Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei D. R. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovė D. R. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis. Be to, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi teisę peržengti skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 37, 38 p.).

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito teisinių santykių. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta apie teisėjų kolegijos ketinimą dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengti apeliacinio skundo ribas ir svarstyti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei buvo priteista 39 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (228,48 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 9 d.), taip pat dėl 47,36 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, jas apskaičiuojant nuo visos negrąžinto kredito sumos, pagrįstumo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo ieškovės negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengia apeliacinio skundo ribas ir pasisako dėl nurodytų sumų priteisimo pagrįstumo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

21. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai pagal CK 6.249 straipsnį, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė savo įsipareigojimų pagal 2018 m. lapkričio 9 d. vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-vs3dxdfw tinkamai nevykdė, Sutartyje nustatytu terminu nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl pradinė kreditorė Sutartį vienašališkai nutraukė 2020 m. gegužės 15 d. Taigi, atsivelgiant į kasacinio teismo praktiką, šiuo atveju ginamas lūkesčių interesas apima kreditorės teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią kredito davėja pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).

25. Vartojimo kredito sutartimi Nr. BOB-vs3dxdfw šalys susitarė, kad 300,00 Eur paskola atsakovei suteikiama 36 mėn. laikotarpiui taikant 39 proc. metinę palūkanų normą. Tai reiškia, jog tokio dydžio palūkanas pradinė kreditorė galėjo tikėtis gauti iš atsakovės, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei taikytina sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovės, kaip pradinės kreditorės teisių perėmėjos, naudai priteistinos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias pradinė kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu vartojimo kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pradinė kreditorė (ir ieškovė, kaip teisių perėmėja) pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 9 d.), galėjo tikėtis gauti 39 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis. Vadinasi, ieškovė ieškiniu nepagrįstai prašė, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė 39 proc. dydžio negautas pajamas nuo negrąžinto kredito sumos (228,48 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 9 d.), taip pat 47,36 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 1 d.), neatsižvelgęs į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies mažėjimą kiekvieną mėnesį (jeigu Sutartis būtų vykdoma tinkamai).

27. Ieškovė pareikštu ieškiniu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) prašė priteisti 47,36 Eur sumą kaip negautas pajamas (nuostolius). Ieškovė palūkanas apskaičiavo tokiu būdu: 228,48 Eur (negrąžinta kredito dalis) x (39 proc. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 194 dienų (nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas negautas pajamas (nuostolius) nepagrįstai priteisė iki 2020 m. gruodžio 1 d., t. y. ieškinio priėmimo dienos, nors ieškovė prašė tik iki 2020 m. lapkričio 25 d. (ieškinio parengimo dienos). Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip jau minėta, ieškovė nurodytu laikotarpiu galėjo tikėtis gauti 39 proc. pelno palūkanų, apskaičiuotų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, kuris, pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: nuo 2020 m. gegužės 9 d. – 199,80 Eur; nuo 2020 m. birželio 9 d. – 192,03 Eur; nuo 2020 m. liepos 9 d. – 184,01 Eur; nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. – 175,73 Eur; nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. – 167,18 Eur; nuo 2020 m. spalio 9 d. – 158,35 Eur; nuo 2020 m. lapkričio 9 d. – 149,24 Eur. Remiantis aptartu apskaičiavimo būdu ieškovei skundžiamu sprendimu turėjo būti priteista 36,79 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.): 5,55 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. birželio 9 d. (26 d.) (t. y. tą mėnesį likusi negrąžinto kredito dalis pagal mokėjimo grafiką 199,80 Eur x 39 proc. / 365 d. x 26 d., toliau apskaičiuojama tokiu pačiu būdu, todėl skaičiavimai nebedetalizuojami) + 6,16 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2020 m. liepos 9 d. (30 d.) + 6,10 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. (31 d.) + 5,82 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. (31 d.) + 5,36 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. spalio 9 d. (30 d.) + 5,25 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 10 d. iki 2020 m. lapkričio 9 d. (31 d.) + 2,55 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. (16 d.).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (ieškinys pirmosios instancijos teisme priimtas 2020 m. gruodžio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 9 d.), galėjo tikėtis gauti ir 39 proc. pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką. Anksčiau aptartu būdu apskaičiuojamos sumos gali būti priteistos ieškovei kaip negautos pajamos (nuostoliai).

29. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei negautas pajamas (nuostolius) nuo visos atsakovės negrąžinto kredito dalies. Pažymėtina, jog įstatymas (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis) leidžia priimti blogesnį sprendimą dėl viešojo intereso (nagrinėjamu atveju – vartotojų teisių) gynimo, todėl šiuo atveju nėra pažeidžiamas draudimo priimti blogesnį sprendimą apeliacijoje principas.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos

31. Visų pirma pažymėtina, jog ieškovė prašymo priteisti negautas pajamas (nuostolius) negali grįsti pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta (ir nutraukta) Sutartimi, nes ieškovė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį po Sutartyje nustatyto termino pabaigos. Atsakovės prievolė mokėti pelno palūkanas baigėsi pradinei kreditorei nutraukus Sutartį. Be to, ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai patirti ar tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 39 proc. metinėmis palūkanomis.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovei skundžiamu sprendimu yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Kitokio dydžio praradimų ieškovė pareikštu ieškiniu neįrodinėjo, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas, netinkamai įvertino ieškovės lūkesčių gauti šias pajamas konkrečiais laikotarpiais pagrįstumą ir realumą, todėl netinkamai jas apskaičiavo. Dėl nurodytų priežasčių, nors byloje pateiktas ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, yra pagrindas, išeinant už apeliacijos ribų, pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą už akių pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

34. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys yra patenkintas iš dalies, todėl ji turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, proporcingų patenkintų jos ieškinio reikalavimų daliai, atlyginimą.

36. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 121 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistinas 75 proc. dydžio, t. y. 102 Eur, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 228,48 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 48 ct) negrąžinto kredito, 36,05 Eur (trisdešimt šešis eurus ir 5 ct) mokėjimo palūkanų, priskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.), 10,20 Eur (dešimt eurų ir 20 ct) administravimo mokesčio, 36,79 Eur (trisdešimt šešis eurus ir 79 ct) negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 proc. dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. lapkričio 9 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-vs3dxdfw konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis (2020 m. gruodžio 9 d. – 139,83 Eur, 2021 m. sausio 9 d. – 130,12 Eur, 2021 m. vasario 9 d. – 120,09 Eur, 2021 m. kovo 9 d. – 109,73 Eur, 2021 m. balandžio 9 d. – 99,04 Eur, 2021 m. gegužės 9 d. – 88,00 Eur, 2021 m. birželio 9 d. – 76,60 Eur, 2021 m. liepos 9 d. – 64,83 Eur, 2021 m. rugpjūčio 9 d. – 52,68 Eur, 2021 m. rugsėjo 9 d. – 40,13 Eur, 2021 m. spalio 9 d. – 27,18 Eur, 2021 m. lapkričio 9 d. – 13,80 Eur), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 311,52 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 102 Eur (vieną šimtą du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“.