- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- e2A-421-524/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01998-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Kristina Domarkienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Argo ekspresas“
- Atsakovas
- K. S., G. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Kristinos Domarkienės, Erikos Misiūnienės,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argo ekspresas“ atstovams direktoriui J. C. (J. C.), R. S.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų K. S. ir G. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimo ir papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argo ekspresas“ patikslintą ieškinį atsakovams K. S. ir G. S. dėl pažeistų savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, išvadą duodanti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Argo ekspresas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams K. S. ir G. S., prašydama: 1) įpareigoti atsakovus per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pamatus, įrengtus prie stoginės 2S (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginę ir įrenginius – oro valymo filtrą, esančius arčiau nei 4 metrai iki ieškovui priklausančio pastato, ir sutvarkyti statybvietę; 2) atsakovams per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų, skirti atsakovams po 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike, triplike ir patikslintame ieškinyje) nurodė aplinkybes, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso gamybinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2014 m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovai pastatė I grupės nesudėtingą statinį su pakeliamais vartais bei priestatu. Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. liepos 4 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 12ŽN-(14.12.73)-47 nustatė ieškovės teisių pažeidimą ir išsiuntė atsakovams pasiūlymą geranoriškai pašalinti savavališkai pastatytą statinį. Po šio pranešimo išsiuntimo tarp ieškovės ir atsakovų buvo susitarimas, juo susitarė, kad neatliks veiksmų, kurie galėtų pakenkti ar kitaip apriboti bendraturčių teisę į jiems priklausantį turtą ir teisę į žemę. Ieškovė 2014 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 14/294 Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui nurodė, kad neprieštarauja, jog išliktų pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Irenita“ parengtame projekte numatyti statiniai ir laikina (iki 2019 m. liepos mėn.) stoginė. Remdamasu tuo, kas nurodyta, ieškovė UAB „Ameko konstrukcijos“ 2014 m. gruodžio 18 d. išdavė raštą Nr. 14/301, kuriame nurodė neprieštaraujanti projektuojamų ir statomų statinių statybai bei jau pastatytai laikinai stoginei. Prie šio ieškovės išduoto sutikimo buvo pridėtas atsakovų užsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Irenita“ parengtas Stoginės statinio (duomenys neskelbtini), statybos projektas. Atsakovų projektuojama stoginė, UAB „Irenita“ statybos projekte pažymėta indeksu „2“, turėjo būti 4 m atstumu iki ieškovei priklausančio gamybinio pastato. Nepaisant ieškovės išduoto sąlyginio sutikimo dėl stoginės ir atsakovų su ieškove suderintų projektinių sprendinių, atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2015 m. sausio 27 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-34-150127-00066, suteikiantį teisę atsakovams statyti naujus statinius – nesudėtingą statinį tvorą, nesudėtingą statinį aikštelę, nesudėtingą statinį stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane „3S“), neypatingąjį statinį stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane „1S“), ypatingąjį statinį stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane „2S“). Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015 m. rugpjūčio 24 d. atsakovams išdavė statybos užbaigimo aktą, kurio pagrindu naujai atsakovų pastatyti statiniai buvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Tačiau nė vienas iš nurodytų statinių nebuvo įregistruotas kaip laikinas. Atsakovai prie stoginės 2S pastatė 28 m ilgio ir 3,25 m pločio, 91 kv. m bendro ploto priestatą, palikdami tik 0,88 m pločio tarpą iki ieškovei priklausančio pastato. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. vasario 14 d. rašte nurodė, kad priestatas yra I grupės nesudėtingasis inžinerinis statinys. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1 punktu, I grupės nesudėtingojo statinio priestato statybai žemės sklype statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Atsakovai, pripažindami ieškovės pradinio ieškinio reikalavimų pagrįstumą, demontavo priestatą, pastatytą prie stoginės 2S, tačiau, demontavus priestatą, paaiškėjo, kad jis buvo įrengtas ant 26 cm aukščio betoninių pamatų, o už priestato yra pastatytas inžinerinis statinys, kuriame sumontuoti atsakovams priklausantys įrengimai. Atsakovams nugriovus priestatą likę 0,26 m aukščio pamatai yra 0,92 m atstumu nuo ieškovei priklausančio pastato, o inžinerinis įrenginys (stoginė) yra 0,87 m atstumu nuo ieškovei priklausančio pastato. Atsakovų įrenginiai yra įrengti dar arčiau ieškovės pastato.
3. Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike, triplike ir patikslintame ieškinyje) teigia, jog minėti atsakovų pastatyti statiniai bei įrenginiai pažeidžia ieškovės kaip gamybinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkės teises, nes dėl atsakovų itin arti ieškovės pastato pastatytų statinių ieškovė negali atlikti jai priklausančio gamybinio pastato remonto, nes atsakovų 0,87 m ir 0,92 m atstumu nuo gamybinio pastato pastatyti statiniai panaikina galimybę techninėmis priemonėmis patekti prie gamybinio pastato, o tarp statinių bei atsakovų įrenginių esantis atstumas nėra pakankamas remontui atlikti. Atsakovai, pastatydami priestatą su pamatais bei inžineriniu statiniu (stogine), įrengdami įrenginius (kuriuos atsakovai įvardija kaip oro valymo filtrus), pažeidė ieškovės ir atsakovų susitarimus, kuriais atsakovai įsipareigojo išlaikyti tarp atsakovų statomų ir ieškovui priklausančių statinių 4 metrų atstumus. Pastačius minėtus statinius buvo pažeisti gaisrinės saugos reikalavimai, numatyti STR 2.03.02:2005 I priede (STR 2.03.02:2005 38 punktas), pagal kurį mažiausias atstumas tarp pastatų ir inžinerinių statinių yra 6 metrai. 