- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- e2-599-867/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01998-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Argo ekspresas“
- Atsakovas
- K. S., G. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Robertas Skėrys, Vytas Ramanauskas
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Argo ekspresas“ direktoriui J. C. ir ieškovo atstovui advokatui Robertui Skėriui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Argo ekspresas“ patikslintą ieškinį atsakovams K. S. ir G. S. dėl pažeistų savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir išvadą duodanti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašo teismo: 1) įpareigoti atsakovus per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pamatus, įrengtus prie stoginės 2S (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginę ir įrenginius – oro valymo filtrą, esančius arčiau 4 metrai iki ieškovui priklausančio pastato bei sutvarkyti statybvietę; 2) atsakovams nevykdant per teismo nustatytą terminą teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų, skirti atsakovams po 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną; 3) priteisti iš atsakovų ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike, triplike ir patikslintame ieškinyje) nurodė aplinkybes, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gamybinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2014 m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovai pastatė I grupės nesudėtingą statinį su pakeliamais vartais bei priestatu. Nacionalinės žemės tarnybos 2014-07-04 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 12ŽN-(14.12.73)-47 nustatė, kad ieškovo teisių pažeidimą ir išsiuntė atsakovams pasiūlymą geranoriškai pašalinti savavališkai pastatytą statinį. Po šio pranešimo išsiuntimo tarp ieškovo ir atsakovų buvo susitarimas, kuriuo susitarė, kad neatliks veiksmų, kurie galėtų pakenkti ar kitaip apriboti bendrasavininkų teisę į jiems priklausantį turtą bei teisę į žemę. Nurodo, kad ji 2014-08-25 raštu Nr. 14/294 Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui nurodė, kad neprieštarauja, kad išliktų pagal užsakymą Nr. AAI-195 UAB „Irenita“ parengtame projekte numatyti statiniai ir laikina (iki 2019-07) stoginė. Remiantis nurodytu, ieškovas UAB „Ameko konstrukcijos“ 2014-12-18 išdavė raštą Nr. 14/301, kuriame nurodė neprieštaraujanti projektuojamų ir statomų statinių statybai bei jau pastatytai laikinai stoginei. Prie šio ieškovo išduoto sutikimo buvo pridėta atsakovų užsakymu Nr. AAI-195 UAB „Irenita“ parengtas Stoginės statinio (duomenys neskelbtini), statybos projektas. Atsakovų projektuojama stoginė, UAB „Irenita“ statybos projekte pažymėta indeksu „2“, turėjo išlaikyti 4 m atstumą iki ieškovui priklausančio gamybinio pastato. Nepaisant ieškovo išduoto sąlyginio sutikimo stoginei ir atsakovų su ieškovu suderintų projektinių sprendinių, atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2015-01-27 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-34-150127-00066, suteikiantį teisę atsakovams statyti naujus statinius – nesudėtingą statinį tvorą, nesudėtingą statinį aikštelę, nesudėtingą statinį stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane „3S“), neypatingąjį statinį stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane „1S“), ypatingąjį statinį stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane „2S“). Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015-08-24 atsakovams išdavė statybos užbaigimo aktą, kurio pagrindu naujai atsakovų pastatyti statiniai buvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Atkreiptinas dėmesys, kad nė vienas iš nurodytų statinių nebuvo įregistruoti kaip laikini. Atsakovai prie stoginės 2S pastatė 28 m ilgio ir 3,25 m pločio, 91 m² bendro ploto priestatą (toliau – Priestatas), palikdami tik 0,88 m pločio tarpą iki ieškovui priklausančio pastato. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2022-02-14 rašte nurodė, kad Priestatas yra I grupės nesudėtingasis inžinerinis statinys. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1. punktu, I grupės nesudėtingojo statinio Priestato statybai žemės sklype statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Nurodo, kad atsakovai, pripažindami ieškovo pradinio ieškinio reikalavimų pagrįstumą, demontavo Priestatą, pastatytą prie stoginės 2S, tačiau demontavus priestatą, paaiškėjo, kad Priestatas buvo įrengtas ant 26 cm aukščio betoninių pamatų, o už Priestato yra pastatytas inžinerinis statinys, kuriame sumontuoti atsakovams priklausantys įrengimai. Atsakovams nugriovus Priestatą likę 0,26 m aukščio pamatai yra 0,92 m atstumu nuo ieškovui priklausančio pastato, tuo tarpu inžinerinis įrenginys (stoginė) yra 0,87 m atstumu nuo ieškovui priklausančio pastato. Atsakovų įrenginiai yra įrengti dar arčiau ieškovės pastato. Šie atsakovų pastatyti statiniai bei įrenginiai, pažeidžia ieškovo kaip gamybinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininko teises, nes dėl atsakovų itin arti ieškovo pastato pastatytų statinių, ieškovas negali atlikti jam priklausančio gamybinio pastato remonto, nes atsakovų 0,87 m ir 0,92 m atstumu nuo gamybinio pastato pastatyti statiniai uždaro galimybę techninėmis priemonėmis patekti prie gamybinio pastato, tuo tarpu tarp statinių bei atsakovų įrenginių esantis atstumas nėra pakankamas remontui atlikti. Dėl atsakovų pastatytų statinių, ieškovas negali prižiūrėti ir eksploatuoti jam priklausančio gamybinio pastato. Nurodo, kad atsakovams reiškia negatorinį ieškinį. Nurodo, kad atsakovai pastatydami Priestatą su pamatais bei inžineriniu statiniu (stogine), įrengdami įrenginius (kuriuos atsakovai įvardina kaip oro valymo filtrus), pažeidė ieškovo ir atsakovų susitarimus, kuriais atsakovai įsipareigojo išlaikyti tarp atsakovų statomų ir ieškovui priklausančių statinių 4 metrų atstumus (CK 6.189 str.). Pastačius minėtus statinius buvo pažeisti gaisrinės saugos reikalavimai, numatyti STR 2.03.02:2005 I priede (STR 2.03.02:2005 38 p.), pagal kurį mažiausias atstumas tarp pastatų ir inžinerinių statinių yra 6 metrai. Pažymėtina tai, kad 2014 metais šalys sudarė kompromisinį susitarimą dėl atstumų tarp statinių, susitardami, kad tarp statinių bus išlaikomas 4 metrų atstumas, tuo tikslu, kad atstumai tarp statinių sudarytų sąlygas ieškovui eksploatuoti ir remontuoti jam priklausantį pastatą. Tuo tarpu atsakovai savo įsipareigojimus, statydami statinius arčiau nei 4 metrus iki ieškovui priklausančio statinio, pažeidė. Atsakovų pastatyti statiniai bei įrenginiai iš esmės riboja ieškovo galimybes prižiūrėti gamybinį pastatą ir atlikti jo remontą – ieškovas neturi galimybės atlikti jam priklausančio pastato remonto dėl atsakovų per arti pastatytų statinių bei įrenginių, kurie užkerta galimybę prieiti prie gamybinio pastato techninėmis priemonėmis. Ne kartą teikė pretenzijas dėl statinių pašalinimo, tačiau atsakovai ieškovo reikalavimus iš dalies patenkino tik gavę ieškovo ieškinį. Nors atsakovai į ieškinį pateiktu atsiliepimu nurodė, kad žemės sklypas valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu yra valdomas atsakovų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp valstybinio žemės sklypo nuomininkų nėra sudaryta. Žemės sklypas yra naudojamas remiantis žemės sklypo nuomininkų susitarimu. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų susitarimų, atsakovai įsipareigojo išlaikyti 4 metrų atstumus iki ieškovo statinių. Mano, kad atsakovų faktinis naudojimasis valstybiniu žemės sklypu nesuteikia jiems absoliučios teisės statyti statinius savo nuožiūra taip pažeidžiant kitų statinių savininkų teisių. Nurodo, kad atsakovai neginčija, kad ginčo priestatą, kurį nugriovus išliko pamatai, jie pastatė be ieškovo sutikimo, pažeisdami su ieškovu sudaryto susitarimo nuostatas. Atsakovų nurodoma aplinkybė, jog ieškovas 30 metų neremontavo jam priklausančio turto, nereiškia, kad atsakovai gali nepaisyti gretimo statinio savininkės interesų jam siekiant remontuoti statinį. Teigia, jog atsakovai iš esmės neginčija, kad 0,88 m atstumas tarp statinių nėra pakankamas pateikti prie ieškovui priklausančio statinio. Statybos techninių reglamentų (ne)pažeidimas nepaneigia ieškovo, kaip statinio savininko, teisių pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsakovai pateiktais procesiniais dokumentais, tai yra atsiliepimu ir dublikais laikosi pozicijos, kad ieškinys yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovų pasirašyto 2014-07-18 Susitarimo Nr. 1 nebuvo susitarta dėl jokių jų pastatytų statinių įteisinimo, ar jų išlikimo sąlygų. Nebuvo tartasi ir susitarta dėl 4 metrų, ar kitokio atstumo, tarp jau esančių pastatytų, ar būsimų statinių ir ieškovui priklausančio pastato išlaikymo. Susitarime nebuvo net paminėtas UAB „Irenita“ parengtas stoginės statinio (duomenys neskelbtini), statybos projektinis pasiūlymas. Nurodo, kad jie nėra pasirašę jokio kito susitarimo su ieškovu dėl nuomojamos valstybinės žemės, bei jiems ir ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių valdymo, ar kokių nors atstumų tarp jų išlaikymo. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad jam yra reikalinga per jų valdomą žemės sklypo dalį patekti su tam tikrų gabaritų technika dėl konkrečios priežasties, o jie į atitinkamą ieškovo prašymą nereagavo, arba sutikimų nedavė. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog privažiavimas neįmanomas dėl jų sklype esančių statinių, o alternatyvių galimybių patekti prie konkrečios sienos dalies nėra. Nurodo, kad Valstybinė teritorijų ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pagal ieškovo gautą skundą 2021-12-23 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir patikrinimo rezultatus aprašė akte. Nurodytame akte Inspekcija nurodė, jog jie pastatydami Priestatą prie Stoginės mažesniu nei 1 m atstumu iki ieškovo gamybinio pastato sienos, statybą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Ieškovo į bylą pateiktas prieš dešimt metų pasirašytas susitarimas nenumatė jokių konkrečių atstumų tarp ieškovo pastatų ir jų statinių, ar įrenginių pastatymo. Ieškovo ieškiniu reikalaujamas nugriauti betoninis pamatas, faktiškai yra ne pamatas, o betonuota aikštelė, kuria esant reikalui ir turint jų sutikimą, galima važiuoti bet kokia transporto priemone. Nurodo, kad oro valymo įrenginys yra maždaug 1,5 m x 1.5 m gabaritų, priglaustas prie jiems priklausančio pastato sienos, kuri statmenai susisiekia su ieškovo gamybinio pastato siena ir visiškai netrukdo priėjimui prie ieškovo gamybinio pastato sienos. Iškilus tokiai būtinybei, jį būtų galima patraukti į šalį. Nurodo, kad jie nenugriovė jokio pastato, o tik išardė metalines konteinerines konstrukcijas, kurios buvo reikalingos metalo profilių sandėliavimui iki jie rekonstravo administracinės paskirties statinį į sandėliavimo paskirties statinį. Ieškovas ieškinį pareiškė dėl to, kad jų pastatyta konteinerio tipo pastogė prie pastogės buvo per arti iki ieškovo gamybinio pastato sienos. Mano, kad ieškovas nepagrįstai aiškina 2014-07-18 pasirašytą susitarimą, kuriuo, neva jie įsipareigojo jų iš valstybės nuomojamame žemės sklype išlaikyti 4 metrų atstumą iki ieškovo statinių. UAB „Irenita“ parengtas projektas buvo skirtas konkrečiai stoginei pastatyti, o ne įsipareigojimams ieškovui. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, jog atsakovų betonuota aikštelė yra 26 cm aukščio ir randasi 88 cm atstumu iki ieškovės gamybinio pastato sienos. Žemės sklypui, kuris yra tarp atsakovų pastogės ir ieškovo gamybinio pastato, nėra nustatyta jokia servituto teisė ieškovo naudai.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad palieka ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė raštą dėl išvados pateikimo, kuriame nurodė, teisminio ginčo objektas yra privatus atsakovų pastatytas statinys, ir ieškovas kaip gretimo statinio savininkas, gindamas savo privačius interesus, prašo pašalinti likusias pastato dalis. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra išreikšto viešojo intereso, susijusio su statyba, Inspekcijai nekyla pareiga teikti išvadą byloje, o specialiųjų žinių statybos srityje poreikis byloje pats savaime nepatvirtina, kad byloje reikalinga ginti viešąjį interesą. Siekiant išsiaiškinti byloje kylančius klausimus, susijusius su bylos dalyku ir reikalaujančius specialių žinių, proceso šalių įrodymai gali būti renkami kitais Lietuvos Respublikos civilinio procese kodekse numatytais būdais.
Ieškovo UAB „Argo ekspresas“ direktorius teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad gamybinis pastatas reikalauja priežiūros, o atsakovai pažeidžia teises, nes dėl atsakovų veiksmų negalima prižiūrėti statinio, tai yra jo remontuoti, nes yra neišlaikyti atstumai, kurie turėjo būti 4 metrai. Paaiškino, kad po ieškinio pateikimo pagrindinė pastogė buvo nugriauta, liko gale įrenginys, kuris taip pat trukdo pastato sienos remontui. Žodiniu susitarimu buvo susitarta, kad atstumas bus 4 metrai ir su sąlyga, kad galės atlikti sienos remonto darbus. Esanti daga trukdo remontuoti pastato sieną, be to visas vanduo nuo stogo bėga į pastato pamatus.
