Kauno apygardos teismo nutartis

2024-03-22 · Civilinė byla Nr. e2A-327-950/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-22
Bylos Nr.
e2A-327-950/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11500-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Avima“
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Trečiasis asmuo
V. D.
Civilinė byla Nr. e2A-327-950/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11500-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avima“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6634-959/2023 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avima“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo V. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2022 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-15538), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Avima“ (toliau – ir atsakovė) 16 064,11 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir ieškovas arba Biuras) pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2021 m. birželio 26 d. dėl trečiojo asmens V. D., vairavusio transporto priemonę Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala kitai transporto priemonei. Eismo įvykio dieną transporto priemonės Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja / valdytoja pagal lizingo sutartį buvo atsakovė UAB „Avima“ (toliau – ir atsakovė arba apeliantė). Minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl eismo įvykio valstybės (Vokietijos) nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė 16 064,11 Eur reikalavimą ieškovui, kuris yra transporto priemonės registracijos valstybės (Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras. Ieškovas nurodytą sumą sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui. Tai padaręs, ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą 16 064,11 Eur sumą, tačiau iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovė minėtos sumos gera valia nesumokėjo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 20 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (reg. Nr. DOK-117459). Nurodė, kad ieškinys iš esmės grindžiamas Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatuose (Biurų tarybos vidaus nuostatai, paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)), toliau – Bendradarbiavimo nuostatai arba Vidaus nuostatai) įtvirtintomis taisyklėmis bei į bylą pateiktais eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimą Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui liudijančiais dokumentais, todėl ieškovui siekiant susigrąžinti sumokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos, yra taikomos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatos. Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų egzistavimo, todėl ieškinys turėtų būti atmestas. Pirma, ieškovo pateikti dokumentai neįrodo nei aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl trečiojo asmens V. D. kaltės, nei reikalaujamos priteisti žalos pagrįstumo, nei to, kad draudimo išmoka įvykio vietos nacionaliniam draudikų biurui buvo išmokėta pagrįstai. Ieškovas privalėjo pagrįsti, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras žalos atlyginimo sumą nukentėjusiam asmeniui išmokėjo atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo (atsakingo už žalą asmens) civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos (Vokietijos) teisę, tačiau ieškovas to nepadarė. Ieškovas nepateikė atsakovės civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančių nuostatų bei jų taikymo ir aiškinimo praktikos, patvirtinančios reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą, t. y. neįrodė užsienio teisės turinio. Antra, ieškovo pateiktoje 2021 m. birželio 26 d. eismo įvykio deklaracijoje nėra nurodyta, kad dėl eismo įvykio yra kaltas būtent transporto priemonės valdytojas, t. y. ieškovas į bylą nėra pateikęs jokio oficialaus dokumento, kuris pagrįstų, jog dėl eismo įvykio yra kaltas faktinis ginčo transporto priemonės vairuotojas. Trečia, atsakovė nebuvo informuota apie Vokietijoje vykusį žalos sureguliavimo procesą, jame nedalyvavo ir neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos. Ketvirta, ieškovo pateiktos fotonuotraukos ir eismo įvykio metu nukentėjusios transporto priemonės remonto darbų sąmata pilnai nepagrindžia prašomos priteisti žalos dydžio, nes matyti remontuotos transporto priemonės detalių neatitikimas, būtinumo jas keisti nebuvimas.

4. Ieškovas 2022 m. spalio 10 d. pateiktame dublike (reg. Nr. DOK-126021) papildomai nurodė, kad atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti 2021 m. birželio 26 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Vokietijoje, procese, tačiau ji šia galimybe nepasinaudojo. Pažymėjo, kad byloje yra pateikti visi atsakovės civilinę atsakomybę pagrindžiantys įrodymai, kurie yra pakankami Vokietijoje, taip pat su dubliku yra teikiami ir įrodymai, patvirtinantys aktualų Vokietijos teisės turinį.