2014 metais šalys sudarė kompromisinį susitarimą dėl atstumų tarp statinių, susitardamos, kad tarp statinių bus išlaikomas 4 metrų atstumas tuo tikslu, kad atstumai tarp statinių sudarytų sąlygas ieškovei eksploatuoti ir remontuoti jai priklausantį pastatą. Ieškovė ne kartą teikė pretenzijas dėl statinių pašalinimo, tačiau atsakovai ieškovės reikalavimus iš dalies patenkino tik gavę ieškovės ieškinį. Žemės sklypas valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu yra valdomas atsakovų, tačiau žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp valstybinio žemės sklypo nuomininkų nėra sudaryta. Žemės sklypas yra naudojamas remiantis žemės sklypo nuomininkų susitarimu. Atsakovų faktinis naudojimasis valstybiniu žemės sklypu nesuteikia jiems absoliučios teisės statyti statinius savo nuožiūra taip pažeidžiant kitų statinių savininkų teisių. Atsakovai neginčija, kad ginčo priestatą, kurį nugriovus išliko pamatai, jie pastatė be ieškovės sutikimo, pažeisdami su ieškove sudaryto susitarimo nuostatas. Atsakovai iš esmės neginčija, kad 0,88 m atstumas tarp statinių nėra pakankamas patekti prie ieškovui priklausančio statinio. Statybos techninių reglamentų (ne)pažeidimas nepaneigia ieškovės, kaip statinio savininkės, teisių pažeidimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovai pateiktais procesiniais dokumentais (atsiliepimu, dublikais) laikosi pozicijos, kad ieškinys yra nepagrįstas, ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovų pasirašytu 2014 m. liepos 18 d. susitarimu Nr. 1 nebuvo susitarta dėl jokių jų pastatytų statinių įteisinimo ar jų išlikimo sąlygų. Nebuvo tartasi ir susitarta dėl 4 metrų ar kitokio atstumo tarp jau esančių pastatytų ar būsimų statinių ir ieškovei priklausančio pastato išlaikymo. Susitarime nebuvo net paminėtas UAB „Irenita“ parengtas stoginės statinio (duomenys neskelbtini), statybos projektinis pasiūlymas. Atsakovai nėra pasirašę jokio kito susitarimo su ieškove dėl nuomojamos valstybinės žemės ir jiems ir ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių valdymo ar kokių nors atstumų tarp jų išlaikymo. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad jai reikia per jų valdomą žemės sklypo dalį patekti su tam tikrų gabaritų technika dėl konkrečios priežasties, o jie į atitinkamą ieškovės prašymą nereagavo ar nedavė sutikimų. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog privažiavimas neįmanomas dėl jų sklype esančių statinių, o alternatyvių galimybių patekti prie konkrečios sienos dalies nėra. Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal gautą ieškovės skundą 2021 m. gruodžio 23 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir patikrinimo rezultatus aprašė akte. Nurodytame akte Inspekcija nurodė, jog atsakovai, pastatydami priestatą prie stoginės mažesniu nei 1 m atstumu iki ieškovės gamybinio pastato sienos, statybą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Ieškovės į bylą pateiktas prieš dešimt metų pasirašytas susitarimas nenumatė jokių konkrečių atstumų tarp ieškovės pastatų ir atsakovų statinių ar įrenginių. Ieškiniu reikalaujamas nugriauti betoninis pamatas faktiškai yra ne pamatas, o betonuota aikštelė, kuria, esant reikalui ir turint atsakovų sutikimą, galima važiuoti bet kokia transporto priemone. Oro valymo įrenginys yra maždaug 1,5 m x 1,5 m gabaritų, priglaustas prie atsakovams priklausančio pastato sienos, kuri statmenai susisiekia su ieškovės gamybinio pastato siena ir visiškai netrukdo prieiti prie ieškovės gamybinio pastato sienos. Iškilus tokiai būtinybei, jį būtų galima patraukti į šalį. Atsakovai nenugriovė jokio pastato, o tik išardė metalines konteinerines konstrukcijas, kurios buvo reikalingos metalo profilių sandėliavimui, iki jie rekonstravo administracinės paskirties statinį į sandėliavimo paskirties statinį. Ieškovė ieškinį pareiškė dėl to, kad atsakovų pastatyta konteinerio tipo pastogė prie pastogės buvo per arti ieškovės gamybinio pastato sienos. Ieškovė nepagrįstai aiškina 2014 m. liepos 18 d. pasirašytą susitarimą, kuriuo neva jie įsipareigojo jų iš valstybės nuomojamame žemės sklype išlaikyti 4 metrų atstumą iki ieškovės statinių. UAB „Irenita“ parengtas projektas buvo skirtas konkrečiai stoginei pastatyti, o ne įsipareigojimams ieškovei. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, jog atsakovų betoninė aikštelė yra 26 cm aukščio ir yra 88 cm atstumu iki ieškovės gamybinio pastato sienos. Žemės sklypui, kuris yra tarp atsakovų pastogės ir ieškovės gamybinio pastato, nėra nustatyta jokia servituto teisė ieškovės naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės G. S. ir atsakovo K. S. po 1 355,25 Eur ieškovės UAB „Agro ekspresas“ bylinėjimosi išlaidų, sprendimui įsiteisėjus išsiųsti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui prašymą panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie bylos, susijusios su daiktinėmis teisėmis, įregistravimą, kuri įregistruota pagal teismo 2023 m. spalio 12 d. pranešimą Nr. e2-10020-867/2023.
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 18 d. papildomu sprendimu įpareigojo atsakovus K. S. ir G. S. per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pamatus, įrengtus prie stoginės 2S (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginę ir įrenginius – oro valymo filtrą, esančius arčiau nei 4 metrai iki ieškovei priklausančio pastato, ir sutvarkyti statybvietę, atsakovams K. S. ir G. S. neįvykdžius per teismo nustatytą terminą teismo sprendimo, skirti atsakovams K. S. ir G. S. po 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną ieškovės UAB „Agro ekspresas“ naudai.
7. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas ieškinį reiškia iš esmės tuo pagrindu, kad jo kaip gamybinio pastato savininko teisės yra pažeistos, nes dėl atsakovams priklausančių statinių, kurie yra pastatyti per arti jam priklausančio pastato, negali tinkamai valdyti ir remontuoti gamybinio pastato. Nors atsakovai tvirtina, kad jie nedraudžia ieškovui remontuoti ir prižiūrėti gamybinio pastato, tačiau kiemo aikštelė, įrengta mažesniu nei metro atstumu nuo ieškovės gamybinio pastato, iš esmės trukdo ieškovei vykdyti pastato remonto darbus, nes ji yra virš žemės paviršiaus ir dėl to nėra galimybės ieškovei pastatyti pastolių ar privažiuoti su technika prie ieškovei priklausančio gamybinio pastato. Atsakovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad ieškovė turi kreiptis į juos ir raštu suderinti, kada ir kiek laiko vyks statybos remonto darbai, pateikti rangos sutartį ir tada suteiks ieškovei tokią galimybę. Ieškovė pateikė į bylą pranešimą, adresuotą D. S., kuriuo informavo apie tai, kad ketina remontuoti gamybinio pastato sieną. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovės pranešimas dėl ketinamo atlikti remonto buvo išsiųstas ne atsakovams, o D. S., kuris yra atsakovų sūnus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nesikreipė į atsakovus ir neinformavo apie savo ketinimą dėl gamybinio pastato remonto. Priešingai, atsakovai teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jie atsakė į šį pranešimą ir ėmėsi veiksmų, kad ieškovė turėtų galimybę remontuoti ieškovei priklausantį gamybinį pastatą. Atsakovo argumentai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog yra sudaryta rangos sutartis dėl gamybinio pastato remonto, nėra pagrindas netenkinti ieškinio, nes ieškovė ir pati savo jėgomis gali remontuoti jai priklausantį gamybinį pastatą, be to, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, dalis gamybinio pastato iš kitos pusės yra sutvarkyta. Atsakovai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad jie statinius yra pastatę teisėtai ir turi visus reikalingus sutikimus, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kad prieš statydami priestatą prie pastogės kreipėsi į ieškovę ir ieškovė būdama gamybinio pastato savininkė sutiko ir davė rašytinį sutikimą.