Šalies argumentai
Ieškovo UAB „Argo ekspresas“ advokatas Robertas Skėrys teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Teigia, jog atsakovai iš esmės pripažino didžiąją dalį pradinio ieškinio reikalavimų ir nugriovė ieškovui trukdžiusius statinius. Tačiau buvo nugriauta ne viskas – liko betoninis pamatas (aikštelė) ir stoginė (valymo įrengimus apsaugantis pastatas), kuri yra 0,87 m atstumu nuo ieškovui priklausančio pastato sienos. Stoginė galėtų būti demontuota nesudėtingai perkeliant ją į kitą vietą. Likęs betoninis pamatas sudaro aukščio skirtumą, kas kliudytų privažiuoti technikai, vykdyti darbus, o 0,87 m likęs atstumas tarp pastatų yra per mažas pastoliams pastatyti. Atsakovo statiniai uždaro technines galimybes patekti prie gamybinio pastato ir tarp statinių esantis atstumas yra per mažas remonto darbams atlikti. Nurodė, kad Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiškus negatorinį ieškinį ieškovui tenka pareiga įrodyti du dalykus – jis yra savininkas ir jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi pareigos įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Ieškovo galimybė naudotis jam priklausančiu pastatu yra apsunkinta, nes jis negali gamybinio pastato remontuoti ir prižiūrėti. Paaiškino, kad yra pradėjęs remontuoti gamybinį pastatą ir tai patvirtina atlikta pastato apžiūra išvažiuojamojo posėdžio metu, o likusi nesuremontuota gamybinio pastato dalis yra būtent šios civilinės bylos ginčo objektas. Teigia, jog atsakovo statiniai pažeidė tarp šalių buvusį 2014-07-18 rašytinį susitarimą. Normatyvinių atstumų neišlaikymas reikalauja, kad būtų gauti bendraturčių sutikimai, kas šiuo atveju padaryta nebuvo. Nurodo, jog betoninis pamatas yra sustiprintas metalinėmis konstrukcijomis, todėl nesutinka su atsakovo argumentais, jog prašomas nugriauti statinys yra betoninė aikštelė.
Atsakovas K. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigia, jog nebuvo pastatytų jokių pastatų, kaip teigia ieškovas, nes ten buvo konteineriai. Paaiškino, kad žodinio susitarimo metu tarp ieškovo ir jų buvo susitarta, kad jie įleis į savo teritoriją ieškovą, kad galėtų remontuoti, nes visus patekimus galima suderinti iš anksto. Dabar esantis oro valymo filtras taip pat yra ne įrenginys, o konteineris, kuris yra mažas, kilnojamas ir jį bet kada galima nuimti. Jam nėra privesta elektra. Tvirtina, kad nėra jokio pamato, nes ten yra kiemo aikštelė, ir šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti dokumentai. Paaiškino, kad viskas yra padaryta pagal projektą, gauti bendrasavininkų sutikimai, parašai. Nurodo, kad esant reikalui oro filtrą galima pakelti ar perkelti, jei trukdytų darbams. Nesupranta, kokios ieškovo teisės yra pažeidžiamos. Po betono pamatais nebūna izoliacijų, tuo tarpu pas juos yra kiemo (betono) aikštelė, kurioje yra izoliacija. Paaiškino, kad jeigu ieškovas nori remontuoti pastatą, gali teikti rašytinį prašymą, ir nebus jokių problemų, nes bus sudarytas susitarimą/sutartį su ieškovu, jog kai yra reikalinga ieškovui atlikti kokius nors darbus prie gamybinio pastato sienos, konteinerį gali patraukti į šalį tiek, kiek reikia, o atlikus darbus konteineris būtų pastatytas atgal į vietą, nes konteineris yra kilnojamas. Paaiškino, kad betoninės aikštelės kampas yra sustiprintas, nes aikštelėje susirenka vanduo bėgantis nuo ieškovo gamybinio pastato stogo, kuris plauna po danga esančia žemę, dėl ko atsirado tarpas.