5. Atsakovė 2022 m. spalio 26 d. pateiktame triplike (reg. Nr. DOK-133319) pažymėjo, kad ieškovo pateikti papildomi dokumentai ir Vokietijos teisės turinys nepaneigia faktinių aplinkybių, susijusių su 2021 m. birželio 26 d. įvykusio eismo įvykio įrodinėjimui byloje pateiktų dokumentų neatitikimu bei jų trūkumu. Atsakovės nuomone, byloje pateiktos eismo įvykio fotonuotraukos yra neinformatyvios, pateikti Vokietijos teisės turinio vertimai yra padaryti anksčiau (2016 m. birželio 29 d.), nei įvykio eismo įvykis (2021 m. birželio 26 d.), netgi nėra pateikta patikimų duomenų, kad eismo įvykis įvyko dėl Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės 16 064,11 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 064,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 791,72 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas konstatavo, kad ieškovas įgijo teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos (Vokietijos) nacionaliniam draudikų biurui išmokėtą sumą.

8. Teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 26 d. eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. D. kaltės, kuriam už padarytą pažeidimą buvo paskirta 35 Eur dydžio administracinė bauda.

9. Teismas sprendė, kad draudimo išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

10. Teismas nurodė, kad atsakovė jokių su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susijusių įrodymų nepateikė, todėl jos keliamas abejones dėl Vokietijos teisės turinio ir jos taikymo laikė nepagrįstomis.

11. Teismas laikė, jog byloje įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, nes atsakovė, kaip transporto priemonės valdytoja, neįvykdė savo TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos sudaryti privalomąją transporto priemonės draudimo sutartį.

12. Teismas sprendė, jog ieškovo pateikti įrodymai visiškai pagrindžia iš atsakovės prašomą priteisti 16 064,11 Eur dydžio sumą. Aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti mažinama, teismas nenustatė.

13. Teismas konstatavo, kad tarp kilusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, nes ieškovui teko pareiga išmokėti 16 064,11 Eur dydžio sumą būtent dėl to, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos sudaryti privalomąją transporto priemonės draudimo sutartį.

14. Teismas nurodė, kad kaltės prezumpcijos leistinais įrodymais atsakovė nepaneigė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Avima“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Sprendimas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, kurios nebuvo aktualios redakcijos eismo įvykio metu, kas, atsakovės vertinumu, niekaip nedera su tinkamu teisingumo vykdymu. Ieškovo pateiktas Vokietijos Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Pflichtversicherungsgesetz, PflVG) vertimas buvo atliktas 2016 m. birželio 29 d., nors eismo įvykis įvyko 2021 m. birželio 26 d. Iš viešai prieinamos informacijos atsakovei yra žinoma, kad paskutiniai minėto Vokietijos teisės akto pakeitimai buvo atlikti 2021 m. liepos 12 d. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie tai, jog ieškovo reikalavimai grindžiami remiantis negaliojančios redakcijos teisės aktu. Nepasisakius dėl šio, vieno iš pagrindinių, atsakovės argumento, akivaizdu, kad dėl kitų esminių bylos klausimų pasisakyta priimant sprendimą nebuvo, kas savaime daro sprendimą negaliojančiu ir naikintinu. Kartu sprendimas negali būti laikomas ir teisėtu, nes vėl gi yra priimtas vadovaujantis negaliojančios redakcijos teisės aktu.

15.2. Skundžiamu sprendimu buvo konstatuota, kad ieškovas įrodė transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, todėl Biurui iš atsakovės buvo priteista visa 16 064,11 Eur nuostolių suma, su kuo apeliantė nesutinka. Tokia nepagrįsta išvada galėjo būti padaryta teismo tik tinkamai neįvertinus eismo įvykio aplinkybių ir į bylą ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino su ginčo eismo įvykiu nesusijusią žalą (keistas nukentėjusios transporto priemonės galinis stiklas, remontuojant pašalinta ankstesnė žala – dažytas priekinis bamperis, kapotas, priekinis sparnas). Transporto priemonė, atsitrenkusi į kitos transporto priemonės galą, niekaip negalėjo sukelti žalos tos transporto priemonės priekinei daliai, kuri taip pat buvo suremontuota bei už kurios remontą turėtos išlaidos buvo įtrauktos į ieškovo reikalaujamų atlyginti nuotolių sumą. Tai reiškia, kad ieškovas neįrodė visų būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. tikrojo žalos dydžio.

