- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Data
- 2023-09-11
- Bylos Nr.
- e2A-370-357/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00377-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Irena Stasiūnienė, Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- T. L.
- Atsakovas
- E. Š., V. Š.
- Trečiasis asmuo
- AAS ,,BTA Baltic Insurance Company”, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, PLUSPLUS CAPITAL AS, „InDept“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Prime Leasing", Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, ADB "Compensa Vienna Insurance Group“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkės ir pranešėjos), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) E. Š. ir V. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovams E. Š., V. Š., tretiesiems asmenims AAS ,,BTA Baltic Insurance Company” filialas Lietuvoje, ADB ,,Compensa Viena Insurance Group”, anstolei E. M., antstolei G. Ž., anstoliui S. D., PLUSPLUS CAPITAL AS, UAB ,,Prime Leasing”, UAB ,,InDept”, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, pripažinimo šio sandorio galiojančiu ir skolos bei baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. L. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2017 m. gruodžio 1 d. tarp atsakovės V. Š., iš vienos pusės, bei ieškovo T. L., iš kitos pusės, sudarytą preliminariąją sutartį dėl ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalies, asmeninės nuosavybės teise priklausančios V. Š. pirkimo-pardavimo pripažinti pagrindine šio buto pirkimo-pardavimo sutartimi ir pripažinti ją galiojančia, priteisti ieškovui iš atsakovo E. Š. 8 000 Eur skolos ir 800 Eur baudos.
2. Nurodė, jog su atsakovu E. Š. buvo draugai. Kadangi atsakovai, kurie nesenai buvo sudarę santuoką, gyveno kitur, o jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo tuščias, ieškovui buvo pasiūlyta jį pirkti. Šalys sutarė, kad ginčo buto kaina bus 17 000 Eur. Šalys susitarė, kad jie susirašys bei pasirašys rašytinę sutartį, kurios pagrindu ieškovas nupirks šį butą iš atsakovų išsimokėtinai. 2017 m. gruodžio 1 d. ieškovas ir atsakovai sudarė bei pasirašė preliminariąją sutartį dėl minėto buto pirkimo–pardavimo, kuris atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovui ginčo butą už 17 000 Eur, o ieškovas įsipareigojo už šią kainą butą nupirkti bei ne vėliau kaip iki 2020-11-15 sumokėti atsakovams už šį jį 16000 Eur, kas mėnesį į bet kurio iš jų banko sąskaitą pervesdamas ne mažiau kaip po 500 Eur. Likusius 1000 Eur ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovams pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną. Šalys sutarė, kad pagrindinė ginčo buto pirkimo pardavimo sutartis turės būti sudaryta per 6 mėnesius nuo paskutinės įmokos sumokėjimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 1 d., o atsakovams vengiant arba atsisakius parduoti ginčo butą ieškovui, Ieškovas turės teisę arba reikalauti jiems sumokėto avanso grąžinimo ir 10 procentų avanso dydžio baudos jam sumokėjimo arba kreiptis į teismą dėl šios sutarties pripažinimo pagrindine ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartimi. Po sutarties pasirašymo atsakovai perdavė ieškovui nuosavybės teise į ginčo butą, taip pat buto raktus ir kt., o ieškovas įsikėlė į šį butą gyventi. Ieškovas gyvena ginčo bute bei moka už visas šiam butui tiekiamas komunalines ir kitas paslaugas. Visi mokėjimai už ginčo butą atsakovams buvo atliekami bankiniais pavedimais iš pradžių į atsakovo E. Š. banko sąskaitą, vėliau V. Š.. Viso ieškovas atsakovams yra sumokėjęs 16500 Eur. 2020 m. lapkričio 14 d. atlikęs paskutinį bankinį pavedimą, ieškovas atsakovus informavo, kad jo įsipareigojimas sumokėti jiems 16000 Eur dydžio ginčo buto kainos dalį yra visiškai įvykdytas, priminė apie pagrindinės ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Atsakovai tuomet ieškovą informavo, jog ginčo buto dalis, asmeninės nuosavybės teise priklausanti atsakovui E. Š., yra areštuota. Tuo pačiu atsakovas E. Š. ieškovui pažadėjo, kad šis ginčo butui uždėtas areštas greitu laiku bus panaikintas. Kraštutiniu atveju atsakovai teigė, jog galėtų perleisti atsakovei V. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančią ginčo buto dalį, kuri yra neareštuota, bet savo pažadų sudaryti su juo pagrindinę ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį bei perleisti jam nuosavybės teisę į šį butą, atsakovai neįvykdė.