Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1295-866/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-18
Bylos Nr.: e2A-1295-866/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33759-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Laima Ribokaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas: M. U.

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
2.6.29.3Vartojimo kreditas

Civilinė byla Nr. e2A-1295-866/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33759-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.13; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20; 2.6.29.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. U. (M. U.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. U. (M. U.) (toliau – atsakovas) 374,75 Eur negrąžintą kreditą, 60,41 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo, 15,60 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 78,48 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 374,75 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.), 39 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (374,75 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį buvo priimtas sprendimas už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 24 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. rugpjūčio 7 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-4v6wjx3v bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas; priteisė ieškovei iš atsakovo 374,75 Eur negrąžintą kreditą, 60,41 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki 2020 m. gegužės 13 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 15,60 Eur sutarties administravimo mokestį, 91,24 Eur negautas pajamas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 24 d.), 39 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 25 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. gegužės 13 d. – 346,07 Eur; 2020 m. birželio 7 d. – 338,31 Eur; 2020 m. liepos 7 d. – 330,29 Eur; 2020 m. rugpjūčio 7 d. – 322,01 Eur; 2020 m. rugsėjo 7 d. – 313,46 Eur; 2020 m. spalio 7 d. – 304,64 Eur; 2020 m. lapkričio 7 d. – 295,53 Eur; 2020 m. gruodžio 7 d. – 286,12 Eur; 2021 m. sausio 7 d. – 276,41 Eur; 2021 m. vasario 7 d. – 266,38 Eur; 2021 m. kovo 7 d. – 256,03 Eur; 2021 m. balandžio 7 d. – 245,34 Eur; 2021 m. gegužės 7 d. – 234,30 Eur; 2021 m. birželio 7 d. – 222,90 Eur; 2021 m. liepos 7 d. – 211,13 Eur; 2021 m. rugpjūčio 7 d. – 198,98 Eur; 2021 m. rugsėjo 7 d. – 186,44 Eur; 2021 m. spalio 7 d. – 173,49 Eur; 2021 m. lapkričio 7 d. – 160,12 Eur; 2021 m. gruodžio 7 d. – 146,31 Eur; 2022 m. sausio 7 d. – 132,05 Eur; 2022 m. vasario 7 d. – 117,33 Eur; 2022 m. kovo 7 d. – 102,13 Eur; 2022 m. balandžio 7 d. – 86,44 Eur; 2022 m. gegužės 7 d. – 70,24 Eur; 2022 m. birželio 7 d. – 53,51 Eur; 2022 m. liepos 7 d. – 36,24 Eur; 2022 m. rugpjūčio 7 d. – 18,41 Eur), ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2022 m. rugpjūčio 7 d.), negali viršyti 223,95 Eur sumos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (542 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas pažymėjo, jog atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų pagal pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-4v6wjx3v (toliau – sutartis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 374,75 Eur negrąžintą kreditą, 15,60 Eur administravimo mokestį ir 60,41 Eur palūkanas, paskaičiuotus iki sutarties nutraukimo, buvo tenkintas visiškai.

5. Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teismas pažymėjo, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 39 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (374,75 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos.

6. Teismas sprendė, jog akivaizdu, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to, ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos), būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

7. Byloje nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 13 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 60,41 Eur, kurios priteistos. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 284,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 13 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) sudarytų 223,95 Eur (284,36 Eur – 60,41 Eur). Teismas pažymėjo, jog sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 223,95 Eur sumos. Taigi tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

8. Teismas sprendė, jog ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2022 m. rugpjūčio 7 d.), negali viršyti 223,95 Eur sumos.

9. Teismo vertinimu, sutarties nuostata (6.1 punktas) suformuluota neaiškiai. Nors kalbama apie palūkanų mokėjimą, kai laiku nesumokama mėnesinė įmoka, tačiau kartu nurodoma, jog šios palūkanos skaičiuojamos „nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma“, t. y. pateikiamas paaiškinimas, atitinkantis mokėjimo palūkanų sampratą. Kartu pažymėtina tai, kad, vertinant aptariamą sutarties sąlygą kitų jos sąlygų kontekste, galima daryti išvadą, jog sutarties 6.1 punkte nustatytas kompensuojamųjų palūkanų taikymas, jų dydį siejant su sutarties specialiojoje dalyje nurodyta metine palūkanų norma – 39 proc., t. y. nustatant, kad kompensuojamosios palūkanos bus tokio paties dydžio, kaip ir mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos už naudojimąsi vartojimo kredito suma (sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktas).

10. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos (0,05 proc. x 360 d.).

11. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju šalys sutartyje susitarė dėl 39 proc. dydžio metinių kompensuojamųjų palūkanų. Šis palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.). Todėl vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika ir Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, teismas priėjo prie išvados, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Kadangi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, laikyta niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnis).

12. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, pritaikytas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje.

13. Aptariamu atveju ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) po sutarties termino pabaigos grindė sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostata, kuri teismo buvo pripažinta niekine ir negaliojančia, todėl toks ieškovės lūkestis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Tokiu atveju ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 39 proc. kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą 374,75 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos teismas atmetė kaip nepagrįstą.

14. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 542 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

15. Be kita ko, ieškovės naudai priteistas 15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur už advokato pagalbą, iš viso 136 Eur bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo esmė

16. Apeliantė (ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimo už akių dalį ir:

16.1. priteisti 78,48 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos;

16.2. priteisti apeliantei iš atsakovo 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (374,75 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.);

16.3. priteisti apeliantei iš atsakovo 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (374,75 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos;

17. Kitoje dalyje apeliantė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

18. Dėl sutarties grafiko ir jame numatytos kredito kainos, kaip kriterijaus, apibrėžiančio apeliantės negautų pajamų (nuostolių) dydį, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantė įrodė, jog jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios. Dėl šios priežasties apeliantė plačiau nepasisakė dėl jo teisės skaičiuoti negautas pajamas (nuostolius), negautų pajamų (nuostolių) įrodytumo, jų atsiradimo sąlygų bei santykio su mokėjimo (pelno) palūkanomis.

19. Pažymi, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, nurodo, jog teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

20. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma, t. y. gali būti priteista tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.

21. Šiuo atveju, pažymi, jog atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atliko keturias pilnas įmokas pagal dar galiojusį sutarties grafiką ir nuo ketvirtos įmokos įmokėjimo negrąžinta kredito dalis nebemažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, jog atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (375,74 Eur), nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.

22. Teigia, jog nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Vertina, kad būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas.

23. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas.

24. Teigia, jog apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su Lietuvos Respublikos vartojimo kreditų 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Vertina, kad šiuo atveju, atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikcija pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinto kredito suma.

25. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 284,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 108 Eur sutarties administravimo mokestį.

26. Dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino, nurodo, jog negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo apeliantė gali reikalauti už visą laikotarpį iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

27. Pamini, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 39,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievoles apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokius tikslius nuostolius apeliantė patirs ateityje.

28. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog žyminis mokestis nuo tokio tipo pareikštų terminuotų reikalavimų, yra neskaičiuotinas. Savo esme pareikštas reikalavimas yra panašus į procesinio pobūdžio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, o prievolė mokėti žyminį mokestį už procesinio pobūdžio reikalavimą nėra taikoma.

29. Nurodo, jog apeliantė į visus su ieškiniu reiškiamus negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus, kurie yra išreikšti procentine išraiška, įdeda papildomus saugiklius, kad negautos pajamos (nuostoliai) bet kokiu atveju negali būti skaičiuojamos ilgiau nei iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tokiu būdu atsakovas išsaugos galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė įgis teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi paskolinta vartojimo kredito suma, bei už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims bei gauti realias pajamas.

30. Reziumuoja, kad apeliantės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti ir priteistini pilna apimtimi.

31. Dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, reikalavimo pagrįstumo, nurodo, jog negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas į šį išaiškinimą neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

32. Apeliantė kvestionuoja, kodėl sutarties termino pabaigos datą sprendime pirmosios instancijos teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data, anot apeliantės, nėra jokio pagrindo, kadangi atsakovui ir po sutarties termino pabaigos negrąžinus kredito, apeliantė ir toliau patirs tuos pačius nuostolius, kaip ir iki sutarties termino pabaigos. Apeliantė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laisvai disponuoja.

33. Vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant apeliantei negautas pajamas, paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška.

Šalies argumentai

34. Apeliantė, atsižvelgdama į tenkintą ieškinio dalį prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, bei priteisti išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

37. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl tokioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai. 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta apie apeliacinės instancijos teismo ketinimą peržengti šioje byloje paduoto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

38. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 39 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 25 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio <...> ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2022 m. rugpjūčio 7 d.), negali viršyti 223,95 Eur sumos, ir ši pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalis dėl netinkamo likusios palūkanų dalies apskaičiavimo nėra skundžiama, teisėjų kolegija, peržengdama apeliacinio skundo ribas, toliau pasisakys ir dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo.

39. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis (dėl 78,48 Eur), kuria iš dalies netenkintas prašymas dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, bei sprendimo už akių dalis, kuria iš dalies netenkintas prašymas dėl 39 procentų negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo, skaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (374,75 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.), bei sprendimo už akių dalis, kuria netenkintas prašymas dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (374,75 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ (toliau ir iki tol sprendime – pradinė kreditorė) 2019 m. rugpjūčio 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-4v6wjx3v (toliau ir iki tol šiame sprendime – sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 400 Eur paskolą (vartojimo kreditą) 36 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis, mokėdamas eilines įmokas, grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 400 Eur paskolos sumą, taip pat sumokėti 284,36 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 39 proc.) ir 108 Eur sutarties administravimo mokestį (bendra atsakovo įsipareigota sumokėti suma mokant eilines įmokas – 792,36 Eur) ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus (sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1 punktas, 3.5.2 punktas, 3.5.8-3.5.9 punktai, 5.1 punktas, sutarties Specialiosios sąlygos).

41. Nustatyta, jog galutinis kredito grąžinimo terminas pagal sutartį – 2022 m. rugpjūčio 7 d. Pradinė kreditorė atsakovui pervedė 400 Eur paskolos sumą, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų pradinei kreditorei pagal sutartį laiku ir tinkamai nevykdė – iš viso sumokėjo 88,04 Eur (atliko 4 mokėjimus po 22,01 Eur, 2019 m. rugsėjo 4 d. – 2019 m. gruodžio 5 d. laikotarpiu).

42. Nustatyta, jog pradinė kreditorė 2020 m. balandžio 9 d. teikė atsakovui raginimą Nr. 2020-04-09/0, kuriuo paragino padengti raginimo išsiuntimo dienai susidariusį įsiskolinimą. Atsakovui į raginimą nesureagavus ir susidariusio įsiskolinimo nepadengus, sutartis su juo buvo nutraukta 2020 m. balandžio 27 d. pranešimu apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. 2020-04-27/0 nuo 2020 m. gegužės 13 d.

43. Bylos duomenimis, pradinė kreditorė ir ieškovė 2020 m. kovo 3 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 bei jos priedą Nr. 5 (bylų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 5) prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01, kurių pagrindu ieškovė perėmė reikalavimo teises į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. birželio 5 d. pranešimu.

Dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo

44. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 78,48 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 374,75 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.), 39 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (374,75 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

45. Spręsdamas dėl šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, pagal kurias, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą.

Žemesnės instancijos teismas

46. Pirmosios instancijos teismas ieškovės negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos skaičiavo ne pagal negrąžinto kredito sumą, kaip prašė ieškovė, o pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką, taip jeigu prievolės pagal sutartį būtų buvę vykdomos tinkamai. Tuo tarpu, prašymą dėl 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (400 Eur) nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) tenkino iš dalies, priteisdamas apskaičiuotinas negautas pajamas (nuostolius) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kaip tai numatyta šios nutarties 3 punkte. Ieškovės reikalavimą dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą (374,75 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė, motyvuodamas tuo, jog sutarties 6.1 punkte įtvirtinta sąlyga dėl tokio negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo yra neaiški, savo esme atitinka prašymą priteisti kompensuojamąsias palūkanas, kurios negali būti didesnės nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies normoje įtvirtintas dydis. Teismas vertino, jog tokia sutarties sąlyga, pažeidžia minėtą įstatymo normą, todėl pripažino ją niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnis).

47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

49. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 39 procentų), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. rugpjūčio 7 d. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą, taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje iš esmės paliktinas nepakeistas.

50. Vis dėlto, byloje nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 60,41 Eur, atsakovas iki sutarties nutraukimo taip pat sumokėjo 50,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 284,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo iki sutarties įvykdymo termino pabaigos sudarytų 173,16 Eur, o ne 223,95 Eur kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas.

51. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

52. Pažymėtina, kad ieškovės argumentai dėl negautų pajamų skaičiavimo atsižvelgiant į negrąžinto kredito sumą, o ne sutartą mokėjimo grafiką atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija akcentuoja, jog sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.

53. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis.

54. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieškovei priteistos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 13 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 24 d.), kurios sudaro 91,24 Eur, taip pat yra pagrindas patikslinti sumą, kuria priteista 39 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, (nuo 2021 m. vasario 7 d. – 266,38 Eur; 2021 m. kovo 7 d. – 256,03 Eur; 2021 m. balandžio 7 d. – 245,34 Eur; 2021 m. gegužės 7 d. – 234,30 Eur; 2021 m. birželio 7 d. – 222,90 Eur; 2021 m. liepos 7 d. – 211,13 Eur; 2021 m. rugpjūčio 7 d. – 198,98 Eur; 2021 m. rugsėjo 7 d. – 186,44 Eur; 2021 m. spalio 7 d. – 173,49 Eur; 2021 m. lapkričio 7 d. – 160,12 Eur; 2021 m. gruodžio 7 d. – 146,31 Eur; 2022 m. sausio 7 d. – 132,05 Eur; 2022 m. vasario 7 d. – 117,33 Eur; 2022 m. kovo 7 d. – 102,13 Eur; 2022 m. balandžio 7 d. – 86,44 Eur; 2022 m. gegužės 7 d. – 70,24 Eur; 2022 m. birželio 7 d. – 53,51 Eur; 2022 m. liepos 7 d. – 36,24 Eur; 2022 m. rugpjūčio 7 d. – 18,41 Eur), kurių bendra suma negali būti didesnė nei 173,16 Eur.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

55. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą (374,75 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė, motyvuodamas tuo, jog sutarties 6.1 punkte įtvirtinta sąlyga dėl tokio negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo yra neaiški, savo esme atitinka prašymą priteisti kompensuojamąsias palūkanas, kurios negali būti didesnės nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies normoje įtvirtintas dydis. Teismas vertino, jog kadangi tokia sutarties sąlyga, pažeidžia minėtą įstatymo normą, todėl pripažino ją niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnis).

56. Nagrinėjamu atveju apeliantė šioje dalyje prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuoja, jog šis reikalavimas yra suformuluotas kaip reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, tačiau nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti konkretaus šių negautų pajamų (nuostolių) dydžio.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta sutarties 6.1 punkto nuostata iš ties suformuluota neaiškiai. Nors kalbama apie palūkanų mokėjimą, kai laiku nesumokama mėnesinė įmoka, tačiau kartu nurodoma, jog šios palūkanos skaičiuojamos „nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma“, t. y. pateikiamas paaiškinimas, atitinkantis mokėjimo palūkanų sampratą. Kartu pažymėtina tai, kad, vertinant aptariamą sutarties sąlygą kitų jos sąlygų kontekste, galima daryti išvadą, jog sutarties 6.1 punkte nustatytas kompensuojamųjų palūkanų taikymas, jų dydį siejant su sutarties specialiojoje dalyje nurodyta metine palūkanų norma – 39 proc., t. y. nustatant, kad kompensuojamosios palūkanos bus tokio paties dydžio, kaip ir mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos už naudojimąsi vartojimo kredito suma (sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punktas).

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą (374,75 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos savo esme atitinka prašymą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, kurios negali būti didesnės nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies normoje įtvirtintas dydis.

59. Pažymėtina ir tai, kad teismo proceso metu ieškovė (apeliantė) nepateikė į bylą įrodymų, jog sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakove (vartotoju) buvo aptarta individualiai, kad vartotojui buvo tinkamai atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis, be 39 proc. dydžio mokėjimo palūkanų, privalės mokėti ir 39 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis).

60. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

61. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 73 punktas).

62. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina tai, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 12 punktas).

63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta – kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 75 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

64. Nors ieškovė (apeliantė), vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, teisingai nurodo, kad sutarties šalys gali susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau tai savaime nereiškia, kad šalims paliekama teisė susitarti ir dėl tokių kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms.

65. Taigi, nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog sutarties 6.1 punkte nustatytas palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc. metinių palūkanų). Todėl vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika ir Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi (red. galiojanti nuo 2016 m. vasario 1 d.), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą.

66. Kadangi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, pažeidžianti šią įstatymo normą, sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nustatyta sąlyga, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

67. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 55 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 36 punktas).

68. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti reikalavimą dėl 39 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties

69. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, pagrįstai tenkino ir sumažino reikalavimą dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 13 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 24 d.), kurios sudaro 91,24 Eur, taip pat pagrįstai tenkino ir vadovaudamasis sutartyje numatytu mokėjimo grafiku sumažino reikalavimą dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, <...>, tačiau šiuo atveju, yra pagrindas patikslinti bendrą sumą (nesumokėtų palūkanų likutį), t. y. ji negali būti didesnė nei 173,16 Eur.