15.3. Ieškovas į bylą yra pateikęs vienas kitam prieštaraujančius dokumentus, pagal kuriuos transporto priemonės priekinė dalis yra remontuojama, taip pat remontuojamas / keičiamas galinis automobilio stiklas, nors iš nuotraukų esančių prie ieškinio, akivaizdu, kad eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės galinis stiklas net nebuvo pažeistas. Atsakovei visuomet kilo klausimai dėl šių darbų reikalingumo ir būtinumo, tačiau ieškovas jų nepagrindė, todėl teismas skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis vienas kitam prieštaraujančiais rašytiniais įrodymais.

Atsiliepimas

16. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

16.1. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2021 m. birželio 26 d. eismo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Biurui (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalis). Nežiūrint į tai, atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti 2021 m. birželio 26 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Vokietijoje, procese, tačiau ji buvo pasyvi ir nerūpestinga bei žalos administravimo procese nedalyvavo. Nagrinėjamu atveju teismas atsakovei padarė išimtį, t. y. vertino jos prieštaravimus regresinio ieškinio byloje, nors to galėjo ir nedaryti.

16.2. Biuras pateikė visus atsakovės civilinės atsakomybės kilimą pagrindžiančius įrodymus, kurie yra pakankami Vokietijoje. Papildomai buvo pateikta Biuro žalų administravimo departamento išvada dėl Biuro reikalavimo pagrįstumo bei aktualus Vokietijos teisės turinys. Tuo tarpu atsakovė byloje nepateikė jokių, nesutikimą su ieškiniu pagrindžiančių, įrodymų ir apsiribojo vien tik nepagrįstų abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu.

16.3. Tais atvejais, kai byloje įrodymus teikia tik Biuras, o atsakovas kelia tik nepagrįstas abejones, teismas neturi realaus pagrindo abejoti Biuro reikalavimo pagrįstumu, tuo labiau, kuomet jis yra paremtas išimtinę kompetenciją, apimančią ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimą, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro – pateiktais įrodymais, kurie paremti Vokietijos teisės nuostatomis.

16.4. Nepagrįstais laiko ir atsakovės teiginius, susijusius su žalos dydžiu dėl tariamai nepagrįstai keistų detalių (galinio stiklo) bei nepagrįstai atliktų remonto darbų, kuriais neva buvo pašalinta ankstesnė žala (dažytas priekinis bamperis, kapotas ir priekinis sparnas). Nagrinėjamu atveju buvo keičiamas eismo įvykio metu įspaustas bagažinės dangtis, kas sąlygojo ir būtinybę keisti galinį stiklą, o „M.A.S. STYLE Car Company GmbH“ sąskaitoje faktūroje nėra įtraukti jokie priekinio bamperio, kapoto ar sparno keitimo / dažymo darbai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribų.

18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovo (Biuro) regresinis reikalavimas dėl kitos valstybės (Vokietijos) nacionaliniam draudikų biurui išmokėtos sumos priteisimo iš neapdraustos ir atsakingos už žalą transporto priemonės naudotojos / valdytojos (atsakovės), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylai išnagrinėti turinčios reikšmės faktinės aplinkybės

19. Byloje esanti valstybės įmonės (toliau – VĮ) „REGITRA“ informacija apie transporto priemonę liudija, kad transporto priemonė Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, o teisėta minėtos transporto priemonės naudotoja / valdytoja yra atsakovė UAB „Avima“.