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimuose į pradinį ieškinį atsakovai E. Š. ir V. Š. su pradinio ieškinio, kuriuo buvo prašoma pripažinti sudarytą preliminariąją sutartį dėl viso buto pirkimo-pardavimo pripažinti pagrindine buto pirkimo-pardavimo sutartimi, reikalavimais sutiko ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad jiems formaliai nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį buto adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2017 m. gruodžio 1 d. už 17 000 Eur išsimokėtinai pardavė ieškovui T. L.. Tada jie sudarė preliminariąją sutartį dėl minėto buto pirkimo–pardavimo, kurioje sutarė, kad T. L. sumokės už šį butą 16 000 Eur ir tada pasirašys pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. T. L. tą pačią dieną jie perdavė buto raktus, jis bute apsigyveno, jame gyvena iki šiol ir moka visus mokesčius už tiekiamas komunalines ir kitas paslaugas. Ieškovas T. L. jau 2020 m. lapkričio 14 d. padarė paskutinį pavedimą ir jiems yra skolingas tik 500 Eur, kuriuos turėjo sumokėti pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu T. L. jie negalėjo sudaryti, nes šio buto ½ dalis, nuosavybės teise priklausanti E. Š., yra areštuota net šešis kartus. Nors jie daro viską, kad kuo greičiau areštai būtų panaikinti, to padaryti nepavyksta. Esant nurodytoms aplinkybėms, jie sutinka su reikalavimu sudarytą preliminariąją sutartį dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo pripažinti pagrindine šio buto pirkimo-pardavimo sutartimi, o kadangi turtas areštuotas buvo jau po šios sutarties sudarymo, areštus panaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. kovo 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai ir pripažino 2017 m. gruodžio 1 d. tarp V. Š. iš vienos pusės, bei T. L. iš kitos pusės, sudarytą preliminariąją sutartį dėl ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies, asmeninės nuosavybės teise priklausančios V. Š., pirkimo-pardavimo pagrindine šio buto pirkimo-pardavimo sutartimi ir pripažinti ją galiojančia; priteisė T. L. iš E. Š. 8000 Eur avansą ir 800 Eur baudą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (8800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas nurodė, kad šalys neginčija, jog šalių preliminariąja sutartimi nustatytu terminu pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Buto dalis, asmeninės nuosavybės teise priklausanti atsakovui E. Š., yra areštuota, o perleisti atsakovei V. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ buto dalį, kuri yra neareštuota, atsakovai vengia. Atsakovai, bylą nagrinėjant teisme, pripažino ieškovo ieškinį, t. y. sutiko su ieškovo reikalavimais pripažinti preliminariosios sutarties dalį dėl atsakovei V. Š. priklausančios ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi ir pripažinti ją galiojančia ir neginčija savo prievolės grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą už atsakovui E. Š. nuosavybės teise priklausančią ½ buto dalį, taip pat ir sumokėti baudą dėl netinkamo savo, kaip pardavėjų, sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
6. Teismas konstatavo, jog nustačius, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl pardavėjų (atsakovų) kaltės (atsakovai to neginčija, priešingai, ieškovo ieškinį, taigi ir jame nurodytas faktines aplinkybes dėl jų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, pripažįsta), avansas, atliktas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita, neatsiradus mokėjimo prievolei (nesudarius pagrindinės sutarties) ir nesant pagrindo jį naudoti pagal mokėjimo paskirtį bei jam nesant netesybomis, turi būti grąžinamas jį sumokėjusiam ieškovui.
7. Teismas motyvavo, kad atsakovai geruoju nevykdo preliminariąja sutartimi prisiimtos prievolės sudaryti su ieškovu pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, nors ieškovas yra visiškai įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus (sumokėjo atsakovams 16500 Eur iš 17 000 Eur buto vertės). Atsakovė aiškiai nenurodė ir neįrodinėjo dėl kokių priežasčių nebuvo apmokėta renovacija ir kas turėjo tai padaryti bei ar iš tiesu dėl to negali būti sudaryta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas atkreipė dėmesį, jog preliminariosios sutarties sudarymo metu nebuvo kalbama apie tokį mokestį ir šalys susitarė dėl buto renovuotame gyvenamajame name pirkimo-pardavimo. Atsakovai neįrodinėjo jų teismo posėdyje nurodytų aplinkybių vengdami sudaryti su ieškovu pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį dėl atsakovei V. Š. priklausančios ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini).
