Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1413-601/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-05
Bylos Nr.: e2A-1413-601/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00485-2024-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
Pareiškėjas: L. U.
Suinteresuotas asmuo: L. K., D. K.

Kategorijos

2.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1413-601/2024Teisminio proceso Nr.

2-25-3-00485-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6.; 2.3.4.8; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. U. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1981-941/2024 pagal pareiškėjos L. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. K., D. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėja L. U. pareiškimu prašo:

1.1. panaikinti pareiškėjai nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą dukrų A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. U., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

1.2. panaikinti nepilnamečiams vaikams A. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir A. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatytą globą bei jų turto administravimą;

1.3. nustatyti nepilnamečių vaikų A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – pareiškėja L. U.;

1.4. panaikinti iš pareiškėjos L. U. nepilnamečiams vaikams A. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir A. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą;

1.5. Paskirti pareiškėją nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise;

1.6. Priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas iš suinteresuotų asmenų (globėjų, procesiniame dokumente nurodytų atsakovais).

2. Pareiškėja L. U. nurodė, kad turi 5 vaikus: vienas sūnus – pilnametis; kitas nepilnametis sūnus gyvena užsienyje su tėvu; dvi dukros, dėl kurių vyksta bylos nagrinėjimas, ir dar viena dukra, šiuo metu gyvenanti su ja. Dukra A, buvo paimta vos tik gimusi ir 2015 m. buvo grąžinta, augino ją apie 4 metus iki 2019 m. lapkričio mėn. Dukrą A, augino nuo gimimo apie 9 mėnesius. Abi mergaitės buvo paimtos iš šeimos 2019 m. lapkričio mėn.

3. Jai motinos valdžia dukrų (A, ir A,) atžvilgiu apribota Šiaulių apylinkės teismo 2020-08-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5756-1051/2020, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022-02-23 nutartimi. Vaikams 2020-09-08 nutartimi buvo nustatyta nuolatinė globa, jų globėjais paskirti L. K. ir D. K..

Žemesnės instancijos teismas

4. Šiaulių apygardos teismo 2023-10-11 nutartimi (26 p.) civilinėje byloje Nr. e2A-384-883/2023 konstatuota, kad pareiškėja nuo 2022-07-04 atvejo vadybos posėdžio iš esmės pakeitė savo požiūrį į teikiamas socialines paslaugas, pradėjo noriai bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, priimti teikiamą pagalbą; pagalbos plane siūlytos priemonės yra įgyvendintos ir buvo veiksmingos; atsakingai rūpinasi su ja kartu gyvenančia mažamete dukra A.; pareiškėjos ir vaikų emocinis ryšys yra sustiprėjęs; pareiškėja yra motyvuota susigrąžinti vaikus į šeimą ir stengiasi vykdyti visus nustatytus įpareigojimus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliantė (t. y. pareiškėja šioje byloje) nėra pateikusi savarankiško reikalavimo dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, todėl priimti kitokį sprendimą, nei tęsti laikiną motinos valdžios apribojimą, nėra teisinio pagrindo.

5. Dėl to pareiškėja teikia šį pareiškimą, prašydama panaikinti jai nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą jos dukrų atžvilgiu. Pareiškėjos pastangos susigrąžinti vaikus yra realios, gerai apgalvotos, nuoseklios, kryptingos ir jau ilgai trunkančios. 2023-02-07 pagalbos plane nurodyta, kad pareiškėja įgyvendino visas pagalbos šeimai plane nurodytas priemones. Pareiškėja turi tvirtą norą ir valią ateityje auginti, rūpintis ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja pati augina nepilnametę dukrą A. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Motinos valdžios apribojimas pažeidžia visų ieškovės nepilnamečių vaikų interesą į šeimos sujungimą, į seserų tarpusavio ryšius. Pareiškėja padarė reikiamas išvadas, pakeitė savo elgesį, gali ir nori pati auginti ir auklėti savo vaikus, todėl yra pagrindas panaikinti jai nustatytus motinos valdžios apribojimus.

6. Taip pat nurodė, kad dirba pavienius darbus – teikia valymo paslaugas, turi nuolatinių klientų. 2024 m. užsakymų neturėjo ir pajamų iš šios veiklos negavo. Jos pajamas sudaro apie 600 Eur per mėnesį – vaiko priežiūros išmoka apie 400 Eur ir vaiko pinigai. Prie A. išlaikymo prisideda tėvas ir močiutė. A. poreikiams išleidžia apie 300 Eur. A. ir A. išlaikymo neteikia, nes turi ribotas galimybes ir įsipareigojimų: perka sau brangius vaistus dėl odos problemų, kainuoja būsto išlaikymas, turi dėti visas pastangas aprūpinti A., kad jos nepaimtų iš šeimos. Grąžinus mergaites papildomai gautų už jas išmokas kaip daugiavaikė šeima. Paskolų neturi. Apie 4 100 Eur skolos už komunalinius patarnavimus sumokėjimas yra atidėtas iki 2025 m. Yra teista 4 kartus. Nukentėjusiajam 1 600 Eur žalos nėra atlyginusi.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo L. K. nurodė, kad mergaites globoja beveik 4 metus. Gyvena puikiai, vaikai jų šeimoje yra laimingi. Pradžia buvo sunki, ypač su A., nes globa jų šeimoje mergaitei buvo šešta ar septinta. Ji iš mamos patyrė labai didelį skausmą, buvo mamos sumušta. Sumušimą prisimena ir šiandien. Yra likusi baimė, jausmai dviprasmiški. Pirmuosius dvejus metus sunkiai sekėsi su mokslais. Nepasitikėjo suaugusiaisiais. Reikėjo sunkiai dirbti, lankėsi pas psichologą. Pastaruosius dvejus metus sekasi neblogai, susitvarkė mokslai, priprato prie šeimos. Ją vadina mama arba L., kaip jai patogiau. A. nuo pat pradžių juos vadina mama ir tėčiu. Su pareiškėja bendravo iki konflikto dėl nepavykusio svečiavimosi. Iš pradžių pasiūlė pareiškėjai leisti mergaitėms pasisvečiuoti 3 dienas. Pareiškėja norėjo vaikus pasiimti visoms šventėms nuo 2023-12-22. 2023-12-22 A. mokykloje buvo karnavalas, be to, ji nesutiko svečiuotis 10 dienų, nes bijojo. Tarėsi su vaiko teisių apsaugos specialistais. Manė, kad 10 dienų yra per ilgas terminas. Todėl pareiškėjai pasiūlė laiką nuo 2023-12-27 iki 2023-12-30. Pareiškėjos nebetenkino terminas nuo 2023-12-27. Tai buvo paskutinis kartas, kai tiesiogiai bendravo su pareiškėja. Po to ji panaikino pareiškėjai galimybę susisiekti su ja per socialinius tinklus. Jie ir vaikai pavargo nuo teisminių procesų. Vaikai nori likti jų šeimoje. Siūlė pareiškėjai finansinę pagalbą. Mergaičių išlaikymui balandžio mėnesį, po maždaug 2 metų pertraukos, buvo pravesta po 15 Eur iš darbovietės. Išlaikymo įsiskolinimas siekia apie 10 tūkst. Eur. Mergaitėms nedraudžia ir jos gali bendrauti su mama per socialinius tinklus, tačiau to nepageidauja. Mama niekada neprašė leisti jai bendrauti su dukromis per socialinius tinklus. Jie skatina mergaites bendrauti su mama, nenuteikinėja jų prieš mamą. A. neveda į ugdymo įstaigą, nes tai nėra privaloma. Dirba iš namų ir turi galimybę vaiką ugdyti pati. A. pradės lankyti ugdymo įstaigą nuo 2024-09-01.