20. Byloje esantis pranešimas apie eismo įvykį liudija, kad 2021 m. birželio 26 d., 07.24 val., Vokietijoje ((duomenys neskelbtini)) trečiasis asmuo V. D., vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį (spūsties pabaigoje atsitrenkė į kitą eismo dalyvį), kurio metu buvo apgadintas automobilis Jaguar XK Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis J. H.. Šį pranešimą parengė Kelno policijos valdybos Bensbergo greitkelių policijos nuovada. Už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą transporto priemonės Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui V. D. buvo paskirta 35 Eur dydžio administracinė bauda.

21. Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ginčas dėl šios aplinkybės civilinėje byloje nekilo.

22. R. S. (variklinių transporto priemonių ekspertas) 2021 m. rugpjūčio 5 d. parengė sumažėjusios vertės nustatymo protokolą Nr. GU-0721HS069JS (toliau – Protokolas), prie kurio yra pridėta 2021 m. liepos 1 d. remonto išlaidų sąmata (Protokolo 11–14 lapai), liudijanti, kad automobilio Jaguar XK Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos sudaro 10 784,20 Eur sumą.

23. Byloje yra pateiktas R. S. (variklinių transporto priemonių eksperto) 2021 m. rugsėjo 9 d. parengtas anksčiau minėto Protokolo papildymas su 2021 m. rugsėjo 9 d. remonto išlaidų sąmata. Iš šių dokumentų matyti, kad papildomos automobilio Jaguar XK Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos (galinis stiklas / galinio stiklo keitimas / su tuo susiję kiti remonto darbai) sudaro 1 940,06 Eur sumą.

24. R. S. (variklinių transporto priemonių ekspertas) už suteiktas paslaugas 2021 m. rugpjūčio 5 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. RE-00087-HS-09-21 (1 213,80 Eur sumai) ir 2021 m. rugsėjo 9 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. RE-00087-HS-09-21 (376,75 Eur sumai). Bendra R. S. (variklinių transporto priemonių eksperto) suteiktų paslaugų kaina sudaro 1 600,55 Eur sumą.

25. „M.A.S. STYLE Car Company GmbH“ 2021 m. rugsėjo 9 d. sąskaita faktūra Nr. 141120-2210263 liudija, kad automobilio Jaguar XK Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktinė remonto išlaidų kaina yra 12 368,24 Eur.

26. Automobilio Jaguar XK Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktines remonto išlaidas bei R. S. (variklinių transporto priemonių eksperto) paslaugas 2021 m. rugsėjo 13 d. pavedimais apmokėjo Vokietijos nacionalinio draudikų biuro (Deutsches Büro Grüne Karte E.V.) paskirtas žalos administravimo agentas „BECS GmbH“.

27. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras (Deutsches Büro Grüne Karte E.V.) 2021 m. rugsėjo 21 d. pateikė ieškovui reikalavimą atlyginti 16 064,11 Eur dydžio nuostolius (2 095,32 Eur administravimo mokestis + 13 968,79 Eur žalos kompensacija).

28. Ieškovas 2021 m. lapkričio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2136300000 atlygino Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui (Deutsches Büro Grüne Karte E.V.) jo patirtus nuostolius.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad draudimo išmoka dėl 2021 m. birželio 26 d. įvykusio eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės (Vokietijos) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau, anot apeliantės, ieškovas byloje nepateikė aktualių ir galiojančių Vokietijos teisės aktų nuostatų, nes 2016 m. birželio 29 d. padarytas Vokietijos Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Pflichtversicherungsgesetz, PflVG) vertimas yra neaktualus, kadangi viešai prieinama informacija liudija, jog naujausi nurodyto Vokietijos teisės akto pakeitimai buvo atlikti 2021 m. liepos 12 d. Todėl, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

31. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema remiasi privalomumo principu (TPVCAPDĮ 4 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam įvykiui. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016). Transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininko (valdytojo) atsakomybė Biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad jis neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008).

32. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5 dalį nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens išmokėtos pinigų sumos.

