Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-02-23 · Civilinė byla Nr. 2A-104-357/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-23
Bylos Nr.
2A-104-357/2022
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02865-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė, Irena Stasūnienė
Atsakovas
L. U.
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
L. K., D. K., N. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-104-357/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02865-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Irenos Stasūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. U. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. U., tretiesiems asmenims L. K., D. K., N. U. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo bei atsakovės prašymą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui ieškinį, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią L. U., vaikų A. U., gim. (duomenys neskelbtini), A. U., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. U., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu laikinai apribota motinos valdžia atsakovei L. U. nepilnamečių vaikų A. U., A. U., A. V., A. U. atžvilgiu, iš atsakovės L. U. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams – kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis po 75,00 Eur. Pažymėjo, kad minėtame teismo sprendime atsakovei buvo išaiškinta, kad ji, siekdama laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, privalo keisti savo gyvenimo būdą, itin glaudžiai bendradarbiauti su šeimai priskirtais specialistais, esant poreikiui ar būtinybei lankyti psichologo konsultacijas, spręsti emocijų valdymo problemas, nenutraukti ryšių su vaikais, rūpintis jais, dirbti, teikti vaikams išlaikymą. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nepilnamečiams vaikams A. U., A. U., A. V. ir A. U. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). Nepilnamečių vaikų A. U. ir A. U. nuolatiniu globėju (rūpintoju) paskirti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės vaikų globos namai. Nepilnamečių vaikų A. V. ir A. U. nuolatiniais globėjais paskirti L. K. ir D. K.. Nepilnamečių vaikų A. U., A. U. nuolatinės globos (rūpybos) ir gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės vaikų globos namuose. Nepilnamečių vaikų A. V. ir A. U. nuolatinės globos ir gyvenamoji vieta nustatyta nuolatinių globėjų L. K. ir D. K. gyvenamojoje vietoje. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu panaikino (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimu N. U. taikytą neterminuotą tėvo valdžios apribojimą jo nepilnamečių vaikų A. U. ir A. U. atžvilgiu, minėtiems vaikams panaikino nuolatinę globą (rūpybą) ir turto administravimą, priteistą išlaikymą, bei vaikų gyvenamąją vietą nustatė su tėvu N. U.. Ieškovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad situacija po 2020 m. rugpjūčio 7 d. teismo sprendimo yra iš esmės pasikeitusi. Nurodo, kad motinos ir vaikų emocinis ryšys susilpnėjęs, A. į motinos šeimą grįžti nenori, A. ir A. grąžinti tėvui, motina vaikams išlaikymo neteikia, todėl darytina išvada, jog vaikų grąžinimas į šeimą prieštarauja geriausiems vaikų interesams, galimai sukeltų pavojų vaikų sveikatai ir gyvybei. Atkreipia dėmesį, kad L. U. taip pat yra nusišalinusi nuo vaikų auklėjimo, priežiūros, išlaikymo. Taip pat pažymi, kad atsakovė dėl motinos valdžios laikino apribojimo panaikinimo į teismą nesikreipė, nuo 2019 m. lapkričio 11 d. vaikų neaugina, berniukai nuo 2021 metų kovo mėnesio gyvena su tėčiu (duomenys neskelbtini). Atsakovė su berniukais bendrauja tik vaikų tėvo iniciatyva, jie su mama nenori gyventi, tik atostogas norėtų praleisti kartu. Nurodo, kad šiuo metu visi vaikai turi saugią ir stabilią aplinką. Teigia, jog nėra duomenų, kad situacija ateityje gali keistis, todėl L. U. netikslinga tęsti laikiną motinos valdžios apribojimą ir reikalinga neterminuotai jai apriboti motinos valdžią vaikų A. U., A. U., A. V. ir A. U. atžvilgiu.

2. Atsakovė L. U. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu L. U. nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų A. U., A. U., A. V. ir A. U. atžvilgiu; panaikinti vaikams nustatytą globą ir turto administravimą; nustatyti A. V. ir A. U. gyvenamąją vietą su mama L. U.; panaikinti A. V. ir A. U. priteistą išlaikymą; skirti L. U. A. V. ir A. U. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, bei priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad viską, ką jai rekomendavo atlikti socialiniai darbuotojai, tą ji ir padarė, išskyrus skolų padengimą. Pažymėjo, kad šiuo metu lanko įvairius kursus, pagal poreikį psichologo konsultacijas, gydytis nuo alkoholio vartojimo nereikia, nes konsultuojantis gydytojas nurodė, kad tam nėra poreikio. Pažymėjo, kad susitikimai su mergaitėmis neįvyksta dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl darbo būna nepatogus susitikimų laikas, susitikimai organizuojami tik kartą per mėnesį. Vyresnioji dukra su atsakove bendrauja priklausomai nuo mergaitės nuotaikos, mergaitė domisi mamos finansine padėtimi, blogai atsiliepia apie globėjus, jie mergaites gąsdina. Nėra nuotolinio bendravimo su dukromis. Susitikimus su dukromis organizuoja koordinatorė, į atsakovės prašymus dėl laiko skyrimo neatsižvelgia. Mano, kad mažoji dukra gali vieną kartą per mėnesį nemiegoti pietų miego, kad galėtų susitikti su mama. Dėl susidariusių skolų už teiktas paslaugas atsakovė paaiškino, kad jos susidarė dėl to, kad kurį laiką bute gyveno nuomininkai, kurie nemokėjo mokesčių, vėliau pati atsakovė buvo įkalinimo įstaigoje. Atsakovė nurodė, kad sugyventinio neturi. Taip pat nurodė, kad sūnūs ją kviečia atvykti į (duomenys neskelbtini) jiems padėti ir kartu gyventi, su jais yra glaudus ryšys, kiekvieną dieną bendrauja internetu, berniukų tėtis taip pat kviečia atvykti, siūlo pagalbą, žada padėti įsikurti. Atsakovė nurodė, kad nori susigrąžinti mergaites ir važiuoti pas berniukus, todėl jau pusę metų dirba, gauna minimalų darbo užmokestį, kuris priklauso nuo dirbtų valandų skaičiaus. Per dieną tenka dirbti nuo 6 iki 12 valandų. Rugsėjo mėnesį gavo apie 300,00 Eur darbo užmokestį. Buhalterė nuo atlyginimo atskaičiuoja įsiskolinimus, todėl kokio tai dydžio suma ji nežino. Pažymėjo, kad turi apie 4000,00 Eur skolų ir išlaikymo įsiskolinimas mergaitėms. Kitų išlaikytinių neturi. Atsakovė taip pat nurodė, kad kartais dirba neoficialiai, papildomai, tvarko namus, už vieno namo sutvarkymą per dieną gauna 50,00 Eur. Gautus pinigus taupo vairuotojo pažymėjimui įgyti, tuomet būtų lengviau rasti geriau apmokamą darbą, dėl to ir neteikia vaikams pilno išlaikymo. Šiuo metu taupo pinigus, daro namuose remontą, perka vaikams naujus baldus, kompiuterį, rašomą stalą, gerina vaikams buities sąlygas, todėl gali auginti vaikus, jais rūpintis. Suremontavusi butą žadą jį parduoti ir vykti su mergaitėmis pas sūnus. Atsakovė nurodė, kad jos finansinė situacija leis tinkamai rūpintis vaikais, nes ji visada pirko vaikams rūbus, net tada, kai jie gyveno globos įstaigoje, rūbus, žaislus perka ir šiuo metu. Taip pat nurodė, kad ieško geriau apmokamo darbo pagal išsilavinimą, nes yra baigusi 10 klasių, įgijusi (duomenys neskelbtini) specialybę. Tačiau pažymėjo, kad kuo daugiau uždirbs, tuo daugiau iš jos atlyginimo išskaičiuos, o ji nenori daugiau turimų įsiskolinimų dengti, nes tuomet jos asmeninių poreikių tenkinimui nepakaktų gaunamų pajamų. Nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio yra padariusi kelis administracines teisės pažeidimus. Vaikų sveikata, mokslo rezultatais domisi jų pačių paklausdama, todėl nėra poreikio jungtis prie elektroninių dienynų. Atsakovei nėra žinoma, kokioje gydymo įstaigoje lankosi A., tik žino, kad prieš kelis mėnesius mergaitė sirgo, taip pat nežino kokią ugdymo įstaigą lanko mergaitė, tačiau jei ir žinotų, niekas jai jokios informacijos neteiktų. Atsakovė paaiškino, kad anksčiau į užsienį gyventi ir dirbti nevyko dėl vaikų, nes jiems būtų buvę dėl kalbos sunkumų, nes ir dabar tų sunkumų yra, taip pat gyvenamosios vietos, mokyklos keitimas vaikams sukelia stresą. Mergaitėms keisti gyvenimo sąlygas taip pat būtų stresas.

3. Trečiasis asmuo N. U. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad trečiasis asmuo su atsakove palaiko draugiškus santykius, siekia jai padėti, todėl apmoka jos bylinėjimosi išlaidas, nori kad sūnūs bendrautų su seserimis ir vaikai būtų kartu.

4. Trečiasis asmuo L. K. su ieškiniu sutiko ir nurodė, mergaitės globėjų šeimoje gyvena nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. A. prieš ir po susitikimų su mama stresuoja, nerodo noro susitikti, bijo, kad po susitikimų nebegrįš pas globėjus, mamą vadina L., vis prisimena, kad mama ją mušė. 2020 m. rugpjūčio 7 d. antstolio patvarkyme išlaikymo įsiskolinimo suma vaikams nurodyta abiem mergaitėms po 888,00 Eur. Atsakovė 2021 metų birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais vaikams teikė išlaikymą po 15,00 Eur. Globėja su mergaitėmis nekalba apie mamą, kad mažiau vaikai jaudintųsi, paklausus kaip sekėsi susitikimas atsako, kad nieko gero, todėl daugiau nieko nebesiaiškina. A. taip kalba po kiekvieno susitikimo, bijo grįžti pas mamą. Mergaitėms nėra teikiama psichologo konsultacija, tik A. mokykloje spalio mėnesį du kartus turėjo susitikimą su psichologe, tačiau apie šiuos susitikimus nieko daugiau nežino. Mergaitės yra sveikos, A. mokosi gerai, tik vis galvoja apie susitikimus su mama, dėl to nerimauja. Mama mergaitėms neskambina, nors A. turi telefoną. Sesės su broliais nebendrauja, nebendravimo priežasčių nežino, niekas su jomis nebandė susisiekti, o pati globėja mergaičių brolių neieškojo, neturi jų kontaktų.