8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2024-04-11 pateiktoje išvadoje nurodė, kad nėra pagrindų panaikinti motinos valdžios apribojimą vaikų atžvilgiu. Nėra atkurtas / sustiprintas emocinis ryšys su vaikais. Paskutinis vaikų ir mamos susitikimas įvyko tik 2023-11-15. Nuo paskutinio teismo sprendimo, kuriuo buvo pratęstas motinos valdžios apribojimas, t. y. nuo 2023-03-29 iki šiol, iš viso yra įvykę tik 3 vaikų ir mamos susitikimai. Vaikų motina tik vienintelį kartą ėmėsi iniciatyvos dėl vaikų svečiavimosi galimybės, kuris taip ir neįvyko, nes pareiškėja L. U. nusprendė, kad 10 dienų vaikų svečiavimuisi yra per mažai. A. savo mama laiko globėją, (pareiškėjos) L. nežino. A. norėtų grįžti pas mamą, tikisi, kad mama yra pasikeitusi. Tokia nuomonė vaikui yra susiformavusi iš retų susitikimų. Tačiau, kai vaiko nuomonė buvo išklausyta sprendžiant klausimą dėl svečiavimosi, A. buvo nurodžiusi, kad važiuoti pas mamą į namus visai nenori, nes bijo, kad jos vėl nemuštų. L. U. išlaikymo vaikams praktiškai neteikia, paskutinis pervedimas buvo 2022-10-15 po 20 Eur abiem mergaitėm iš jos sūnaus A. U.. Nėra objektyvių duomenų, kad vaikų ir mamos emocinis ryšys yra stiprus, kad pareiškėja L. U. yra įvykdžiusi visas sąlygas ir įgijusi pakankamai įgūdžių, kad jai būtų grąžinti vaikai ir panaikintas laikinas motinos valdžios apribojimas. Šiuo metu nėra pagrindo spręsti, kad nepilnamečių A. U. ir A. V. grąžinimas mamai atitiktų vaikų interesus. Prioritetas yra vaikų emocinė būsena. Siekiant geriausių vaikų interesų, laikinai apribotą motinos valdžią tikslinga tęsti, bet nepanaikinti. Nepilnamečių vaikų interesus labiau atitinka šiuo metu susiklosčiusi ir saugi aplinka globėjų namuose. Nesant LR CK 3.181 str. 2 d. nustatytų visų motinos valdžios apribojimo panaikinimo sąlygų, šiuo metu motinos valdžios apribojimo ir globos panaikinimas prieštarautų vaikų interesams. Skyrius nesutinka, kad L. U. būtų panaikintas laikinas motinos valdžios apribojimas jos dukterų A. U. ir A. V. atžvilgiu ir kad vaikai būtų grąžinti mamai.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Plungės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškimą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos elgesys ir gyvenimo būdas po motinos valdžios apribojimo 2020-08-07 sprendimu yra pozityviai pasikeitęs. 2023-03-29 sprendimu konstatuota, kad pareiškėja nuo 2022-07-04, t. y. praėjus beveik 2 metams nuo valdžios apribojimo, pradėjo keisti savo elgesį. Iki šiol, t. y. beveik 2 metus, stebimi teigiami pokyčiai pareiškėjos asmeninio gyvenimo srityje. Pareiškėja dalyvavo 8 val. smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigė, dalyvavo pozityvios tėvystės užsiėmimuose. Būstas tvarkingas, gyvenamojoje vietoje charakterizuojama teigiamai (Šiaulių apygardos teismo nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės), pati augina mažametę 2022 m. gimusią dukrą, ėmėsi priemonių dėl skolų mokėjimo atidėjimo. 2023-08-17 išregistruota iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, atlikus bausmę. Duomenų apie naujas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus nėra. Yra įregistravusi individualią veiklą ir užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Pagalbos planuose nurodyta, pareiškėja įgyvendina pagalbos šeimai plane numatytas priemones. Kita vertus Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2023-04-09 rašte nurodyta, kad tai daro nuolat motyvuojama, ne visada įžvelgia socialinių paslaugų poreikį, ne visada noriai ir reguliariai jomis naudojasi, ne visada geranoriškai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Tačiau sprendžiant dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo aktualūs ne tik asmeninio gyvenimo pokyčiai, kurie be abejonės reikšmingi ir svarbūs, bet ir tėvystės turinį sudarančių pareigų vaikams vykdymas ir emocinis ryšys su vaikais.

11. Pareiškėjos kaltinimai globėjams dėl neįvykusio svečiavimosi nepagrįsti. Globėjas, kaip įstatyminis atstovas) turi įstatymo nustatytas pareigas ir atsakomybę (LR CK 3.271 str.), kurias turi įgyvendinti nuolat ir nepertraukiamai. Vaiko globėjas kasdien rūpinasi vaiko gerove, žino vaiko poreikius bei priima sprendimus, susijusius su vaiku. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad vaikų globėjai netinkamai vykdytų globėjų pareigas. Taip pat nėra duomenų, kad globėjų sprendimas neišleisti vaikų laikinai svečiuotis pas pareiškėją jos pageidaujamu laiku būtų priimtas neatsižvelgiant į vaikų interesus ar juos pažeidžiant. Priešingai, vaiko nuomonės išklausymo aktai patvirtina, kad vaikai per Šv. Kalėdas norėjo likti globėjų namuose. Be to, vyresnioji mergaitė A. nurodė, kad visai nenori vykti į pareiškėjos namus, nes bijo dėl anksčiau patirto smurto.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėja nuo 2023 m. lapkričio (beveik 6 mėn.) su dukromis nebendravo ir be jokių svarbių objektyvių priežasčių susitikimų neinicijavo, t. y. nevykdė 2020-08-07 ir 2023-03-29 sprendimuose nurodytų pareigų bei pagalbos planuose numatytų uždavinių - atkurti ir palaikyti emocinį ryšį su dukromis. Paskutinio tarp teismo posėdžių vykusio susitikimo metu mergaitės buvo nedrąsios, vyresnioji mergaitė apie pusę bendravimo laiko jautė įtampą. Globėjos ir vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės paaiškinimais bei globos koordinatorės parodymais, mergaitės nesijaučia saugiai, išgyvena nerimą ir patiria įtampą, nori likti su globėjais. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nėra atkurtas / sustiprintas vaikų emocinis ryšys su pareiškėja.

13. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja domėjosi dukrų sveikata sveikatos priežiūros įstaigoje. Pareiškėja 2024-02-19 el. laišku kreipėsi Kretingos socialinių paslaugų centro socialinę darbuotoją (globos koordinatorę) dėl informacijos suteikimo, kuriame domisi, kodėl A. nelanko ugdymo įstaigos; nurodo pastebėjusi, kad beveik 5 m. vaikas nekalba, neištaria raidžių, ir nerimauja, kad vaikui užsisklendus šias problemas bus sunkiau spręsti. Vienintelis bandymas (prieš inicijuojant bylą) pasidomėti dukros sveikata, ir dar kreipiantis ne į tą subjektą, kuris gali suteikti prašomą informaciją, nelaikytinas tinkamu ir pakankamu tėvystės turinį sudarančių pareigų vykdymu. Pareiškėjos nuogąstavimai, kad mažesniosios dukros A. kalbos raida neatitinka jos amžiaus (atsilieka) nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o tik subjektyviais pastebėjimais itin retų susitikimų 2023 m. metu. Atitinkamai jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti ir pareiškėjos kaltinimai globėjams dėl netinkamo vaiko ugdymo ir priežiūros.

14. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja domėjosi dukros A. ugdymu ir mokymusi švietimo įstaigoje. Pareiškėja paaiškino, kad vieną kartą 2024 m. vasario mėn. parašė paklausimą mokyklai, tačiau atsakymo negavo. Paklausimas į bylą nepateiktas. Net jei tai ir buvo, tai vienintelis bandymas (prieš inicijuojant bylą) pasidomėti kaip vaikui sekasi mokytis nelaikytinas tinkamu ir pakankamu tėvystės turinį sudarančių pareigų vykdymu.

15. Pareiškėja neteikia teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikams. Yra susidaręs didelis išlaikymo įsiskolinimas, dėl to priverstinio išlaikymo išieškojimo vykdymo procese areštuotas pareiškėjai priklausantis butas. Taip pat nėra duomenų apie smurtiniu nusikaltimu padarytos ir nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dukrai A. atlyginimą. Šios aplinkybės ir pareiškėjos paaiškinimai apie grąžinus vaikus planuojamus pragyvenimo šaltinius (daugiavaikėms šeimoms mokamas išmokas), leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad reikalavimas pareikštas labiau siekiant stabilizuoti pareiškėjos šeimos finansinę padėtį, nei prioritetiškai vadovaujantis vaikų interesais.

16. Pažymėtina, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. To, kad pareiškėjos asmeniniame gyvenime įvyko pozityvių pokyčių - galimai nutraukė blogus santykius, apsitvarkė buitį, sprendžia skolų už komunalinius mokesčius (bet ne vaikų išlaikymo įsiskolinimo) mokėjimo klausimus, pati augina mažiausią vaiką, planuoja darbinę veiklą, ryšiui su globojamomis dukromis atkurti ir palaikyti nepakanka. Tai pozityvūs, tačiau nepakankami pokyčiai, ir nesudaro pagrindo panaikinti taikytą motinos valdžios apribojimą. Svarbiausias dalykas – tai tinkamo ryšio su vaikais atkūrimas, siekis tapti mama vykdančia tėvų pareigas (rūpestis vaikų ugdymu ir sveikata, gebėjimas prižiūrėti vaikus, atpažinti jų poreikius ir lūkesčius, tinkamos psichosocialinės aplinkos sukūrimas, materialinis išlaikymas ir kt.). Iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį su vaikais pirmiausia tenka tėvui, motinai, šeimos ryšiai turi būti gyvi, nuolat puoselėjami ir palaikomi aktyviais tėvų, o ne valstybės institucijų veiksmais.

17. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad po 2023-03-29 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, kuriuo pratęstas laikinas motinos valdžios apribojimas, priėmimo jokių esminių teigiamų pokyčių jame nurodytose srityse neįvyko. Priešingai, bendravimo intensyvumas ženkliai sumažėjo. Nuo sprendimo priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo (per beveik metus) įvyko tik 3 susitikimai. Pareiškėja laikino motinos valdžios apribojimo laikotarpiu nedėjo pakankamai pastangų, kad suformuotų ir / ar atkurtų ryšį su vaikais. Pareiškėja nepakankamai puoselėjo emocinį ryšį su vaikais, nuosekliai ir reguliariai su vaikais nebendravo, nesirūpino ir nesidomėjo jais, neteikė jiems išlaikymo. Pareiškėjos elgesys šiose srityse yra tik epizodinis ir neteikiantis pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu ji gali tinkamai rūpintis vaikais ir užtikrinti jų teisių bei interesų apsaugą.

18. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė reikalavimo panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą pagrįstumo. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų fizinį ir psichinį saugumą, konstatuotina, kad vaikų grąžinimas pareiškėjai šiuo metu neatitiktų geriausių vaikų interesų ir negarantuotų vaikų gerovės. Nagrinėjamu atveju vaikų interesus labiau atitinka šiuo metu susiklosčiusi ir saugi aplinka globėjų namuose, nei grąžinimas į biologinę šeimą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškimą tenkinti ir: 1) panaikinti L. U. nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą jos dukterų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. U., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) panaikinti nepilnamečiams vaikams A. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. U., gim, (duomenys neskelbtini), nustatytą globą bei jų turto administravimą; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini); 4) panaikinti iš L. U. nepilnamečiams vaikams A. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. U., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą, 5) skirti L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams A. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. U., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. teismas neatsižvelgė, kad realizuoti teismo viziją dėl idealaus ryšio su vaikais atkūrimo yra sudėtinga arba neįmanoma, nes : 1) mergaitėms atsidūrus pas globėjus nuo pat pradžių prašė dažnesnių pasimatymų, tačiau globėjų buvo atsakyta, kad vaiko teisių specialistės nusprendė, kad pakanka vieno karto per mėnesį, kadangi A. neva tai sunkiai išgyvena pasimatymus, po jų būna nervinga ir nuliūdusi; 2) atstumas iki globėjų namų yra 200 km.; 3) jai buvo eliminuota galimybė bendrauti su dukromis telefonu ir kitais įrenginiais, nors prašė globos centro koordinatorės, kad su mergaitėmis leistų bendrauti telefonu, kad ir broliams būtų smagu palaikyti ryšį su sesėmis. Globos centro koordinatorė nurodė (kuri šiuo metu nebedirba), kad psichologai neva tai uždraudė A. naudoti įrenginius, kadangi supykusi ji juos mėto ir gali sudaužyti, man pasisiūlius tokiais atvejais nupirkti naują telefoną, leidimas bendrauti su dukromis telefonu nebuvo gautas. Vėliau, kalbant su globėja paaiškėjo, kad šios koordinatorės nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės; 4) prieš 2023 metų Kalėdas buvo inicijavusi prašymą dėl mergaičių svečiavimosi pas ją, globėjai sutiko, tačiau nesutarus dėl datų, šis pasisvečiavimas neįvyko; 5) nuolat girdi iš globėjų ir globos koordinatorės įvairias versijas apie tai, kad A. neva tai sunku, neva tai baisu susitikti su manimi, tačiau paklausus mergaitės per pasimatymus ar nori važiuoti susitikti, ar laukia jos, visada atsako, kad taip; 6) 2024 birželio 12 dieną vėl paprašė globėjos A. telefono numerio, ji atsisakė nurodyti numerį, teigdama, kad skambinčiau jos numeriu; 7) globos koordinatorės koordinavime trūksta bendradarbiavimo, kad būtų galima sustiprinti ryšį su mergaitėmis. Jai pasiteiraujant koordinatorės, kaip galėtų sustiprinti tą ryšį per tokį atstumą ir draudžiant su mergaitėmis bendrauti telefonu, ši vis pabrėždavo, kad globėjai turi visas teises į vaikus ir nuo manęs nepriklauso niekas, būtent globėjai sprendžia ir gali visiškai uždrausti bendrauti su mergaitėmis; 8) pasimatymai vyksta globos centre, anksčiau po 1 val. laiko dabar leidžia pabūti ir dvi su puse val., sunku ir suderinti pasimatymų laiką ir dienas kadangi reikia derinti su globėja ir koordinatore. Pasimatymai vyksta salėje, stebint koordinatorei ir pastoviai vaikštant pašaliniams asmenims, darbuotojoms, kurios kalbina, pasimatymų metu nėra užtikrinamas bendravimo su dukromis privatumas, sudėtinga stiprinti ryšius su dukromis tokioje aplinkoje; 9) pati ji nevairuoja, atvykimas viešuoju transportu su mažu vaiku gana sudėtingas; 10) mano, kad realus ryšio su dukromis atkūrimas ir sustiprinimas yra galimas, tačiau ne per oficialius pasimatymus, o panaikinant laikiną motinos valdžios apribojimą;