8. Teismas sprendime pažymėjo, kad iš išvadą teikiančios institucijos pateiktų duomenų bei kitų byloje esančių duomenų nustatyta, kad tiek aikštelė – pamatai, kurie yra įrengti arčiau nei metro atstumu iki ieškovo gamybinio pastato ir ant kurių buvo pastatytas stoginės 2S priestatas, kurį ieškovė prašė nugriauti pradiniu ieškiniu, pagal teisinį reglamentavimą yra priskiriama prie I nesudėtingų statinių kategorijai ir jai statybos leidimas nėra reikalingas, kaip ir stoginei su oro valymo filtru. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą statytojas privalo, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus). Atsakovai teismui nepateikė ieškovės sutikimo, o ieškovė tvirtina, kad nedavė sutikimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė visas būtinąsias negatorinio ieškinio sąlygas, tai yra kad ieškovė yra gamybinio pastato savininkė ir kad jos kaip pastato savininkės teisės yra pažeistos. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, jog ieškovė neįrodė, kad ieškovė negali pagal paskirtį naudoti gamybinio pastato ir jame vykdyti veiklos, tačiau vien tai, kad ieškovė gali vykdyti gamybinę veiklą, nėra pagrindas netenkinti ieškinio, nes statinio savininkas turi ne tik teisę, bet ir pareigą tinkamai rūpintis ir prižiūrėti jam priklausantį statinį. Ieškovė pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, jog patyrė 109 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 2 601,50 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas, iš viso 2 710,50 Eur. Ieškinį tenkinus yra pagrindas ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas papildomame sprendime nurodė, kad, priimdamas teismo sprendimą, sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas pasisakė, kad ieškinys yra tenkinamas visa apimtimi, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, ką sprendimu tenkino, todėl priimtinas papildomas sprendimas. Atsakovams per teismo nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys, yra pagrindas įpareigoti kiekvieną atsakovą mokėti po 50 Eur ieškovės naudai už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti su apeliaciniu skundu teikiamus rašytinius įrodymus.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad betoninė aikštelė su oro filtro įrenginiu yra ant atsakovams kartu su sutuoktiniais D. S. ir R. S. išskirtos jų valdomiems statiniams eksploatuoti reikalingos atskirai nuo kitų sklypo nuomininkų išnuomotos, o ne ant bendro naudojimo valstybinės žemės sklypo dalies. Naujų statinių statyba šioje žemės sklypo dalyje yra galima bendru visų žemės sklypo dalies nuomininkų sutarimu. Ieškovė nėra šios žemės sklypo dalies nuomininkė ir jos pritarimo naujai statybai gauti nėra privaloma. Bet koks valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatų nepažeidžiantis atsakovų naudojimasis šia žemės sklypo dalimi, įskaitant naujų statinių ir (ar) įrenginių statybą joje, nėra ieškovės teisių remontuoti ir eksploatuoti jai nuosavybės teise priklausantį gamybinį pastatą pažeidimas, kadangi ši sklypo dalis nėra priskirta ieškovės valdomam gamybiniam pastatui eksploatuoti, remontuoti ir prižiūrėti. Ieškovė pasirašė parengtame stoginių statybos projektiniame pasiūlyme, kas įrodo, kad ieškovė buvo supažindinta su projektu ir su juo sutiko. Tai, kad projektiniame pasiūlyme nebuvo nurodytas sklypo sutvarkymo planas, kuriame buvo pažymėta betoninė danga, nereiškia projekto, kuriam ieškovė pritarė ir su kuriuo sutiko, pakeitimo. Visi su valstybinės žemės naudojimu susiję klausimai turi būti sprendžiami administracine tvarka, o ne valstybinės žemės naudotojų susitarimais, todėl ieškovės sutikimas su stoginių statybos projektu gali būti reikšmingas tik vertinant per statybą reglamentuojančias teisės normas, kiek tai susiję su atstumų išlaikymu tarp pastatų dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų. Žemės sklypo išbetonavimas neturi jokios įtakos priešgaisrinei saugai ir jokie ieškovės, kaip gretimo pastato savininkės, sutikimai objektyviai nebuvo reikalingi. Be to, ieškovė suderino ir sutiko užstatyti visiškai visą plane indeksu „A3“ pažymėtą valstybinės žemės sklypo dalį. Ant betoninės aikštelės esantis gamybinio oro valymo įrenginys yra įstatytas į konteinerį. Konteineris kartu su oro valymo įrenginiu yra kilnojamasis daiktas ir jis nėra statinys. Betoninė aikštelė, kurią teismas įpareigojo atsakovus nugriauti, yra įregistruota kaip nuosavybė atsakovės G. S., kuri nepasirašė jokio susitarimo su ieškovu ir nėra saistoma absoliučiai jokių susitarimų su ieškove. Projektas numatė, kad bus paklota betoninė danga atsakovų individualiai nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalyje 1 m atstumu iki ieškovės pastato sienos, o stoginė 2S bus pastatyta 4 m atstumu iki ieškovės gamybinio pastato sienos, kas faktiškai ir yra padaryta. Ieškovė tam visiškai pritarė, o atsakovai nieko kito nesusitarė su ieškove ir neprisiėmė jokių kitokių įsipareigojimų ieškovei. Todėl atsakovai nepažeidė jokio susitarimo su ieškove. Ieškovė neįrodė, jog ji prieš pareikšdama ieškinį dėl tariamai pažeistų teisių gynimo kreipėsi į atsakovus su prašymu ar reikalavimu nutraukti jos teisių tariamą pažeidimą. Be to, akivaizdu, kad statinys – betoninė aikštelė ir kilnojamasis oro valymo įrenginys objektyviai negali trukdyti ieškovei remontuoti, rūpintis ir prižiūrėti jai priklausantį gamybinį pastatą, tačiau ieškovė privalo gauti atsakovų sutikimą naudotis jų nuomojama žemės sklypo dalimi. Ieškovė tokio reikalavimo ieškinyje nereiškė. Ieškovė taip pat nesikreipė į valstybinės žemės tvarkytoją dėl jo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, motyvuodama, kad toks pakeitimas yra reikalingas dėl galimybės netrukdomai rūpintis gamybiniu pastatu. Ginčo išbetonuotos žemės sklypo dalies nuomininkai yra ne tik atsakovai, bet ir D. S. bei R. S., o oro valymo konteinerio tipo kilnojamasis įrenginys, kurį teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovus pašalinti, yra UAB „Ameko konstrukcijos“ ilgalaikio naudojimo materialusis turtas. Be to, teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo apeliantus nugriauti betoninę dangą, kuri iš dalies yra UAB „Ameko konstrukcijos“ nuosavybėje esančio žemės sklypo dalyje. Skundžiamas sprendimas turi įtakos D. S., R. S. ir UAB „Ameko konstrukcijos“ materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl, jų neįtraukus į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, tai sudaro teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą. Teismas, nusprendęs skirti atsakovams po 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną ieškovės naudai, išėjo už ieškinio ribų, kadangi patikslintu ieškiniu ieškovė neprašė, kad bauda būtų skiriama jos naudai.