8. Teismas, įvertinęs šalių elgesį, darė išvadą, kad pagrindinė buto pirkimo - pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovų kaltės. Toks atsakovų elgesys vertintinas kaip vengimas sudaryti pagrindinę sutartį anksčiau šalių sutartomis sąlygomis ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovas pagrįstai reikalauja pripažinti 2017 m. gruodžio 1 d. sudarytą preliminariąją sutartį dėl atsakovei V. Š. priklausančios ½ dalies nekilnojamojo turto – buto, (duomenys neskelbtini), pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi ir pripažinti ją galiojančia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovai V. Š. ir E. Š. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą civilinėje ir priimti naują sprendimą - ieškovo T. L. ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Buvo pažeistos proceso normos, kurios sudarė pagrindą netesėtam teismo sprendimo priėmimui, nes pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principus, ieškovui suteikdamas pranašumą keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, ką draudžia teisės normos, o teismui nemotyvuotai, nesavalaikiai priėmus patikslintą ieškinį be motyvų, negavus priešingos šalies sutikimo, šaliai pakeitus ne tik ieškinio pagrindą bet ir dalyką, iš esmės buvo pažeistos procesinės teisės normos, sudarančios pagrindą panaikinti teismo sprendimą, nes dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla. Atsakovai byloje neturėjo advokato, todėl nesuprato ir negalėjo suprasti patikslinto ieškinio esmės ir galimybės jį priimti teismui pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, dėl ko neturėjo galimybės tinkamai apginti savo teisių.
9.2. 2017m. gruodžio 1 d. sudarytos preliminarios sutarties dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta per 6 mėnesius nuo paskutinės avansinės įmokos sumokėjimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2021 sausio 1 dienos. Paskutinis ieškovo avansinis mokėjimas atliktas 2020 m. lapkričio 14 d., todėl ieškovas žinojo ir turėjo žinoti, kad pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo terminas sueina 2021 m. sausio 1 d. dieną, o jos nesudarius pasibaigė preliminarios sutarties galiojimas, ir šalys įgijo teisę į nuostolių atlyginimą.
9.3. Ieškovas neturėjęs galimybės sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties iki sutartyje numatyto 2021 m. sausio 1 d. dienos termino, nepasinaudojo savo teise kreiptis į teismą dėl sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, galiojant preliminariai sutarčiai, ir į teismą kreipėsi tik po metų laiko, nepagrįstai naudojosi turtu, nemokėjo nuomos mokesčio, ir įgijo nepagrįsta pranašumą prieš kitas sutarties šalis, nes neteisėto teismo sprendimo pagrindu įgijo turtines teises į butą, pasibaigus preliminariai pirkimo pardavimo sutarčiai, nemokėjo renovacijos įmokų, vienašališkai 2023 m. vasario 2 d. pakeitė preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, todėl akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai, o galiojant preliminariai pirkimo-pardavimo sutarčiai buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas.
Atsiliepimas
9.4. Atsakovai atsiliepimu į pradinį ieškinį, kur buvo ieškovo reikalavimas visą preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartimi, o ne jos dalį, su ieškiniu sutiko, nes tokia buvo aptarta šalių valia preliminarioje sutartyje, ir elgdamasi sąžiningai, sutiko su ieškiniu, tačiau nagrinėjant bylą, atsakovai sužinojo apie renovacijos skolą, pasirašė sutartį dėl jos išmokėjimo, nors ši prievolė priklausytų asmeniui, kuris yra turto savininkas, ir sutiko su ieškiniu, tikėdamiesi, kad ieškovas perims renovacijos prievolės mokėjimą ir/ar jį sumokės, tačiau dėl šių skolų ir negalėjo būti sudaroma notarinė pirkimo-pardavimo sutartis bei atsakovui taikytų areštų, kurie nepriklauso nuo jo valios, nėra galimybės sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pagal preliminarios sutarties sąlygas, tačiau teismas nepagrįstai šia aplinkybes vertino ne kaip nuo atsakovų valios nepriklausančias aplinkybes, o kaip jų kaltę dėl sutarties nesudarymo, nors visiškai teisme nenagrinėjo ir nemotyvavo visų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą.