Atsakovų atstovas advokatas Vytas Ramanauskas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pripažinus, kad objektyviai ieškovo teisės buvo pažeistos, turėtų būti aiškinamasi, ar atsakovai padarė, kokius nors teisės pažeidimus, pastatydami ginčo statinius. Ieškovas nenurodė jokių specialių ar ypatingų sąlygų naudotis jam priklausančiu pastatu iš atsakovų pusės. Ieškovo teisės iš esmės susijusios su pastato būtina pastato priežiūra-remontu ir tai nereiškia, kad atsakovai turi užtikrinti teisę leisti ieškovui naudotis atsakovų nuomojamu žemės sklypu daugiau nei objektyviai ieškovui yra būtina. Ieškovas neįrodinėja konkretaus būtinumo atlikti remonto darbus, o tiesiog abstrakčiai įvardijo savo, kaip savininko teisę, kuri atsakovų yra pažeidžiama. Teigia, jog ieškovui priklausantis pastatas yra neremontuotas jau daug metų, ir tuo buvo galima įsitikinti išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Ieškovo prašoma nugriauti betoninė aikštelė, kaip tik pagerina priėjimo/privažiavimo prie pastato sąlygas. Pastato gale esantis oro valymo filtras objektyviai niekaip netrukdo ieškovui dažyti jam priklausančio pastato sieną. Patvirtino, jog iki ieškinio pareiškimo pas atsakovus buvo konteinerinė pastogė, kuri būtų kliudžiusi su konkrečia technika privažiuoti prie ieškovo pastato, tačiau net ir ją pašalinus, ieškovas ir toliau palaiko ieškinį, nors objektyvių priežasčių, kurios kliudytų patekti prie ieškovui priklausančio gamybinio pastato neliko. Mano, kad ieškovas neįrodė jokių objektyvių savo teisių ir interesų pažeidimų, nes esamas tarpas tarp pastatų yra pakankamas pastatyti pastolius, naudotis keltuvu, norint atvežti medžiagas, ir netrukdytų ieškovui atlikti gamybinio pastato šiltinimo, dažymo ar kitus darbus. Norint atlikti pastato sienos remontą, nereikalinga jokia technika, užtenka pastolių ar nedidelio bokštelio. Be to neįrodė, kad yra pažeidžiama ieškovo gamybinė veikla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybei priklauso 2,7565 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Ieškovas 2003-07-17 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N 55/2003-64 (ir vėlesniu jos pakeitimu) nuomojasi 0,975 ha valstybinės žemės. Minėtame žemės sklype ieškovui nuosavybės teise priklauso gamybinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – gamybinis pastatas).
Atsakovai 2002-08-22 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu Nr. N 55/2002-52 (ir jos vėlesniais pakeitimais) nuomojasi 0,2151 ha valstybinės žemės, adresu (duomenys neskelbtini). Aptariamame žemės sklype atsakovei G. S. nuosavybės teise priklauso: kiti inžineriniai statiniai – Tvora su vartais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (II grupės nesudėtingasis statinys); kiti statiniai – Stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (neypatingasis statinys); kiti statiniai – Stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ypatingasis statinys); kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (II grupės nesudėtingasis statinys) ir kiti inžineriniai statiniai – Stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I grupės nesudėtingasis statinys). Atsakovės vardu statiniai yra įregistruoti pagal 2016-01-12 Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir pagal 2015-08-24 statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-30-150824-00220.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – NŽT) 2014-07-18 rašte „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodyta, jog vykdydami valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir atsižvelgdami į UAB „Argo ekspresas“ prašymą 2014-07-04 atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-(14.12.73)-47, kurio metu nustatyta, jog naujai pastatytas statinys su dvejais pakeliamais vartais uždaro pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sieną (ieškovei priklausančio gamybinio pastato). Atsižvelgiant į tai, statinio statytojams G. S. ir K. S. bei R. R. ir E. R. išsiųsti pasiūlymai geranoriškai iki 2014-08-20 pašalinti savavališkai pastatytą statinį.
Iš 2014-07-18 tarp ieškovės, atsakovo K. S. ir E. R. sudaryto susitarimo Nr. 1 (toliau – Susitarimas) nustatytam kad šalys patvirtino prievolę suteikti UAB „Argo ekspresas“ teisę vykdyti remonto darbus, susijusius su UAB „Argo ekspresas“ priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir įteisintais požeminiais inžineriniais tinklais, esančiais bendrasavininkų teritorijoje ir pavaizduotas topo nuotraukoje; susitarė, jog visus norimus pakeitimus sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) derins (svarstys) iš anksto, prieš pradedant bet kokius veiksmus; susitaria neatlikti veiksmų, kurie galėtų pakenkti ar kitaip apriboti bendrasavininkų teisę į jiems priklausantį turtą bei teisę į žemę.
Ieškovas 2014-08-25 raštu Nr. 14/294 informavo Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, kad remiantis 2014-07-18 susitarimu Nr. 1 ieškovas neprieštarauja, kad plane ((duomenys neskelbtini)) pagal užsakymą AAI-195 išliktų numatyti statiniai ir laikinai (iki 2019-07) stoginė.
Byloje esančiame UAB „Irenita“ „Stoginės statinio (duomenys neskelbtini)“ statybos projekte yra ieškovo UAB „Argo ekspresas“ parašas ir antspaudas, prie kurio pažymėta, jog: „Suderinta, remiantis Susitarimu Nr. 1 2014-07-18“. Minėtame projekte nurodyta, jog atstumas nuo atsakovų projektuojamos naujos Stoginės2 iki ieškovui priklausančio gamybinio pastato sienos yra 4 m.
2014-12-18 raštu Nr. 14/301 „Dėl statinių statybos“ UAB „Argo ekspresas“ vadovaudamasis Susitarimu nurodė, jog neprieštarauja, kad žemės sklype būtų projektuojami ir statomi naujai numatyti statiniai (Pastato Nr. 3-140 kv. m. pločio ir pastato Nr. 2 – 578 kv. m. pločio) ir jau pastatyta laikina (iki 2019-07) stoginė.