1.2. sprendimo 55 punkte, kaip vieną iš argumentų, dėl kurių yra atmetamas pareiškimas, teismas nurodė aplinkybę, kad pareiškėja neteikia teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikams. Mano, kad tokiu formaliu, niekaip su motinystės valdžia nesusijusiu pagrindu, pareiškimo netenkinimas negali būti grindžiamas. Teismas pažeidė materialinės teisės normos (CK 3.180 straipsnio 1 dalies) nuostatas, kuriose numatytos sąlygos tėvų valdžios ribojimui, į kurias materialinis vaikų neišlaikymas, jos nuomone, neįeina. Kita vertus, pati įstatymo nuostata yra pakankamai formali, nes globėjams valstybės mokamų išmokų pakanka ne tik vaikų poreikiams patenkinti, bet ir globėjų teikiamų paslaugų atlyginimui;

1.3. teismo teiginys, kad ji turiu vaikus auginti, tenkindama jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius yra neįmanomas, vaikams augant globėjų šeimoje, nes būtent globėjai rūpinasi tais dalykais. Teismas šiais sprendimo teiginiais pažeidė materialinę teisės normą - CK 3.165 straipsnio 1 dalies bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų 31 straipsnio nuostatas;

1.4. Teismas nepagrįstai paskutinę žinomą vaiko (A.) 2024-04-04 akte užfiksuotą nuomonę, kad nori augti pas mamą, laikė labiau formalia, neatspindinčia tikrojo apsisprendimo ir noro;

1.5. teismas nekreipė tinkamo dėmesio į sprendimo 34 punkte fiksuotus duomenis: “(...) Kretingos socialinių paslaugų centro 2023-04-03 rašte Nr. 5GD-5801 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020-09-18 įvyko 19 pareiškėjos susitikimų su vaikais A. ir A. (neįskaičiuoti 2022-06-12 susitikimas globėjų namuose ir vėliau nei parengtas raštas vykęs 2024-05-02 susitikimas). Susitikimų metu pareiškėja L. U. su vaikais bendravo tinkamai stebėjo jų elgesį, atliepė poreikius, skyrė dėmesį jų fiziniam ir emociniam saugumui, noriai užsiėmė su mergaitėmis bendra veikla, domėjosi jų gyvenimu, šiltai bendravo. Mergaitės laukia susitikimų ir liūdi, kai ateina laikas išsiskirti. (...) Globėjams buvo rekomenduota nutraukti tiesioginį bendravimą su biologine vaikų mama, kad būtų išvengta konfliktų, kurie galėtų pakenkti vaikų ir mamos bendravimui“. Iš šių duomenų darytinos dvi išvados: yra pagrindas panaikinti motinos valdžios ribojimą; globėjų elgesys nėra tinkamas;

1.6. teismas visiškai nepaisė jam privalomos, turinčios įstatymo galią, Šiaulių apygardos teismo 2023-10-11 nutarties (26 p.) civilinėje byloje Nr. e2A-384-883/2023, kuria buvo konstatuota, kad pareiškėja nuo 2022-07-04 atvejo vadybos posėdžio iš esmės pakeitė savo požiūrį į teikiamas socialines paslaugas, pradėjo noriai bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, priimti teikiamą pagalbą; pagalbos plane siūlytos priemonės yra įgyvendintos ir buvo veiksmingos; atsakingai rūpinasi su ja kartu gyvenančia mažamete dukra A.; pareiškėjos ir vaikų emocinis ryšys yra sustiprėjęs; pareiškėja yra motyvuota susigrąžinti vaikus į šeimą ir stengiasi vykdyti visus nustatytus įpareigojimus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliantė (t. y. pareiškėja šioje byloje) nėra pateikusi savarankiško reikalavimo dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, todėl priimti kitokį sprendimą, nei tęsti laikiną motinos valdžios apribojimą, nėra teisinio pagrindo;

1.7. teismas netinkamai vertino įrodymus esančius byloje, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatas, pagal kurias Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Atsiliepimas

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo pareiškėjos apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

2.1. teismas priimdamas ginčijamą sprendimą priėmė visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus bylą ir vadovaujantis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Pažymėtina, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Teismas sprendime teisingai pasisakė, kad sprendžiant dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo aktualūs ne tik asmeninio gyvenimo pokyčiai, bet ir tėvystės turinį sudarančių pareigų vaikams vykdymas ir emocinis ryšys su vaikais. Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu padarė teisingas išvadas, kad nėra atkurtas/sustiprintas vaikų emocinis ryšys su pareiškėja (apeliante), kad nėra duomenų, kad ji domėjosi dukrų sveikata sveikatos priežiūros įstaigoje, ugdymu ir mokymusi švietimo įstaigoje. Mama neteikia teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikams, yra susidaręs didelis išlaikymas. Taip pat nėra duomenų apie smurtiniu nusikaltimu padarytos ir nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dukrai A. atlyginimą. Teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad po 2023-03-29 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, kuriuo pratęstas laikinas moktinos valdžios apribojimas, priėmimo, jokių esminių teigiamų pokyčių jame nurodytose srityse neįvyko. Priešingai, bendravimo intensyvumas ženkliai sumažėjo. Nuo sprendimo priėmimo iki kreipimosi į teismo dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo (per beveik metus) įvyko tik 3 susitikimai;