9.5. Teismui priėmus patikslintą ieškinį, kuriuo iš esmės yra keičiamas ieškinio pagrindas ir dalykas, patikslintas ieškinys neįteikiamas šaliai į rankas, o siunčiamas elektroniniu paštu, prašoma modifikuoti sutarčių pasirašytą preliminarią pirkimo -pardavimo sutartį, ir pripažinti ją galiojančią dėl 1/2 dalies turto įsigijimo, keičiant sutarties šalių valią. Atsakovai teismo posėdyje su šiuo reikalavimu nesutiko, galimybės pateikti atsiliepimus neturėjo, nes buvo išvykę į komandiruotę, teismas teismo posėdžio metu atsisakė suteikti galimybę pateikti atsikirtimus į naujas ieškinio aplinkybes ir reikalavimus ir nepagrįstai savo sprendime konstatavo, kad atsakovai bylą nagrinėjant teisme, pripažino ieškovo ieškinį (pripažino pradinį ieškinį), t. y. sutiko su ieškovo reikalavimais pripažinti preliminariosios sutarties dalį dėl atsakovei V. Š. priklausančios ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindine pirkimo pardavimo sutartimi ir pripažinti ją galiojančia ir neginčija savo prievolės grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą už atsakovui E. Š. nuosavybės teise priklausančią ½ buto dalį, taip pat ir sumokėti baudą dėl netinkamo savo, kaip pardavėjų, sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Per tokį trumpą laiką nuo patikslinto ieškinio pateikimo į bylą dienos atsakovai neturėjo galimybės tinkamai susipažinti su patikslintu ieškiniu, įvertinti jame keliamus reikalavimus, surinkti savo atsikirtimams reikiamus įrodymus, pasikonsultuoti su teisininkais, ir tinkamai apginti savo teises, dėl ko šalių lygiateisiškumo principas byloje iš esmės buvo pažeistas.
9.6. Atsakovai dalyvaudami posėdyje nebuvo išklausomi ir nebuvo leidžiama atsakovams pateikti papildomos informacijos iš "vipa" kuri leidimu nesuteikė dėl perrašymo turto dėl susidariusio įsiskolinimo ir vertė tiesiog pasirašyti skolos išsimokėjimo sutartį su atsakovais, Apie šią skolą atsakovai net nežinojo gavę pradinį ieškinį, ką patvirtina ir bylos medžiaga, kad VĮ Registrų centre jokių įrašų apie šią skolą nebuvo ir tik 2023 vasario mėnesį jie atsirado, tačiau teismas nepagrįstai šių aplinkybių netyrė ir nevertino, dėl ko nebuvo atskleista ir bylos esmė bei priimtas nepagrįstas ir neteisėtas teismo sprendimas.
9.7. Liko neišspręstas klausimas dėl renovacijos skolos, ir ieškovui pripažinus teisę į 1/2 dalį pagal preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, jis nepagrįstai įgijo teisę ne tik į šią turto dalį nuosavybę, bet ir yra atleidžiamas nuo turto, kurį gauna, renovacijos įmokų sumokėjimo, kas iš esmės keičią preliminarią sutartį, kuri negali ir negalėjo būti modifikuota be šalių valios, ieškovui suteikiant galimybę neatlygintinai praktiškai įgyti nuosavybę.
9.8. Preliminarioji sutartis ir nenumatė galimybės V. Š. sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį tik dėl jos, 1/2 dalies buto pirkimo, šalys nebuvo aptarusios atskiros dalies, 1/2 dalies kainos, avansinių mokėjimų ir/ar kitų sąlygų dėl šios 1/2 dalies perleidimo, todėl šie teismo motyvai naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti ir negali būti nesudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutarties dėl 1/2 dalies buto pardavimo, pripažintina galiojanti, nes tokia sutartis šalių nebuvo sudaryta ir nebuvo pasirašyta.