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovams nėra išskirta valstybinio žemės sklypo dalis – ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, o žemės sklypo nuomotojai ginčo žemės sklypą naudoja pagal tarpusavio susitarimus. Žemės sklypo naudojimo tvarka tarp nuomininkų nėra nustatyta. Atsakovai nepagrįstai remiasi 2002 m. valstybinės žemės nuomos sutartimi, nes bylos šalių nuomos pagrindais valdomas žemės sklypas suformuotas amalgamacijos būdu 2018 m. nenustatant konkrečios valstybinio žemės sklypo nuomininkų naudojamos žemės sklypo dalies. Valstybinio žemės sklypo nuomininkai 2014 m. liepos 18 d. susitarimu Nr. 1, pasirašytu ieškovės, atsakovų ir kitų žemės sklypo nuomininkų, susitarė, kad šalys neatliks veiksmų, kurie galėtų pakenkti ar kitaip apribotų bendraturčių teisę į jiems priklausantį turtą bei teisę į žemę. Be to, šiuo susitarimu ir prie jo pridėtu žemės sklypo planu aiškiai susitarė, jog ieškovės pastato eksploatavimui yra būtinas 4 m atstumas iki atsakovams priklausančios stoginės. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai prie stoginės pastatė priestatą su betoniniu pamatu, palikdami tik 0,88 m pločio tarpą iki ieškovei priklausančio pastato. Šis priestatas, išskyrus pamatą, po ieškinio teismui pateikimo buvo nugriautas. Atsakovų nurodomi motyvai, esą priestato įrengimui nebuvo reikalingas ieškovės sutikimas, yra teisiškai nereikšmingi ir neeliminuoja ieškovės kaip statinio savininkės teisių pažeidimo. Betoniniai pamatai, priešingai, nei teigia atsakovai, yra įrengti ne visame sklype, o įrengti ribotame – 28 m ilgio ir 3,25 m pločio, 91 kv. m bendrame plote, neišlaikant 4 m atstumo iki ieškovės statinio. Byloje yra pateikti du stoginių projektai, datuoti ta pačia data, t. y. 2014 m. kovo 1 d., tačiau tik projektas, kuriame iki ieškovei priklausančio žemės sklypo numatytas 4 m atstumas, yra pasirašytas ieškovės ir suderintas su kitais suinteresuotais asmenimis. Iš byloje 2024 m. rugsėjo 5 d. gauto Inspekcijos rašto „Dėl informacijos pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-599-867/2024“ matyti, jog prie stoginės 2S pastato yra likusi nenugriauto statinio dalis – betonuotas pagrindas (ginčo objektas – betoninis pamatas), kuris priskiriamas I nesudėtingųjų statinių grupei. Taigi, atsakovai įrengė ne betoninę dangą, o statinio pamatus. Atsakovė, įteisindama jai su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias stogines, ieškovės sąlyginiu sutikimu pasinaudojo, vadinasi, atsakovė sutiko su ieškovės sutikime nurodytomis sąlygomis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi atsakovo pasirašytą 2014 m. liepos 18 d. susitarimą su ieškove ar kitaip išreiškusi nesutikimą juo. Byloje yra visi duomenys, pagrindžiantys, kad D. S. turi visus įgaliojimus ir de facto veikia atsakovų vardu, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino, jog ieškovė tinkamai informavo atsakovus apie ketinimą vykdyti jai priklausančio gamybinio pastato remontą. Ne tik atsakovų pastatyti statiniai, bet ir įrenginiai pažeidžia ieškovės kaip statinio savininkės teises eksploatuoti pastatą ir atlikti jo remontą. Ieškovė nesutinka su atsakovų teiginiais, esą ieškovei betoniniai pamatai netrukdo, nes esą ieškovė galėtų pasipilti žvyro, skaldos ir betoniniais pamatais naudotis atlikdama statinio remontą, nes tai sąlygoja papildomas ieškovės išlaidas, siekiant atlikti jai priklausančio statinio remontą. Be kita ko, statinio pamatas nėra skirtas statybinei technikai privažiuoti prie statinio, o tokio pamato galimas pažeidimas sąlygotų papildomų teisinių ginčų kilimą, taigi, būtų nesuderinamas su civilinio proceso paskirtimi ir tikslais. Teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog ieškovė, iki šiol atlikusi viso jai priklausančio statinio remontą, dėl atsakovų veiksmų negalėjo suremontuoti pastato dalies, kurioje ieškovai įrengė priestatą su pamatais bei stoginę su įrenginiais, trukdančią patekti prie ieškovei priklausančio pastato. Teismo sprendimu atsakovams nurodytas įpareigojimas pašalinti ginčo statinius yra proporcinga ir pagrįsta priemonė. Viso teisminio proceso metu atsakovas pripažino, kad stoginė ir joje įrengtas oro valymo filtras bei priestatas su betoniniais pamatais įrengtas ir priklauso atsakovams, o ne kitiems asmenims. Ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktas oro valymo įrenginio nuosavybės teisės nepatvirtina. Atsakovų teikiami įrodymai nepaneigia teismo sprendimu nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo pakeisti iš esmės teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo. Skundžiamu teismo sprendimu jokios trečiųjų asmenų teisės ir interesai nėra pažeidžiami, teismo sprendimas nemodifikuoja jokių trečiųjų asmenų teisių ir pareigų. Atsakovai papildomą teismo sprendimą skundžia praleidę papildomo sprendimo apskundimo terminus, praleisto termino papildomam sprendimui apskųsti atnaujinti neprašo, todėl apeliacinio skundo dalis dėl papildomo sprendimo panaikinimo turėtų būti atmesta.
14. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad žemės sklypo naudojimo tvarka nėra nustatyta, todėl žemės sklypo nuomininkai (savininkai) prieš statydami bet kokius statinius privalo gauti žemės sklypo nuomininkų (savininkų) sutikimus. Iš 2018 m. rugpjūčio 14 d. parengto 27 565 kv. m ploto žemės sklypo plano, M 1:1000, matyti, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nėra nurodyta konkreti kiekvienos žemės sklypo dalies naudojimo vieta. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 30.7 papunktyje nustatyta, jog išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą.
15. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas paaiškino, kad ieškovės teisių pažeidimą įrodo vietos apžiūros protokolo 10 lape esanti nuotrauka. Stoginė nėra konteineris, tai yra statinys, atsakovų pastato stogas yra su nuolydžiu ir vanduo nuo jo teka ant aikštelės, nuo kurios į griovį prie ieškovo pastato ir plauna pamatus. Pilkos dėmės nuotraukoje ant pamato įrodo, kad pamatas turi nuolydį ir vanduo teka į ieškovės pastato pamatus. Atsakovai įrengė vartus, jie yra rakinami, todėl technika pro juos neįvažiuos, be to, aikštelėje atsakovai laiko metalo konstrukcijas. Ieškovei trukdo vartai, stoginė ir danga, nes danga yra buvusio statinio – priestato danga. Atstumas tarp šalių pastatų turi būti 4 metrai. Vietos apžiūros protokolo nuotraukos įrodo, kad ieškovė yra susiremontavusi visą savo pastatą, tačiau dėl atsakovų trukdymų negali remontuoti vienos sienos. Ieškovė nepasirašė sutikimo dėl stoginių statybos.
Šalies argumentai
16. Apeliantų atstovas advokatas teismo posėdyje paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kaip atsakovų betoninė aikštelė pažeidžia ieškovės teises. Betoninė aikštelė leistų ieškovams patogiai privažiuoti. Žemės sklypo nuomininkams buvo išnuomotos konkrečios sklypų dalys. Ieškovės pastatas yra riba su žemės sklypu, kurį nuomojasi D. S. ir R. S., t. y. atsakovų sūnaus šeima.
Atsiliepimas
17. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad buvo duotas ieškovės sutikimas statyti pastatus. Atsakovo projektas buvo suderintas su ieškove ir dėl aikštelės statybos buvo išduotas statybos leidimas. Aikštelė pastatyta pagal projektą. Ant aišktelės yra pastatyti konteineriai, kuriuos galima patraukti. Varteliai priklauso UAB ,,Ameko konstrukcijos“. Atsakovas yra UAB ,,Ameko konstrukcijos“ akcininkas, jai vadovauja atsakovo sūnus. Žemė yra privati teritorija ir ji negalės įvykdyti teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teismas 2025 m. balandžio 11 d. rezoliucija, atsižvelgdamas į atsakovų atstovo 2025 m. kovo 6 d. apeliacinės instancijos teisme gautą prašymą, ieškovės ir trečiojo asmens atsiliepimus į prašymą, paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje.
20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta tenkinti ieškovės UAB „Argo ekspresas“ ieškinį atsakovams K. S. ir G. S. visiškai, priteisti iš atsakovės G. S. ir atsakovo K. S. po 1 355,25 Eur ieškovės UAB „Agro ekspresas“ bylinėjimosi išlaidas, ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. papildomas sprendimas, kuriuo nuspręsta įpareigoti atsakovus K. S. ir G. S. per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pamatus, įrengtus prie stoginės 2S (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginę ir įrenginius – oro valymo filtrą, esančius arčiau nei 4 metrai iki ieškovei priklausančio pastato, ir sutvarkyti statybvietę, atsakovams K. S. ir G. S. neįvykdžius per teismo nustatytą terminą teismo sprendimo, skirti atsakovams K. S. ir G. S. po 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną ieškovės UAB „Agro ekspresas“ naudai.
21. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes teismas netinkamai įvertino į bylą šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus ir padarė klaidingas faktines ir teisines išvadas. Teigiama, jog visos pirmosios instancijos teismo išvados, išskyrus tai, kad ieškovė nedavė sutikimo dėl oro filtro įrenginio pastatymo, yra klaidingos. Be to, nurodoma, kad skundžiamu sprendimu teismas taip pat nusprendė dėl byloje nedalyvavusių trečiųjų asmenų teisių ir pareigų ir tenkindamas ieškovės reikalavimus pritaikė netinkamą ir neproporcingą tariamai pažeistų ieškovės teisių gynybos būdą, o priteisdamas baudą ieškovės naudai išėjo už ieškinio ribų.
Ginčui aktualios faktinės aplinkybės
22. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybei priklauso 2,7565 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
23. Kaip nurodo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, žemės sklypas suformuotas amalgamacijos būdu. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. AV-1493 „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), perdalijimo (amalgamacijos) projekto tvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pertvarkymas – padalijimas (amalgamacijos) būdu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2018 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 12SK-1081-(14.12.110.) „Dėl Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalinimo (amalgamacijos) būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“. Šiuo sprendimu pertvarkyti žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) būdu ir patvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenys pagal individualią veiklą vykdančio matininko R. M. 2018 m. rugpjūčio 14 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamos šio sprendimo dalys, tačiau žemės sklypo planu, kurį 2018 m. rugpjūčio 14 d. parengė matininkas R. M., nėra nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka.
24. Ieškovė 2003 m. liepos 17 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N 55/2003-64 (ir vėlesnio jos pakeitimo) pagrindu nuomojasi 0,975 ha valstybinės žemės. Minėtame žemės sklype ieškovei nuosavybės teise priklauso gamybinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
25. Atsakovai 2002 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N 55/2002-52 (ir jos vėlesnių pakeitimų) pagrindu nuomojasi 0,2151 ha valstybinės žemės, adresu (duomenys neskelbtini).
26. Ginčo žemės sklype atsakovei G. S. nuosavybės teise priklauso: kiti inžineriniai statiniai – tvora su vartais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (II grupės nesudėtingasis statinys), kiti statiniai – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (neypatingasis statinys), kiti statiniai – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ypatingasis statinys), kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (II grupės nesudėtingasis statinys) ir kiti inžineriniai statiniai – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I grupės nesudėtingasis statinys). Atsakovės vardu statiniai yra įregistruoti pagal 2016 m. sausio 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir pagal 2015 m. rugpjūčio 24 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-30-150824-00220.
