Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-128-538/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-04
Bylos Nr.: e2A-128-538/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00885-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis, Milda Skersienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas: M. B.

Civilinė byla Nr. e2A-128-538/2021Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00885-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės, Mildos Skersienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos, palūkanų priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė „NEO Finance“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. B. (toliau – ir atsakovas) dėl skolos, palūkanų priteisimo ir nuostolių atlyginimo, juo prašo priteisti iš atsakovo 7 223,98 Eur negrąžinto kredito, 813,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 4 d., 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 223,98 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2024 m. liepos 25 d., 2 189,62 Eur tarpininkavimo mokesčio, 18,69 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. kovo 26 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 4 d., 26 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 223,98 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2024 m. liepos 26 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas nevykdė 2019 m. liepos 17 d. vartojimo kredito sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, sutartis nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ir atsakovo M. B. 2019 m. liepos 17 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkto nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu, taip pat bendrųjų sąlygų 6.1 punktą ir specialiąsias sąlygas ta apimtimi, kuria vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, 26 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo. Priteisė ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ iš atsakovo M. B. 7 223,98 Eur negrąžinto kredito, 813,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 4 d., 677,78 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, t. y. 8 715,75 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. rugsėjo 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 366,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

3.1. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių tinkamo atsakovo prievolės grąžinti gautą kreditą ir sumokėti iki sutarties nutraukimo apskaičiuotas mokėjimo (pelno) palūkanas faktą (CPK 178 straipsnis), todėl, formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog atsakovas įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neįvykdė ir liko ieškovei skolingas 7 223,98 Eur negrąžinto kredito bei 813,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

3.2. Ieškovei nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. vienašališkai nutraukus vartojimo kredito sutartį, atsakovas nebeturi pareigos mokėti mokesčio už pinigų naudojimą, t. y. mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ieškinyje yra nurodomas kitoks šių piniginių lėšų priteisimo teisinis pagrindas savaime nepatvirtina šio reikalavimo pagrįstumo, o tenkinus tokį ieškinio reikalavimą būtų paneigiamos sutarties nutraukimo teisinės pasekmės, apimančios draudimą po sutarties nutraukimo reikalauti ją vykdyti natūra, įskaitant ir draudimą po sutarties nutraukimo skaičiuoti mokėjimo (pelno) palūkanas.

Šalies argumentai

3.3. Ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo tikslaus savo negautų pajamų dydžio. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog palūkanų suminė išraiška teismui nebus teikiama leidžia daryti išvadą, kad ieškovė yra apsisprendusi dėl savo teisių gynimo būdo, reikšdama reikalavimą priteisti negautas pajamas procentiniu, o ne absoliučiu negautų pajamų dydžiu.

3.4. Bendra vartojimo kredito kaina ir ją sudarantis tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Be to, sudarydama sutartį ieškovė veikė kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą, todėl turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas.

3.5. Tarpininkavimo mokesčio nuolaidos panaikinimas reiškia baudinio pobūdžio sankcijų taikymą atsakovui dėl netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų, o tai iš esmės atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį.

3.6. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri turi būti mokama netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju, tiek procedūriniu, tiek materialiniu aspektu vertintina kaip nesąžininga ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą atsakovo nenaudai.

3.7. Ieškovės reikalaujamos kompensuojamosios palūkanos viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį (0,05 procento per dieną). Be to, ieškinyje nurodytos kompensacinės palūkanos skaičiuojamos už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę pažeidimo, t. y. 2020 m. kovo 26 d., iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 4 d., bei prašoma tęsti jų skaičiavimą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2024 m. liepos 26 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, o tai nėra suderinama su maksimaliu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu 180 dienų netesybų skaičiavimo terminu.

3.8. Ieškovės ir atsakovo sudarytoje vartojimo kredito sutartyje numatytomis palūkanomis, kurios mokamos laiku negrąžinus gauto kredito, yra nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

3.9. Šioje byloje yra pagrindas ieškovės ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą ir specialiąsias sąlygas ta apimtimi, kuria vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, 26 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, vertinti kaip nesąžiningas vartotojui ir pripažinti jas negaliojančiomis ab initio (nuo pradžių), o ieškovės reikalavimus dėl 18,69 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d., bei 26 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 223,98 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2024 m. liepos 26 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestini kaip nepagrįsti.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeisti: dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei „NEO Finance“, AB, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7 223,98 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. liepos 25 d.; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei „NEO Finance“, AB, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 431 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Remiantis kasacinio išaiškinimais, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas sutarčių specialiosiose dalyse.

4.2. Apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius.

4.3. Atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

4.4. Ieškovė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo visa mokama palūkanų suma.

4.5. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. liepos 25 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. liepos 25 d.