Į bylą yra pateiktas ieškovo, atsakovų, V. Z. kuro aparatūros remonto įmonės, V. R. R., E. R. ir UAB „Dorvina“ sutikimas, kuriuo sutikimą pasirašę asmenys sutinka, kad G. S. projektuotų ir statytų tris stoginių statinių statinius (duomenys neskelbtini), neišlaikant normatyvinių atstumų (II t. b.l. 78), ieškovo parašo nėra.
Iš ieškovo į bylą pateikto susirašinėjimo matyti, kad 2021-07-19 iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) D. S. buvo siųstas el. laiškas, kuriame be kita ko nurodyta, jog: „Nuo 2021-08-05 UAB ARGO Ekspresas pradeda savo pastatu fasado remonto darbus. Prašau užtikrinti ne mažiau keturių metru atstumą nuo mūsų pastato MN 1P1b sienos, kaip buvo numatyta statybos dokumentuose“ (el. laiško turinio rašyba nekoreguota).
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinko ministerijos 2022-12-23 atliko (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kurio 25 punkte pasisakė dėl skundo punkte Nr. 2 nurodytų aplinkybių, kad Stoginė1 pastatyta arčia nei 4 m atstumu nuo UAB „Argo ekspresas“ gamybinio pastato sienos, kaip buvo numatyta Projekte2. Atsakydama į nurodytą skundą Inspekcija 33 punkte nurodė, jog „Vadovaujantis 1.05.01:2017 7 priedo 4 dalimi, statant Priestatą Žemės sklype 0,88 m atstumu nuo gretimo pastato 1P1p, besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai neprivalomi, kadangi tai nėra Žemės sklypo ribos, o Žemės sklypo naudojimo tvarkos planas nėra parengtas“.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Departamentas) 2022-02-14 rašte, be kita ko, pasisakė dėl skunde nurodytų aplinkybių, kad Stoginė1 pastatyta arčiau nei 4 m atstumu nuo UAB „Argo ekspresas“ gamybinio pastato sienos, kaip buvo numatyta Projekte2. Patikrinimo metu nustatyta, kad prie Stoginės1 pastatytas priestatas (toliau – Priestatas). Priestato ilgis apie 28 m, plotis apie 3,25 m, bendras plotas apie 91 m², stogas šlaitinis, kurio aukštis apie 2,75 m. x 2,9 m. Priestatas pastatytas iš suvirintų plieninių sijų, plieninės sijos pritvirtintos ankeriniais varžtais į betoninį pagrindą. Stogas šlaitinis su nuolydžiu iš gofruotos skardos lakštų. Priestato sienos iš daugiasluoksnių „Sandwich“ tipo plokščių. Tarpas tarp Priestato ir gretimo pastato apie 0,88 m. Vadovaujantis STR 1.01.03:2027 VI skyriaus antrojo skirsnio 3 lentelės 4.2. punktu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuota, jog Priestatas yra I grupės nesudėtingasis inžinerinis statinys ir statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.
2024-05-15 nutartimi buvo skirti vietos – ieškovui UAB „Agro Ekspresas“ priklausančio gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra.
2024-05-23 Klaipėdos apylinkės teismo Vietos apžiūros protokole nustatyta, kad nudažyta dalis ieškovui priklausančio gamybinio pastato fasado. Ieškovo atstovas J. C. nurodė, kad visi fasadai yra suremontuoti ir liko nenudažyta sienos dalis, kuri yra prie atsakovų pastato. Į atsakovų atstovo klausimą – „Ar turite sutartį dėl pastato remonto?“ – ieškovo atstovas nurodė, kad yra subrangovai, kurie atlieka fasado remonto darbus. Dalyvaujantiems byloje asmenims nuėjus prie vietos, kurioje yra ginčo betoninis pamatas atsakovas nurodė, jog: „tai kiemo danga. Jeigu bus išbetonuota lygiai mums bėgs į vidų“. Atsakydamas į ieškovo atstovo klausimą: „prašome pakomentuoti kas yra išlindęs betonas“. Atsakovas nurodė, jog: „tai izoliacija. Čia suformuotas griovys, yra betonas ir vanduo, kuris nuo jų stogo nubėga, padarysime visą kiemo dangą, mums bėgs vanduo, kadangi nėra lietaus surinkimo. Ieškovas teigia, kad kitoje pusėje plauna jo pamatus, o šioje pusėje neplauna“. Į teisėjos klausimą: „Kam reikalingas vamzdis?“, atsakovas atsakė: „Pastatėme papildomą ventiliaciją, kad sumažinti taršą. Ir stovi filtras, uždengėme stogeliu, kad neužlytų, jį galima demontuoti ir sumontuoti, jei reikėtų prieiti dažyti“. Į atsakovų atstovo klausimą: „Ar Jums trukdo atlikti darbus?“, ieškovo atstovas J. C. nurodė: „Netrukdo“. Ieškovo atstovas advokatas pasakė, jog: „Klientas nurodė, kad planuoja statyti pastolius, kad dažymo darbus atlikti vienu kartu“.