27. Byloje esančiame UAB „Irenita“ Stoginės statinio (duomenys neskelbtini), statybos projekte, atliktame pagal užsakymą (duomenys neskelbtini), yra ieškovės UAB „Argo ekspresas“ parašas ir antspaudas, prie kurio pažymėta: „Suderinta, remiantis Susitarimu Nr. 1 2014-07-18.“ Minėtame projekte nurodyta, jog atstumas nuo atsakovų projektuojamos naujos stoginės 2 iki ieškovui priklausančio gamybinio pastato sienos yra 4 m (I t., b. l. 21). Byloje yra pateiktas ir antras UAB „Irenita“ Stoginės statinio (duomenys neskelbtini), statybos projektas, atliktas pagal užsakymą (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 178), kuriame nurodyta, jog atstumas nuo atsakovų projektuojamos naujos stoginės 2 iki ieškovui priklausančio gamybinio pastato sienos yra 4 m, ir papildomai nurodyta projektuojama betono danga (266,42 kv. m), kuri pagal planą apima ir ginčo vietą, tačiau šis projektas ieškovės nėra pasirašytas.
28. Iš 2014 m. liepos 18 d. tarp ieškovės, atsakovo K. S. ir E. R. sudaryto susitarimo Nr. 1 (I t., b. l. 20) nustatyta, kad šalys, be kita ko, patvirtino prievolę suteikti UAB „Argo ekspresas“ teisę vykdyti remonto darbus, susijusius su UAB „Argo ekspresas“ priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir įteisintais požeminiais inžineriniais tinklais, esančiais bendraturčių teritorijoje ir pavaizduotais topografinėje nuotraukoje; susitarė, jog visus norimus pakeitimus sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) derins (svarstys) iš anksto, prieš pradėdami bet kokius veiksmus; susitarė neatlikti veiksmų, kurie galėtų pakenkti ar kitaip apriboti bendraturčių teisę į jiems priklausantį turtą bei teisę į žemę.
29. Ieškovė 2014 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 14/294 (I t., b. l. 19) informavo Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, kad remiantis 2014 m. liepos 18 d. susitarimu Nr. 1 ieškovė neprieštarauja, kad plane ((duomenys neskelbtini)), sudarytame pagal užsakymą (duomenys neskelbtini), išliktų numatyti statiniai ir laikinai (iki 2019 m. liepos mėn.) stoginė.
30. Ieškovė 2014 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 14/301 „Dėl statinių statybos“ (I t., b. l. 22) UAB „Ameko konstrukcijos“ nurodė, kad remdamasi 2014 m. liepos 18 d. susitarimu Nr. 1 neprieštarauja, kad ginčo žemės sklype būtų projektuojami ir statomi naujai numatyti statiniai (pastatas Nr. 3 – 140 kv. m pločio ir pastatas Nr. 2 – 578 kv. m pločio) ir jau pastatyta laikina (iki 2019 m. liepos mėn.) stoginė, naujų statinių statybos vieta bendrame sklypo plane ribojasi koordinatėmis: 11, 12, 13, 14, 15, planuojamo užstatyti sklypo dalies plotas – 1 086 kv. m, jis žemės sklypo plane (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtas kaip A3.
31. Į bylą yra pateiktas ieškovo, atsakovų, V. Z. kuro aparatūros remonto įmonės, V. R. R., E. R. ir UAB „Dorvina“ sutikimas be datos, kuriuo sutikimą pasirašę asmenys sutinka, kad G. S. projektuotų ir statytų tris stoginių statinių statinius (duomenys neskelbtini), neišlaikydama normatyvinių atstumų (II t., b. l. 78), tačiau ieškovės parašo nėra.
32. Iš ieškovės į bylą pateikto susirašinėjimo matyti, kad 2021 m. liepos 19 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) D. S. buvo siųstas el. laiškas, kuriame, be kita ko, nurodyta: „Nuo 2021-08-05 UAB ARGO Ekspresas pradeda savo pastatu fasado remonto darbus. Prašau užtikrinti ne mažiau keturių metru atstumą nuo mūsų pastato MN 1P1b sienos, kaip buvo numatyta statybos dokumentuose.“
33. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinko ministerijos 2022 m. vasario mėn. rašte (I t., b. l. 26), be kita ko, pasisakė, kad stoginė pastatyta arčiau nei 4 m atstumu nuo UAB „Argo ekspresas“ gamybinio pastato sienos, kaip buvo numatyta Projekte2. Patikrinimo metu nustatyta, kad prie Stoginės1 pastatytas priestatas. Priestato ilgis apie 28 m, plotis apie 3,25 m, bendras plotas apie 91 kv. m, stogas šlaitinis, jo aukštis apie 2,75 m x 2,9 m. Priestatas pastatytas iš suvirintų plieninių sijų, plieninės sijos pritvirtintos ankeriniais varžtais į betoninį pagrindą. Stogas šlaitinis su nuolydžiu iš gofruotos skardos lakštų. Priestato sienos iš daugiasluoksnių „Sandwich“ tipo plokščių. Tarpas tarp priestato ir gretimo pastato apie 0,88 m. Vadovaujantis STR 1.01.03:2027 VI skyriaus antrojo skirsnio 3 lentelės 4.2 punktu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuota, jog priestatas yra I grupės nesudėtingasis inžinerinis statinys ir statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gruodžio 23 d. atliko adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kurio 25 punkte pasisakė dėl skundo 2 punkte nurodytų aplinkybių, kad Stoginė 1 pastatyta arčia nei 4 m atstumu nuo UAB „Argo ekspresas“ gamybinio pastato sienos, kaip buvo numatyta Projekte 2. Atsakydama į nurodytą skundą Inspekcija 33 punkte nurodė, jog „vadovaujantis 1.05.01:2017 7 priedo 4 dalimi, statant Priestatą Žemės sklype 0,88 m atstumu nuo gretimo pastato 1P1p, besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai neprivalomi, kadangi tai nėra Žemės sklypo ribos, o Žemės sklypo naudojimo tvarkos planas nėra parengtas“.
34. Pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo skirta vietos – ieškovei UAB „A. E.“ priklausančio gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. vietos apžiūros protokole (II t., b. l. 215) nustatyta, kad nudažyta dalis ieškovei priklausančio gamybinio pastato fasado. Ieškovės atstovas nurodė, kad visi fasadai yra suremontuoti ir liko nenudažyta sienos dalis, kuri yra prie atsakovų pastato. Į atsakovų atstovo klausimą „Ar turite sutartį dėl pastato remonto?“ ieškovo atstovas nurodė, kad yra subrangovai, kurie atlieka fasado remonto darbus. Dalyvaujantiems byloje asmenims nuėjus prie vietos, kurioje yra ginčo betoninis pamatas, atsakovas nurodė, jog „tai kiemo danga. Jeigu bus išbetonuota lygiai mums bėgs į vidų“. Atsakydamas į ieškovės atstovo klausimą „prašome pakomentuoti kas yra išlindęs betonas“, atsakovė nurodė, jog „tai izoliacija. Čia suformuotas griovys, yra betonas ir vanduo, kuris nuo jų stogo nubėga, padarysime visą kiemo dangą, mums bėgs vanduo, kadangi nėra lietaus surinkimo. Ieškovas teigia, kad kitoje pusėje plauna jo pamatus, o šioje pusėje neplauna“. Į teisėjos klausimą „Kam reikalingas vamzdis?“, atsakovas atsakė „Pastatėme papildomą ventiliaciją, kad sumažinti taršą. Ir stovi filtras, uždengėme stogeliu, kad neužlytų, jį galima demontuoti ir sumontuoti, jei reikėtų prieiti dažyti“. Į atsakovų atstovo klausimą „Ar Jums trukdo atlikti darbus?“, ieškovo atstovas nurodė „Netrukdo“. Ieškovo atstovas advokatas pasakė, jog „klientas nurodė, kad planuoja statyti pastolius, kad dažymo darbus atlikti vienu kartu“.