4.6. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai pagrįsti, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju ieškovė savo reikalavimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Faktinės aplinkybės

8. Nustatyta, kad 2019 m. liepos 17 d. ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 7 700 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais dalimis per 60 mėnesių, sumokėti 6 132,40 Eur palūkanų, tarpininkavimo mokestį bei vykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad metinė palūkanų norma sudaro 26 procentus, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 32,46 procentų. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose taip pat nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 677,78 Eur, šio mokesčio suma be nuolaidos – 2 477,78 Eur. Bendra vartojimo kredito suma, kurią privalės sumokėti kredito gavėjas – 14 510,18 Eur. Atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl 2020 m. liepos 29 d. pranešimu ieškovė nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Duomenų, kad atsakovas po sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų priteisimo ir nuostolių atlyginimo, juo prašo priteisti iš atsakovo 7 223,98 Eur negrąžinto kredito, 813,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 4 d., 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 223,98 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2024 m. liepos 25 d., 2 189,62 Eur tarpininkavimo mokesčio, 18,69 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. kovo 26 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 4 d., 26 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 223,98 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. 2024 m. liepos 26 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ir atsakovo M. B. 2019 m. liepos 17 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkto nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu, taip pat bendrųjų sąlygų 6.1 punktą ir specialiąsias sąlygas ta apimtimi, kuria vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, 26 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo. Priteisė ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ iš atsakovo M. B. 7 223,98 Eur negrąžinto kredito, 813,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 4 d., 677,78 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, t. y. 8 715,75 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. rugsėjo 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo

10. Apeliantė teigia, kad ieškovė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo visa mokama palūkanų suma.

11. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

12. Kaip byloje nustatyta, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 4 d. sutartį su atsakovu nutraukė, todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tačiau akcentuotina, kad nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

13. Apeliantė teigia, kad šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. liepos 25 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. liepos 25 d.

14. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

15. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. rugpjūčio 4 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iš ieškovės teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti negautų pajamų konkreti suma, tačiau ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde prašo priteisti 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 223,98 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 25 d.). Taigi, taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 25 d.), galėjo tikėtis gauti 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamo jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. – 6 837,48 Eur; 2020 m. rugsėjo 25 d. – 6 755,08 Eur; 2020 m. spalio 25 d. – 6 670,90 Eur; 2020 m. lapkričio 25 d. – 6 584,89 Eur; 2020 m. gruodžio 25 d. – 6 497,02 Eur; 2021 m. sausio 25 d. – 6 407,25 Eur; 2021 m. vasario 25 d. – 6 315,53 Eur; 2021 m. kovo 25 d. – 6 221,82 Eur; 2021 m. balandžio 25 d. – 6 126,08 Eur; 2021 m. gegužės 25 d. – 6 028,27 Eur; 2021 m. birželio 25 d. – 5 928,34 Eur; 2021 m. liepos 25 d. – 5 826,25 Eur; 2021 m. rugpjūčio 25 d. – 5 721,94 Eur; 2021 m. rugsėjo 25 d. – 5 615,37 Eur; 2021 m. spalio 25 d. – 5 506,49 Eur; 2021 m. lapkričio 25 d. – 5 395,26 Eur; 2021 m. gruodžio 25 d. – 5 281,62 Eur; 2022 m. sausio 25 d. – 5 165,51 Eur; 2022 m. vasario 25 d. – 5 046,89 Eur; 2022 m. kovo 25 d. – 4 925,70; 2022 m. balandžio 25 d – 4 801,88 Eur; 2022 m. gegužės 25 d. – 4 675,38 Eur; 2022 m. birželio 25 d. – 4 546,14 Eur; 2022 m. liepos 25 d. – 4 414,10 Eur; 2022 m. rugpjūčio 25 d. – 4 279,20 Eur; 2022 m. rugsėjo 25 d. – 4 141,37 Eur; 2022 m. spalio 25 d. – 4 000,56 Eur; 2022 m. lapkričio 25 d. – 3 856,70 Eur; 2022 m. gruodžio 25 d. – 3 709,72 Eur; 2023 m. sausio 25 d. – 3 559,56 Eur; 2023 m. vasario 25 d. – 3 406,14 Eur; 2023 m. kovo 25 d. – 3 249,40 Eur; 2023 m. balandžio 25 d. – 3 089,26 Eur; 2023 m. gegužės 25 d. – 2 925,65 Eur; 2023 m. birželio 25 d. – 2 758,50 Eur; 2023 m. liepos 25 d. – 2 587,73 Eur; 2023 m. rugpjūčio 25 d. – 2 413,16 Eur; 2023 m. rugsėjo 25 d. – 2 235,01 Eur; 2023 m. spalio 25 d. – 2 052,89 Eur; 2023 m. lapkričio 25 d. – 1 866,83 Eur; 2023 m. gruodžio 25 d. – 1 676,74 Eur; 2024 m. sausio 25 d. – 1 482,53 Eur; 2024 m. vasario 25 d. – 1 284,11 Eur; 2024 m. kovo 25 d. – 1 081,39 Eur; 2024 m. balandžio 25 d. – 874,28 Eur; 2024 m. gegužės 25 d. – 662,68 Eur; 2024 m. birželio 25 d. – 446,50 Eur; 2024 m. liepos 25 d. - 225,61 Eur), kuris pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2024 m. liepos 25 d.) negali viršyti 4 080,30 Eur sumos.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Apibendrinant išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis keistina, apeliantei priteistinos negautos pajamos (nuostoliai) pagal anksčiau nurodytą mokėjimo grafiką (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

21. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

22. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 431 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 231 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą. Pakeitus teismo sprendimą, tai yra, iš esmės tenkinus 90 procentų ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teisme ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos padidintinos nuo 366,35 Eur iki 387,90 Eur. Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso 275 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, todėl tenkinus ieškovės apeliacinio skundo 56 proc. reikalavimų, iš atsakovo priteistina 154 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo už akių dalis, kuriomis atmestas ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti.

Priteisti iš atsakovo M. B. ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 25 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. – 6 837,48 Eur; 2020 m. rugsėjo 25 d. – 6 755,08 Eur; 2020 m. spalio 25 d. – 6 670,90 Eur; 2020 m. lapkričio 25 d. – 6 584,89 Eur; 2020 m. gruodžio 25 d. – 6 497,02 Eur; 2021 m. sausio 25 d. – 6 407,25 Eur; 2021 m. vasario 25 d. – 6 315,53 Eur; 2021 m. kovo 25 d. – 6 221,82 Eur; 2021 m. balandžio 25 d. – 6 126,08 Eur; 2021 m. gegužės 25 d. – 6 028,27 Eur; 2021 m. birželio 25 d. – 5 928,34 Eur; 2021 m. liepos 25 d. – 5 826,25 Eur; 2021 m. rugpjūčio 25 d. – 5 721,94 Eur; 2021 m. rugsėjo 25 d. – 5 615,37 Eur; 2021 m. spalio 25 d. – 5 506,49 Eur; 2021 m. lapkričio 25 d. – 5 395,26 Eur; 2021 m. gruodžio 25 d. – 5 281,62 Eur; 2022 m. sausio 25 d. – 5 165,51 Eur; 2022 m. vasario 25 d. – 5 046,89 Eur; 2022 m. kovo 25 d. – 4 925,70; 2022 m. balandžio 25 d – 4 801,88 Eur; 2022 m. gegužės 25 d. – 4 675,38 Eur; 2022 m. birželio 25 d. – 4 546,14 Eur; 2022 m. liepos 25 d. – 4 414,10 Eur; 2022 m. rugpjūčio 25 d. – 4 279,20 Eur; 2022 m. rugsėjo 25 d. – 4 141,37 Eur; 2022 m. spalio 25 d. – 4 000,56 Eur; 2022 m. lapkričio 25 d. – 3 856,70 Eur; 2022 m. gruodžio 25 d. – 3 709,72 Eur; 2023 m. sausio 25 d. – 3 559,56 Eur; 2023 m. vasario 25 d. – 3 406,14 Eur; 2023 m. kovo 25 d. – 3 249,40 Eur; 2023 m. balandžio 25 d. – 3 089,26 Eur; 2023 m. gegužės 25 d. – 2 925,65 Eur; 2023 m. birželio 25 d. – 2 758,50 Eur; 2023 m. liepos 25 d. – 2 587,73 Eur; 2023 m. rugpjūčio 25 d. – 2 413,16 Eur; 2023 m. rugsėjo 25 d. – 2 235,01 Eur; 2023 m. spalio 25 d. – 2 052,89 Eur; 2023 m. lapkričio 25 d. – 1 866,83 Eur; 2023 m. gruodžio 25 d. – 1 676,74 Eur; 2024 m. sausio 25 d. – 1 482,53 Eur; 2024 m. vasario 25 d. – 1 284,11 Eur; 2024 m. kovo 25 d. – 1 081,39 Eur; 2024 m. balandžio 25 d. – 874,28 Eur; 2024 m. gegužės 25 d. – 662,68 Eur; 2024 m. birželio 25 d. – 446,50 Eur; 2024 m. liepos 25 d. – 225,61 Eur), kuris pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2024 m. liepos 25 d.) negali viršyti 4 080,30 Eur sumos.

Priteistą iš atsakovo M. B. ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti nuo 366,35 Eur iki 387,90 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. B. ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ 154 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Almantas PadvelskisAlbina PupeikienėMilda Skersienė