Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Bikinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. U., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namams dėl laikinojo motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas laikinai apriboti motinos valdžią L. U. vaikų A. U., A. U., A. V., A. U. atžvilgiu; priteisti iš L. U. išlaikymą A. U., A. U., A. V., A. U. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.

2. Ieškinyje nurodė, jog 2015 m. vasario 23 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu atsakovei L. U. buvo laikinai apribota motinos valdžia A. V., A. U., A. U. atžvilgiu. 2017 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovei L. U. laikinas motinos valdžios ribojimas panaikintas. Atsakovės vaikai: A. U., A. U. nuo 2013 m. kovo 25 d., o A. V. nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo globojami. 2019 m. lapkričio 11 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) gavo pranešimą iš Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro darbuotojų, kuriuos anonimas informavo, kad L. U. galimai sumušė savo dukterį A. V.. Socialiniams darbuotojams nuvykus L. U. itin aršiai puolė darbuotojus, stūmė iš kambario, neleisdama prieiti prie lovoje gulinčios A. V.. Namuose buvo rasta L. U., A. V. ir A. U.. Ant A. V. matėsi kraujosrūvos. Skyriaus specialistai iškvietė policijos pareigūnus bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai A. V. nustatė veido sumušimus. A. V. bei A. U. detalesnei apžiūrai buvo išvežtos į VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės Moters ir vaiko klinikas. VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės Moters ir vaiko klinikose A. V. nustatytas (duomenys neskelbtini). A. U. nustatytas (duomenys neskelbtini). Nustačius, jog minėtoje aplinkoje iškilo realus pavojus vaikų A. U., A. U., A. V., A. U. saugumui, sveikatai ir gyvybei, 2019 m. lapkričio 11 d. buvo surašyti Vaiko paėmimo iš jiems nesaugios aplinkos aktai ir A. V. bei A. U. apgyvendintos VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės Moters ir vaiko klinikose. A. U. ir A. U. pagal vaiko laikino apgyvendinimo aktus apgyvendinti Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namuose.

3. Papildomai pažymėjo, jog 2020 m. balandžio 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras raštu informavo, jog nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. sausio 27 d. L. U. šeimoje pokyčiai nebuvo stebimi, kadangi ji ignoravo socialinių darbuotojų siūlomą pagalbą, nebendravo ir nebendradarbiavo su specialistais. Nuo 2020 m. sausio 27 d. L. U. pradėjo bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, atsiliepia į telefoninius skambučius, neatsiliepusi - perskambina, įsileidžia į savo gyvenamąjį būstą. Moteris tvirtina socialiniams darbuotojams, kad kiekvieną mėnesį mokesčių nemoka, įsiskolinimų nedengs, nes nori, kad antstoliai paimtų jos butą, tuomet ji gautų socialinį būstą. L. U. teigimu, ji du kartus (2019 m. gruodžio ir sausio mėnesiais) lankėsi VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichologo konsultacijose. Taip pat nurodyta, jog L. U. vaikų globėjų, rūpintojų tvirtinimu, mama bendrauja tiek su jais, tiek su vaikais (tam tikrą laikotarpį buvo taikoma kardomoji priemonė nebendrauti su A. V., A. U. ir A. U.). Moteris domisi vaikų gyvenimu, pasiekimais. L. U. socialiniams darbuotojams tvirtina neturinti jokių problemų, išskyrus tai, jog šeimai reikalingas didesnis būstas. Socialiniai darbuotojai šiuo metu įžvelgia šeimos problemas: nedarbas, menkos oficialios pajamos, skolų augimas. Bendraudama su socialiniais darbuotojais, L. U. nelinkusi įvardinti jaučiamų jausmų, išgyvenamų emocijų, tačiau specialistai pastebi, jog moteris dažnai būna įsitempusi, kartais pikta, ginybiška, sunkiai valdanti emocijas, todėl moteriai reikalingos psichologo konsultacijos. L. U. nėra linkusi pripažinti besitęsiančių problemų šeimoje, todėl būtina tęsti socialinių paslaugų teikimą, išnaudojant įvairias konsultavimo, motyvavimo technikas bei stebėti situaciją šeimoje. Socialiniai darbuotojai pateikė nuomonę, jog pastaruoju laikotarpiu L. U. šeimoje reikšmingesnių pozityvių pokyčių nepastebėta, moteris stokoja motyvacijos spęsti šeimos problemas bei siekti žymesnių pozityvių pokyčių šeimoje, jos pastangos keisti šeimos situaciją, siekiant susigrąžinti vaikus: A. U., A. V., A. U. ir A. U. į šeimą, minimalios.