33. Apeliantė yra transporto priemonės Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisėta naudotoja / valdytoja, neįvykdžiusi pareigos sudaryti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nebuvo ir nėra. Taigi, nustatyta, kad apeliantė pažeidė imperatyvius TPVCAPDĮ 4 straipsnio reikalavimus, t. y. neapdraudė transporto priemonės Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

34. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (Biuras) pareiškė regresinį reikalavimą, prašydamas priteisti iš atsakovės (transporto priemonė Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojos / valdytojos) 16 064,11 Eur nuostolių atlyginimą. Ši suma Biuro buvo išmokėta dėl 2021 m. birželio 26 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio minėtos valstybės (Vokietijos) nacionaliniam draudikų biurui, kuris administravo žalos atlyginimo procedūrą ir išmokėjo draudimo išmoką dėl eismo įvykio tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui.

35. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos transporto priemonių draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Biuras, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos transporto priemonių draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovo, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. jis turi įrodyti pirmiau nurodytų sąlygų egzistavimą. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Biuro regresinio ieškinio pagrindą. Todėl tai, kad išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020).

36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose Biurui (ieškovui) tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, be kita ko, ir transporto priemonės valdytojo prievolės apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2017). Tačiau CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Taigi, tokio pobūdžio civilinėse bylose tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (Biurui), siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos transporto priemonių draudikų biurui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo. Ieškovui tenka pareiga pateikti, be kita ko, transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, jos apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą, o atsakovui paprastai nepakanka reikšti tik abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi (privalo) teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-860-790/2022).

37. Pažymėtina, jog eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykiais šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu, o Biuras, vadovaujantis Vidaus nuostatais, yra įpareigotas atlyginti eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-313/2017 išaiškino, kad Vidaus nuostatų taisyklės yra susijusios išimtinai su santykių tarp pačių draudikų biurų reguliavimu, jos nėra privalomos už žalos atsiradimą atsakingiems asmenims, todėl regresinį reikalavimą TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu reiškiančiam ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog Vokietijos nacionalinis draudikų biuras išmoką išmokėjo ir pretenziją ieškovui pareiškė laikydamasis teisės aktų reikalavimų.

38. Savo ieškiniui pagrįsti Biuras byloje pateikė Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktus įrodymais. Byloje esantis pranešimas apie eismo įvykį, parengtas Kelno policijos valdybos Bensbergo greitkelių policijos nuovados, neginčijamai patvirtina, kad 2021 m. birželio 26 d. eismo įvykis įvyko išimtinai dėl trečiojo asmens V. D., vairavusio transporto priemonę Mercedes Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės. V. D. už padarytą pažeidimą buvo paskirta 35 Eur dydžio bauda. Minėto eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Jaguar XK Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis J. H.. Apgadintos transporto priemonės atstatymo išlaidos pagal R. S. (variklinių transporto priemonių eksperto) Protokolą (su papildymu) ir „M.A.S. STYLE Car Company GmbH“ 2021 m. rugsėjo 9 d. sąskaita faktūra Nr. 141120-2210263 yra 12 368,24 Eur. Nurodytas apgadintos transporto priemonės atstatymo išlaidas, taip pat 1 600,55 Eur sumą už R. S. (variklinių transporto priemonių eksperto) paslaugas, padengė Vokietijos nacionalinio draudikų biuro paskirtas žalos administravimo agentas „BECS GmbH“.

39. Ieškovo kartu su dubliku pateikti duomenys liudija, kad atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos (2021 m. birželio 26 d.) pranešti Biurui apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą, kaip kad tai numato TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalis. Nežiūrint į tai, Biuras 2021 m. liepos 20 d. pranešimu suteikė visą informaciją apie galimybę dalyvauti 2021 m. birželio 26 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Vokietijoje, procese, tačiau atsakovė buvo pasyvi ir nerūpestinga bei žalos administravimo procese nedalyvavo.

40. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nurodytas šios nutarties 38–39 punktuose, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad Biuras byloje pateikė visus atsakovės civilinės atsakomybės kilimą pagrindžiančius įrodymus.