2024-09-05 teisme gautas Departamento raštas „Dėl informacijos pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-599-867/2024“. Departamentas nurodė, jog prie stoginės 2S pastatyto 28 m ilgio ir 3,25 m pločio statinio (Priestatas) ant kurios buvo įrengtas atsakovų 2023-10-31 nugriautas statinys yra likusi nenugriauto statinio dalis – betonuotas pagrindas (ginčo objektas – betoninis pamatas), kuris priskiriamas I-ai nesudėtingųjų statinių grupei. Pažymėjo, jog likusiam betoniniam pagrindui (Priestatui) valdytojų sutikimai neprivalomi. Departamentas, atsakydamas, ar teisėtai atsakovai įrengė inžinerinį statinį (stoginę), kurioje sumontuoti oro valymo filtrai, nurodė, jog stoginė yra pritvirtinta prie stoginės 2S, nekeičiant jos laikančiųjų konstrukcijų, todėl laikytina, kad tai naujo inžinerinio statinio (stoginės) statyba. Pažymėjo, jog Departamentas neturi fiksuotų tikslių inžinerinio statinio gabaritinių matmenų, tačiau vizualiai įvertinus Protokolo fotofiksacijas, preliminariai vertintina, kad ginčo stoginės statinio matmenų įvertinimo koeficientas yra didesnis nei 10 ir mažesnis nei 10000, todėl statinys priskirtinas I-mai nesudėtingųjų statinių kategorijai, kurio statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas. Atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu, statytojas privalo, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus). Todėl dėl paklausime nurodytų statinių statybos statytojas privalėjo gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimus (susitarimus).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gamybinis pastatas, o atsakovės G. S. vardu yrą įregistruotas statinys, tai yra stoginė 2S, kuri yra greta ieškovo gamybinio pastato. Tiek ieškovui, tiek atsakovams priklausantys statiniai yra valstybinės žemės sklype, nes šalys yra valstybinės žemės sklypo nuomininkai. Nustatyta, kad konkreti naudojimosi tvarka dėl valstybei prikausiančio žemės sklypo naudojimosi tarp ieškovo, atsakovų ir kitų nuomininkų nėra nustatyta. Atliekant vietos apžiūra 2024-05-23 nustatyta, kad prie ieškovui priklausančio gamybinio pastato yra pristatyta trečiajam asmeniui priklausanti pastogė (II t. b.l. 9), dėl kurios nugriovimo kaip nurodė ieškovo atstovas yra sudarytas susitarimas ir ši pastogė bus demontuota prieš dvi savaites kai bus išspręsti visi klausimai ir bus pradėti statybos darbai. Iš vietos apžiūros protokole esančių foto nuotraukų taip pat matyti, kad ieškovui priklausančio gamybinio pastato fasadas iš kitos pusės yra suremontuotas ir tai matyti (II t. b.l. 10, 1 ir 2 foto nuotraukoje), o gamybinio pastato siena, kuri yra palei atsakovams priklausantį statinį – stoginę 2S yra neremontuota (II t. b.l. 10, 3 ir 4 foto nuotraukos, II t. b.l. 11, 13). Tarp šalių nėra ginčo, kad po pradinio ieškinio pateikimo, atsakovai nugriovė 28 m. ilgio ir 3,25 m pločio, 91 m² bendro ploto priestatą, pastatytą prie stoginės 2S ir liko kiemo aikštelė bei stoginė ir įrenginys – oro valymo filtras. Atsakovai tvirtina, kad tai buvo ne priestatas, o laikini konteineriai. Tarp šalių nėra ginčo, kad kiemo aikštelė (ieškinyje įvardinti kaip pamatai) yra mažesniu atstumu nei 1 metras.
Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pamatus, įrengtus prie stoginės 2S (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginę ir įrenginius – oro valymo filtrą, esančius arčiau, nei 4 metrai iki ieškovui priklausančio pastato bei sutvarkyti statybvietę.
Nustatyta, kad tarp šalių taip pat vyksta ir kitas teisminis ginčas dėl kitų statinių teisėtumo ir byla yra nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose Nr. e2-916-867/2024, byloje yra paskirta ekspertizė. Minėtoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovui priklausančio administracinio pastato rekonstravimo ir ieškovas prašo panaikinti statytojui K. S. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2021-06-17 išduotą statybą leidžiantį dokumentą administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimui į sandėliavimo paskirties pastatą ir įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus ieškovės sutikimą ir naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinį ar jo dalį pagal naujai parengtą statinio rekonstrukcijos projektą, o neįgyvendinus šios pareigos, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesių terminą atstatyti statinį į jo buvusią padėtį ir sutvarkyti statybvietę.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Būtent toks ieškinys ir yra pareikštas nagrinėjamoje byloje.
Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą).
Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu.
Ieškovas ieškinį reiškia iš esmės tuo pagrindu, kad jo kaip gamybinio pastato savininko teisės yra pažeistos, nes dėl atsakovams priklausančių statinių, kurie yra pastatyti per arti jam priklausančio pastato negali tinkamai valdyti ir remontuoti gamybinį pastatą. Nors atsakovai tvirtina, kad jie nedraudžia ieškovui remontuoti ir prižiūrėti gamybinį pastatą, tačiau esanti kiemo aikštelė įrengta mažesniu nei metro atstumu nuo ieškovo gamybinio pastato iš esmės trukdo ieškovui vykdyti pastato remonto darbus, nes ji yra virš žemės paviršiaus ir dėl to nėra galimybės ieškovui pastatyti pastolių ar privažiuoti su technika prie ieškovui priklausančio gamybinio pastato. Atsakovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad ieškovas turi kreiptis į juos ir raštu suderinti kada ir kiek laiko vyks statybos remonto darbai, pateikti rangos sutartį ir tada suteiks ieškovui tokią galimybę. Ieškovas pateikė į bylą pranešimą, adresuota D. S., kuriuo informavo apie tai, kad ketina remontuoti gamybinio pastato sieną. Teismo vertinimu vien ta aplinkybė, kad ieškovo pranešimas dėl ketinamo atlikti remonto buvo išsiųstas ne atsakovams, o D. S., kuris yra atsakovų sūnus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nesikreipė į atsakovus ir neinformavo apie savo ketinimą dėl gamybinio pastato remonto. Priešingai atsakovai teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jie atsakė į šį pranešimą ir ėmėsi veiksmų, kad ieškovas turėtų galimybę remontuoti ieškovui priklausantį gamybinį pastatą. Atsakovo argumentai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog yra sudaryta rangos sutartis dėl gamybinio pastato remonto nėra pagrindas netenkinti ieškinio, nes ieškovas ir pats savo jėgomis gali remontuoti jam priklausantį gamybinį pastatą, be to kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų dalis gamybinio pastato iš kitos pusės yra sutvarkyta. Atsakovai teik procesiniuose dokumentuose, tiek ir bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad jie statinius yra pastatę teisėtai ir turi visus reikalingus sutikimus, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kad prieš statant priestatą prie pastogės kreipėsi į ieškovą ir ieškovas būdamas gamybinio pastato savininkas sutiko ir davė rašytinį sutikimą.
Iš išvadą teikiančios institucijos pateiktų duomenų bei kitų byloje esančių duomenų nustatyta, kad tiek aikštelė /pamatai, kurie yra įrengti arčiau nei metro atstumu iki ieškovo gamybinio pastato ir ant kurio buvo pastatytas stoginės 2S priestatas, kurį ieškovas prašė nugriauti pradiniu ieškiniu pagal teisinį reglamentavimą yra priskiriamas prie I-ai nesudėtingų statinių kategorijai ir jam statybos leidimas nėra reikalingas, kaip ir stoginei su oro valymo filtru. Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu, statytojas privalo, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus). Atsakovai teismui nepateikė ieškovo sutikimo, o ieškovas tvirtina, kad nedavė sutikimo.
Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktas). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 64 punktas).
Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė, visas būtinas sąlygas negatorinio ieškinio, tai yra, kad ieškovas yra gamybinio pastato savininkas ir tai, kad jo kaip pastato savininko teisės yra pažeistos. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovas neįrodė, kad ieškovas negali pagal paskirtį naudoti gamybinį pastatą ir jame vykdyti veiklą, tačiau vien tai, kad ieškovas gali vykdyti gamybinę veiklą, nėra pagrindas netenkinti ieškinio, nes statinio savininkas turi ne tik teisę, bet ir pareigą tinkamai rūpintis ir prižiūrėti jam priklausantį statinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, jog patyrė 109,00 Eur žyminio mokesčio ir 2 601,50 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas, iš viso 2 710,50 Eur. Ieškinį tenkinus yra pagrindas ieškovui ir atsakovų lygiomis dalimis priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kad panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie bylos susijusios su daiktinėmis teisėmis įregistravimą, kuris įregistruotas pagal teismo 2023-10-12 pranešimą Nr. e2-10020-867/2023.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės G. S. ir atsakovo K. S. po 1 355,25 Eur ieškovo UAB „Agro ekspresas“ bylinėjiimosi išlaidas.
Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kad panaikintų įrašą Nekilnojamojo turto registre apie bylos susijusios su daiktinėmis teisėmis įregistravimą, kuris įregistruotas pagal teismo 2023-10-12 pranešimą Nr. e2-10020-867/2023.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.