos, kadangi apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas priteisė ieškovės naudai iš atsakovės šuns vertę, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, jog po įvykio, kurio metu atsakovės šuo mirtinai sužalojo ieškovių šunį, atsakovė siekė ieškovėms nupirkti naują šunį, kas rodo, jog atsakovė pripažino savo atsakomybę dėl įvykusio įvykio.
16. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovių šuo buvo labai agresyvus ir nuolat puldavo ne tik pasitaikiusius šunis, bet ir žmones, tačiau šių teiginių nepagrindžia rašytiniais įrodymais. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė savo šunį išvedė į koridorių prisegusi prie pavadėlio, tai yra šuo nebuvo palaidas ir negalėjo pulti atsakovės šuns. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog jos šuo niekada nėra užpuolęs žmogaus, tačiau tokios aplinkybės byloje nėra įrodinėjamos. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės šuo mirtinai sužalojo ieškovėms priklausantį šunį, prieš kurį laiką tas pats atsakovės šuo mirtinai sužalojo kitą ieškovėms priklausantį augintinį. Apeliantė nurodo, kad ieškovės šuns provokuojantis elgesys turėjo įtakos nelaimingo įvykio atsiradimui, tačiau byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių ieškovės šuns provokuojantį elgesį. Priešingai, byloje nustatyta, jog ieškovė savo šunį buvo prisegusi prie pavadėlio, o atsakovės šuo buvo išleistas į laiptinę palaidas.
17. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovių šuns verte ir iš atsakovės priteista turtine žala. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovės savo augintiniu, kuris buvo įsigytas prieš maždaug 7 metus iki įvykio, rūpinosi, prižiūrėjo, todėl nugaišęs šuo turi materialią vertę, kuri privalo būti atlyginta ieškovėms. Nors atsakovė nesutinka su ieškovių nurodyta turtinės žalos verte, tačiau rašytiniais įrodymais neįrodė kitokios netekto šuns vertės. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog ieškovių prarasto šuns vertė yra 450 Eur, atsakovė, siekdama paneigti šiuos duomenis, nepateikė informacijos iš lietuviškų skelbimų portalų apie tai, kad jorkšyro terjero veislės (be kilmės dokumentų) šunį galima įsigyti už mažesnę nei nurodyta ieškovių pateiktuose skelbimuose kainą.
18. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalimi, kuria teismas ieškovių naudai iš atsakovės priteisė neturtinę žalą. Pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad ieškovės augino ir prižiūrėjo šunį septynerius metus, buvo prie jo prisirišusios, šuo tenkino jų socialinius ir bendravimo poreikius, dėl jo netekimo ieškovės patyrė dvasinį sukrėtimą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus. Taip pat, ieškovės patyrė neigiamų emocijų, ypač dėl to, jog joms priklausantis augintinis buvo mirtinai sužalotas ieškovės akivaizdoje, taip pat, kad tai yra ne pirmas atsakovės auginamo šuns mirtinai sužalotas ieškovės augintinis. Apeliantė nors ir nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nepateikia šias nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Kaip jau nustatyta byloje, ieškovės prie pavadėlio pririštas į laiptinę kartu su ieškovę išėjęs šuo netikėtai buvo mirtinai sukandžiotas atsakovės didelio šuns. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas ieškovėms po 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas nenukrypsta nuo vyraujančios teisminės praktikos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1682-933/2020). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos faktą, nepažeidė CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir tinkamai taikė jos nuostatas. Byloje ieškovių šuo vertintinas ne tik kaip jų turtas, bet ir kaip neturtinė vertybė, todėl šuns praradimas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų netinkamai laikant savo augintinį ir dėl to atsiradę neigiami padariniai yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
20. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą yra pagrindas ieškovės A. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovei A. G. iš atsakovės priteisiant 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovės A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.