41. Taip pat Biuras, be kita ko, byloje pateikė ir aktualų Vokietijos teisės turinį, t. y. Vokietijos Kelių eismo taisyklių (Straßenverkehrs-Ordnung, StVO) 1 straipsnio nuostatas; Vokietijos Kelių eismo įstatymo (Straßenverkehrsgesetz, StVG) 7 ir 18 straipsnių nuostatas; Vokietijos Civilinio kodekso (Bürgerliches Gesetzbuch, BGB) 249 straipsnio nuostatas; Vokietijos Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Pflichtversicherungsgesetz, PflVG) nuostatas; Vokietijos teismų praktiką.

Žemesnės instancijos teismas

42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Vokietijos Kelių eismo taisyklių (Straßenverkehrs-Ordnung, StVO) 1 straipsniu, nustatančiu, kad eismo dalyvis turi elgtis taip, kad kitiems nebūtų padaryta didesnė žala, nekiltų didesnė grėsmė ar pan. nei taip galėtų neišvengiamai įvykti dėl aplinkybių, kitiems nebūtų daromos kliūtys ar kiti patirtų sunkumų; Vokietijos Kelių eismo įstatymo (Straßenverkehrsgesetz, StVG) 7 straipsniu, nustatančiu, kad jei valdant motorinę transporto priemone arba priekaba, kuri yra skirta tempti motorinę transporto priemonę, žūsta žmogus, sužalojamas žmogaus kūnas ar sveikata arba yra sugadinamas materialinis objektas, valdytojas privalo atlyginti nukentėjusiajam dėl to kilusią žalą; Vokietijos Civilinio kodekso (Bürgerliches Gesetzbuch, BGB) 249 straipsniu, nustatančiu, jog atsakingas už žalos atlyginimą asmuo privalo atkurti tokią būklę, kokia būtų, jeigu nebūtų įvykusios žalos atlyginimo prievolę sąlygojančios aplinkybės. Aiškindamas nurodytas įstatymų nuostatas, Vokietijos Aukščiausiasis Teismas (BGH) sprendimu BGH, 06.11.1973-VI ZR 1/73 nurodė, kad pagal Vokietijos Civilinio kodekso (Bürgerliches Gesetzbuch, BGB) 249 straipsnį trečioji šalis turi teisę reikalauti kompensacijos už visas dėl eismo įvykio patirtas išlaidas (remonto, komercinės vertės sumažėjimo, pakaitinio automobilio nuomos, techninės ekspertizės, teisininkų ir kitas išlaidas).

43. Apeliantė, nesutikdama su pagal Vokietijos teisę nustatyta prievole atlyginti jai priklausančia neapdrausta transporto priemone padarytą žalą, nepateikė kitokio Vokietijos teisės turinio ir jo aiškinimo, kurio pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, nei šiuo atveju padarė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad anksčiau nurodyti eismo įvykio vietos (Vokietijos) teisės aktai, t. y. Vokietijos Kelių eismo taisyklės (Straßenverkehrs-Ordnung, StVO), Vokietijos Kelių eismo įstatymas (Straßenverkehrsgesetz, StVG) ar Vokietijos Civilinio kodeksas (Bürgerliches Gesetzbuch, BGB) nustato kitokias žalos atlyginimo taisykles, nei kad yra nurodyta Biuro pateiktuose minėtų teisės aktų vertimuose.