5. Trečiasis asmuo D. K. su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad po susitikimų A. jaudinasi, vaikų susitikimus su mama organizuoja ir juose dalyvauja globos koordinatorė, pats globėjas su atsakove nebendrauja. Vaikai pas globėją jaučiasi labai gerai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Neterminuotai apribojo motinos valdžią L. U. jos nepilnamečių vaikų A. U., A. U., A. V. ir A. U. atžvilgiu.

7. Teismas sprendė, kad atsakovė dėl jos kaltės, dėl nuo jos pačios priklausančių priežasčių ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečiams vaikams: rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, jų sveikata, ugdymu, su jais bendrauti, auklėti ir prižiūrėti. Atsakovei L. U. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu laikinai apribota motinos valdžia vaikų A. U., A. U., A. V. ir A. U. atžvilgiu. Pažymėjo, kad atsakovės elgesys nesikeičia, ji nededa pakankamai pastangų keisti savo elgėsi, visapusiškai nenaudoja motinos valdžią vaikų atžvilgiu, todėl negali užtikrinti tinkamų ir saugių sąlygų vaikams augti. Nurodė, kad teismo sprendimu laikinai apribojus atsakovei motinos valdžią vaikų atžvilgiu, atsakovei jau buvo suteikta teisė keisti savo elgesį ir požiūrį į vaikų auklėjimą, atstatyti ryšį su vaikais, tačiau atsakovė išvadų nepadarė. Pažymėjo, kad atsakovė dirba tik trumpą laiko tarpą, gauna minimalų darbo užmokestį, išlaikymą vaikams teikia mažomis sumomis, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, su dukromis bendrauja epizodiškai, ne visada atvyksta į susitikimus. Nurodė, kad pagalbos planai šeimai nėra įgyvendinami, per visą pagalbos teikimo laiką atsakovė tik įsidarbino, lankė kursus, bei epizodiškai bendravo su vaikais. Teigiamas pokytis, teismo vertinimu, yra tik nuo 2021 metų gegužės mėnesio, pradėjus bylą nagrinėti teisme, nors tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad buvo išnaudotos visos priemonės padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų nepilnamečių vaikų teisė į geriausią jų interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovės teisę būti kartu su vaikais, todėl tikslinga apriboti atsakovės motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu neterminuotai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) L. U. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o atsakovės prašymą tenkinti, priteisti L. U. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Yra pagrindas taikyti CPK 329 str. 2 d. 7 p., nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ir neanalizavo jokių aspektų, susijusių su atsakovės pareikštais savarankiškais reikalavimais, susijusiais su prašymu panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu L. U. nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

8.2. Pirmos instancijos teismas, ištyręs visus byloje surinktus įrodymus bei juos įvertinęs, nenustatė tokių kraštutinių aplinkybių, jog atsakovė L. U. darytų ypatingą žalą savo vaikams ar visiškai jais nesirūpintų ir nebūtų duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Priešingai, teismas nustatė L. U. teigiamą pokytį bei realias pastangas, kas objektyviai rodo ir ateities teigiamas perspektyvas. Dėl nurodyto, teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią.

8.3. Nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas turėjo palyginti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu nustatytas aplinkybes su šios bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir tik tuomet spręsti apie atsakovės pastangas keisti savo elgesį arba jų nebuvimą. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė klaidingas išvadas, jog atsakovė nededa pakankamai pastangų keistis ir nėra verta pati auginti savo vaikus.

8.4. Byloje surinkta medžiaga liudija, jog atsakovė atsižvelgė į teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu nustatytus konkrečius jos elgesio trūkumus ir pagal išgales siekė jų pašalinimo bei pašalino. Atsakovė glaudžiai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, pabaigė „Pozityviosios tėvystės“ mokymus, kurių buvo nebaigusi, dalyvavo elgesio keitimo programoje ir ją baigė, lanko psichologo konsultacijas, įsidarbino, teikia vaikams išlaikymą, su jais bendrauja nustatyta tvarka ir palaiko ryšius.

8.5. Tai, kad šalyje nustatytas minimalus mėnesinis atlygis už pilnos dienos darbo krūvį nėra pakankamas keturiems vaikams išlaikyti – nėra atsakovės kaltė. Atsakovė vaikus išlaiko pagal savo finansines galimybes. Teismas atsakovės pastangas įgyti vairuotojo pažymėjimą, nes turėdama jį galėtų pretenduoti į geriau apmokamą darbą, vertino neigiamai. Tačiau tokiu būdu atsakovė vėl gi stengiasi tik dėl vaikų, nes mano, jog tokia investicija sukurtų prielaidas jai gauti didesnes pajamas ir jai leistų geriau vaikais pasirūpinti ateityje. Minimalius remonto darbus atsakovė vėl gi daro dėl vaikų, nes laukia jų sugrįžtančių namo, siekia pagerinti jų buities sąlygas. Vaikų teisių apsaugos specialistai nagrinėjant šią bylą net nebuvo atvykę apžiūrėti ir įvertinti jos pastangų, nesurašė buities sąlygų patikrinimo akto. Tuo pačiu nėra nustatyta, jog vaikams su atsakove gyventi būtu nesaugu ar netinkamos sąlygos.

