- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- e2A-240-513/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00277-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Danutė Žvinklytė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- K. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei K. J. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės K. J. 691,75 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 622,57 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 151,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos elektroniniu paštu, tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – ieškovei UAB „Legal Balance“ priteisė iš atsakovės K. J. 691,75 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 62,25 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (754,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 86,07 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, jog formaliai įvertinus įrodymus nustatyta, kad 2020 m. spalio 23 d. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė sudarė Nuomos sutartį Nr. BK-024002, kuria pradinė kreditorė atsakovei išnuomojo kilnojamąjį daiktą – baldą „Bellezza“ – universalų minkštąjį kampą-26390185149 24 mėnesių terminui, mokant kas mėnesį 27,99 Eur nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo sutartyje numatytų įmokų, todėl liko pradinei kreditorei skolinga 691,75 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ 2021 m. sausio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“, kuri apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą atsakovę informavo 2021 m. sausio 20 d. pranešimu.
5. Teismas konstatavo, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovė išperkamosios nuomos įmokų pagal Sutartyje nustatytą tvarką ir terminus tinkamai nemokėjo ir neatsiskaitė su ieškove, perėmusia reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 691,75 Eur nesumokėtų nuomos įmokų patenkino.
6. Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo pagrįstumą, nustatė, kad ieškovė prašo priteisti 622,57 Eur delspinigių, apskaičiuotų už pradelstą 180 dienų laikotarpį, taikant Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių atsakomybė“ numatytą 0,5 procento dydžio delspinigių normą. Teismas pažymėjo, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, teismas turi ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
7. Vertindamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė yra vartotoja, prašoma priteisti delspinigių suma yra artima skolos už daikto nuomą sumai, ieškovė delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais ir padarė išvadą, kad prašomų priteisti 0,5 procentų delspinigių dydis pažeidžia vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus, ir neproporcingai užtikrina juridinio asmens, užsiimančio ūkine komercine veikla, interesus, todėl turi būti mažinamas. Vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika ir atsižvelgęs į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas kaip į kriterijų vertinant delspinigių dydį CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, teismas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies ir prašomų priteisti delspinigių dydį mažino iki 0,05 procento dydžio už ieškovės prašomą 180 pradelstų dienų laikotarpį, t. y. iki 62,25 Eur (691,75 Eur x 0,05 procentų x 180 dienų). Teismas vertino, kad toks delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą bei nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
8. Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
9. Teismas nurodė, jog ieškinys patenkintas iš dalies, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (57 proc.) – 86,07 Eur (151 Eur x 57 proc.) –ieškovės patirtų išlaidų atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti iš atsakovės 622,57 Eur delspinigių, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti 151 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti 17 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
11. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas priteisti 622,57 Eur dydžio delspinigius, yra nepagrįsta, neproporcinga (neadekvati), neatitinka šalių interesų pusiausvyros, neteisinga, o priteista 62,25 Eur dydžio delspinigių suma yra neproporcingai maža palyginus su atsakovės neįvykdytais įsipareigojimais, pradelstu įsipareigojimų (ne)įvykdymo laikotarpiu, skolininkės elgesiu.
12. Teigia, kad teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes jo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-024002 atsakovė turėjo teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas kreditorei, įsigyti turtą už 1 Eur. Sutinka, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu (baldais) atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos.
13. Nurodo, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (LR CK 6.71 straipsnis). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Pagal LR CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
14. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teisės normų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, netesybų dydį sumažindamas nuo 622,57 Eur iki 62,25 Eur, t. y. sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius tik už 180 dienų, po Reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi per protingą terminą. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė, o sudarydama sutartį su ja susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, taip pat ir Sutartyje numatyta delspinigių norma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti jai iš atsakovės delspinigius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys (pradinė kreditorė ir atsakovė) 2020 m. spalio 23 d. sudarė Nuomos sutartį Nr. BK-024002, kuria pradinė kreditorė atsakovei išnuomojo kilnojamąjį daiktą – baldą „Bellezza“ – universalų minkštąjį kampą-26390185149, 24 mėnesių terminui mokant kas mėnesį 27,99 Eur nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų nesumokėjo ir negrąžino išnuomoto daikto. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė turi 691,75 Eur įsipareigojimą ieškovei, kylantį iš sutartinių santykių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių sprendė, kad, atsakovei pažeidus sutarties sąlygas, jai kyla pareiga sumokėti Sutartimi numatytas netesybas (delspinigius), apskaičiuotus už 180 dienų, tačiau jų dydį sumažino nuo Sutartyje numatyto 0,5 procento iki 0,05 procento dydžio už 180 pradelstų dienų laikotarpį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 62,25 Eur delspinigių (691,75 Eur x 0,05 procentų x 180 dienų) vietoje ieškovės prašytų 622,57 Eur delspinigių.
19. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo sutartį kaip vartojimo kredito sutartį ir gynė vartotojo interesus, neatsižvelgdamas į ieškovės interesus, nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, paneigė sutarties laisvės principą ir šalių valią dėl atsakomybės pažeidus sutartį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį laikyti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti.
20. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, turėtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus – atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių turėjusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl teismo teisės sumažinti netesybas, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Apeliantė teigia, kad išperkamosios nuomos sutartis nėra vartojimo kredito sutartis ir šiuo atveju neturi būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas visų pirma siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti, ir tik antrinis vartotojo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas suteikia vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu. Taigi vartojimo kreditas gali būti suteikiamas tiek pinigine forma, tiek kitu panašiu finansiniu būdu (pvz., prekėmis). Atsižvelgiant į tai, visi paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sandoriai, kurie turi atidėto finansavimo elementą, yra laikytini vartojimo kredito (finansavimo) sutartimis.
22. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartyje buvo numatyta, kad atsakovės įsigyjamo daikto (baldų), kuris perduodamas atsakovei, vertė yra 419 Eur, už daiktą mokėtina suma yra išdėstoma į 24 mokėjimus, kas mėnesį mokant 27,99 Eur įmokas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios sutarties sąlygos patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (baldams) įsigyti. Pažymėtina, kad tinkamai įvykdžiusi sutartį atsakovė už baldus iš viso būtų sumokėjusi 671,76 Eur (27,99 Eur x 24). Sutartyje buvo numatyta, jog tinkamo sutarties įvykdymo atveju atsakovė įgyja teisę už 1 Eur įsigyti sutarties objektą – minkštąjį kampą. Nors ši sutarties formuluotė tiesiogiai neįtvirtina atsakovės pareigos įsigyti sutarties objektą, tačiau tokia sutarties sąlyga, numatanti teisę, bet ne pareigą vartotojui už 1 Eur įsigyti sutarties objektą, už kurį jis jau yra sumokėjęs visas įmokas, sudarančias netgi didesnę sumą nei pati daikto vertė, vertintina kaip formali ir numatyta siekiant išvengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo (Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms ir įvertinus ginčo sutarties sąlygų visumą teisėjų kolegija mano, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas buvo atidėto mokėjimo būdu įsigyti kilnojamąjį daiktą (baldus) atsakovės nuosavybėn, o ne tik daiktą naudoti ir valdyti. Kasmėnesinis sutarties šalių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo pasiekti šį tikslą, suteikiant atsakovei galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iš karto. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2020 m. spalio 23 d. UAB „Be kredito“ su atsakove sudaryta išperkamosios nuomos sutartimi Nr. BK-024002 pradinė kreditorė ir atsakovė iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi baldais, tačiau dėl finansavimo sąlygų – tai yra daikto įsigijimo atidėto mokėjimo būdu atsakovei mokant kasmėnesines įmokas, todėl nurodyta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai taikytinos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos. Pažymėtina, jog tokios pozicijos analogiškuose teisiniuose santykiuose laikomasi naujausioje apygardų teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-28-866/2022; 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-257-560/2022).
23. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Kadangi ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę laikė vartotoja bei silpnesniąja sutarties šalimi ir pagrįstai išperkamosios nuomos sutartį kvalifikavo vartojimo sutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019).
24. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su apeliante, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija nepaneigia sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių turinio, teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovės priteisimo, vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Netesybų dydžio klausimą teismas sprendė atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamoje byloje egzistuojančias aplinkybes, t. y., į tai, kad atsakovė yra vartotoja ir sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis. Iš skundžiamo teismo sprendimo už akių motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas tiesiogiai netaikė, nors iš esmės turėjo taikyti, Vartojimo kredito įstatymo nuostatų dėl netesybų skaičiavimo dydžio, trukmės ar mažinimo, bet, pagrįstai nurodęs, kad šiuo atveju atsakovė, kaip vartotoja, laikytina silpnesniąja sutarties šalimi, rėmėsi minėtame įstatyme nurodytu netesybų dydžiu kaip orientaciniu kriterijumi, šį argumentą aiškiai nurodydamas savo motyvuose. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovės priteisimo, nepagrįstai juos sumažino atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas.
25. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu. Apeliantės nuomone, ieškovės prašomų priteisti delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygoms, tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele, ypač atsižvelgus į pačios atsakovės veiksmus (neveikimą) ir ieškovės aktyvius veiksmus siekiant susigrąžinti skolą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
26. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio, kadangi priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
28. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą sprendžiant klausimus dėl delspinigių dydžio, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, ir vertino, kad delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti netesybas sumažino iki 62,25 Eur, jas, kaip ir pati ieškovė, apskaičiuodamas už 180 dienų, apeliantė jokių duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė. Be to, ieškovės prašomi delspinigiai (622,57 Eur) yra neproporcingi, kadangi jie nedaug skiriasi nuo likusios nuomos įmokų skolos (691,75 Eur) sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis, atsižvelgus į esminius civilinės teisės principus – teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, negali būti laikomas proporcingu, priešingai, tai būtų neadekvati sankcija skolininkės padarytam pažeidimui bei ieškovės realiems nuostoliams.
29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, vertindamas bylos aplinkybes ir delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomų priteisti 0,5 procentų delspinigių dydis šiuo atveju yra aiškiai per didelis ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per daug. Pripažintina, kad toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 62,25 Eur dydžio delspinigiai, paliktina nepakeista.
30. Nors apeliantė skunde remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021, kurioje nuspręsta, kad pirmosios instancijos teismas sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, įvertinus esamą susiformavusią apygardos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3026-661/2021, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-704-425/2021, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-720-372/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2111-924/2021; Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-99-254/2022 ir kt.), nėra pagrindo remtis apeliantės nurodoma nutartimi ir laikyti ją formuojančia vieningą teismų praktiką.
31. Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstytinos, o netenkinus apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo priteisti apeliantei išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių motyvus, tiek apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, iš esmės teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti nėra teisinio pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.