4. Ieškinyje nurodyta, jog atsakovė L. U. nevykdo savo konstitucinės pareigos vaikų A. U., A. U., A. V., A. U. atžvilgiu, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti jai tėvų valdžios ribojimą. Atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, yra įtariama smurtavusi prieš dukterį A. V. (vykdomas ikiteisminis tyrimas). Atsakovė vangiai bendrauja su socialiniais darbuotojais, nevykdo numatytų įpareigojimų, nesiekia pozityvių pokyčių savo šeimoje, kad vaikai galėtų grįžti į biologinę šeimą. Pagal turimus duomenis, atsakovė bendrauja su savo vaikais, emociniai ryšiai tarp motinos ir vaikų nėra nutrūkę. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovas daro išvadą, jog situacija ateityje gali keistis, todėl L. U. tėvų valdžia vaikų A. U., A. U., A. V., A. U. atžvilgiu turėtų būtu apribota laikinai, tokiu būdu sudarant L. U. prielaidas įvykdyti pagalbos plane šeimai numatytas priemones, siekti ilgalaikių pozityvių pokyčių šeimoje, kad vaikai galėtų grįžti į biologinę šeimą. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, todėl reikalinga priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams A. U., A. U., A. V., A. U. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė yra darbinga, jos galimybės dirbti ir užsidirbti nėra apribotos, atsakovė turi maksimaliai stengtis teikti tinkamą išlaikymą savo vaikams. Mano, jog reikalinga priteisti iš atsakovės L. U. išlaikymą vaikams A. U., A. U., A. V., A. U. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (b. l. 1-7).

5. Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Eglė Bikinienė teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, bei papildomai nurodė, kad pozityvios tėvystės kursuose atsakovė lankėsi, tačiau išklausė ne visus, nes atsisakė vėliau juose dalyvauti. Baudžiamoji byla dėl dukros sumušimo nagrinėjama teisme, dar ji nėra baigta. Atsakovė palaiko ryšius su vaikais. Atsakovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame būste, tačiau ji specialiai darosi skolas už būstą ir ateityje ketina gauti socialinį būstą. Šios aplinkybės rodo atsakovės neatsakingumą. Dėl vaikų išlaikymo mano, kad atsakovė yra jaunas, darbingo amžiaus žmogus ir turi dėti visas pastangas, siekiant gauti daugiau pajamų ir ieškovas mano, jog reikalavimas dėl vaikų išlaikymo yra adekvatus ir tokia suma yra tinkama, minimaliai patenkinant vaikų poreikius.

6. Atsakovė L. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog prašo ieškinio netenkinti. Papildomai nurodė, jog šiuo metu nėra jokių pagrindų riboti jos motinos vadžią vaikų atžvilgiu. Ypatingai nuo metų pradžios deda maksimalias pastangas pagerinti savo būstą bei susirasti darbą, vykdyti socialinių darbuotojų sudarytą planą, kurį vykdyti tapo sudėtinga dėl šalyje paskelbto karantino, tačiau pažymi, kad ji nuolatos bendrauja su vaikais, nors dukrelių globėjas dėl savo užimtumo ir nevykdo 2020 m. kovo 3 d. priimto Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimo, remiantis kuriuo jis privalo atvežti vaikus į pasimatymus su mama du kartus per savaitę, ko pasėkoje dukros yra traumuojamos. Per susitikimus bei bendraujant su vaikais telefonu, nuolatos girdi klausimus ir prašymus, kad mama juos pasiimtų, jos psichologinis ryšys su vaikais nėra prarastas, atsakovė nuolat domisi jų sveikata, raida ir ugdymu. Atsakovė pažymi, kad dėjo ir toliau dės dideles pastangas vykdyti socialinių darbuotojų sudarytą planą. Atsakovė stengsis patenkinti visų vaikų fiziologinius ir psichologinius poreikius, pripažįsta iškilusios problemos sudėtingumą ir padarinius, todėl prašo ja patikėti ir suteikti galimybę vėl gyventi su vaikais. Atsakovė pažymi, kad iki karantino dalyvavo pozityvios tėvystės užsiėmimuose, o karantino metu to daryti nebuvo įmanoma, nes neturi tam būtinų įrenginių. Tai pat yra susipažinusi su Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos pagalbos planu. Noriai priims socialinių darbuotojų pagalbą, tinkamai vykdys pagalbos plane nurodytas priemones.