9.9. Byloje nebuvo įrodytos visos būtinos šalių civilinės atsakomybės sąlygos, kad išskirtinai dėl jų kaltės, nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, ji nebuvo sudaryta. Ieškovas savo teises gali ginti remiantis nuostolių atlyginimo institutu, įrodęs visas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas atsakovams, pasibaigus preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties galiojimui, įgytų teisę į nuostolių atlyginimą, bet tik ne į 1/2 dalį buto pagal nesudarytą tokiomis sąlygomis jokią preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį.
9.10. Nesutinkama ir dėl iš atsakovo E. Š. priteisto 8000,00 Eur avanso, kai preliminarioji sutartis numato, kad 6 p., kad pardavėjas turi teisę arba prašyti grąžinti avansą arba atsisakyti avanso ir baudos sumokėjimo, o kreiptis į teismą dėl preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine buto pirkimo - pardavimo sutartimi. Šiuo atveju teismas nepagrįstai ieškovui taikė ir preliminarios sutarties pripažinimą pagrindine sutartimi ir grąžino avansą bei priteisė baudą, kurių ieškovas atsisakė realizavęs savo kreipimąsi į teismą dėl sutarties pripažinimo pagrindine, todėl teismo sprendimas peržengia šalių sudarytos preliminarios sutarties sąlygas, jas modifikuoja be šalių valios, pats nusprendžia sutarties kainą, nors tokia nebuvo aptarta preliminarioje sutartyje už 1/2 dalį buto.
10. Ieškovas T. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Dar 2021 m. vasario 13 d. atsakovas pats nurodė, ketinimą ieškovui perleisti bent ½ ginčo turto. Pirmosios instancijos teisme posėdžiai buvo atidedami, kadangi patys atsakovai įsipareigojo geranoriškai sudaryti sandorį dėl atsakovei priklausančios buto, dėl kurio yra kilęs ginčas, dalies perleidimo. Taigi patys atsakovai neprieštaravo dėl buto dalies perleidimo ieškovui.
10.2. 2023 m. vasario 2 d. posėdžio metu atsakovams buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį, paskiriant naują posėdžio dieną 2023 m. vasario 27 d., tačiau sekančiame teismo posėdyje atsakovai jokio atsiliepimo nepateikė.
10.3. E. Š. vis žadėdavo, kad jam taikomi turto areštai bus greitai panaikinti ir viskas bus sutvarkyta, todėl ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad jam kreiptis į teismą nereikės. Nors ir pasibaigus joje nustatytam pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminui, preliminarioji sutartis toliau abiejų šalių buvo vykdoma, todėl laikytina, kad preliminarioji sutartis nepasibaigusi, todėl visi šalių įsipareigojimai pagal šią sutartį išlieka.
10.4. Atsakovų įsiskolinimas už buto renovaciją nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o atsakovai siekia nepagrįstai ir neteisėtai perkelti šios prievolės naštą ieškovui.
11. Trečiasis asmuo Šiaulių apygardos prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovams buvo duotas pakankamas terminas pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį, atsakovas savo ruožtu dėl patikslinto ieškinio prieštaravimų neteikė, atsakovės atžvilgiu reikalavimas liko toks pats. Proceso metu būtent dėl atsakovų kaltės buvo atidedamas bylos nagrinėjimas, o argumentai, kad atsakovai neturėjo laiko susipažinti su patikslintu ieškiniu yra deklaratyvūs. Dėl kitų argumentų trečiasis asmuo nepasisakė, nurodydamas, kad sprendimas nepažeidžia trečiojo asmens teisių ir pareigų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas T. L. ir atsakovai E. Š. bei V. Š., 2017 m. gruodžio 1 d. sudarė preliminariąją nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovui, o ieškovas nupirkti atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis notarine tvarka bus sudaryta per 6 mėnesius nuo paskutinės įmokos sumokėjimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2021m. sausio 1 d. (Sutarties 4 punktas). Šalių sulygta parduodamo buto kaina – 17000 Eur, kurios dalį – 16000 Eur ieškovas įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 15 d., kas mėnesį į bet kurio iš atsakovų banko sąskaitą pervesdamas ne mažiau kaip po 500 Eur, o likusius 1000 Eur ieškovas įsipareigojo sumokėti pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną (Sutarties 1 – 3 punktai). Ieškovas 16 000 Eur sumokėjo, 2020 m. lapkričio 14 d. atlikęs paskutinį bankinį pavedimą. Ieškovas viso atsakovams yra sumokėjęs 16 500 Eur.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas pateikė naujus įrodymus, kuriais siekiama atsikirsti į apeliacinio skundo argumentus - susirašinėjimą su atsakovu E. Š..