70. Taip pat darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. rugpjūčio 7 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-4v6wjx3v bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas bei atmetė ieškovės reikalavimą dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (374,75 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas.

71. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

73. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nenustatytinas pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme priteistas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat netenkinus apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų atmestinas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinio skundo netenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimo už akių dalį:

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovo M. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 374,75 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 75 ct) negrąžintą kreditą, 60,41 Eur (šešiasdešimties eurų 41 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki 2020 m. gegužės 13 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 15,60 Eur (penkiolikos eurų 60 ct) sutarties administravimo mokestį, 91,24 Eur (devyniasdešimt vieno euro 24 ct) negautas pajamas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 24 d.), 39 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 25 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. gegužės 13 d. – 346,07 Eur; 2020 m. birželio 7 d. – 338,31 Eur; 2020 m. liepos 7 d. – 330,29 Eur; 2020 m. rugpjūčio 7 d. – 322,01 Eur; 2020 m. rugsėjo 7 d. – 313,46 Eur; 2020 m. spalio 7 d. – 304,64 Eur; 2020 m. lapkričio 7 d. – 295,53 Eur; 2020 m. gruodžio 7 d. – 286,12 Eur; 2021 m. sausio 7 d. – 276,41 Eur; 2021 m. vasario 7 d. – 266,38 Eur; 2021 m. kovo 7 d. – 256,03 Eur; 2021 m. balandžio 7 d. – 245,34 Eur; 2021 m. gegužės 7 d. – 234,30 Eur; 2021 m. birželio 7 d. – 222,90 Eur; 2021 m. liepos 7 d. – 211,13 Eur; 2021 m. rugpjūčio 7 d. – 198,98 Eur; 2021 m. rugsėjo 7 d. – 186,44 Eur; 2021 m. spalio 7 d. – 173,49 Eur; 2021 m. lapkričio 7 d. – 160,12 Eur; 2021 m. gruodžio 7 d. – 146,31 Eur; 2022 m. sausio 7 d. – 132,05 Eur; 2022 m. vasario 7 d. – 117,33 Eur; 2022 m. kovo 7 d. – 102,13 Eur; 2022 m. balandžio 7 d. – 86,44 Eur; 2022 m. gegužės 7 d. – 70,24 Eur; 2022 m. birželio 7 d. – 53,51 Eur; 2022 m. liepos 7 d. – 36,24 Eur; 2022 m. rugpjūčio 7 d. – 18,41 Eur), ir kurios bendrai, pasibaigus Sutarties terminui (2022 m. rugpjūčio 7 d.), negali viršyti 223,95 Eur sumos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (542 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.“

Ir šią sprendimo už akių dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovo M. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 374,75 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 75 ct) negrąžintą kreditą, 60,41 Eur (šešiasdešimties eurų 41 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki 2020 m. gegužės 13 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 15,60 Eur (penkiolikos eurų 60 ct) sutarties administravimo mokestį, 91,24 Eur (devyniasdešimt vieno euro 24 ct) negautas pajamas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 24 d.), 39 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 25 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 7 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. vasario 7 d. – 266,38 Eur; 2021 m. kovo 7 d. – 256,03 Eur; 2021 m. balandžio 7 d. – 245,34 Eur; 2021 m. gegužės 7 d. – 234,30 Eur; 2021 m. birželio 7 d. – 222,90 Eur; 2021 m. liepos 7 d. – 211,13 Eur; 2021 m. rugpjūčio 7 d. – 198,98 Eur; 2021 m. rugsėjo 7 d. – 186,44 Eur; 2021 m. spalio 7 d. – 173,49 Eur; 2021 m. lapkričio 7 d. – 160,12 Eur; 2021 m. gruodžio 7 d. – 146,31 Eur; 2022 m. sausio 7 d. – 132,05 Eur; 2022 m. vasario 7 d. – 117,33 Eur; 2022 m. kovo 7 d. – 102,13 Eur; 2022 m. balandžio 7 d. – 86,44 Eur; 2022 m. gegužės 7 d. – 70,24 Eur; 2022 m. birželio 7 d. – 53,51 Eur; 2022 m. liepos 7 d. – 36,24 Eur; 2022 m. rugpjūčio 7 d. – 18,41 Eur), kurios bendrai, pasibaigus Sutarties terminui (2022 m. rugpjūčio 7 d.), negali viršyti 173,16 Eur sumos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (542 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.“

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė