Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) atstovai prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: A. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. U., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters A. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, neterminuotai apriboti tėvo valdžią N. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikų: A. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. U., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti A. V., A. U. ir A. U. nuolatinę globą, paskirti A. U. ir A. U. nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namus, paskirti A. V. nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, A. V., A. U. ir A. U. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti jų globėjų buveinėje, priteisti iš L. U. išlaikymą vaikams: A. V., A. U., A. U. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokoms po 250 Lt (72,41 Eur) nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti iš N. U. išlaikymą vaikams: A. U. ir A. U. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,41 Eur) nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti iš R. V. išlaikymą A. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,41 Eur) nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodo, jog L. U. turi tris nepilnamečius vaikus: A. V., A. U., A. U., atsakovas R. V. turi dukterį A. V., o atsakovas N. U. turi sūnus – A. U. ir A. U.. Vaikų tėvai L. U., N. U., R. V. yra nusišalinę nuo vaikų priežiūros, tinkamai nesirūpina, neišlaiko, nesidomi esama vaikų priežiūra, vystymusi, sveikata, ugdymu, auklėjimu. Nustatyta, jog VTAS duomenų apie L. U. šeimą turi nuo 2012-06-25, kuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. 2013-03-10 gauta informacija apie paskirtą kardomąją priemonę L. U., pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. – už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiams A. U. ir A. U.. 2013-03-13 gavus informaciją iš vaikų senelės E. M., jog jos duktė L. U. netinkamai rūpinasi savo sūnumis, vartoja narkotines medžiagas, vaikai – A. U. ir A. U. buvo apgyvendinti Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namuose. 2013-03-25 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-335 L. U. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, o jos sūnums A. U. ir A. U. buvo nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namuose. 2013-11-08 L. U. pagimdė mergaitę A. U. (vėliau – V.) ir jai nuo 2013-11-11 buvo nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. 2013-11-21 R. V. kreipėsi su prašymu į VTAS grąžinti dukterį A. V., tačiau 2014-01-07 VTAS nutarimu prašymas netenkintas, nustačius, kad atsakovas nėra pasiruošęs tinkamai pasirūpinti savo dukterimi, nesugebės užtikrinti tinkamos priežiūros bei saugumo savo vaikui. 2013-12-16 gautas L. U. prašymas leisti pas ją laikinai svečiuotis institucijoje globojamiems vaikams A. U. ir A. U.. Remdamasis skyriuje turima ir iš Socialinių paslaugų centro gauta informacija, VTAS šio prašymo netenkino. Netinkamą tėvų gyvenimo būdą charakterizuoja ir tai, jog L. U. yra teista už plėšimą, nepilnamečio įtraukimą į nusikalstamą veiklą, viešosios tvarkos pažeidimą, nežymų sveikatos sutrikdymą, o R. V. yra ne kartą baustas administracine tvarka, teistas už vagystes, tyčinį turto sunaikinimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir t.t. L. U. ir R. V. iki suėmimo vengė bendradarbiavimo su Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro socialiniais darbuotojais, nepriėmė jų siūlomos pagalbos, nedėjo pastangų keisti savo gyvenimo būdo, turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas. Atsakovas N. U. vaikų visai nelankė, atsakovai L. U., R. V. iki suėmimo juos aplankydavo kelis kartus per mėnesį, išlaikymo savo vaikams neteikė. Atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo nepilnamečių savo vaikų A. U., A. U. ir A. V. auginimo, auklėjimo bei išlaikymo, nėra duomenų, kad padėtis pasikeis ir atsakovai patys galės auginti vaiką. Skyrius, vadovaudamasis CK 3.180 str. 1 d., daro išvadą, kad yra tikslinga neterminuotai apriboti atsakovams L. U., N. U., R. V. tėvų valdžią vaikų A. U., A. U. ir A. V. atžvilgiu. VTAS remdamasi šeimos byloje esančiais duomenimis bei Informatikos ir ryšių departamento prie VRM bei Centro policijos nuovados suteikta informacija, nutarė pripažinti trečiąjį asmenį, pareiškiantį savarankiškus reikalavimus, dėl globėjo paskyrimo E. M. neatitinkančia globėjai keliamų reikalavimų, netinkama tapti tėvų globos netekusių vaikų globėja, todėl prašo jos pareiškimo dėl globėjo paskyrimo netenkinti.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, E. M. prašo paskirti ją anūkų A. U., A. U., A. V. globėja. Nurodė, kad turi penkis vaikus, šiuo metu du iš jų nepilnamečiai, jai buvo apribotos motinystės teisės, bet visi vaikai su ja ir jos mama kartu gyveno. Dirba valytoja, skolų už komunalines paslaugas neturi, pateikė medicininę pažymą, jog gali būti vaikų globėja.

Atsakovas N. U. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovui N. U. nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Seimo 1995 metais ratifikuotos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatomis, kuriose numatyta, jog, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia yra vaiko interesai, o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 3, 9, 12 str.).

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 str. 1 d. yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.1 d. 1 p.. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiškia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui.

Atkreiptinas dėmesys, jog tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais. Todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, laikinas tėvų valdžios apribojimas yra būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ta žala jam bus padaryta.

Iš byloje esančių gimimo liudijimo kopijų matyti, kad atsakovai R. V. ir L. U. yra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, o atsakovai N. U. ir L. U. yra A. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. U., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (I t., 78, 9, 12, 13 b. l.). 2013-03-25 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-335 atsakovės L. U. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Iš 2013-03-25 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų Nr. A-335 ir A-337 ir 2013-11-13 Nr. A-1302 matyti, kad A. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. U., gim. (duomenys neskelbtini), paskirta laikinoji globa nuo 2013-03-13, jų laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai, o A. U. (vėliau – V.) laikinoji globa paskirta nuo 2013-11-08, jos laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai ir vaikų globos vieta nustatyta su globėjais (I t., 97, 104, 105 b. l.).

Iš ieškovo atstovų paaiškinimų, Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro rašto dėl vaikų priežiūros, kitų byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovai L. U., R. V. buvo konsultuoti dėl bendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais, tėvystės, motinystės įgūdžių ugdymo, dėl kreipimosi į komunalinių paslaugų teikėjus dėl taikos sutarčių sudarymo ir skolų išdėstymo, dėl registravimosi Probacijos tarnyboje vykdomose smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau VTAS pateiktais duomenimis, jokių realių pokyčių iki L. U., R. V. suėmimo šeimoje nebuvo. Socialinių darbuotojų nuomone, atsakovai L. U. ir R. V. stokoja atsakomybės jausmo ir motyvacijos ką nors keisti gyvenime, dėl nesėkmių kaltina kitus, bando pateisinti savo netinkamą elgesį, nesilaiko susitarimų, nereaguoja į pastabas ir siūlomą pagalbą (I t., 63-64 b.l.). Atsakovų atsisakymas siūlomos pagalbos ir kitų paslaugų negali būti vertinamas kaip užtikrinantis vaiko teises ir teisėtus interesus bei geriausiai vaiko interesus atitinkantis sprendimas. Jiems ne kartą buvo siūloma priimti teikiamą pagalbą bei paslaugas, atsižvelgti į specialistų pastabas, kurie pagerintų vaikų situaciją, padėtų jiems ugdyti stipresnes socialines vertybes bei padėtų šeimai sėkmingai funkcionuoti ir konstruktyviai išspręsti gyvenime kylančias problemas.

Iš šeimos aplankymo aktų, tarnybinių pranešimų, šeimos įvertinimų ir kitos atsakovę L. U. ir atsakovą R. V. charakterizuojančios medžiagos, LITEKO sistemos duomenų matyti, jog L. U. buvo teista už plėšimus, nepilnamečio įtraukimo į nusikalstamą veiklą, viešosios tvarkos pažeidimą, asmens dokumentų pagrobimą, neteisėto svetimos elektroninių mokėjimų priemonės ir tapatybės patvirtinimo duomenų, pakankamų finansinei operacijai atlikti, įgijimą, nežymų sveikatos sutrikdymą (sūnums A. ir A. U., už ką 2013-10-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovei buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 8 mėnesius, bei taikyta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti su sąlyga nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais, I t., 62-64, 53-59 b.l.). Šiaulių vaikų globos namai raštais informavo VTAS, kad moteris berniukus nuolat lankė pasibaigus kardomosios priemonės laikui ir iki suėmimo, tarpusavio santykiai tarp mamos ir sūnų šilti, draugiški. Globėjų teigimu, vaikai galėtų grįžti gyventi pas motiną L. U., jeigu būtų sudarytos tinkamos buitinės sąlygos ir garantuotas jų saugumas (I t., 17, 65 b.l.). 2013 m. pabaigoje L. U. pateikė prašymą leisti pas ją laikinai svečiuotis institucijoje globojamiems vaikams – A. U. ir A. U., tačiau 2013-12-23 VTAS nutarė prašymo netenkinti, nes 2013-10-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendyje buvo nustatyta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti su sąlyga nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais A. ir A. U. (I t., 78 b.l.). Visgi atsakovė stengėsi pasikeisti, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė buvo įsidarbinusi nuo 2014-04-22 pagal neterminuotą darbo sutartį (I t., 60-61 b.l.).

Atsakovas R. V. teistas 31 kartą, iš jų 19 kartų už vagystes, 4 kartus už tyčinį turto sunaikinimą, 2 kartus už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, po vieną kartą už plėšimą, grasinimą nužudyti, tyčinį kūno sužalojimą, netikrų pinigų pagaminimą ir kt. (I t., 18-52 b.l.). R. V. 2014-10-17 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių 18 parų laisvės atėmimo bausmė dar bus bendrinama su 2015-01-19 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei su 2015-01-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo R. V. paskirtas laisvės atėmimas dvidešimt keturioms paroms. 2013-11-27 duomenimis R. V. turėjo galiojančių nuobaudų pagal ATPK 44 str. 2 d., 50 str., 124 str. 4 d., 128 str. 1 d., 131 str. 5 d., 183 str. 1 d. ir 2 d. (I t., 85 b.l.). 2013-11-27 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės duomenimis R. V. nustatytas adaptacijos sutrikimas, vyrauja mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (I t., 84 b.l.). 2013-11-19 atsakovas įteisino dukters A. V. tėvystę. Iki 2013-11-27 lankė mergaitę kūdikių namuose, kol po įvykusio incidento (vagystės) šioje įstaigoje dukros lankymas atsakovui buvo apribotas. 2013-11-21 R. V. kreipėsi su prašymu į VTAS grąžinti dukterį A. V., tačiau 2014-01-07 VTAS nutarimu prašymas netenkintas, nustačius, kad atsakovas nėra pasiruošęs tinkamai pasirūpinti savo dukterimi, nesugebės užtikrinti tinkamos priežiūros bei saugumo savo vaikui (I t., 74-75 b.l.)

Atsakovas N. U. yra nedirbantis, gyvenamoji vieta nėra žinoma, savo vaikais nesidomi, jais nesirūpina, jų neauklėja, su socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms teikiančiais darbuotojais, VTAS nebendrauja, spėjama, jog yra išvykęs į užsienį (I t., 143-144 b.l.).

Atsakovai L. U., N. U., R. V. savo pareigų dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į vaikų fizinę, protinę būklę, sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje nevykdo. Atsakovė L. U. buvo nuteista už nežymų savo sūnų sveikatos sutrikdymą, ko pasekoje nukentėjo jų priežiūra ir saugumas, atsakovai L. U. ir R. V. vengė bendrauti su socialiniais darbuotojais, nereagavo į pastabas bei patarimus, socialiniams darbuotojams nebuvo žinoma apie jų šeimoje įvykusius teigiamus pokyčius, abu atsakovai šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes, turi didelių finansinių įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus (apie 17 300 Lt, t.y. 5010,43 Eur), nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti.

Dėl tėvų valdžios laikino ar neterminuoto apribojimo.

Pagal CK 3.180 str. 1 d. teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Be to, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kasacinis teismas pabrėžė, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09). Pagal CK 3.181 str. 2 d. laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09 § 78).

Nagrinėjamu atveju susidariusi situacija, kad vaiko tėvas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, todėl neturi jokių galimybių dalyvauti dukros auklėjime, ją prižiūrėti, rūpintis. Darytina išvada, kad tėvas šiuo metu neturi galimybės užtikrinti reikiamas vaiko gyvenimo ir raidos sąlygas. Tėvas dukros neaugino, dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės, neturi galimybių ja rūpintis šiuo metu. Atsakovas R. V. nepateikė duomenų apie tai, kad jis būdamas įkalinimo įstaigoje buvo charakterizuojamas teigiamai, dėjo visas pastangas elgtis drausmingai, kad jam nebuvo taikomos drausminės nuobaudos, kas yra viena iš svarbių sąlygų būti paleistam anksčiau laiko. Atsakovas R. V., būdamas atsakingas tėvas, siekdamas pakeisti savo gyvenimo būdą, elgdamasis drausmingai ir pavyzdingai galėjo gauti darbą, siekti anksčiau išeiti į laisvę, kad betarpiškai galėtų bendrauti su dukra, ją išlaikyti, tačiau netgi paskyrus laikiną globą jo dukrai, laikotarpiu nuo 2013-11-06 iki 2015-02-17 teistas ir baustas administracine tvarka 17 kartų. Teismo posėdžio pats pripažino, jog išlaikymo dukrai nėra skyręs nei karto. Tai, kad atsakovas rašė laiškus kūdikių namams, nėra tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas. Taigi atsakovo R. V. elgesys socialiai nepriimtinas – atsakovas nuolat darė nusikaltimus, keliasdešimt kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (I t., 19-52 b.l.). Atsakovas teigia, kad jo elgesys pasikeitė, jis ruošiasi rūpintis savo dukra, tačiau byloje nėra pateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, t. y. dėl darbo, išlaikymo mokėjimo, savo požiūrio į vaiką pasikeitimo ir pan. (CPK 178 str.). Įvertinus aplinkybes, kad atsakovas R. V. keliasdešimt kartų teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, socialinių darbuotojų pagalbos nepriėmė, problemų nepripažįsta, net nuvykęs aplankyti savo dukros kūdikių namuose apsivogė, jam yra nustatytas adaptacijos sutrikimas, vyrauja mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, todėl pripažintina, kad vaikui mažesnį poveikį darys neterminuotas tėvo valdžios apribojimas. Tėvo valdžios apribojimas neterminuotai dukters A. atžvilgiu yra teisėta priemonė, nes užtikrina jos teises ir teisėtus interesus vystytis ir augti saugioje aplinkoje ugdymo įstaigoje. Iš ieškovo atstovų, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, paaiškinimų, byloje esančių rašytinių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad atsakovas nesirūpina savo vaiko priežiūra, jo neišlaiko, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas R. V. yra nusišalinęs nuo savo vaiko priežiūros ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl atsakovo, kaip tėvo valdžia vaiko A. V. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 str. 1 d., 2 d.). Tai, kad atsakovas R. V., atlikęs laisvės atėmimo bausmę, ketina rūpintis dukterimi A., nesudaro teisinio pagrindo laikinai apriboti tėvo valdžią dukters A. atžvilgiu, nes atsakovas R. V., atlikęs laivės atėmimo bausmę, įsidarbinęs ir turėdamas pastovią gyvenamąją vietą, siekdamas auklėti ir rūpintis savo vaiku, turi teisę kreiptis nustatyta tvarka dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo.

Iš ieškovo atstovų, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, paaiškinimų kitų duomenų nustatyta, jog atsakovas N. U. vaikų nelanko, nesidomi, kaip jie auga, išlaikymo jiems neteikia, švenčių proga nieko neatsiunčia, nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaikais, nesistengia nieko keisti, kad nenutrūktų tėvo ir vaikų emociniai ryšiai. Atsakovas N. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko ir nepageidavo to padaryti, o tai patvirtina išvadą, kad vaikų likimui jis yra abejingas. Byloje nustatytomis aplinkybėmis remdamasis, teismas konstatuoja, kad atsakovas N. U. yra nusišalinęs nuo savo vaikų priežiūros ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl atsakovo N. U., kaip tėvo valdžia, vaikų A. U. ir A. U. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 str. 1 d., 2 d.).

Laikiną ar neterminuotą tėvo (tėvo ir motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Įstatymas suteikia tėvams galimybę panaikinti ribojimą, tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.