Žemesnės instancijos teismas

8.6. Teismas nustatęs teigiamą atsakovės pokytį, nebeturi pagrindo konstatuoti, jog atsakovė visiškai vaikais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

8.7. Neteisingai nustatyta faktinė aplinkybė, jog „dvasinis ryšys tarp vaikų ir mamos nutrūkęs“. L. U. palaiko ryšius su savo vaikais, bendrauja, jų šeiminiai ir dvasiniai ryšiai nėra nutrūkę. Atsakovė su sūnumis bendrauja nuotoliniu būdu, domisi jų gyvenimu, pasiekimais. Vaikų auklėjimo ir priežiūros klausimais tariasi su vaikų tėvu N. U.. Tėvui su vaikais nuo 2021-03-15 išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), L. U. aplankė vaikus jų gyvenamojoje vietoje, bendravo, domėjosi jų mokslais, laisvalaikiu. Grįžusi į Lietuvą, L. U. palaiko ryšius su vaikais, bendrauja nuotoliniu būdu. Vaikai gerai atsiliepia apie mamą, nori su ja palaikyti ryšius, nori dažniau susitikti, atvykti atostogų. Tai, kad motinos ir dukterų ryšiai yra šiek tiek atitolę, yra per retų pasimatymų pasekmė ir produktyvaus kokybiško bendravimo stoka. Tam įtakos turėjo tiek įstaigos, kurioje mergaitės gyvena, neveiklumas, tiek globėjų sprendimas leisti save vadinti „mama“ ir „tėčiu“ bei esamos padėties vaikams neišaiškinimas, tiek ir mamos finansinių galimybių stoka. Aktualu ir tai, kad mergaitės išvežtos į tolimą (duomenys neskelbtini) r. savivaldybę, todėl jas dažnai lankyti, jei ir būtų sudarytos sąlygos, motinai, gaunančiai minimalią mėnesinę algą, yra per didelė finansinė našta. Tačiau atsakovės ir dukterų ryšiai yra tik susilpnėję, bet nėra nutrūkę. Mergaičių elgesys prieš ir po pasimatymo su mama pasikeičia, nes jos išgyvena mamos stygių, jos pasiilgsta, vaikams trūksta mamos.

8.8. Atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena viena. Šiuo metu L. U. yra dirbanti, gauna minimalų atlyginimą. Taip, ji turi skolų už komunalinius patarnavimus, tačiau neturi finansinių galimybių šias skolas padengti. Butas bendrabutyje, kuris priklauso atsakovei, yra labai mažas, todėl atsakovė norėtų, kad jis būtų išvaržytas, o gautos sumos padalintos kreditoriams. Tuomet ji galės pasinaudoti savivaldybės lengvata ir nuomotis didesnį tvarkingą butą, kur pakaktų vietos jai ir vaikams.

8.9. Atsakovei priekaištaujama, kad ji nesidomi vaikų ugdymu, jų sveikata, tačiau tai netiesa. Visą informaciją apie vaikus atsakovė gauna iš pačių vaikų. Kas liečia sūnus, informaciją pateikia vaikų tėvas, o apie mergaites sužino iš soc. paslaugų centro darbuotojų, jos pačios papasakoja.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje N. U. prašo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka.

10. Tretieji asmenys L. K. ir D. K. pateiktu atsiliepimu nuodo, kad nemato pagrindų naikinti skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo nagrinėjimo klausimą palieka spręsti teismui. Teismui netenkinus apeliacinio skundo, prašo iš apeliantės priteisti trečiųjų asmenų naudai 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Tai, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje atskirai nenurodė, kad atmeta atsakovės prašymą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, šiuo atveju turėtų būti vertinama tik kaip formalus pažeidimas, nedarantis jokios įtakos viso priimto procesinio sprendimo esmei ir prasmei. Apeliantės pozicija dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo yra nepagrįsta.

10.2. Teismas, nagrinėdamas tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimus, tyrė visus į bylą pateiktus įrodymus.

10.3. Tretieji asmenys L. K. ir D. K. nekvestionuoja pirmos instancijos teismo sprendimo dalyje dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo ir šį klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

10.4. Apeliantė dukromis nesirūpina, savarankiškai pas mergaites neatvažiuoja, nerodo iniciatyvos susitikimams. Priteistas išlaikymas mergaitėms mokamas epizodiškai, yra susidaręs daugiau nei 1900 Eur įsiskolinimas abiem mergaitėms. Mergaitės į susitikimus su mama vyksta vangiai. A. savo globėjus vadina „mama“ ir „tėčiu“. Po susitikimų su mama vyresniosios mergaitės A. elgesys ir emocinė būsena pasikeičia, kelias dienas mergaitė būna nerami, susimąsčiusi, užsidariusi savyje. Mergaitė ne kartą yra užklaususi globėjų, ar jie tikrai jų su sese neatiduos mamai. Mažoji globotinė A. yra mažo amžiaus, todėl probleminės situacijos su mama ji nesuvokia. Kadangi mergaitė su mama negyvena nuo 6 mėnesių amžiaus (A. gimė (duomenys neskelbtini), o laikinoji globa/rūpyba nustatyta 2021-11-27), tai jos socialinis prieraišumas prie konkretaus asmens identifikuojant jį kaip „mamą“ nėra susiformavęs.

11. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktu atsiliepimu prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovės šeimai jau eilę metų teikiamos socialinės paslaugos ir užtikrinta socialinių darbuotojų pagalba, tačiau padėtis atsakovės šeimoje mažai keičiasi, stabilių, ilgalaikių pokyčių nestebima. Sėkmingas socialinis darbas su šeima ir teigiami jo rezultatai įmanomi tik tada, kai paslaugos gavėjas (šiuo atveju atsakovė), vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu aktyviai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, kitais specialistais, priima siūlomą pagalbą, kritiškai vertina savo elgesį, socialinius įgūdžius ir drauge ieško šeimoje kilusių problemų sprendimo būdų bei deda maksimalias pastangas teigiamiems pokyčiams pasiekti.

11.2. Atsakovė pakankamai pastangų, jog situacija jos šeimoje keistųsi ir vaikai galėtų grįžti į biologinę šeimą, nedėjo, dėl motinos valdžios laikino apribojimo panaikinimo į teismą nesikreipė. Atsakovė nuo 2019 m. lapkričio 11 d. vaikų neaugina, teismo priteisto išlaikymo vaikams nemoka, su vaikais bendrauja epizodiškai, vaikų pasiekimais ugdymo įstaigose nesidomi, su pedagogais nebendrauja, taip pat yra nuteista už fizinį smurtą prieš savo vaiką.

11.3. Teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino visas bylos faktines bei teisines aplinkybes ir pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovė dėl savo kaltės vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines ir CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečiams vaikams, jos elgesys po 2020 m. rugpjūčio 7 d. teismo sprendimo nesikeičia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

13. Apeliantė nurodo, kad šioje byloje turi būti taikomas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas, kuriame nustatyta, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ir neanalizavo jokių aspektų, susijusių su atsakovės pareikštais savarankiškais reikalavimais, susijusiais su prašymu panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu L. U. nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu, t. y. nesiaiškino su šiuo prašymu susijusių faktinių ir teisinių aplinkybių, nevertino įstatyme nustatytų pagrindų. Pažymi, kad dėl atsakovės pareikštų reikalavimų teismas savo sprendimo rezoliucinėje dalyje apskritai nepasisakė, šis reikalavimas liko neišnagrinėtas ir neišspręstas.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismo nutartis, sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant juos, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-362-415/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

15. Nagrinėjamos bylos atveju iš skundžiamo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo matyti, kad tiek įžanginėje, tiek aprašomoje, tiek motyvuojamojoje skundžiamo sprendimo dalyse buvo nurodomas, aprašomas ir vertinamas apeliantės prašymas dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas aptarė visas aktualias faktines bylos aplinkybes, reikšmingas tiek ieškovo ieškinio, tiek atsakovės prašymo atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo šešioliktame punkte nurodė: „Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, todėl tenkintini visiškai, o atsakovės prašymas dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.“. Taigi, teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, išnagrinėjo atsakovės prašymą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje atskirai nenurodė, kad atmeta atsakovės prašymą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, nelemia absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo, kadangi pats prašymas buvo išnagrinėtas, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad atmeta atsakovės prašymą, laikytina formaliu pažeidimu, neturinčiu įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl faktinių aplinkybių

17. Pirmosios instancijos teismas tinkamai iš išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. U. yra nepilnamečių vaikų A. U., gim. (duomenys neskelbtini), A. U., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. U., gim. (duomenys neskelbtini), mama. Vaikų A. U. ir A. U. tėvas N. U.. A. V. tėvas yra R. V., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Duomenų apie A. U. tėvą nėra. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu atsakovei L. U. laikinai apribota motinos valdžia vaikų A. U., A. U., A. V. ir A. U. atžvilgiu.

18. Remiantis 2020 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro raštu Nr. (duomenys neskelbtini), L. U. šeimai taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos: konsultavimo, informavimo, tarpininkavimo, ugdomi trūkstami ir stiprinami turimi socialiniai, motinystės įgūdžiai, stebima situacija šeimoje. 2021 m. sausio 28 d. L. U. paaiškinime nurodyta, kad atsakovė bendrauja su vaikais, norėtų dažnesnių susitikimų su mergaitėmis. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro 2021 metų sausio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), A. ir A. susitikimai su mama organizuojami vieną kartą per mėnesį, pokalbiai vyksta vangiai, mergaitės nenori grįžti pas mamą, mergaitėms išreiškus norą dažniau susitikti su mama, susitikimų dažnumas bus koreguojamas.

19. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021 m. vasario 28 d. rašte nurodyta, kad A. U., A. U., A. V., A. U. bei L. U. gyveno aplinkoje, kurioje buvo smurtaujama, smurtas buvo naudojamas ne vieną kartą. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimu panaikintas N. U. taikytas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų A. U. ir A. U. atžvilgiu; panaikinta vaikams nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ir turto administravimas; vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu; panaikintas teismo sprendimu priteistas išlaikymas vaikams iš tėvo; jis skirtas nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

