Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-06-10 · Civilinė byla Nr. e2A-560-513/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
e2A-560-513/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-560-513/2021Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00156-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „NEO Finance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. J. 3 157,84 Eur negrąžintą kredito dalį; 241,17 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2021 m. vasario 2 d., t. y. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 23 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 157,84 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 25 d.); 1 206,34 Eur tarpininkavimo mokestį; 17,10 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 26 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.); 23 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už 3 157,84 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 104,00 Eur žyminį mokestį, 200,00 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas A. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K708486882 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (23 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Teismas priteisė iš atsakovo A. J. 3 157,84 Eur negrąžintą kredito dalį; 241,17 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.); 85,56 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo 3 157,84 Eur negrąžintos vartojimo kredito sumos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 16 d.); 23 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo 3 157,84 Eur negrąžintos vartojimo kredito sumos už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 10 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio (nuo 2021 m. balandžio 25 d. – 2 599,15 Eur; 2021 m. gegužės 25 d. – 2 512,84 Eur; 2021 m. birželio 25 d. – 2 424,88 Eur; 2021 m. liepos 25 d. – 2 335,23 Eur; 2021 m. rugpjūčio 25 d. – 2 243,86 Eur; 2021 m. rugsėjo 25 d. – 2 150,74 Eur; 2021 m. spalio 25 d. – 2 055,84 Eur; 2021 m. lapkričio 25 d. – 1 959,12 Eur; 2021 m. gruodžio 25 d. – 1 860,54 Eur; 2022 m. sausio 25 d. – 1 760,07 Eur; 2022 m. vasario 25 d. – 1 657,68 Eur; 2022 m. kovo 25 d. – 1 553,33 Eur; 2022 m. balandžio 25 d. – 1 446,98 Eur; 2022 m. gegužės 25 d. – 1 338,59 Eur; 2022 m. birželio 25 d. – 1 228,12 Eur; 2022 m. liepos 25 d. – 1 115,53 Eur; 2022 m. rugpjūčio 25 d. – 1 000,79 Eur; 2022 m. rugsėjo 25 d. – 883,85 Eur; 2022 m. spalio 25 d. – 764,66 Eur; 2022 m. lapkričio 25 d. – 643,19 Eur; 2022 m. gruodžio 25 d. – 519,39 Eur; 2023 m. sausio 25 d. – 393,22 Eur; 2023 m. vasario 25 d. – 264,63 Eur; 2023 m. kovo 25 d. – 133,59 Eur); 431,26 Eur tarpininkavimo mokestį; 17,10 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2020 m. rugsėjo 26 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.); 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 3 932,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 253,32 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės (tarpusavio skolinimo platformos operatorės) ir atsakovo (vartojimo kredito gavėjo) 2019 m. kovo 18 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K708486882 (toliau – sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 4 247,09 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti jam suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, kurią sudarė 2 287,15 Eur palūkanos (metinė palūkanų norma 23 proc.) ir 431,26 Eur tarpininkavimo mokestis, paskaičiuoti iki sutarties termino pabaigos (iki 2023 m. kovo 25 d.). Atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl AB „NEO Finance“ 2021 m. vasario 2 d. sutartį vienašališkai nutraukė.

5. Teismas konstatavo, kad kreditorė suteikė atsakovui kreditą, atsakovas jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito dalies negrąžino, periodinių įmokų nemokėjo, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę. Teismas tenkino ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovo 3 157,84 Eur negrąžintą kreditą, 241,17 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.).

6. Teismas nurodė, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Teismas, siekdamas nepažeisti atsakovo interesų tuo atveju, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, ieškovės reikalavimą patenkino apskaičiavęs konkrečią sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 16 d.), tai yra 85,56 Eur (3 157,84 Eur negrąžinta kredito dalis × (23,00 proc. / 365 dienų per metus) × 43 dienos) nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką, t. y. 23 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo pagal sutartį atitinkamą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 25 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsniu, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos. Dėl to teismas sprendė, kad sutarties nutraukimo metu negalima konstatuoti, jog ieškovės negautos pajamos yra lygios visai pagal sutartį už laikotarpį iki jos termino pabaigos mokėtinų palūkanų sumai.

7. Teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo ir priteisė iš atsakovo 431,26 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą su nuolaida, kurios apskaičiavimo tvarka yra aiški ir pagrįsta bei dėl kurios kredito gavėjas buvo informuotas sutarties sudarymo metu. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 775,08 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo. Įvertinęs sutarties Bendrosiose sąlygose aptartą tarpininkavimo mokesčio pobūdį bei apskaičiavimo tvarką, konstatavo, kad ši tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, savo esme yra užslėptos netesybos. Teismas vertino, kad sutartyje įtvirtintas tarpininkavimo mokestis netinkamo prievolės vykdymo atveju ne tik nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą, bet ir užtikrina neproporcingą kreditoriaus interesų apsaugą, be to, nedetalizuota jo skaičiavimo tvarka.

8. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 17,10 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 26 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.). Teismas nurodė, kad palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą (pelno palūkanos), iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad, pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai.

9. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 23 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 157,84 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 25 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas nurodė, kad kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai, t. y. jų paskirtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų. Teismas konstatavo, kad sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 23 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 dienų). Teismas sprendė, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.

10. Teismas nurodė, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl priteisė iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

11. Konstatavęs, kad patenkinta 83,33 proc. ieškovės reikalavimų, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 253,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

12. Ieškovė UAB „NEO Finance“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti iš atsakovo 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3157,84 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 25 d.); priteisti 304 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą.

13. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, bei į tai, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma.

14. Nurodo, jog Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta palūkanų suma, įvertinus atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, buvo pagrįsta teisėtu kreditorės lūkesčiu, kad Sutartis bus vykdoma tinkamai, o mokėjimų grafike palūkanų suma buvo apskaičiuota preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku mokės įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažės. Nurodo, jog yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Teigia, kad atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

15. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekinto ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, jog atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, toliau yra skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (nuo negrąžintos kredito dalies, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 157,84 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 25 d.), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie grafiko. Taip pat sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu jis yra nebegaliojantis bei neatspindi jo sudarymo prielaidų. Mano, kad turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti.

16. Pažymi, kad aukštesnės instancijos teismai formuoja vieningą praktiką, kad yra pagrįstas reikalavimas priteisti negautų pajamų (nuostolių) procentinę išraišką už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.

17. Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai pakeitė ieškinyje nurodytą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką.

18. Nurodo, jog ieškinio materialinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista ir turėtų būti priteistos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

21. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl negautų pajamų (nuostolių) teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė (tarpusavio skolinimo platformos operatorės) ir atsakovas (vartojimo kredito gavėjo) 2019 m. kovo 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K708486882 (toliau – sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 4 247,09 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti jam suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, kurią sudarė 2 287,15 Eur palūkanos (metinė palūkanų norma 23 proc.) ir 431,26 Eur tarpininkavimo mokestis, paskaičiuoti iki sutarties termino pabaigos (iki 2023 m. kovo 25 d.). Atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl AB „NEO Finance“ 2021 m. vasario 2 d. sutartį vienašališkai nutraukė.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovei, be kita ko, priteisė 85,56 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. vasario 2 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 16 d.) ir 23 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 25 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovas, pažeidęs vartojimo kredito sutarties vykdymo tvarką, privalo atlyginti ieškovei patirtus nuostolius (negautas pajamas), tačiau šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo priteisto negautų pajamų (nuostolių) dydžio. Apeliantė prašo priteisti 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 157,84 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 25 d.). Taigi, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas jai negautas pajamas (nuostolius), nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu negautų pajamų (nuostolių) dydį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

24. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis).

25. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

26. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai neatlikimo, yra nuostoliai, remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2021 m. vasario 2 d., todėl paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Konkrečiu atveju spręstina, jog faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, o sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

29. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės teigia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vartojimo kredito davėja ir atsakovas 2019 m. kovo 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria kreditorė suteikė 4 247,09 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti jam suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, kurią sudarė 2 287,15 Eur palūkanos (metinė palūkanų norma 23 proc.) ir 431,26 Eur tarpininkavimo mokestis, paskaičiuoti iki sutarties termino pabaigos (iki 2023 m. kovo 25 d.).

30. Pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

31. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog šalys, sudarydamos paskolos sutartį, specialiosiose sąlygose aptarė atsakovo mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinės kreditorės paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti kreditorei, t. y. aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl akivaizdu, jog kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, galėjo tikėtis gauti 23 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis. Vadinasi, ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti 23 procentų mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo visos negrąžintos paskolos dalies (3 157,84 Eur), neatsižvelgdama į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju).

32. Apeliantei teigiant, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą ir pažymi, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo vykdyti mokėjimų grafike nustatytus mokėjimus, o nustatė atitinkamus ieškovės nuostolius tam tikru laikotarpiu, t. y. mokėjimo grafiką vertino kaip rašytinį įrodymą, patvirtinantį ieškovės negautas pajamas. Pažymėtina, jog būtent ieškovė turi pateikti įrodymus, kokios pajamos pasirašant vartojimo kredito sutartį buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai (CPK 12 ir 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas negautas pajamas pagal mokėjimų grafike nurodytas sumas, ne, kaip teigia apeliantė, prisirišo prie šio grafiko kaip vienintelio įrodymo, galinčio apibrėžti negautų pajamų (nuostolių) dydį, o įvertino tai, kad pateiktame mokėjimo grafike yra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovas privalėjo sumokėti pradinei kreditorei, o nesant kitų įrodymų, patvirtinančių didesnes nuostolių sumas, ieškovės reikalavimą sumažino atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumą. Pažymėtina, jog jei ieškovė manė, kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, turėjo teisę pateikti tokius nuostolius patvirtinančius įrodymus, tačiau šios savo pareigos neįvykdė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomas priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Taigi, nagrinėjamu atveju prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, bet hipotetiniai nuostoliai.

33. Konstatuotina, kad skundo argumentai, jog ieškovė patyrė daugiau nuostolių, nei buvo priteista skundžiamu sprendimu už akių, yra nepagrįsti. Kitų objektyvių įrodymų, jog ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti didesnes papildomas pajamas, nei nurodyta aptartame mokėjimo grafike, byloje nėra pateikta.

34. Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei skundžiamu sprendimu už akių yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Ieškovė turėjo įrodyti, kad patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų, tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir tariamai prarastinų pajamų (nuostolių) dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė.

35. Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, jog atsižvelgtina į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas įmokų nemoka, ir į tai, kad šalys susitarė, jog, atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, toliau bus skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos). Kaip minėta, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018). Ginčo vartojimo kredito sutartis nutraukta 2021 m. vasario 2 d., todėl akivaizdu, kad šalių susitarimas, jog atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, yra negaliojantis, dėl to remtis šia sutarties nuostata nėra teisinio pagrindo.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 23 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 3 157,84 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) procentine išraiška už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

37. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

38. Apeliantei argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos apygardų teismų praktikos, pažymėtina, jog teismų praktika yra kintantis dalykas, o esant teismų sukurtų precedentų konkurencijai turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukūrimo laiką, kitus turinčius reikšmės veiksnius, galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.) ir pan. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Taigi, praktika keičiasi ir naujausioje ir aktualiausioje apygardų teismų praktikoje laikomasi šioje nutartyje išdėstytos pozicijos, jog ieškovė nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, galėjo tikėtis gauti vartojimo kredito sutartimi sulygtas metines palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis, atitinkančias ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o teigdama, kad patirti nuostoliai yra didesni, turi pareigą juos įrodyti (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1839-854/2020, 62 punktas, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021, 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1299-640/2021, 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1295-866/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-128-538/2021, 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-513/2021, 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-293-513/2021, 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-408-513/2021, 2021 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-502-460/2021, 2021 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-1092/2021, 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-481-459/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021, 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-142-254/2021, 2021 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-788-601/2021, 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-843-601/2021, kt.).

39. Įvertinęs ieškiniu pareikštų patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai proporcingai sumažino ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

40. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

41. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

44. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė