- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- e2A-788-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19850-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- I. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2404-921/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ ieškinį atsakovui I. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme priimtas ieškovės UAB „Legal balance“ ieškinys atsakovui I. A., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo: 1) 187,38 Eur negrąžintą kreditą, 2) 29,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Vartojimo kredito sutarties (toliau – sutartis) nutraukimo dienos, 3) 7,59 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 18 d.), 4) 35,04 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 18 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.), 5) 39 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (187,38 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 16 d.), 6) 39 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (187,38 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8) bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant, Kauno apylinkės teismą 2021 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies, t. y. 1) pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. rugsėjo 16 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (39 procentų) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; 2) priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini): 187,38 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų 38 ct) negrąžinto kredito skolą; 29,72 Eur (dvidešimt devynių eurų 72 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas; 7,59 Eur (septynių eurų 59 ct) administravimo mokestį; 40,47 Eur (keturiasdešimties eurų 47 ct) negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.); 39 (trisdešimt devynių) procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 16 d.) nuo pagal sutartį atitinkamą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. sausio 16 d. – 143,06 Eur; 2021 m. vasario 16 d. – 138,20 Eur, 2021 m. kovo 16 d. – 133,19 Eur, 2021 m. balandžio 16 d. – 128,01 Eur, 2021 m. gegužės 16 d. – 122,66 Eur, 2021 m. birželio 16 d. – 117,14 Eur, 2021 m. liepos 16 d. – 111,44 Eur, 2021 m. rugpjūčio 16 d. – 105,56 Eur, 2021 m. rugsėjo 16 d. – 99,49 Eur, 2021 m. spalio 16 d. – 93,22 Eur, 2021 m. lapkričio 16 d. – 86,74 Eur, 2021 m. gruodžio 16 d. – 80,05 Eur, 2022 m. sausio 16 d. – 73,15 Eur, 2022 m. vasario 16 d. – 66,02 Eur, 2022 m. kovo 16 d. – 58,66 Eur, 2022 m. balandžio 16 d. – 51,06 Eur, 2022 m. gegužės 16 d. – 43,21 Eur, 2022 m. birželio 16 d. – 35,11 Eur, 2022 m. liepos 16 d. – 26,75 Eur, 2022 m. rugpjūčio 16 d. – 18,11 Eur, 2022 m. rugsėjo 16 d. – 9,19 Eur), kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2022 m. rugsėjo 16 d.), negali viršyti 112,64 Eur sumos; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (266,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 116,57 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidas; 3) likusioje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo buvo susiklostę sutartiniai vartojimo kredito santykiai. Pradinė kreditorė ir atsakovas 2019 m. rugsėjo 16 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 200 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2020 m. birželio 18 d. 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi teisę į susidariusią skolą pradinė kreditorė perleido ieškovei. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai formaliai patvirtina, kad atsakovas iki šios dienos nėra grąžinęs 187,38 Eur jam suteikto kredito dalies. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis yra nutraukta ir yra pasibaigęs atsakovui suteikto kredito grąžinimo terminas, teismas ieškovės reikalavimus dėl 187,38 Eur negrąžinto kredito priteisimo, 29,72 Eur mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos, 7,59 Eur sutarties administravimo mokesčio laikė pagrįstais, todėl tenkino.
5. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas teismas, remdamasis teismų praktika, akcentavo, kad orientacinė negautų pajamų suma gali būti laikoma pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta, t. y., kad apskaičiuojant negautų pajamų sumą, pelno palūkanos skaičiuojamos ne nuo negrąžintos kredito sumos, bet nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir tik iki Sutarties termino pabaigos, šiuo atveju – iki 2022 m. rugsėjo 16 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės reikalavimus priteisti negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos tenkinto iš dalies – priteisė iš atsakovo 40,47 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) ir 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. Tuo tarpu 6-ąjį ieškinio reikalavimą dėl 39 proc. nuostolių, kuriuos sudaro mokėjimo palūkanos po Sutarties termino pabaigos, priteisimo teismas laikė nepagrįstu. Teismas sprendė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 nuostata, iš kurios ieškovė kildina minėtą reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), todėl ši sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo pripažįstama negaliojančia ex officio (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis) ir reikalavimas šioje dalyje atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018,), ypač atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti už laikotarpį, kuris prasidės (arba ne) ateityje (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Teismas, nustatęs, kad ieškovė byloje sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį ir patyrė 121 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimai byloje buvo patenkinti iš dalies (85,71 proc.), ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (116,57 Eur), proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Legal Balance apeliacinės instancijos teismo prašo:
8.1. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 15 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2404-921/2021 dalyje dėl 35,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance, į. k. 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius iš atsakovo I. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 35,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos;
8.2. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 15 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2404-921/2021 dalyje dėl 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (187,38 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-09-16), priteisimo, ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance, į. k. 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius iš atsakovo I. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (187,38 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-09-16);
8.3. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 15 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2404-921/2021 dalyje dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (187,38 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-09-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance, į. k. 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius iš atsakovo I. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (187,38 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-09-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos;
8.4. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 15 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2404-921/2021 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance, į. k. 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius iš atsakovo I. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 136 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme;
8.5. Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 15 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2404-921/2021 dalį palikti nepakeistą;
8.6. Priteisti apeliantui UAB Legal Balance, į. k. 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius, iš atsakovo I. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad šiuo atveju apeliantei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos;
9.2. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik keturias įmokas pagal dar galiojusį sutarties grafiką, ir negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nuo pirmosios įmokos sumokėjimo dienos nekinto ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos). Apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (187,38 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko;
9.3. Apeliantei nesuprantama, kaip teismas apskritai gali sieti apeliantės teisėtą lūkestį su ta situacija, kai atsakovas būtų sutartį vykdęs tinkamai, kai šiuo atveju taip nėra – atsakovas yra atlikęs tik keturias įmokas, sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo nuo jos suteikimo dienos, ir šiai dienai vis dar sudaro 187,38 Eur;
9.4. Teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apelianto teisėtų lūkesčių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik visas mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir visą sutarties administravimo mokestį;
9.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas specialiai vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Trumpai tariant, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Teismas į šį išaiškinimą neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą;
9.6. Lietuvos banko Finansų priežiūros institucijos išaiškinta, jog apeliantė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie VKĮ 11 str. 8 d. ribojimai. Apeliantė mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos. Būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą;
9.7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad apeliantė patiria negautas pajamas (nuostolius) tol, atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, tačiau apeliantė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu bei du negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluoja procentine išraiška. Apeliantės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti ir priteistini pilna apimtimi iš atsakovo.
9.8. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 39 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos.
9.9. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai netenkinęs dalies materialinio reikalavimo, nepagrįstai sumažino ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl, nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
10. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nustatyta, kad atsakovei 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo suteiktas 200 Eur vartojimo kreditas, 36 mėnesių terminui (iki 2022 m. rugsėjo 16 d.), mokant 39 proc. metines palūkanas. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. birželio 18 d.
14. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: 1) priteisė 40,47 Eur (keturiasdešimties eurų 47 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų kaip 39 proc. metinių palūkanų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuo sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. sausio 15 d.); 2) priteisė 39 procentų negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 16 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio; 3) atmetė reikalavimą priteisti 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 187,38 Eur vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantė nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) turėjo būti skaičiuojamos nuo visos negrąžintos sumos (187,38 Eur) ir iki visiško kredito grąžinimo dienos.
15. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
16. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
17. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
18. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
19. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
21. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal Sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina. Teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
22. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 39 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų Sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino.
23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi teisinės reikšmės, vertinant apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
24. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.