35. Inspekcijos 2024 m. rugsėjo 5 d. teisme gautame rašte „Dėl informacijos pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-599-867/2024“ nurodyta, jog prie stoginės 2S pastatyto 28 m ilgio ir 3,25 m pločio statinio (Priestatas), ant kurio buvo įrengtas atsakovų 2023 m. spalio 31 d. nugriautas statinys, yra likusi nenugriauto statinio dalis – betonuotas pagrindas (ginčo objektas – betoninis pamatas), kuris priskiriamas I nesudėtingųjų statinių grupei. Pažymėta, jog likusiam betoniniam pagrindui (priestatui) valdytojų sutikimai neprivalomi. Atsakydama, ar teisėtai atsakovai įrengė inžinerinį statinį (stoginę), kuriame sumontuoti oro valymo filtrai, nurodė, jog stoginė yra pritvirtinta prie stoginės 2S, nekeičiant jos laikančiųjų konstrukcijų, todėl laikytina, kad tai naujo inžinerinio statinio (stoginės) statyba. Pažymėta, jog Inspekcija neturi fiksuotų tikslių inžinerinio statinio gabaritinių matmenų, tačiau, vizualiai įvertinus Protokolo fotofiksacijas, preliminariai vertintina, kad ginčo stoginės statinio matmenų įvertinimo koeficientas yra didesnis nei 10 ir mažesnis nei 10000, todėl statinys priskirtinas I nesudėtingųjų statinių kategorijai, kurio statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas. Atkreipė dėmesį į tai, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu, statytojas privalo, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus). Todėl dėl paklausime nurodytų statinių statybos statytojas privalėjo gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimus (susitarimus).
Dėl skundžiamo sprendimo ir papildomo sprendimo teisėtumo
36. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams.
Žemesnės instancijos teismas
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai ir kiti duomenys patvirtina, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise priklauso gamybinis pastatas, plane žymimas 1P1p, o atsakovei nuosavybės teise priklauso stoginė, plane žymima 2S, kuri yra lygiagrečiai apie 4 metrų atstumu greta ieškovės gamybinio pastato. Tarp šių statinių, t. y. tame 4 metrų pločio tarpe, prijungiant prie stoginės ir apie 0,88 m atstumu nuo ieškovės gamybinio pastato, ant betoninio pagrindo buvo pastatytas apie 28 m ilgio ir apie 3,25 m pločio priestatas. Po pradinio ieškinio pateikimo priestatas buvo nugriautas, tačiau liko po šiuo priestatu buvęs įrengtas betoninis pagrindas, taip pat buvo pastatyta mažesnė stoginė ir joje įrengtas įrenginys – oro valymo filtras.
38. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pamatus, įrengtus prie stoginės 2S (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginę ir įrenginius – oro valymo filtrą, esančius arčiau nei 4 metrai iki ieškovei priklausančio pastato, ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovės teigimu, prašomi nugriauti statiniai ir įrenginiai buvo pastatyti be ieškovės sutikimo, kadangi ieškovė buvo davusi sutikimą statyti statinius tik 4 m atstumu nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio gamybinio pastato, prašomi nugriauti statiniai yra per arti ieškovei nuosavybės teise priklausančio gamybinio pastato, trukdo prie jo patekti, jį remontuoti, nuo šių statinių nubėgantis vanduo plauna ieškovei priklausančio gamybinio pastato pamatus.
39. Taigi, šioje byloje skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkintas ieškovų negatorinis ieškinys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsnis). Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas pažeistas teises gali ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008, 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010, 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitikimu teisei. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, padaryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą). Vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-403/2023).
40. Vis dėlto pažymėtina, kad, nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023). Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).
41. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).
42. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
43. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).
44. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nei bendraturčių, nei naudotojų, nuomininkų jokių susitarimų ar sutikimų apie 4 metrų pločio tarpe tarp ieškovei nuosavybės teise priklausančio gamybinio pastato, plane žymimo 1P1p, ir atsakovei nuosavybės teise priklausančios stoginės, plane žymimos 2S, statyti statinius, įrengti įrenginius ar pan. Priešingai, minėti bylos duomenys patvirtina, kad bendras šių statinių savininkų ir tuo metu buvusių žemės sklypo nuomininkų susitarimas buvo toks, jog atsakovei nuosavybės teise priklausanti stoginė, plane žymima 2S, bus 4 metrų atstumu nuo ieškovei nuosavybės teise priklausančio gamybinio pastato, plane žymimo 1P1p. Šio vertinimo nekeičia atsakovų nurodomos aplinkybės, kad ieškovės 2014 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 14/301 „Dėl statinių statybos“ nurodyta, jog naujų statinių statybos vieta bendrame sklypo plane ribojasi koordinatėmis: 11, 12, 13, 14, 15, planuojamo užstatyti sklypo dalies plotas – 1 086 kv. m, kuris žemės sklypo plane (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtas kaip A3, kadangi akivaizdu, kad čia nurodoma statinių statybos vieta bendrame sklypo plane (1 083 kv. m ploto sklypo dalis, ribojasi koordinatėmis: 11, 12, 13, 14, 15, plane žymima A3), o ne konkretizuojama, koks plotas bus užstatytas pastačius statinius. Kita vertus, statinių projekte, su kuriuo pasirašydama sutiko ieškovė, šiame apie 4 metrų pločio tarpe nebuvo numatyta jokių statinių ar įrenginių.
45. Antra, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas; šios sąlygos yra: 1) statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; 2) galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves; 3) galimybė naudotis inžineriniais tinklais; 4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; 5) gaisrinę saugą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; 6) apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdžių ir pavojingos spinduliuotės; 7) apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių ir priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas; 8) hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 30.7 punkte (redakcija, galiojusi iki 2024 m. kovo 29 d.) nustatyta, jog išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui; nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą.
46. Pažymėtina, kad ginčo sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ 38 punkte nustatyta, jog atstumai tarp pastatų ir inžinerinių statinių priklausomai nuo atsparumo ugniai laipsnio ir gamybos kategorijos turi būti nustatyti ne mažesni už nurodytus Reglamento 1 priede. Pagal šį priedą pats minimaliausias atstumas yra 6 metrai, kuris atitinkamais atvejais gali būti mažinamas 20 proc., o neišlaikant nustatytų atstumų gaisro plitimas turi būti ribojamas konstrukcinėmis priemonėmis.
47. Be to, įvertinus visus ieškovės ir atsakovų išsakytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, sutiktina, kad apie 4 metrų pločio tarpe esantis tiek betoninis pagrindas (pamatai), tiek stoginė su joje esančiais įrenginiais tikėtinai apriboja ieškovės galimybes prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausantį gamybinį pastatą ir atlikti jo remontą. Be to, tikėtina, kad dėl izoliuoto betoninio pagrindo nesant galimybės į žemę susigerti lietaus vandeniui jis bėga į ieškovės gamybinio pastato pusę ir plauna jo pamatus.
48. Kaip minėta, šalys 2014 m. liepos 18 d. susitarimu Nr. 1, be kita ko, patvirtino prievolę suteikti UAB „Argo ekspresas“ teisę vykdyti remonto darbus, susijusius su UAB „Argo ekspresas“ priklausančiu nekilnojamuoju turtu, susitarė, jog visus norimus pakeitimus sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) derins (svarstys) iš anksto, prieš pradėdamos bet kokius veiksmus, susitarė neatlikti veiksmų, kurie galėtų pakenkti ar kitaip apriboti bendraturčių teisę į jiems priklausantį turtą bei teisę į žemę. Pažymėtina ir tai, kad šalys šiuo susitarimu taip pat susitarė iki 2015 m. kovo mėn. inicijuoti ginčo sklypo padalijimą, sudarant naujas „raudonas linijas“. Vis dėlto, kaip minėta, pagal šiuo metu galiojantį ginčo sklypo planą apskritai žemės sklypo dalys nėra individualizuotos. Taigi atsakovų argumentai, kad ginčo vietoje žemės sklypas yra išnuomotas tik atsakovams su kitais asmenimis, bet ne ieškovei, nėra pagrįsti byloje pateiktais įrodymais.
49. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad net jei atsakovei statant I grupės nesudėtingus ginčo statinius ar įrengiant įrenginius nereikėjo ieškovės sutikimo, kadangi šalys nebuvo ginčo sklypo bendraturtės ar gretimu žemės sklypų, prie kurių ribos vyko statyba, savininkės, vis dėlto sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovai be ieškovės sutikimo prie atsakovei nuosavybės teise priklausančios stoginės, plane žymimos 2S, įrengdami betoninį pagrindą ir pastatydami priestatą 0,88 m atstumu nuo ieškovės gamybinio pastato, vėliau priestatą nugriaudami, tačiau palikdami betoninį pagrindą ir pastatydami mažesnę stoginę su įrenginiais, pažeidžia visų pirma ieškovės ir atsakovų susitarimus (CK 6.189 straipsnis), pažeidžia minėtus gaisrinės saugos reikalavimus, numatytus statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 38 punkte, I priede, pagal kurį, be to, ginčo statiniai iš esmės riboja ieškovės galimybes prižiūrėti gamybinį pastatą ir atlikti jo remontą, daro žalą jo konstrukcijoms.
50. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė teisėtą ir pagrįstą išvada, jog ieškovė įrodė, visas būtinąsias sąlygas negatoriniam ieškiniui tenkinti, tai yra kad ieškovė yra gamybinio pastato savininkė, ir tai, kad jos kaip pastato savininkės teisės yra pažeidžiamos.
51. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad D. S., R. S. ir UAB „Ameko konstrukcijos“ turėjo būti į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiaisiais asmenimis, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas neturi įtakos jų teisėms arba pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Sutiktina, kad ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktas statinių ar įrenginių nuosavybės teisės nepatvirtina, o atsakovai kitų duomenų apie tai, kad ginčo statiniai ar įrenginiai nuosavybės teise priklausytų UAB „Ameko konstrukcijos“, neteikė ir viso proceso pirmosios instancijos teisme tokių argumentų nenurodė.
52. Pasisakydamas dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų, kad teismas pritaikė netinkamą ir neproporcingą pažeistų ieškovės teisių gynybos būdą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai nenurodė ir teismas nenustatė, kokiu labiau proporcingu būdu galėtų būti apgintos pažeidžiamos ieškovės teisės.
53. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu papildomu sprendimu vadovaudamasis CPK 273 straipsnio 3 dalimi priteisdamas baudą ieškovės naudai išėjo už ieškinio ribų, kadangi to neprašė ieškovė. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje ir 771 straipsnio 6dalyje reglamentuojamos baudos yra skiriamos tuo pačiu pagrindu, t. y. už analogiško pobūdžio prievolės nevykdymą, abi teisės normos reglamentuoja analogiškas baudas, kurios, atsižvelgiant į CPK 771 straipsnio 6 dalies aiškią nuostatą, skiriamos išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).
54. Pasisakydamas dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų, kad skundžiamu sprendimu atsakovai įpareigoti nugriauti ir pamatus, įrengtus prie stoginės 2S, kurie patenka į kitą žemės sklypą, nuosavybės teise priklausantį UAB „Ameko konstrukcijos“, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog sutinka, kad ši pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina, nurodant, jog atsakovai įpareigotini nugriauti pamatus, esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
55. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.
56. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas iš esmės laikytini pagrįstais ir teisėtais.
Dėl bylos procesinės baigties
57. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas patikslinti skundžiamo pirmosios instancijos papildomo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad atsakovai įpareigotini nugriauti pamatus, esančius būtent žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
58. Skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir kitą papildomo sprendimo dalį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
60. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas CPK 93 straipsnio prasme priimamas ieškovės naudai.
61. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 1 210 Eur už advokato pagalbą parengiant ir teismui pateikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir 363 Eur už advokato pagalbą atstovaujant ieškovei apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistina iš atsakovų ieškovei. Atsakovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atitinkamai netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. papildomo sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą patikslinti ir išdėstyti ją taip:
„Įpareigoti atsakovus K. S. ir G. S. per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriauti pamatus, įrengtus prie stoginės 2S (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginę ir įrenginius – oro valymo filtrą, esančius arčiau kaip 4 metrai iki ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Argo ekspresas“ priklausančio pastato, ir sutvarkyti statybvietę.“
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 18 d. papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistus.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Argo ekspresas“ iš atsakovės K. S. ir G. S. priteisti po 786,50 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo netenkinti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.