44. Vienintelis atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad ieškovo pateiktas 2016 m. birželio 29 d. darytas Vokietijos Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Pflichtversicherungsgesetz, PflVG) vertimas yra neaktualus, kadangi viešai prieina informacija liudija, jog naujausi nurodyto Vokietijos teisės akto pakeitimai buvo atlikti 2021 m. liepos 12 d., pripažintinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad byloje nagrinėjamas eismo įvykis įvyko 2021 m. birželio 21 d., t. y. dar galiojant ankstesnei Vokietijos Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Pflichtversicherungsgesetz, PflVG) redakcijai. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime apskritai nesivadovavo jokiomis Vokietijos Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Pflichtversicherungsgesetz, PflVG) nuostatomis. Apeliantė, teigdama, kad vykdant 2021 m. birželio 26 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procedūras buvo pažeistos kokios nors jos nurodomo teisės akto nuostatos, privalėjo pateikti tai liudijančius įrodymus, tačiau to nepadarė, t. y. nenurodė, kokios konkrečiai Vokietijos Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Pflichtversicherungsgesetz, PflVG) nuostatos buvo pažeistos, nepateikė jokių nuorodų į minėto įstatymo konkrečius straipsnius, kurie, jos nuomone, turėjo būti taikomi (arba netaikomi) atliekant 2021 m. birželio 26 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procedūras. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde tik formaliai pateikta internetinė nuoroda į oficialų Vokietijos teisės aktų registrą (http://www.gesetze-im-internet.de) yra nepakankama konstatuoti, kad užsienio valstybės išimtinę kompetenciją turinti institucija (Vokietijos nacionalinis draudikų biuras) 2021 m. birželio 26 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimą sureguliavo ne pagal eismo įvykio valstybėje galiojantį (aktualų) teisinį reglamentavimą.

45. Atsakovė skundžiamą sprendimą prašo panaikinti ir dėl to, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes byloje nebuvo įrodytos visos deliktinės atsakomybės taikymo jos atžvilgiu sąlygos, o būtent – žala, kadangi jos dydis buvo nustatytas remiantis tik ieškovo pateiktais, vienas kitam prieštaraujančiais, įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas ir su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

46. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019; kt.). Tai reiškia, kad atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, įrodinėjimo standartas neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

47. Tais atvejais, kai byloje visus įrodymus teikia Biuras, o atsakovas kelia tik nepagrįstas abejones, teismas neturi realaus pagrindo abejoti Biuro reikalavimo pagrįstumu, tuo labiau, kuomet jis yra paremtas išimtinę kompetenciją, apimančią ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimą, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Vokietijos teisės aktų nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-347-302/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1272-460/2021).

48. Siekdamas pagrįsti prašomos priteisti žalos dydį, Biuras pateikė iš Vokietijos nacionalinio draudikų biuro gautus žalos administravimo dokumentus. Pateikti dokumentai liudija, kad prašomą iš atsakovės priteisti sumą (16 064,11 Eur) sudaro – 2 095,32 Eur administravimo mokestis ir 13 968,79 Eur išmokėta kompensacija. Išmokėtą kompensaciją (13 698,79 Eur) savo ruožtu sudaro – 12 368,24 Eur suma už faktinį automobilio Jaguar XK Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą (išmokėta pagal „M.A.S. STYLE Car Company GmbH“ 2021 m. rugsėjo 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. 141120-2210263) ir 1 600,55 Eur suma už automobilio techninės būklės įvertinimą (išmokėta pagal R. S. (variklinių transporto priemonių eksperto) 2021 m. rugpjūčio 5 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. RE-00087-HS-09-21 (1 213,80 Eur sumai) ir 2021 m. rugsėjo 9 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. RE-00087-HS-09-21 (376,75 Eur sumai)).

49. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu nekelia 2 095,32 Eur administravimo mokesčio pagrįstumo klausimo, tačiau apeliantė laiko, kad dalis Jaguar XK Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų yra atlikti nesant tam objektyvios būtinybės. Jos nuomone, 2021 m. birželio 26 d. eismo įvykis įvyko transporto priemonei atsitrenkus į kitos transporto priemonės galą, tačiau buvo keistas eismo įvykio metu apgadinto automobilio galinis stiklas, nors stiklo dūžio nepatvirtina byloje esančios fotonuotraukos. Taip pat, apeliantės nuomone, nepagrįstai remontuojant eismo įvykyje apgadintą automobilį buvo pašalinta ankstesnė žala – dažytas priekinis bamperis, kapotas ir priekinis sparnas.