2.2. 2023-04-03 Kretingos Socialinių paslaugų centro raštas patvirtina, kad globėjai buvo linkę bendradarbiauti su apeliante, rašte nurodyta, kad „vienas susitikimas 2022-06-12 buvo suorganizuotas L. ir D. K. namuose, į kurį L. U. atvykti pakvietė patys globėjai, nes moteris turėjo dviejų mėnesių kūdikį ir jai buvo sudėtinga suderinti kelionę viešuoju transportu. Šis susitikimas truko net 5 valandas. Nuo 2022 m. birželio mėnesio L. U. palaikė tiesioginį ryšį su dukrų globėjais L. ir D. K., kurie jai sudarė sąlygas kartą į savaitę su mergaitėmis bendrauti internetu. Norėdama susitikti su dukromis, L. U. pirmiausia atsiklausdavo globėjų, o tada su globos koordinatore derino datą ir laiką. Keletą kartų L. K. veždama mergaites į susitikimą su mama, iš stoties paėmė ir L. U., o po susitikimų nuveždavo ją atgal“. Taip pat apeliantės poziciją paneigia pačios teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai. Apeliantė teismo posėdžio metu pati nurodė, kad jai buvo sudarytas bendravimo grafikas 1 kartą per mėnesį, ir jos pačios teigimu pakankamai tų lankymų. Iniciavo tik vieną vaikų svečiavimąsi, kuris neįvyko (apeliantė nesutiko trumpesniam laikui pasiimti vaikų), daugiau nesikreipė dėl vaikų svečiavimosi, nes anot apeliantės ji nežino kaip elgtis, kad nepadaryti blogiau, nusprendė nebelįsti. Nuo paskutinio susitikimo su vaikais pagalbos dėl susitikimų neprašė;

2.3. teismas teisingai nurodė, kad dukra A. ((duomenys neskelbtini) m.) iš esmės nuo gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. rugsėjo mėn. (beveik (duomenys neskelbtini) m.) buvo paimta iš motinos ir globojama. 2019 m. lapkričio mėn. (po 2 m. 2 mėn.) vėl paimta ir iki šiol globojama. Su biologine mama augo tik 2 m. ir 2 mėn. nuo 4 iki 6 metų. Tuo laikotarpiu biologinė mama prieš ją smurtavo. Dukra A. ((duomenys neskelbtini) m.) 2019 m. lapkričio mėnesį buvo paimta iš motinos ir globojama. Su biologine motina augo iki 8,5 mėnesio. Atsižvelgiant į vaikų amžių (atitinkamai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) metai), 3 m. ir 8 mėn. yra pakankamai ilgas laikotarpis. Per šį laikotarpį įvyko 21 pareiškėjos (apeliantės) susitikimas su vaikais. Pareiškėja dėjo pastangas atkurti / sustiprinti emocinį ryšį (ypač 2021 m. kai susitikimai vykdavo beveik kas mėnesį), ir byloje nustatytomis aplinkybėmis per reguliarius susitikimus jai tai sekėsi. Tačiau 2022 m. ir 2023 m. susitikimai ženkliai suretėjo (susitikimų skaičius sumažėjo dvigubai lyginant su 2021 m.). Paskutinis pareiškėjos ir vaikų susitikimas pareiškimo teismui pateikimo metu buvo įvykęs 2023-11-15. 2023 m. gruodžio mėn. planuotas vaikų svečiavimasis pas pareiškėją neįvyko, nepavykus susitarti su globėjais dėl svečiavimosi laiko. Nepavykus suorganizuoti svečiavimosi, pareiškėja daugiau susitikimų su vaikais neinicijavo. Dar vienas susitikimas įvyko po 6 mėn. pertraukos nagrinėjant bylą teisme – tarp teismo posėdžių 2024-05-02;

2.4. paminėtina, kad teismo posėdžio metu apeliantė buvo nurodžiusi, kad „šiai dienai ryšys su vaikais yra, nemano, kad per 3-4 mėn. ryšys gali nutrūkti. Tas ryšys stebuklingai nenutrūksta. Jį galima atkurti greitai bendraujant telefonu, bet telefonu nebendravo nes nežino kaip elgtis“. Taip pat apeliantė teismo posėdžio metu buvo nurodžiusi, kad „ji nežino kokie yra vaikų poreikiai, nežino ką vaikai mėgsta, ką valgo“. Tai, kad A. globėją laiko mama, apeliantė teismo posėdžio metu išsakė, kad „tai priklauso nuo globėjos, tai yra globėjos indelis, ne nuo jos priklauso“. Tokia apeliantės pozicija suponuoja išvadai, kad apeliantė iki šiol galimai nesupranta geriausių vaikų interesų ir kyla abejonių ar ji geba atliepti vaikų poreikius;

2.5. apeliantė neginčija nustatytos aplinkybės dėl išlaikymo neteikimo, netgi savo išlaikymo neteikimą pateisina, tuo, kad valstybė moka išmokas globėjams. Tokia apeliantė pozicija suponuoja, kad ji iki šiol kritiškai nevertina savo elgesio ir nėra linkusi vykdyti savo pareigų;

2.6. nesutiktina su apeliantės pozicija, kuri grindžiama pavienių įrodymų subjektyvių vertinimu. Kaip matyti apeliantė vertina dukros A. nuomonę, dėl noro gyventi su mama, tačiau absoliučiai nevertina aplinkybės, kad vaikas pas mamą yra buvusi namuose tik tada kai dar gyveno su mama. Apeliantė taip pat visiškai ignoruoja dukros A. nuomonę, kad „jos mamytė yra L.. Kas yra L., atsakė nežinau“. Kretingos socialinių paslaugų centro raštas patvirtina itin suretėjusius mamos ir vaikų susitikimus. 2023-10-11 Šiaulių apygardos teismo nutartimi paliktas galioti 2023-03-29 Šiaulių apylinkės teismas sprendimas, kuriuo nuspręsta tęsti laikiną motinos valdžios ribojimą. Minėtame sprendime aiškiai pasisakyta, kad „galimybės įvertinti atsakovės pasirengimą savarankiškai auginti ir rūpintis trimis skirtingo amžiaus nepilnamečiais vaikais yra ribotos. Siekiant įsitikinti atsakovės elgesio, buities, gyvenimo būdo pokyčių stabilumu, tikslinga tęsti socialinių paslaugų teikimą atsakovei, bei galimai yra poreikis keisti pagalbos šeimai planą, sudarant atsakovei galimybes pasiimti vaikus į šeimos namus pasisvečiuoti vaikų atostogų metu ar kitu metu, svečiavimosi metu įvertinti faktinius atsakovės veiksmus sudarant vaikams saugias ir tinkamas sąlygas augti šeimoje, rūpintis kasdienių vaikų poreikių patenkinimu, aktyviai įsitraukti į vaikų ugdymo procesą bei sveikatos priežiūrą . <...> o išnykus pagrindui riboti motinos valdžią ir grąžinus vaikus į šeimą, vaikai nepatirtų neigiamų išgyvenimų dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos, nes atsakovės gyvenamoji vieta jiems būtų žinoma“;