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
16. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
18. Nors šiuos įrodymus ieškovas turėjo galimybę pateikti ir pirmosios instancijos teisme, tačiau nenustačius ieškovo piktnaudžiavimo procesu aplinkybių, ir teisėjų kolegijai matant būtinybę ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, ieškovo pateikti įrodymai priimtini apeliacinio skundo išnagrinėjimui.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Apeliantai laikosi pozicijos, kad teismo sprendimu nepagrįstai buvo modifikuota šalių sudaryta preliminarioji sutartis ir teismas neturėjo teisės pripažinti preliminarios sutarties pagrindine pirkimo- pardavimo sutartimi tik dėl ½ turto, nes preliminari sutartis apėmė visą nekilnojamojo turto objektą. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama, kad preliminarioji sutartis nesudaryta dėl atsakovų kaltės. Ir galiausiai argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė atsakovams galimybės atsikirsti į patikslintą ieškinį.
Dėl atsakovų teisės atsikirsti į patikslintus ieškinio reikalavimus
20. Atsakovai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas jiems nesuteikė galimybės tinkamai atsikirsti į ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį.
21. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. vasario 28 d. ieškovas teikė ieškinį su reikalavimu 2017 m. gruodžio 1 d. tarp atsakovų bei ieškovo iš kitos pusės, sudarytą preliminariąją sutartį dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo pripažinti pagrindine šio buto pirkimo-pardavimo sutartimi ir pripažinti ją galiojančia; priteisti atsakovams iš ieškovo sumokėti likusią buto kainos dalį – 500 Eur bei panaikinti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 daliai uždėtus areštus. 2023 m. vasario 2 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo pakeitė reikalavimą ir prašė 2017 m. gruodžio 1 d. tarp atsakovės V. Š., iš vienos pusės, bei ieškovo T. L., iš kitos pusės, sudarytą preliminariąją sutartį dėl ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies, asmeninės nuosavybės teise priklausančios V. Š. pirkimo-pardavimo pripažinti pagrindine šio buto pirkimo-pardavimo sutartimi ir pripažinti ją galiojančia; priteisti ieškovui T. L. iš atsakovo E. Š. 8 000 Eur skolos; priteisti ieškovui T. L. iš atsakovo E. Š. 800 Eur baudos.
22. 2023 m. vasario 2 d. vykusio teismo posėdžio metu bylos nagrinėjimas atidėtas, suteikiant galimybę atsakovams susipažinti ir pateikti atsiliepimus į patikslintą ieškinį, nustatant terminą atsiliepimams pateikti iki vasario 20 d. Iš teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad abi atsakovai neprieštaravo teisėjų kolegija vertina, kad atsakovams buvo suteiktas pakankamas terminas savo pozicijai į patikslintus ieškinio reikalavimus pateikti. Argumentai, kad atsakovai neturėjo advokato, buvo išvykę į komandiruotę atmestini kaip deklaratyvūs, nes abu atsakovai dalyvavo teismo posėdžio metu, kuomet buvo svarstomas klausimas dėl patikslinto ieškinio priėmimo, byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų prašę pratęsti terminą atsiliepimui pateikti bei nėra pateikta jokių duomenų apie vykimą į komandiruotę. Tai įvertinus atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovų procesinių teisių pažeidimų suteikiant jiems teisę atsikirsti į patikslintus ieškinio reikalavimus.
Dėl ieškovo reikalavimų
23. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo iš esmės modifikuota šalių sudaryta preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo, preliminarioje sutartyje nebuvo numatyta galimybė ieškovui savo teises ginti siekiant pripažinti pagrindine sutartimi tik dalį preliminaraus susitarimo. Taip buvo iš esmės pakeistos preliminarios sutarties sąlygos, nes joje nebuvo numatyta ir galimybė atsakovei V. Š. sudaryti pagrindinę sutartį tik dėl jos turto dalies.
24. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę.
25. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).
26. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (3 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (4 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (5 dalis).