50. R. S. (variklinių transporto priemonių eksperto) parengtame Protokole (žr. 7 lapas) yra nurodyta, kad automobilis Jaguar XK Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas 2021 m. birželio 30 d. Protokolo 7 lape esančioje grafoje „Remontuojant pašalinta ankstesnė žala“ yra eksperto padarytas įrašas – „Dažytas priekinis bamperis, kapotas ir priekinis sparnas“. Šio įrašo vieta (grafa „Remontuojant pašalinta ankstesnė žala“) ir jo lingvistinė formuluotė liudija, kad ekspertas tokiu įrašu konstatavo vertinamos transporto priemonės (automobilio Jaguar XK Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ankstesnius pažeidimus, kurie buvo atsiradę bei buvo pašalinti dar iki eismo įvykio, t. y. iki 2021 m. birželio 26 d. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad 2021 m. birželio 26 d. įvykusios eismo įvykio metu automobilio Jaguar XK Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinė dalis nenukentėjo. Be to, nei R. S. (variklinių transporto priemonių eksperto) parengtame Protokole esančioje 2021 m. liepos 1 d. remonto išlaidų sąmatoje (žr. Protokolo 11–14 lapai), nei „M.A.S. STYLE Car Company GmbH“ 2021 m. rugsėjo 9 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 141120-2210263, nėra įtraukti jokie darbai, detalės ar medžiagos, susijusios su automobilio Jaguar XK Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies remontu.

51. Iš bylos medžiagos matyti (kaip teisingai nurodo ir apeliantė savo apeliaciniame skunde), kad 2021 m. birželio 21 d. eismo įvykio metu automobilio Jaguar XK Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinis stiklas pažeistas nebuvo, tačiau R. S. (variklinių transporto priemonių eksperto) parengtame Protokole (žr. 8 lapas) yra nurodyta, kad dėl smūgio į transporto priemonės galą, be kita ko, buvo įspaustas bagažinės dangtis. Iš Protokole esančių automobilio Jaguar XK Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukų matyti, kad jo galinis stiklas yra integruotas į bagažinės dangtį. Atkreiptinas dėmesys, kad R. S. (variklinių transporto priemonių ekspertas) į Protokole esančią 2021 m. liepos 1 d. remonto išlaidų sąmatą (žr. Protokolo 11–14 lapai) nebuvo įtraukęs galinio stiklo, taip pat jo keitimo, darbų, tačiau byloje yra pateiktas 2023 m. rugsėjo 9 d., to paties eksperto parengtas Protokolo papildymas, kuriuo į būtinų remonto darbų sąrašą buvo įtrauktas galinio stiklo keitimas bei su tuo susiję papildomi remonto darbai. Iš to seka, kad galinio stiklo keitimo poreikis atsirado vėliau, nei buvo parengtas Protokolas, bei buvo sąlygotas automobilio Jaguar XK Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), individualių savybių, t. y. to, jog automobilio galinis stiklas yra neatsiejamai integruotas į bagažinės dangtį. Tą akcentavo ir ieškovas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą. Tai, kad automobilio galinio stiklo keitimo darbai faktiškai buvo atlikti, neginčijamai liudija „M.A.S. STYLE Car Company GmbH“ 2021 m. rugsėjo 9 d. sąskaita faktūra Nr. 141120-2210263, į kurią tokie darbai yra įtraukti.

52. Nurodytos faktinės aplinkybės (priešingai, nei kad teigia apeliantė) liudija, kad žalos dydis byloje buvo visiškai įrodytas, todėl konstatuotina, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras patyrė 16 064,11 Eur dydžio nuostolius (2 095,32 Eur administravimo mokestis + 13 968,79 Eur žalos kompensacija), kuriuos padengė ieškovas, taip įgydamas analogiško dydžio regresinį reikalavimą į atsakovę (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė ginčydama prašomos priteisti žalos dydį, iš esmės remiasi tik deklaratyviais savo teiginiais, nepateikdama jokių pagrįstų įrodymų, kurie leistų abejoti Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija. Todėl nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad ieškovas įrodė prašomų priteisti nuostolių dydį, o atsakovė jo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, dėl ko nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovės buvo priteista visa Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui išmokėta 16 064,11 Eur suma.

54. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

55. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

56. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

57. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas liudijančių dokumentų byloje nėra.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėTomas RidikasEdita Šliumpienė