2.7. iš aplinkybių visumos, akivaizdu, kad nėra atkurtas/sustiprintas apeliantės emocinis ryšys su vaikais. Apeliantė savo pareigas dukroms vykdė netinkamai, t. y. nebendravo su dukromis tiek, kiek esamomis aplinkybėmis objektyviai buvo galima ir būtina. Bendravimas su vaikais buvo nenuoseklus, epizodinis ir retėjantis. Galimai apeliantė nesuprato ar nenorėjo suprasti kaip svarbu šiuo atveju palaikyti ryšį su vaikais, jį puoselėti. Apeliantė taip pat neįgyvendino teismo rekomendacijų dėl svečiavimosi, taip pat nevykdė pareigos išlaikyti savo vaikus. Ir šios aplinkybės turėjo įtakos tiek apeliantės gebėjimui tinkamai suprasti ir atliepti vaikų poreikius, tiek apeliantės ryšiui su vaikais išlaikyti ir stiprinti. Esant tokioms aplinkybėms, vien apeliantės noras susigrąžinti vaikus ir juos auginti nesudaro pagrindo spręsti, jog ji galės tinkamai rūpintis savo vaikais, vykdyti savo, kaip motinos pareigas, stengtis patenkinti vaikų nuolatinius kasdienius poreikius, sudaryti saugią ir pakankamą aplinką jiems augti. Akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms dabartinės vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas ir vaikų grąžinimas apeliantei reikštų tai, kad vaikai (ypatingai A.) atsidurtų šiuo metu jiems svetimoje aplinkoje, kurioje vaikai nesijaustų saugūs ir neabejotinai patirtų neigiamus emocinius išgyvenimus, dėl tokios traumuojančios patirties galinčius lemti ilgalaikes neigiamas pasekmes vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacinis skundas atmetamas.

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

24. Pareiškėja L. U. turi 5 vaikus: 1) A. U., gimusį (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) m., pilnametis); 2) A. U., gimusį (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) m., gyvena su tėvu N. U., 2021-03-15 sprendimu panaikinus 2015-02-23 sprendimu taikytą neterminuotą tėvo valdžios apribojimą); 3) A. V., gimusią (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) m., globojama nuo 2019-11-27, tėvas R. V. mirė (duomenys neskelbtini)); 4) A. U., gimusią (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) m., globojama nuo 2019-11-27, tėvas neįteisintas); 5) A. P., gimusią (duomenys neskelbtini), (gyvena su pareiškėja).

25. Pareiškėjos L. U. šeima nuo 2013-03-25 iki 2018-06-30 buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl psichologinės prievartos, fizinės ar seksualinės prievartos prieš vaikus; išbraukta įsakymui dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą netekus galios nuo 2018-07-01. Nuo 2018-07-02 šeimai yra inicijuotas atvejo vadybos procesas Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centre, teikiamos socialinės paslaugos. Šeimai 2019 m., 2020 m., 2021 m., 2022 m., 2023 m. nustatytas socialinės pagalbos poreikis; nuo 2023-11-29 nustatytas kompleksinės pagalbos poreikis.

26. 2015 m. vasario 23 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-211-641/2015 L. U. buvo laikinai apribota motinos valdžia vaikų A. V., A. U., A. U. atžvilgiu. 2017-09-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7465-1028/2017 laikinas motinos valdžios ribojimas panaikintas. A. V. buvo globojama nuo 2013-11-13 iki 2017-09-20, t. y. 3 m. 10 m. 7 d., iš esmės nuo gimimo - 7 dienų amžiaus (jos vyresni broliai buvo globojami nuo 2013-03-25 iki 2017-09-20).

27. 2019 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-14982-766/2019 leista paimti nepilnamečius vaikus A. U., A. U., A. V. ir A. U. iš jų motinos pareiškėjos L. U.. Šiaulių mieto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-11-29 įsakymais Nr. A-1714 ir Nr. A-1715 A. V. ir A. U. nuo 2019-11-27 nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budintį globotoją, globėju paskirtas Globos centras.

28. 2020 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5753-1051/2020, įsiteisėjusiu 2020 m. rugsėjo 7 d., pareiškėjai L. U. laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų A. U., A. U., A. V. ir A. U. atžvilgiu; kiekvienam vaikui priteistas išlaikymas po 75 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimu konstatuota, kad emociniai ryšiai tarp vaikų ir jų motinos nėra nutrūkę, ji turi gebėjimų rūpintis vaikais, domėjosi vaikų gyvenimu, siekė bendrauti, nors ir nenuosekliai bendravo ir su socialiniais darbuotojais. Sprendime nurodyta atsakovei keisti savo gyvenimo būdą, glaudžiai bendradarbiauti su šeimai paskirtais specialistais, lankyti psichologo konsultacijas, spręsti emocijų valdymo problemas, nenutraukti ryšių su vaikais, rūpintis jais, dirbti, teikti išlaikymą, rūpintis vaikų mokslu, pagal galimybes ir poreikį bendrauti ir bendradarbiauti su vaikų ugdymo įstaigomis.

29. Pareiškėja L. U. 2021 m. - 2022 m. teikė išlaikymą vaikams po 20 Eur kas mėnesį, nuo 2022 m. spalio 15 d. išlaikymo vaikams visiškai neteikia. Pagal 2024 m. balandžio 18 d. turto arešto aktą priverstinai išieškomas išlaikymo įsiskolinimas (visiems 4 vaikams) sudaro 13 947,43 Eur.

30. 2020 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9467-1051/2020 nepilnamečiams vaikams A. U., A. U., A. V. ir A. U. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). A. U. ir A. U. nuolatiniais globėjais paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai, gyvenamosios vietos nustatytos globos namuose. A. V. ir A. U. nuolatiniais globėjais paskirti L. K. ir D. K. (šioje byloje suinteresuoti asmenys), gyvenamosios vietos nustatytos globėjų gyvenamojoje vietoje.

31. 2021 m. sausio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-953/2021, pakeistu Šiaulių apygardos 2021-05-20 nuosprendžiu, L. U. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 140 str. 3 d. už tai, kad 2019-11-07/11 smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus savo mažametei dukrai A. V., nukentėjusiajai priteistas 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Duomenų apie žalos atlyginimą nukentėjusiajai - mažametei dukrai A. V. nėra. Prieš tai L. U. teista ne mažiau kaip 6 kartus, iš jų 4 kartus už plėšimus pagal LR BK 180 str., 1 kartą už smurtą artimoje aplinkoje pagal LR BK 140 str. 2 d. už sūnų A. U. ir A. U. sumušimą, 1 kartą viešos tvarkos pažeidimą pagal LR BK 284 str. 2 d. 2023 m. rugpjūčio 17 d. išregistruota iš probuojamųjų asmenų duomenų registro.

32. 2022 m. vasario 23 d. Šaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-104-357/2022 pakeistas 2021 m. lapkričio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, atmestas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo L. U. jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu, taip pat atmestas pareiškėjos L. U. prašymas panaikinti 2020 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Nutartyje nurodyta, kad nustačius minimalius motinos pozityvius pokyčius ir norą susigrąžinti vaikus, nebuvo pagrindo neterminuotai apriboti motinos valdžią. Taip pat nurodyta, kad atsakovės (šioje byloje pareiškėjos) pastangos turi būti maksimalios ir užtikrinti tinkamą savo pareigų vaikams įgyvendinimą, priešingu atveju vėl būtų pagrindas spręsti dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

33. 2023 m. kovo 29 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-307-1119/2023, įsiteisėjusiu 2023 m. spalio 11 d. (atmetus apeliacinį skundą), pratęstas laikinas motinos valdžios apribojimas pareiškėjai L. U. nepilnamečių vaikų A. V. ir A. U. atžvilgiu. Sprendime nurodyta, kad pareiškėja pradėjo keisti savo elgesį tik nuo 2022-07-04, konstatuoti ir įvertinti visi teigiami pokyčiai ir jos elgesys, padaryta išvada, kad ji yra motyvuota susigrąžinti vaikus į šeimą, stengiasi vykdyti visus nustatytus įpareigojimus. Nuspręsta, kad siekiant įsitikinti pareiškėjos elgesio, buities, gyvenimo būdo pokyčių stabilumu, tikslinga tęsti socialinių paslaugų teikimą pareiškėjai. Taip pat nurodyta, kad galimai yra poreikis keisti pagalbos šeimai planą, sudarant pareiškėjai galimybes pasiimti vaikus į šeimos namus pasisvečiuoti vaikų atostogų ar kitu metu. Svečiavimosi metu įvertinti faktinius pareiškėjos veiksmus, sudarant vaikams saugias ir tinkamas sąlygas augti šeimoje, rūpintis kasdienių vaikų poreikių patenkinimu, aktyviai įsitraukti į vaikų ugdymo procesą bei sveikatos priežiūrą.