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CK 6.165 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį, o pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra. Toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Atitinkamai jeigu sutartyje yra sąlygos, kurios nėra organizacinės, bet susijusios su įsipareigojimais sukurti daiktą ar jo dalį, pertvarkyti jį ar atlikti kitokius neorganizacinio pobūdžio veiksmus, tai jos gali būti kvalifikuojamos savarankiškai ir pagal jas sprendžiama dėl pažeistų teisių gynimo, jeigu sutartis pažeidžiama ar atsisakoma ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 44 punktas).
28. Kasacinis teismas tai pat yra nurodęs ir tai, kad nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; kt.). Kiekvienu atveju reikia įvertinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta sutartis, ar jau buvo iki galo suformuotas objektas, dėl kurio sudaryta sutartis, ar dar turėjo būti atliekami darbai, ar sutarties sąlygos aiškios ir apibrėžė tik organizacinius ar ir faktiškus tvarkomojo pobūdžio veiksmus, kokius veiksmus įsipareigojo atlikti sutarties šalys ir kas faktiškai buvo atlikta.
29. Kasacinis teismo praktikoje taip pat ne kartą yra išaiškinta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).
30. Nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinamas subjektyvusis sutarties aiškinimo principas su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018 32 punktas). Tais atvejais, jeigu šalių ketinimai nesutampa, svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012).
31. Iš byloje esančios 2017 m. gruodžio 1 d. tarp ieškovo ir atsakovų pasirašytos preliminarios buto pirkimo- pardavimo sutarties (toliau tekste- sutarties) matyti, kad šios sutarties objektas: būsimos pirkimo- pardavimo sutarties dėl buto, esantis (duomenys neskelbtini), sudarymas. Nors sutarties 1 punktu atsakovai įsipareigojo parduoti jiems priklausančias buto dalis (kiekvienas po 1/2), tačiau sutarties 2 punkte ieškovas įsipareigojo nupirkti visą butą už 17000 Eur. Sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad ieškovas 16000 Eur avansą periodinėmis įmokomis perves į bet kurio iš atsakovų banko sąskaitą. Sutarties 5 punkte aptariama, kad avansas pirkėjui (ieškovui) grąžinamas, teisė į baudą ir nuostolių atlyginimą įgyjama pardavėjams (atsakovams) vengiant arba atsisakant parduoti butą. Iš šių nuostatų akivaizdu, kad preliminariąja sutartimi atsakovai siekė parduoti, o ieškovas siekė įgyti visą butą kaip vieną turto vienetą, numatant bendrą pardavėjų (atsakovų) atsakomybę už šios sutarties pažeidimus. Preliminarioje sutartyje jokia forma nėra numatyta ieškovo galimybė įgyti tik dalį turto, tik vienam iš pardavėjų (ne)tinkamai vykdant įsipareigojimus ar galimybė tik vienam iš atsakovų parduoti tik jam priklausančią turto dalį.
32. Preliminariosios sutarties 5-6 punktuose šalys taip pat apsitarė pirkėjo teisių gynimo būdus tuo atveju, jeigu pardavėjai atsisakys ar vengs sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Šalys susitarė, kad, esant pardavėjų kaltei, jie privalės pirkėjui grąžinti visą iš pirkėjo gautą avansą ir sumokėti 10 proc. gauto avanso dydžio baudą, kuri kompensuos ir visus pirkėjo patirtus nuostolius. Taip pat šalys susitarė ir dėl alternatyvaus pirkėjo teisių gynimo būdo, t.y. kad pirkėjas turi teisę atsisakyti reikalauti avanso grąžinimo ir baudos sumokėjo, o kreiptis į teismą dėl šios sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi.
33. Kaip jau minėta, preliminarios sutarties objektas – pagrindinės sutarties sudarymas dėl viso buto, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Iš šios sutarties turinio galima neabejotinai spręsti apie atsakovų valią parduoti visą butą kaip kadastrinį vienetą, tad ir netinkamo preliminarios sutarties vykdymo atveju, pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas galioja viso ginčo buto atžvilgiu, o ne kiekvienai pardavėjų daliai atskirai.
34. Ieškovo patikslintu ieškiniu pasirinktas teisių gynimo būdas, kuomet vienai pardavėjo daliai prašoma taikyti sutarties 5 punkte numatytas pirkėjo teises atgauti avansą ir baudą, o kito pardavėjo turto daliai – siekti pripažinti preliminarios sutarties dalį pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi ir įgyti nuosavybės teisę tik į ½ turto dalį iš esmės neatitinka visos šalių pasirašytos preliminarios sutarties esmės ir tikslo. Patenkinus patikslintus ieškinio reikalavimus, ieškovas taptų šio turto bendrasavininkis kartu su atsakovu E. Š., ieškovas ir atsakovas būtų priversti tęsti bendrosios dalinės nuosavybės santykius ir tai akivaizdžiai neatitinka preliminariosios sutarties šalių valios perleisti ir įgyti nuosavybės teises į visą butą.