20. 2020 m. gegužės 7 d. Atvejo vadybos posėdžio Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 metų rugpjūčio 11 d. Atvejo vadybos posėdžio Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 22 d. Atvejo vadybos posėdžio Nr. (duomenys neskelbtini) metu nustatyta, kad teigiami pokyčiai atsakovės šeimoje yra minimalūs, todėl tikslinga kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo. Remiantis 2021 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) progimnazijos raštu, 2021 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos – daugiafunkcinio centro raštu, (duomenys neskelbtini) gimnazijos raštu, 2021 m. balandžio 6 d. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) mokyklos – daugiafunkcinio centro raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro raštu Nr. (duomenys neskelbtini), vaikai elgesio, mokymosi problemų neturi, prižiūrėti, tvarkingi, mama vaikų pasiekimais, sveikata nesidomi, į ugdymo įstaigas nebuvo atvykusi, vaikų pasiekimais domisi globėjai, A. savo globėją vadina mama, atsakovei teikiamos socialinės paslaugos, ji yra nuolat motyvuojama, tačiau atsakovė jai skirtų įpareigojimų nevykdo, arba vykdo tik iš dalies, nenuosekliai, ilgą laiką nerodė iniciatyvos dalyvauti pozityvios tėvystės užsiėmimuose, ilgą laiką nedirba, motyvacija dirbti yra žema, jeigu teikia vaikams išlaikymą, tai tik minimaliomis sumomis, nėra linkusi bendrauti su specialistais, priimti jų pagalbą, ne visada atvyksta į susitikus su dukromis, keičia susitikimų laiką. 2021 m. gegužės 14 d. paaiškinime L. K. nurodė, kad atsakovė su vaikais nebendrauja, jais nesidomi, išlaikymą teikia epizodiškai ir labai mažomis sumomis, mergaitės nerodo noro vykti susitikti su mama, važiuoja iš pareigos.

21. 2021 m. gegužės 11 d. bei 2021 m. rugpjūčio 25 d. Administracinių nusižengimų registro išrašuose nurodyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. kovo 12 d. bausta administracine tvarka tris kartus ir tris kartus laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. atsakovė L. U. dirbo laikotarpiais nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. kovo 30 d., nuo 2018 m. kovo 17 d. iki 2018 m. kovo 26 d., nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. vasario 12 d., nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki šiol dirba, minėtais laikotarpiais gaudavo darbo užmokestį. Remiantis 2021 m. rugsėjo 1 d. psichologės raštu, atsakovės šeimai laikotarpiu 2018–2020 metais individuali psichologinė pagalba nebuvo teikiama, atsakovė dalyvavo pozityvios tėvystės mokymuose, tačiau nesistemingai, nuo 2021 m. sausio 20 d. teikta individuali psichologinė pagalba tik du kartus, nes atsakovei psichologinė pagalba nėra svarbi ir ji lankėsi dėl to, kad ši pagalba numatyta pagalbos šeimai plane.

22. Remiantis 2021 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro raštu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė susitikimų metu su dukromis bendrauja, žaidžia, jas saugo, atveža dovanų, vaišių, tačiau po kurio laiko mergaitėms atsibosta ir jos prašo jas grąžinti pas globėjus, kuriuos vadina tėčiu ir mama, A. su mama bendrauja gražiai, tačiau į jos namus važiuoti nenori, bijo, kad su seserimi gali būti grąžintos atsakovei. 2021 m. rugsėjo 14 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad A. mamos nepasiilgo, su ja gyventi nenori, mamos bijo, o A. dėl savo mažo amžiaus negali būti išklausyta, globėjų šeimoje mergaitėms užtikrinamos tinkamos gyvenimo, auklėjimo, ugdymo bei sveikatos priežiūros sąlygos, mergaitės jaučiasi saugiai ir mylimos. 2021 m. spalio 4 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. U. paaiškino, kad su mama bendrauja, per mesendžerį, susirašo ir susiskambina; mama dažniau skambina, rašo; atostogas norėtų praleisti su mama; jam yra žinoma, kad mamai apribota motinos valdžia jo atžvilgiu, mano, kad apribojimas turėtų būti panaikintas. 2021 m. spalio 4 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. U. paaiškino, kad su mama bendrauja normaliai, per mesendžerį, susirašo ir susiskambina; ir mama jam paskambina ir jis jai paskambina ar parašo; atostogų norėtų pasisvečiuoti pas mamą, praleisti atostogas; jam yra žinoma, kad mamai apribota motinos valdžia jo atžvilgiu, mano, kad apribojimas turėtų būti panaikintas.

23. Iš 2021 m. spalio 20 d. Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus rašto nustatyta, kad atsakovė teista, bausmės vykdymas atidėtas, teismo paskirtus įpareigojimus vykdo, bendradarbiauja su jos priežiūrą vykdančiu pareigūnu. Iš Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus 2021 m. gegužės 25 d. pažymėjimo matyti, kad L. U. nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. dalyvavo Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriuje vykusiuose elgesio pataisos programos „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ užsiėmimuose ir programą pilnai baigė. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro pažymėjimas patvirtina, kad L. U. 2020 m. vasario 12 d. – birželio 17 d. dalyvavo „Pozityviosios tėvystės“ mokymuose (3 val.). VšĮ Socialinių inovacijų centras nurodė, kad L. U. lanko pozityviosios tėvystės kursus nuo 2021 m. balandžio 12 d., ji dalyvavo keturiuose užsiėmimuose, aktyviai dalyvauja diskusijuose, dalinasi savo patirtimi, išklauso pateikiamą medžiagą; klientei teikiamos ir psichologo paslaugos: dalyvavo keturiuose individualiose konsultacijose. 2021 m. gegužės 18 d. VšĮ Socialinių inovacijų centras nurodė, kad L. U. yra užsiregistravusi VšĮ Socialinių inovacijų centro vykdomame projekte „Bendruomeniniai šeimos nariai ir nuo 2021 m. balandžio 12 d. lanko užsiėmimus.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

24. Tėvų valdžios apribojimas yra reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

25. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės dalyvės užtikrina, jog vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

26. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Vaiko teisė gyventi kartu su tėvais yra vienas esminių teisės į šeimos gyvenimą elementų (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2019 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Z. M. prieš Rusiją, peticijos Nr. 58724/14, 98 punktas). Šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje O. prieš Švediją (Nr. 1), peticijos Nr. 10465/83, 72 punktas). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje P. prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, 79 punktas).

27. Naujausioje EŽTT praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į šeimos įgyvenimą suvaržymo, nacionaliniai teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes, ir atlikti subalansuotą ir pagrįstą kiekvieno asmens interesų vertinimą, siekdami nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (EŽTT 2020 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Y.I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68868/14, 78 punktas). Tokios priemonės kaip tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais (angl. exceptional circumstances) ir pateisinamos, jei jos yra motyvuojamos geriausių vaiko interesų užtikrinimu (ten pat, 82 punktas). Vien aplinkybės, kad pareiškėjas neturi darbo ir turi finansinių sunkumų, nėra pagrindas spręsti dėl tėvų valdžios apribojimo, nesant kitų pagrįstų priežasčių (ten pat, 91 punktas).

28. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

29. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas). Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.

30. Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

31. Pažymėtina, jog planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

33. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad po to, kai atsakovei L. U. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu laikinai apribota motinos valdžia vaikų A. U., A. U., A. V. ir A. U. atžvilgiu, atsakovės elgesys nesikeičia, ji nededa pakankamai pastangų keisti savo elgėsi, visapusiškai nenaudoja motinos valdžią vaikų atžvilgiu, todėl negali užtikrinti tinkamų ir saugių sąlygų vaikams augti. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, sutinka su šia teismo išvada iš dalies. Pažymėtina, kad atsakovės veiksmai po (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo nėra pakankami, kad būtų galima panaikinti laikiną motinos valdžią atsakovei L. U.: atsakovė įsidarbino nuo 2021 m. gegužės 1 d., tačiau priteisto išlaikymo savo vaikams tinkamai nemoka, yra susidaręs jo įsiskolinimas; atsakovė nemoka savo skolų, nurodydama, kad siekia, jog butas būtų parduotas antstolių ir iš jo gautų lėšų būtų dengiamos atsakovės turimos skolos; bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dirba neoficialiai, todėl papildomai per dieną užsidirba apie 50,00 Eur, tačiau šiuos pinigus skiria ne vaikų išlaikymui ir jų poreikių tenkinimui ar skoloms dengi, tačiau taupo, kad galėtų įgyti vairuotojo pažymėjimą, taip pat atlieka remonto darbus namuose, tačiau minėtą butą ketina parduoti ir išvykti į užsienį gyventi; atsakovės bendravimas su vaikais nėra intensyvus, ji ne visada atvyksta į susitikimus; atsakovė nurodo, kad iš pačių vaikų sužino informaciją apie vaikų ugdymo pasiekimus, tačiau (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendime buvo aiškiai nurodyta, kad atsakovė turi rūpintis vaikų mokslu, pagal galimybes ir poreikį bendrauti ir bendradarbiauti su vaikų ugdymo įstaigomis, tačiau to ji nedaro. Taigi, nors padėtis po (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo yra kiek pagerėjusi, tačiau tas pagerėjimas nėra pakankamas, nes atsakovė neįvykdė minėtame teismo sprendime išdėstytų pareigų, kurias atsakovė, kaip vaikų mama, turi įgyvendinti. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su ta skundžiamo pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria atsakovės prašymas dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

34. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovė dėl jos kaltės, dėl nuo jos pačios priklausančių priežasčių ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines ir CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečiams vaikams: rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, jų sveikata, ugdymu, su jais bendrauti, auklėti ir prižiūrėti.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė savo ribotas galimybes dažnai matytis su vaikiais grindžia savo sunkia finansine padėtimi, aplinkybe, jog turi skolų. Sutiktina, kad atsakovės finansinė padėtis yra prasta, kad dėl skolų ji gali prarasti turimą butą (ko ji, beje, ir siekia, kad butas antstolių būtų parduotas ir iš to būtų dengiamos skolos, tuomet atsakovė galėtų pretenduoti į socialinį būstą), tačiau jos finansinė padėtis tiesiogiai priklausto nuo pačios atsakovės veiksmų. Aplinkybė, kad atsakovė pati nurodė, jog neoficialiai dirbdama gauna papildomas pajamas, tačiau jų neskiria vaikų išlaikymui, parodo, kad jos vaikų poreikių vertinimas nėra tinkamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kuris socialiai atsakingas asmuo, besirūpinantis savo pareigomis vaiko atžvilgiu, turi suvokti, kad vaikui išlaikymas reikalingas tiek gyvenant kartu, tiek skyrium, nes reikia užtikrinti jo būtinuosius poreikius, tokius kaip būstas, maistas, sveikatos apsauga, higiena ir kt. Vaiko poreikių užtikrinimas ir nuoseklus bei kryptingas veikimas, siekiant suteikti vaikui materialinę paramą, rodo pasirengimą vykdyti tėvų pareigas, tuo tarpu atsakovė, nepaisant to, kad pradėjo dirbti ir dar papildomai dirba neoficialiai, turi išlaikymo įsiskolinimą savo vaikams ir išlaikymo mokėjimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaiko prioritetu. Atsakovė, teigdama, kad neoficialiai gautas lėšas taupo teisių išlaikymui, kas leistų jai gauti geriau apmokamą darbą, nepateikia tam jokių įrodymų, nenurodo, kad siekia įsidarbinti konkrečioje srityje, todėl tokius argumentus teisėjų kolegija vertina kritiškai. Aplinkybė, jog atsakovė daro remontą bute, kurį tuo pačiu metu siekia perduoti antstoliams, kad būtų dengiamos jos skolos, taip pat negali būti pateisinančios išlaikymo vaikams nemokėjimo. Taip pat pažymėtina, kad analogiškas aplinkybes (jog butas bus parduotas ir taip bus dengiamos skolos antstoliams) atsakovė nurodė ir teismui, taikiusiam laikiną atsakovės motinos valdžios jos vaikų atžvilgiu apribojimą. Taigi, situacija nei su būstu, nei su skolomis nepasikeitė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei, norint susigrąžinti vaikus, svarbu ne tik su jais bendrauti, tinkamai vykdyti jų išlaikymo pareigą, tačiau ir pasirūpinti gyvenamuoju būstu.