7. Atsakovė taip pat mano, kad ieškovo reiškiamas jai ieškinys dėl laikino jos, kaip vaikų motinos valdžios ribojimo kiek ankstyvas, nes CK 3.253 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino. Konkrečiu atveju laikinoji vaikų globa tęsiasi tik aštuonis mėnesius, todėl atsakovė mano, kad turės jėgų iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą, padaryti teisingas išvadas bei sieks susigrąžinti vaikus į šeimą (b. l. 124-127).

8. Teismo posėdžio metu atsakovė L. U. nurodė, kad mano, kad vaikai turi augti šeimoje. Pati nori auginti vaikus ir juos auginti tikrai sugeba ir ateityje sugebės. Dėl būsto skolų teigė, jog ji nuolatos jaučia spaudimą iš socialinių darbuotojų dėl netinkamo būsto, t. y. jog vaikai yra skirtingų lyčių, o gyvena vienoje erdvėje. Ji tarėsi su antstoliu, jog ji savo nuosavybę parduotų iš varžytinių, tada nebeturės nekilnojamojo turto, tada gaus socialinį būstą. Skolos šiuo metu siekia apie 4000,00 Eur. Šiuo metu ieškosi darbo, bet ieškosi tokio darbo, kad būtų darbo valandos nuo 8 val. iki 17 val., ji yra registruota užimtumo tarnyboje. Vaikams, kai jie buvo paimti, išlaikymo neteikė, t. y. į sąskaitą pinigų nesiuntė, tačiau pirko vaikams rūbus, priemones ir pan.. Dėl smurtinio elgesio programos, skambino specialistei ir išsiaiškinusi, kad jei dabar išklausius šią programą ir jei baudžiamojoje byloje teismas nuteistų ją ir paskirtų šią programą, jai reiktų šią programą dar kartą išklausyti, todėl nutarė palaukti, kol baigsis baudžiamasis procesas. Šiuo metu yra baigusi pozityviosios tėvystės kursus, viso yra 5 valandos, o ji yra išklausiusi 3 valandas, kodėl nepabaigė klausytis likusiųjų valandų, negali pasakyti. Dėl psichologo konsultacijos teigė, jog pas jį lankėsi, tačiau dabar ji nemato reikalo ten eiti. Buvo leista du kartus į savaitę matytis su dukromis po 1 val., tačiau nebuvo jai sudarytos sąlygos matytis, todėl nesimato su vaikais tiek, kiek leista. Teigė, jog mesendžerio pagalba su mergaitėmis bendravo du kartus karantino laikotarpiu. Po pirmo bendravimo A. labai pradėjo verkti, susijaudino ir baigėsi pokalbis. Įvykus tokiam įvykiui, manė, kad kitus kartus budintys globėjai turėjo jai paskambinti, todėl ir laukė jų skambučių. Šiuo atveju įvyko tiesiog nesusikalbėjimas. Jei vaikai būtų grąžinti, ji toliau ieškotųsi darbo, o mažąją leis į darželio lopšelio grupę. Byloje pateiktos tik oficialios pajamos, tačiau dar pajamų gauna iš kitur, t. y. jai finansiškai padeda ir buvęs vyras, kuris iš užsienio siunčia pinigų. Šiai dienai kiekvienam vaikui galėtų suteikti ir sutiktų teikti 40-50 Eur išlaikymą kas mėnesį. Berniukų gimtadieniui buvo spręsta pirkti dviračius, tačiau dar nenupirko, nes berniukai dar neišsirenka kokių nori ir gimtadienio dieną jiems padovanojo po 60 Eur. Jei vaikai būtų grąžinti, gyventų bendrabutyje 18 kv. m viename kambaryje. Berniukai miegotų ant dvigulio fotelio, A. miegotų su ja, o mažoji miegotų atverčiame fotelyje. Jei būtų kartu vaikai, tai savivaldybė tarpininkautų dėl buto nuomos ir ji ieškotųsi didesnio būsto nuomai.

9. Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame pažymėjo, kad su pateiktu ieškiniu sutinka ir jam pritaria (b. l. 105).

10. Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų atstovė V. S. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad A. pas juos papuolė iš ligoninės. Tuo metu mergaitė sirgo, jai buvo išrašyti vaistai, tačiau jų vaiko motina nebuvo nupirkusi. Pastebėjo, jog tuomet, kuomet vaikai papuolė į jų įstaigą, vaikai buvo gražiais, tvarkingais, prabangiais rūbais. Mažosios vežimas buvo prabangus, pati mergytė buvo išpuošta. Vaikams buvo supirktos visos priemonės. Vasaros metu yra sudėtinga motinai su vaikais susitikti. Mama nuoširdžiai bendrauja su savo vaikais. Po karantino A. yra sunkiau, nes yra prisirišusi tiek prie motinos, tiek ir budinčio globėjo. Pastebėjo, kad jau vaikai yra gyvenę jų įstaigoje, jie motinai grąžinti kai laukėsi ketvirto vaiko, tuo metu vaikų motina dirbo, tačiau tik atgavo vaikus ir ji iš karto išėjo iš darbo. Berniukai niekur kitur nenorėjo gyventi, tik jų įstaigoje, nes jie pakartotinai grįžo į jiems pažįstamą terpę. Atsakovė sausio mėnesį buvo 4 (keturis) kartus susitikusi su A., vasario ir kovo mėnesiais, o paskui prasidėjo karantinas. Paskui susitikimas įvyko birželio 23 d.. Mamai buvo sudaryta galimybė bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu. A. nenori bendrauti su mama, o A. nori. Socialinių įgūdžių atsakovė rūpintis vaikais tikrai turi, tik atsakovė kartais neatsakingai duoda vaikams pinigų. Pvz., A. linkęs susitikinėti su netinkamais asmenimis ir pinigus vaikas leidžia ne pagal tinkamą paskirtį. Baigiamųjų kalbų metu trečiojo asmens atstovė ieškinį prašė tenkinti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11. Byloje nustatyta, kad atsakovė L. U. yra nepilnamečių vaikų – A. U., gim. (duomenys neskelbtini) d., A. U., gim. (duomenys neskelbtini) d., A. V., gim. (duomenys neskelbtini) d., A. U., gim. (duomenys neskelbtini) d., motina (b. l. 8-11). A. V. tėvas R. V. (duomenys neskelbtini) d. mirė. A. U. ir A. U. tėvui N. U. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d.. spendimu neterminuotai apribota tėvo valdžia vaikų atžvilgiu (b. l. 16-26). A. U. tėvas neįteisintas (b. l. 11). Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendžiu L. U. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį dėl savo sūnų A. U. ir A. U. sumušimo (b. l. 12-15). Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimu L. U. buvo laikinai apribota motinos valdžia A. V., A. U., A. U. atžvilgiu (b. l. 16-26). Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu L. U. laikinas motinos valdžios ribojimas panaikintas (b. l. 27-32). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. pranešime apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje, užfiksuota, jog buvo gautas pranešimas, jog L. U. galimai sumušė savo dukterį A. V. (b. l. 33-34). Socialiniams darbuotojams nuvykus pas atsakovę, L. U. itin aršiai puolė darbuotojus, stūmė iš kambario, neleisdama prieiti prie lovoje gulinčios A. V. (b. l. 36). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmasis veiklos skyrius raštu informavo, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl A. V. sužalojimo (b. l. 38). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi leista paimti nepilnamečius vaikus: A. U., A. U., A. V., A. U. iš jų motinos L. U. (b. l. 41-42).

12. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. įsakymais nuo 2019 m. lapkričio 27 d. nustatyta laikinoji globa A. U., laikinoji rūpyba A. U. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, globos/rūpybos vieta nustatyta ir laikinuoju globėju/rūpintoju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai (b. l. 54-56, 57-58). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. įsakymais nuo 2019 m. lapkričio 27 d. A. V. ir A. U. nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budintį globotoją D. J. S., globos vieta nustatyta pas budintį globotoją. Mergaitės laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai (b. l. 59-60, 61-63). Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centre 2020 m. sausio 27 d. vyko atvejo vadybos posėdis dėl pagalbos plano L. U. šeimai peržiūros, kurio metu nustatyta, jog pagalbos planas šeimai nebuvo efektyvus, nes L. U. įsipareigojimus, mobiliosios komandos rekomendacijas vykdė iš dalies, su socialiniais darbuotojais bendradarbiauti vengė. L. U. paaiškino, jog su A., A. ir A. nebendrauja, nes yra paskirtos kardomosios priemonės, nurodė, jog nenori dengti už butą skolų, nes nori, kad būstą paimtų ir ji gautų socialinį būstą, nurodė, jog antstoliai išskaičiuoja skolas iš darbo užmokesčio, todėl jai dirbti neoficialiai geriau, nurodė, jog pastaruoju metu įsidarbino oficialiai, dirbs namuose pardavimų vadybininke. Taip pat L. U. teigė, jog lankėsi, pas gydytoją psichiatrę, kuri patvirtino, kad ji neturi priklausomybės alkoholiui, lankėsi pas psichologą. Posėdžio metu L. U. įsipareigojo: geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, didinti finansinį raštingumą (planuoti lėšas maistui, mokesčiams, įsiskolinimams dengti), palaikyti darbinius santykius, lankyti psichologo konsultacijas, tobulinti turimus bei mokytis naujų motinystės/tėvystės įgūdžių, išklausant pozityvios tėvystės mokymų programą, lankyti smurto prevencinę programą, bendrauti su vaikais, domėtis jų gyvenimu, mokslo pasiekimais, teikti jiems išlaikymą (b. l. 64-72). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pirmasis veiklos skyrius ieškovą informavo, jog 2020 m. kovo 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės A. R. nutarimu, įtariamosios L. U. prašymas tenkintas iš dalies ir leista jai pasimatyti su dukterimi A. V. du kartus per savaitę, dalyvaujant Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos specialistams ar socialiniams darbuotojams (b. l. 73-74).