34. 2023 m. gegužės 9 d. pagalbos plane nurodyta, kad fiksuoti reikšmingi teigiami pokyčiai – L. U. pakeitė savo elgesį, bendradarbiauja su specialistais, vykdo pagalbos šeimai plane numatytus įsipareigojimus, tinkamai rūpinasi šeimoje augančios dukros A. fizine ir emocine sveikata, palaiko artimą ryšį su globojamomis dukromis, nutarta tęsti atvejo vadybos procesą ir socialinių paslaugų teikimą.

35. 2023 m. lapkričio 30 d. pagalbos plane nurodyta, kad L. U. palaiko nuolatinį ryšį su globojamomis dukromis, siekia jas susigrąžinti į šeimą; vykdo pagalbos šeimai plane numatytus įsipareigojimus; tinkamai rūpinasi šeimoje augančia dukra A., nutarta tęsti atvejo vadybos procesą ir socialinių paslaugų teikimą.

36. Nuo 2023 m. spalio 11 d., kai įsiteisėjo teismo sprendimas pratęsti laikiną motinos valdžios apribojimą pareiškėjai L. U. nepilnamečių vaikų A. V. ir A. U. atžvilgiu, įvyko 3 pareiškėjos L. U. susitikimai su vaikais A. ir A.: 2023-10-26 (kartu su dėde G. V.), 2023-11-15 (kartu su dukra A.); 2024-05-02. Iš susitikimo su globojamu (rūpinamu) vaiku protokolo bei globos koordinatorės parodymų matyti, kad paskutinio susitikimo metu (po 6 mėn. pertraukos) mergaitės jautėsi nedrąsiai, dukra A. apie pusę susitikimo laiko jautė įtampą.

37. 2023 m. gruodžio mėnesį buvo planuojamas vaikų svečiavimasis pas pareiškėją, tačiau neįvyko nepavykus suderinti svečiavimosi laiko ir trukmės (pareiškėjai pageidavus ilgesnio nei 10 dienų svečiavimosi termino nuo 2023-12-22 iki 2024-01-05, o globėjams sutikus tik nuo 2023-12-27). 2023 m. gruodžio 21 d. vaiko nuomonės išklausymo aktuose, sudarytuose sprendžiant klausimą dėl svečiavimosi pas biologinę motiną, užfiksuotos vaikų nuomonės. A. ir A. nurodė, kad per Kalėdų šventes nori būti pas mamą L., o pas mamą L. važiuoti nenori. A. papildomai nurodė, kad važiuoti pas mamą L. bijo, kad jos vėl nemuštų; susitikimų metu jaučiasi gerai, nes yra dar kitų žmonių.

38. Pareiškėja L. U. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame 18,07 kv. m. ploto vieno kambario bute (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Butas nuo 2010 m. yra areštuotas ne mažiau kaip 9 kartus, paskutinis areštas galioja nuo 2024-04-18 dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams pagal 2020-08-07 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą. Nuo 2022-04-27 augina vaiką iki trejų metų (VSDĮ 6 str. 2 d.), nuo 2022-08-02 yra įregistravusi individualią veiklą, nuo 2024-04-25 registruojasi Užimtumo tarnyboje. Turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas: AB „Šiaulių vandenys“ – 2023-01-25 sudaryta skolos mokėjimo sutartis, kurios pareiškėja laikosi; AB „Šiaulių energija“ – įsiskolinimas 4 315,42 Eur, sudaryta įsiskolinimo mokėjimo sutartis, pagal kurią pareiškėja skolą pradės dengti nuo 2025-01-01, einamieji mokėjimai už 2023-01-01 – 2023-12-31 laikotarpį patiektas prekes ir paslaugas yra įvykdyti iki 2024-01-31.

39. 2024 m. balandžio 4 d. vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad A. U. ((duomenys neskelbtini) m.) nurodė, jog gyvena gerai; jos mamytė yra L.; nežino, kas yra L.; jos mamytė yra gera.

40. 2024 m. balandžio 4 d. vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad A. V. ((duomenys neskelbtini) 1 m.) nurodė, jog nori grįžti pas mamą L., nes ji yra jos mama; mamos namuose nėra buvusi nuo tada, kai buvo paimta; su mama nebegyveno, nes mama ją mušė; jai atrodo, kad mama pasikeitė, nes per susitikimus būna gera.

41. 2024 m. rugpjūčio 19 d. atvejo vadybos posėdžio metu (3 t., b. l. 113-124) pareiškėja nurodė, kad VTAS kreiptųsi į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios jai ribojimo jos dukrų A. ir A. atžvilgiu, nes ji nebesikreips į teismus, nesieks mergaičių susigrąžinti į šeimą. Minėto atvejo vadybos posėdžio metu taip pat užfiksuota Kretingos socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos (globos koordinatorės) B. D. informacija ir nuomonė, kuri buvo pateikta 2024-08-09 raštu. Nurodoma, kad „<...> 2024-06-12 įvykusio paskutinio motinos ir dukrų susitikimu metu L. U. buvo suirzusi: mergaitėms įėjus į susitikimų patalpą ji nesistengė užmegzti kontakto, dukroms girdint reiškė pretenzijas globėjams. Globos koordinatorei teko paraginti moterį numatytą susitikimo laiką skirti bendravimui su A. ir A.. Kiek nurimusi, motina pradėjo bendrauti su mergaitėmis, kartu dėliojo dėlionę. Vėliau, A. pasiūlius, visa šeima išėjo į lauko žaidimų aikštelę. Stebint šeimos narių bendravimo lauke atkreiptinas dėmesys, kad su A. ir A. labiau bendravo jų brolis A. U., o L. U. nemažą laiko dalį praleido nuošaliau nuo vaikų. Praėjus valandai ir 30 minučių nuo susitikimo pradžios, L. U. paprašė baigti jų susitikimą, nors jos pačios prašymu susitikimą buvo numatyta tęsti 2 val. 30 min. Globos koordinatorei L. U. paaiškino, kad ji nemato prasmės tęsti šio susitikimo, o A. liepė apsispręsti ko ji nori, nes motina „neketina švaistyti nei pinigų, nei savo brangaus laiko ir čia be reikalo važinėtis“. Šie motinos žodžiai labai sutrikdė A.. Atvykus globėjai pasiimti mergaičių, L. U. pakeltu tonu pradėjo jai reikšti pretenzijas bei priekaištus. Kadangi motinos nuraminti nepavyko, globos koordinatorė paprašė A. U. seseris išsivesti į lauką. L. U. reikalavimu sutarta sekanti jos ir dukrų susitikimą organizuoti 2024-06-19. Po susitikimo praėjus keletui valandų, L. U. nurimus, ji pati globėjos paprašė paklausti A., ar ši norės su ja susitikti kitą savaitę. Globėja informavo globos koordinatorę, kad A. atsisako susitikti su mama, todėl ji nežino, ką daryti. Moterims pasiūlyta leisti mergaitei nusiraminti ir apie sekantį susitikimą dar kartą paklausti jos kitą dieną. 2024-06-18 iš L. U. gauta informacija, kad rytoj numatytas susitikimas neįvyks, nes A. atsisako pasimatymo su mama. Šią informaciją patvirtino ir globėja“. Šio posėdžio metu nutarta užbaigti atvejo vadybos procesą ir socialinių paslaugų teikimą pareiškėjos šeimai bei, kad tikslinga kreiptis į teismą dėl motinos valdžios ribojimo (neterminuoto) dukrų atžvilgiu.

42. VTAS prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo (3 t., b. l. 110-111) nurodyta, kad „Skyriaus specialistė 2024-09-25 susisiekė telefonu su Kretingos socialinių paslaugų centro globos koordinatore B. D., pasiteirauti ar nuo paskutinio įvykusio atvejo vadybos posėdžio L. U. buvo susitikusi su dukromis A. ir A., ar yra kokių pokyčių. Globos koordinatorė nurodė, kad L. U. nuo paskutinio įvykusio atvejo vadybos posėdžio į ją nesikreipė, vaikais nesidomėjo, organizuoti susitikimų su vaikais neprašė“.

Dėl ginčo esmės

43. Apeliaciniu skundu pareiškėja (apeliantė) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas jos pareiškimas panaikinti pareiškėjai nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą dukrų A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. U., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (bei su tuo susiję kiti reikalavimai).

44. Vienas iš esminių šeimos teisinių santykių reguliavimo principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (LR CK 3.3 str. 1 d. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d, LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.).

45. Nacionalinėje teisėje geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

46. CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Taigi, tėvų valdžios apribojimui panaikinti būtina įrodyti esant visas tris sąlygas.

47. Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaiko sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-310-915/2015, Nr. e3K-3-514-378/2020, 36 p.; Nr. e3K-3-251-916/2021, 20 p.; Nr. e3K-3-194-1075/2022).

48. Geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 p., Nr. 3K-3-314-378/2021, EŽTT 2014-04-29 sprendimas byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; 2012-03-13 sprendimas byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135).

49. Tėvo elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti tėvo pareigas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Vien tai, kad tėvas (motina) galimai pradėjo keisti savo elgesį (ieškoti darbo, gydytis, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jo elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023, 49 punktas).

50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

51. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės, tokios kaip:

51.1. nuo 2023 m. spalio 11 d., kai įsiteisėjo teismo sprendimas pratęsti laikiną motinos valdžios apribojimą apeliantei nepilnamečių vaikų A. V. ir A. U. atžvilgiu, įvyko tik 3 jos susitikimai su vaikais (A. ir A.), t. y. 2023-10-26, 2023-11-15 ir 2024-05-02. Paskutinio susitikimo metu (po 6 mėn. pertraukos) mergaitės jautėsi nedrąsiai, dukra A. apie pusę susitikimo laiko jautė įtampą;

51.2. 2023 m. gruodžio mėnesį buvo planuojamas vaikų svečiavimasis pas apeliantę, tačiau jis neįvyko, nepavykus suderinti svečiavimosi laiko ir trukmės (apeliantė pageidavo ilgesnio nei 10 dienų svečiavimosi termino nuo 2023-12-22 iki 2024-01-05, o globėjai sutiko tik nuo 2023-12-27). 2023 m. gruodžio 21 d. vaiko nuomonės išklausymo aktuose, sudarytuose sprendžiant klausimą dėl svečiavimosi pas apeliantę, užfiksuotos vaikų nuomonės: 1) A. ir A. nurodė, kad per Kalėdų šventes nori būti pas mamą L. (globėją), o pas mamą L. (apeliantę) važiuoti nenori; 2) A. papildomai nurodė, kad važiuoti pas mamą L. bijo, kad jos vėl nemuštų; susitikimų metu jaučiasi gerai, nes yra dar kitų žmonių;

51.3. nenustatyta, kad apeliantei būtų trukdoma matytis su dukromis dažniau;

51.4. dukros, nuo tada, kai buvo paimtos iš apeliantės, nėra buvę pas apeliantę namuose (leidę laiką be trečiųjų asmenų priežiūros);

51.5. paskutinis pasimatymas (2024 m. birželio 12 d.) su dukromis nebuvo sėkmingas (aprašytas nutarties 41 punkte). Po jo dukra A. atsisako susitikti su apeliante;

51.6. apeliantė nuo 2022 m. spalio 15 d. išlaikymo dukroms visiškai neteikia;

51.7. apeliantė gyvena mažame bute (18,07 kv. m.), kuris yra areštuotas (ne mažiau 9 areštų), turi didelių įsiskolinimų (už komunalines paslaugas, už nemokamą išlaikymą vaikams ir kt.);

51.8. 2024 m. rugpjūčio 19 d. atvejo vadybos posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad VTAS kreiptųsi į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios jai ribojimo jos dukrų A. ir A. atžvilgiu, nes ji nebesikreips į teismus, nesieks mergaičių susigrąžinti į šeimą (3 t., b. l. 113-124);

51.9. nėra duomenų, kad apeliantė siektų bendrauti su dukromis po paskutinio įvykusio atvejo vadybos posėdžio (2024 m. rugpjūčio 19 d.). Priešingai, VTAS prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo nurodyta, kad „Skyriaus specialistė 2024-09-25 susisiekė telefonu su Kretingos socialinių paslaugų centro globos koordinatore B. D., pasiteirauti ar nuo paskutinio įvykusio atvejo vadybos posėdžio L. U. buvo susitikusi su dukromis A. ir A., ar yra kokių pokyčių. Globos koordinatorė nurodė, kad L. U. nuo paskutinio įvykusio atvejo vadybos posėdžio į ją nesikreipė, vaikais nesidomėjo, organizuoti susitikimų su vaikais neprašė“,

- leidžia daryti išvadą, kad nėra įrodyta, jog apeliantės elgesys yra tiek pasikeitęs, kad ji galėtų auklėti savo dukras ir, kad dukrų grąžinimas apeliantei (laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimas) atitiktų dukrų interesus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė nėra atkūrusi emocinio ryšio su dukromis, dukros nenori būti su apeliante, o, be to, ir pati apeliantė nerodo pakankamo nori susigrąžinti dukras į savo šeimą, užtikrinti joms tinkamas gyvenimo sąlygas bei rūpintis kasdieniais jų poreikiais.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

53. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasEdvardas PaliokasJurgita Sujetienė