36. Atsakovė (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu (kuriuo apeliacine tvarka peržiūrėtas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. sausio 25 d. nuosprendis, kuriuo L. U. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį) nuteista už tai, kad pasirinkdama netinkamas auklėjimo priemones, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 7 d., tiksliau nenustatytu laiku, iki 2019 m. lapkričio 11 d., smurtavo prieš savo mažametę dukrą A. V.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po laikino motinos valdžios apribojimo atsakovė bendravo su vaikais, tačiau tas bendravimas nebuvo intensyvus. Nustatyta, kad susitikimų metu su dukromis atsakovė bendrauja, žaidžia, jas saugo, atveža dovanų, vaišių, tačiau mergaitės didelio ryšio su mama nejaučia, globėjus laiko savo tėvais. Su sūnumis atsakovė bendrauja nuotoliniu būdu, sūnūs nori, kad motinos valdžios apribojimas jų atžvilgiu būtų panaikintas, nurodo norintys su mama leisti atostogas, tačiau gyventi toliau nori su tėvu. Toks skirtingas vaikų elgesys, galimai, priklauso nuo jų amžiaus, aplinkybės, kad berniukų tėvas deda pastangas, kad atsakovė bendrautų su savo vaikais. Jokių duomenų, kad šiuo metu atsakovė būtų pavojinga savo vaikams, byloje nėra.

37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors atsakovės pastangos po (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo nėra pakankamos, kad būtų galima panaikinti laikiną motinos valdžią atsakovei L. U., tačiau jos parodo atsakovės siekį susigrąžinti vaikus ir kad ji, nors vis dar tinkamai ir neįvertina vaikų poreikių tenkinimo ypatingos reikmės kaip savo, kaip motinos, konstitucinės pareigos savo vaikams, tačiau ji vaikų poreikiams nėra abejinga. Tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-378/2020).

38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius minimalius motinos pozityvius pokyčius, jos norą susigrąžinti vaikus, aplinkybę, kad su vaikais atsakovė tinkamai bendrauja, šiuo metu nebuvo pagrindo neterminuotai apriboti motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų A. U., A. U., A. V. ir A. U. atžvilgiu. Pažymėtina, kad berniukai nori bendrauti su mama, nori su ja leisti atostogas, kas reiškia, kad ryšys su mama yra atkurtas. Nors dukros ir nerodo didelio noro bendrauti su mama, būtina įvertinti, kad mergaičių požiūris į mamą priklauso ir nuo globėjų, ar jie tinkamai vaikais išaiškina susiklosčiusią situaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei dedant maksimalias pastangas, jos ryšys su dukromis dar gali būti atkurtas. Tuo tarpu neterminuotai apribojus motinos valdžią ryšio su dukromis atsakovė nebegalėtų atkurti. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikai negali laukti neapibrėžtą laiką, vaikų poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kas dieną. Taigi, atsakovės pastangos turi būti maksimalios ir užtikrinti tinkamą savo pareigų vaikams įgyvendinimą, priešingu atveju vėl būtų pagrindas spręsti dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo jos vaikų atžvilgiu.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl neterminuoto motinos (atsakovės) valdžios jos visų vaikų atžvilgiu buvo skubotas, todėl apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Remiantis CPK 408 straipsniu, CK 3.181 straipsnyje nurodytas tėvų valdžios apribojimo panaikinimas ar tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimas kitu nagrinėjamas ypatingąja teisena. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje šalys, nors ir siekė skirtingo procesinio sprendimo rezultato, buvo suinteresuotos užtikrinti geriausius vaikų interesus, todėl įvertinus atsakovės turtinę padėtį, kad atsakovės gaunamos pajamos yra mažos, ji turi teikti materialinį išlaikymą keturiems nepilnamečiams vaikams, nepilnamečių vaikų išlaikymui yra susidaręs įsiskolinimas, taip pat atsakovė yra skolinga komunalinių paslaugų teikėjams, atsižvelgus, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas tik iš dalies, šalys yra paliekamos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Atmesti ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios L. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) apribojimo jos nepilnamečių vaikų A. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)), A. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)), A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.

Atmesti atsakovės L. U. prašymą panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu L. U. nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečių vaikų A. U., A. U., A. V., A. U. atžvilgiu.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėDanutė BurbulienėIrena Stasiūnienė