13. L. U. 2020 m. kovo 23 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog pas sūnus A. ir A. U. į globos namus nevažiuoja, nes vaikai patys pas ją atvažiuoja. Su A. nebuvo susitikusi nuo vaikų paėmimo iš šeimos, o su A. matėsi daug kartų, maždaug kas dvi savaites. Išlaikymo neteikia, nes nėra oficialiai teismo priteistas, todėl ir nemoka, bet nuperka rūbų, daiktų, visko ko vaikams reikia. Jos mėnesinės pajamos per mėnesį yra apie 200 Eur, įsiskolinimų turi apie 4000 Eur (b. l. 76). Šiaulių G. progimnazijos 2020 m. kovo 18 d. rašte nurodyta, jog A. U. mama L. U. visiškai nesidomi vaiko pasiekimais, ugdymu, nedalyvauja tėvų susirinkimuose, neskambina (b. l. 75). Šiaulių „S.“ gimnazijos 2020 m. kovo 23 d. rašte nurodyta, jog A. U. klasės vadovo teigimu, mokinio tėvai klasės susirinkime nedalyvavo, neskambino ir nesidomėjo sūnaus pasiekimais, nė karto neinformavo apie A. neatvykimą, neskambino ir nesidomėjo sūnaus pasiekimais, nė karto neinformavo apie sūnaus neatvykimą į gimnaziją bei priežastis. 2019 m. spalio 24 d. mokinio mama L. U. buvo pakviesta į gimnazijoje organizuotą Vaiko gerovės komisiją (VGK), kurios metu mama buvo įpareigota nuolat bendradarbiauti su klasės auklėtoju, tikrinti informaciją dienyne, tačiau iki šiol mokinio mama nebuvo nei karto prisijungusi prie elektroninio dienyno (b. l. 77). Šiaulių rajono N. mokyklos 2020 m. kovo 24 d. rašte nurodyta, kad A. mama L. U. nesidomėjo mergaitės ugdymu (b. l. 78).

14. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro 2020 m. balandžio 6 d. rašte nurodyta, jog nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. sausio 27 d. L. U. šeimoje pokyčiai nebuvo stebimi, kadangi ji ignoravo socialinių darbuotojų siūlomą pagalbą, nebendravo ir nebendradarbiavo su specialistais. Nuo 2020 m. sausio 27 d. L. U. pradėjo bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, atsiliepia į telefoninius skambučius, neatsiliepusi - perskambina, įsileidžia į savo gyvenamąjį būstą. Moteris gyvena bendrabučio tipo vieno kambario bute su bendro naudojimo patalpomis. Apsilankymų metu pastebėta, jog šiame šeimos bute vykdomi remonto darbai (pakeistos laukinės durys, grindų danga). L. U. teigimu, ji du kartus (2019 m. gruodžio ir sausio mėnesiais) lankėsi VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichologo (pavardės neprisimena) konsultacijose. L. U. vaikų globėjų, rūpintojų tvirtinimu, mama bendrauja tiek su jais, tiek su vaikais (tam tikrą laikotarpį buvo taikoma kardomoji priemonė nebendrauti su A. V., A. U. ir A. U.). Moteris domisi vaikų gyvenimu, pasiekimais. L. U. socialiniams darbuotojams tvirtina neturinti jokių problemų, išskyrus tai, jog šeimai reikalingas didesnis būstas. Socialiniai darbuotojai šiuo metu įžvelgia šeimos problemas: nedarbas, menkos oficialios pajamos, skolų augimas. Socialinių darbuotojų nuomone, pastaruoju laikotarpiu L. U. šeimoje reikšmingesnių pozityvių pokyčių nepastebėta, moteris stokoja motyvacijos spęsti šeimos problemas bei siekti žymesnių pozityvių pokyčių šeimoje, jos pastangos keisti šeimos situaciją, siekiant susigrąžinti vaikus: A. U., A. V., A. U., ir A. U. į šeimą, minimalios (b. l. 79-81). Byloje pateiktas pažymėjimas, kuris įrodo, jog L. U. laikotarpiu 2020 m. vasario 12 d. – birželio 17 d. dalyvavo „Pozityviosios tėvystės“ mokymuose (3 val.) (b. l. 135), nors jų trukmė buvo 5 val..

Dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo

15. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl laikino motinos teisių apribojimo atsakovei jos vaikų atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė nevykdo savo konstitucinės pareigos vaikų atžvilgiu, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti jai tėvų valdžios ribojimą. Atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, yra įtariama smurtavusi prieš dukterį A. V. (vykdomas ikiteisminis tyrimas); atsakovė vangiai bendrauja su socialiniais darbuotojais, nevykdo numatytų įpareigojimų, nesiekia pozityvių pokyčių savo šeimoje, kad vaikai galėtų grįžti į biologinę šeimą; turimus duomenis, atsakovė bendrauja su savo vaikais, emociniai ryšiai tarp motinos ir vaikų nėra nutrūkę.

17. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

18. Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė pažeidė nepilnamečių vaikų teises ir interesus: vaikų motina atsakovė yra įtariama smurtavusi prieš dukterį A. V. (vykdomas ikiteisminis tyrimas), dėl ko kilo grėsmė vaikų sveikatai ar net gyvybei. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Kaip jau buvo minėta, tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta.

19. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus bei teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, sprendžia, kad byloje vis dėl to nėra duomenų apie tai, kad atsakovė savo veiksmais darytų ypatingą žalą vaikui. Visų pirma pažymėtina, jog atsakovės atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės smurto vykdyto savo dukros A. V. atžvilgiu, tačiau jis nėra baigtas ir nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl nagrinėtinu atveju atsakovės atžvilgu galioja nekaltumo prezumpcija ir negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovė savo veiksmais daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi, visiškai jais nesirūpina bei jais nesidomi, taip pat nėra duomenų, kad padėtis ateityje negali keistis (CPK 185 straipsnis).

20. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad nors atsakovė L. U. nelanko vaikų mokyklose ir nesidomi jų ugdymų, tačiau ji su vaikais bendrauja po pamokų, didesnieji vaikai pas ją atvažiuoja į namus, pati atsakovė rodė iniciatyvą, jog būtų pakeista pritaikyta kardomoji priemonė ir ji turėtų teisę pamatyti ir susitikti su savo dukromis; domisi vaikų gyvenimu. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė patvirtino, jog vaikai yra gražiai aprengti, supirktos visos reikalingos priemonės, motina su vaikais gražiai bendrauja, socialinius įgūdžius rūpintis vaikais turi. Šios aplinkybės tik dar kartą įrodo, jog motinos ir vaikų tarpusavio ryšys nėra nutrūkęs, motina turi gebėjimų rūpintis vaikais. Teismas pastebi, jog atsakovė nors ir ne nuosekliai ir glaudžiai, tačiau bendradarbiauja su jai pagalbą teikiančiais specialistais, socialiniais darbuotojais. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui manyti, jog atsakovė nėra abejinga savo vaikams, nori vaikus auginti pati, todėl tai leidžia teismui daryti išvadą, jog situacija vis dėl to ateityje gali pasikeisti.

21. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovė savo veiksmais daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi, visiškai jais nesirūpina bei jais nesidomi, taip pat nėra duomenų, kad padėtis ateityje negali keistis. Teismo vertinimu, bylos duomenys leidžia tikėtis, kad vaikų motina, priėmusi tinkamas specialistų ir kitų asmenų teikiamas įvairiapusiškas paslaugas, turi galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti motinos teises ir pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė turi tvirtą norą ir turi valią ateityje auginti, rūpintis ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (pastebėtina, jog jau kartą vaikų atžvilgiu buvo taikytas laikinas motinos valdžios apribojimas ir jis atsakovės iniciatyva buvo panaikintas, o tai įrodo, jog moteris pajėgi keisti savo gyvenimo būdą ir pan.), todėl teismas neturi pagrindo šiuos atsakovės ketinimus vertinti kaip nesąžiningus. Tačiau teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir išklausęs atsakovės poziciją dėl tokios susiklosčiusios situacijos, sprendžia, jog atsakovė L. U. linkusi savaip vertinti kai kurias gyvenimiškas aplinkybes ir neįvertina galimai kilsiančias neigiamas pasekmes (laukė kol jai paskambins dukros budintis globėjas, nes ji taip suprato; pasikonsultavo su antstoliu ir nusprendė, jog toliau reikia didinti skolas, jog nuosavas būstas būtų parduotas iš varžytinių, tada lengviau gaus socialinį būstą; pasikonsultavusi su lektoriais, nusprendė, jog lankyti elgesį keičiančią programą dabar nebūtina, nes pasibaigus teisminiam baudžiamajam procesui, gali reikti dar kartą tą patį išklausyti, todėl nusprendė dar palaukti; lankytis pas psichologus, ji nemato reikalo; ieškant darbo, kelia specialus/išskirtinius reikalavimus, t. y. geriau apmokamas darbas, ieško darbo, kuris truktų nuo 8 val. iki 17 val.; „Pozityviosios tėvystės“ mokymuose dalyvavo, tačiau jų iki galo neišklausė, priežasčių dėl ko atsakovė jų nebaigė, negalėjo nurodyti ir pan.). Teismo vertinimu, šiuo aspektu atsakovė turėtų dėti daugiau pastangų ir dar labiau priimti specialistų pagalbą, kurie padėtų atsakovei keisti savo elgesį teigiama linkme. Pastebėtina ir tai, jog trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovės sūnus A. nenori bendrauti su mama, šios aplinkybės rodo, jog ūgtelėjęs sūnus jau adekvačiai vertina judviejų su mama ryšį, kuris nėra itin tvirtas.

22. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, siekdamas nepažeisti vaikų teisės į ryšį su motina, kuris šiai dienai yra nenutrūkęs, taip pat įvertinęs aplinkybes, jog šiuo metu teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovė yra kaltinama dėl savo dukros sumušimo, sprendžia, jog nagrinėtinu atveju tikslinga laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei L. U. nepilnamečių vaikų: A. U., A. V., A. U. ir A. U. atžvilgiu, nes nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui įžvelgti realią tikimybę, kad atsakovė vis dėl to pakeis savo požiūrį į vaikų auklėjimą, jų priežiūrą, savo pareigų vaikų atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaikais rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas ir teigiamas sąlygas jiems augti bei vystytis. Teismui sprendimu nustačius laikiną motinos valdžios apribojimą, toks sprendimas nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas); motina galės kreiptis teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį, priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Atsakovei išaiškintina, kad ji, siekdama laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, privalo keisti savo gyvenimo būdą, itin glaudžiai bendradarbiauti su šeimai priskirtais specialistais, esant poreikiui ar būtinybei lankyti psichologo konsultacijas, spręsti emocijų valdymo problemas ar pan., nenutraukti ryšių su vaikais, rūpintis jais, dirbti, teikti vaikams išlaikymą ir pan.. Teismas akcentuoja, kad vaikų ir motinos susitikimai negali būti laikomi pakankamas ir kokybiškas būdas ryšiui su vaikais palaikyti ir tuo pačiu pagrindas konstatuoti, jog atsakovė tinkamai ir visapusiškai naudoja savo motinos valdžią vaikų atžvilgiu. Atsakovė turi rūpintis ir vaikų mokslu, pagal galimybes ir poreikį bendrauti ir bendradarbiauti su vaikų ugdymo įstaigomis ir t. t.

23. Atsakovei taip pat išaiškinama, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės.

24. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad praėjus šešiems mėnesiams po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas turi pareigą vertinti atsakovės progresą ir spręsti dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

25. Apribojus motinos valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

26. CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia vaikams išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir 3 dalis). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

27. Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinyje iš atsakovės prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma – kas mėnesį po 100,00 Eur kiekvienam iš keturių vaikų yra nepagrįstai per didelė. Teismo vertinimu, vaikų išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jų ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, tačiau ieškovo nurodomas išlaikymo per mėnesį dydis, atsižvelgiant į motinos galimybes teikti išlaikymą, yra per didelis.

28. Kaip jau minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

29. Iš atsakovės paaiškinimų duotų teisme bei iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovė šiuo metu oficialiai yra asmuo auginantis vaiką iki trejų metų, tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. vasario 12 d. ji papildomai dirbo UAB „V. l.“ (b. l. 94, 110-112). Be to, atsakovė nuo 2020 m. vasario 26 d. yra registruota užimtumo tarnyboje (b. l. 95, 129). Iš Sodra išrašo matyti, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus mokama išmoka atsakovei kas mėnesį sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, nuo 2020 m. kovo iki birželio mėnesio gavo nedarbo išmoką, kuri sudarė apie (duomenys neskelbtini) Eur (b. l. 110-112, 134). Rašytiniuose įrodymuose užfiksuota, jog atsakovė teigė, jog jos pajamos per mėnesį sudaro 500-700 Eur, jai materialiai padeda ir draugai, sūnų A. ir A. U. tėvas (b. l. 80). Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino šias aplinkybes ir nurodė, jog dokumentuose užfiksuotos pajamos yra oficialios, tačiau ji gauna ir kitų neoficialių pajamų, t. y. vaikų tėvas, esantis užsienyje, jai atsiunčia pinigų. Atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kuriam net kelių antstolių pritaikytas turto areštas (b. l. 114-115). Atsakovė savo vardu registruoto kilnojamojo turto neturi (b. l. 116). Pažymėtina ir tai, jog atsakovė turi skolinių įsipareigojimų, t. y. teismo posėdžio metu teigė, jog skola siekia apie 4000,00 Eur.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

31. Atsakovė L. U. teismo posėdžio metu nors ir teigė, jog negalėtų teikti kiekvienam vaikui išlaikymo po 100 Eur kas mėnesį, kadangi neturėtų tokios galimybės, tačiau sutiko, jog vaikams galėtų skirti išlaikymą kiekvienam vaikui po 40-50 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų kokių nors didesnių sveikatos problemų, nors ir šiuo metu augina vaiką iki trejų metų, tačiau vis dėl to bando, siekia dirbti (teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, jog intensyviai ieško darbo, domėjosi dėl mažosios dukros lankymo lopšelį – darželį galimybes), tačiau turi įsiskolinimų. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek motina/tėvas gali skirti vaikų išlaikymui po to, kai jos/jo poreikiai bus patenkinti, o vaikų teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėtinu atveju, atsakovė L. U. turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomi nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių.

32. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padaręs išvadą, kad ieškovo ieškinyje nurodyta suma minimaliems vaikų poreikiams tenkinti yra neadekvati, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė viso turi keturis išlaikytinius; į tai, kad atsakovė turi galimybę dirbti ir šia galimybe bando pasinaudoti, tačiau galimai išnaudodama ne visas savo pastangas siekiant išlaikyti savo darbo vietą, galimai kelia per didelius reikalavimus dėl darbo pobūdžio ir pan.; į tai, kad atsakovė neturi sveikatos problemų, kurios ribotų jos darbingumą, į tai, jog vaiko išlaikymo išmoka mokama iš valstybės lėšų, kai vaikas negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto vienam iš tėvų arba abiems tėvams šiuo metu ji yra 68,40 Eur, teismas sprendžia, kad šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės L. U. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams - A. U., A. U., A. V., A. U., kiekvienam po 75,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 6 d., iki vaikų pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

33. Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

34. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu nepilnamečiams vaikams A. U., A. U., A. V., A. U. yra priteisiamas išlaikymas ir šioje dalyje teismo sprendimas vykdytinas skubiai, teismas sprendžia, jog tikslinga vaikų laikinąjį globėją/rūpintoją Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus skirti ir jų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo.

Dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

35. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, jog ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

36. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nuo 2019 m. lapkričio 27 d. nustatyta laikinoji globa A. U., laikinoji rūpyba A. U. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose, globos vieta nustatyta ir laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. įsakymais nuo 2019 m. lapkričio 27 d. A. V. ir A. U. nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budintį globotoją D. J. S., globos vieta nustatyta pas budintį globotoją. Kadangi šiuo metu globėjas/rūpintojas tinkamai atlieka globėjo/rūpintojo pareigas, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena atsakovės vaikai, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaikų gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga vaikų gyvenamąją vietą palikti nustatytą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose.

37. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 496¹ straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus iš dalies, inicijuotina civilinė byla dėl vaikų nuolatinės globos/rūpybos ir vaikų globėjo/rūpintojo paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. liepos 15 d. sprendimu atsakovei L. U. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 130-131). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymą Nr. (2.35)PT-2748, išlaidos už atsakovei L. U. suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 168,00 Eur (b. l. 133). CPK 96 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės L. U. nepriteistinos bei iš ieškovo nepriteistinos išlaidos valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnis).

39. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 3,52 Eur ir yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovė L. U. yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams – A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 6 d., iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl globos/rūpybos nepilnamečiams vaikams: A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo įsiteisėjimo jų gyvenamąją vietą nustatyti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose (juridinio asmens kodas 191015237) bei Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus skiriant A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl motinos valdžios apribojimo bei dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos/rūpybos nustatymo ir globėjo/rūpintojo paskyrimo nepilnamečiams vaikams: A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.