35. Nesutiktina su ieškovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad 2023 m. vasario 2 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas E. Š. nepateikė prieštaravimų dėl patikslinto ieškinio, o reikalavimai dėl atsakovės V. Š. išliko nepakitę, tad jos nedalyvavimas teismo posėdyje ir pozicijos nepateikimas neturi reikšmės. Iš šio teismo posėdžio įrašo matyti, kad jo metu nei teismas, nei atsakovai nebuvo susipažinę su ieškovo tą pačią dieną pateikto patikslinto ieškinio reikalavimais. Tuo pagrindu atsakovams buvo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Vien tai, kad atsakovai tinkamai nerealizavo savo procesinės teisės teikti atsiliepimą į patikslintą, nereiškia atsakovų pritarimo patikslintiems reikalavimams. Kaip matyti iš atsakovų atsiliepimo į pradinį ieškinį, kuomet ieškovas teikė reikalavimą pripažinti sutartį pagrindine dėl viso turto, atsakovai su tokiu reikalavimu sutiko. Tačiau, kaip jau minėta, ieškovas patikslintais reikalavimais siekė modifikuoti ir iškreipti preliminarios sutarties šalių tikrąją valią ir įgyti ne visą turtą, o tik dalį ir tapti turto bendrasavininkiu. Vien tai, kad atsakovai nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, ar šalių tarpusavio susirašinėjime atsakovo E. Š. paminėtas ketinimas perleisti tik V. Š. dalį, negali būti laikytina tinkamu įrodymu, kad šalys aiškiai susitarė dėl šios sutarties modifikavimo ir negali būti vertinama kaip prielaida ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo pagrįstumui.
36. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, manydamas, kad atsakovai vengia sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo teisę rinktis vieną iš preliminarioje sutartyje numatytų savo teisių gynimo būdų, t.y. arba iš atsakovų reikalauti nuostolių atlyginimo arba kreiptis į teismą dėl šios sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi. Selektyvus šių teisių gynimo būdų taikymas kiekvienam iš pardavėjų atskirai iškreipia šios sutarties esmę ir tikslą: parduoti ir nupirkti visą nekilnojamojo turto vienetą.
37. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl preliminarioje sutartyje numatytų ieškovo teisių gynimo būdų, nepagrįstai taikydamas juos skirtingai kiekvienam iš atsakovų ir jiems priklausančiai turto daliai ieškovo pasirinkimu. Konstatuotina, kad ieškovo patikslintu ieškiniu pasirinktas mišrus teisių gynimo būdas selektyviai pasirenkant atsakovą konkrečiam (ir tik ieškovui palankiausiam) būdui neatitinka šalių susitarimo esmės, iškreipia sutarties tikslą ir toks reikalavimas negali būti tenkintinas. Tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti, panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmetant.
38. Ieškinį atmetus kinta ir pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, t.y. atsakovai įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepaskirstytinos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
39. Konstatavus, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas iš esmės yra neteisėtas, prieštaraujantis šalių sudarytos preliminarios sutarties turiniui ir tikslui, kas sudaro ieškinį atmesti, dėl kitų apeliacinio argumentų (atsakovų kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, kitų įrodymų nevertinimo pirmojoje instancijoje) nepasisakytina, nes tai neturės įtakos šios bylos baigčiai.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl preliminarioje sutartyje numatytų ieškovo teisių gynimo būdų, nepagrįstai taikydamas juos skirtingai kiekvienam iš atsakovų ir jiems priklausančiai turto daliai ieškovo pasirinkimu. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovų apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo tenkintinas.
41. 2023 m. balandžio 20 d. Telšių apylinkės teismo pirmininkės nutartimi atsakovams buvo atidėtas 383 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) apeliacinės instancijos teisme priėmimo dienos. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, 383,00 Eur žyminis mokestis valstybės naudai priteistinas iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo T. L. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo T. L., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 383 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.