- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2A-28-866/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16952-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. G. (toliau – atsakovas) 689,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 620,79 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 Eur žyminio mokesčio bei 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį buvo priimtas sprendimas už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 689,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 62,08 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (751,85 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2021 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas pažymėjo, jog atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, nuomos įmokų laiku nemokėjo, todėl pradinis kreditorius 2020 m. spalio 3 d. pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį.
5. Teismo vertinimu, dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus – pradelsė mokėti mokėjimų grafike nustatytas išperkamosios nuomos įmokas, susidarė 689,77 Eur dydžio įsiskolinimas. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi ar reikalavimą perėmusia ieškove, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 689,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.
6. Teismas nustatė, jog šalys sutartimi susitarė, kad už laiku nesumokėtus išperkamosios nuomos mokėjimus atsakovas mokės 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 620,79 Eur delspinigius, nurodydama, kad jie paskaičiuoti už ne ilgesnį nei 180 dienų.
7. Teismas sprendė, jog kadangi reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės.
8. Teismas, atsižvelgdamas į šalių sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, jis, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, sprendė, kad 0,5 proc. dydžio delspinigiai yra per dideli, pažeidžiantys sutarties šalių interesų pusiausvyrą, todėl jų normą mažino iki 0,05 procento, ieškovei iš atsakovo priteisiant 62,08 Eur dydžio delspinigius.
9. Teismas ieškovei iš atsakovo taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidų sumą.
III. Apeliacinio skundo esmė
10. Apeliantė (ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo:
10.1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iš atsakovo 620,79 Eur delspinigių;
10.2. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 150 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme;
10.3. kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą;
10.4. priteisti apeliantei iš atsakovo 17 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
11. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) ir silpnesniosios sandorio šalies interesų apsaugos doktrina bei sąžiningumo ir protingumo principais, netinkamai vertino apeliantės prašomus priteisti delspinigius, todėl nepagrįstai juos sumažino nuo prašomų priteisti 620,78 Eur iki 62,08 Eur.
12. Pažymi, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.
13. Nurodo, jog pradinis kreditorius ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą už 1 Eur. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas minėtas įstatymas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pradinio kreditoriaus ir atsakovo sutartis, anot apeliantės, negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos.
15. Pažymi, jog teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 620,79 Eur iki 62,08 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas 10 kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
16. Anot apeliantės, teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina ir sąžiningumo bei protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Pažymi ir tai, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams.
17. Nurodo, jog teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
18. Vertina, jog dėl tos priežasties, kad teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, turėtų būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ieškovei priteisiant visą prašomą sumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
Žemesnės instancijos teismas
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria nuspręsta netenkinti ieškovės reikalavimo dėl sutartimi numatytų delspinigių priteisimo iš atsakovo, nevykdžiusio sutartinės prievolės mokėti nuomos mokestį. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas vertino, kad sutartyje numatyta 0,5 proc. dydžio delspinigių norma yra nesąžininga ir, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, sumažino delspinigių dydį iki 0,05 procentų, vertino, kad sutartyje numatytas delspinigių dydis pažeidžia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nurodo, kad Vartojimo kredito įstatymo nuostatos aptariamu atveju netaikytinos, kadangi atsakovui sutartimi nebuvo nustatyta pareiga išsipirkti nuomojamą daiktą, be to, sudarydamas sutartį atsakovas susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, taigi kartu sutiko ir su sutartyje numatyta delspinigių norma.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 1 d. UAB „Be kredito“ su atsakovu sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-022097 (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas telefonas Samsung-Galaxy A71 25 mėnesių laikotarpiui, nustatant dalinius mokėjimus. Atsakovas sutartimi įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti nuomos įmokas bei vykdyti kitus įsipareigojimus. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, nuomos įmokų laiku nemokėjo, todėl pradinė kreditorė 2020 m. spalio 3 d. pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. 2020 m. lapkričio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-11/01 pirminė kreditorė ieškovei perleido savo reikalavimus pagal sutartį atsakovo atžvilgiu. 2020 m. lapkričio 16 d. atsakovas raštu informuotas apie reikalavimo perleidimą. Atsakovas per nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė, į ieškovės raginimą atsiskaityti nereagavo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka negrąžino jam išnuomoto daikto bei nesumokėjo sutartimi numatytų įmokų, atsakovas pagal sudarytos sutarties nuostatas ieškovei yra skolingas 689,77 Eur nesumokėtų įmokų pagal sutartį, be to, ieškovė, taikydama sutartyje nustatytą 0,5 proc. delspinigių dydį paskaičiavo atsakovui 620,79 Eur delspinigius už 180 dienų laikotarpį.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjant apeliacinį skundą, yra būtina ex officio atlikti šalių sudarytos vartojimo sutarties sąlygų, susijusių su netesybomis (delspinigiais), atitikties sąžiningumo kriterijams vertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 9 dalis), 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir byloje dalyvaujančius asmenis informavo apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas ir pasiūlė jiems pasisakyti dėl nurodytų vartojimo sutarties sąlygų. Šalys papildomų paaiškinimų byloje nepateikė.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius, įvertindama aspektus, dėl kurių šalims buvo nurodyta, jog ketinama peržengti apeliacinio skundo ribas, t. y. dėl šalių sudarytos vartojimo sutarties sąlygų, susijusių su delspinigiais, atitikties sąžiningumo kriterijams.
Dėl vartojimo sutarčiai taikytinų teisės normų
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 689,77 Eur skolos reikalavimą tenkino visiška apimtimi, tačiau nusprendė sumažinti priteistiną delspinigių sumą, taikydamas Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, numatančią, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, todėl priteisė tik dalį reikalautų delspinigių – 62,08 Eur sumą. Apeliaciniu skundu teismo sprendimo už akių dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti sutartinius delspinigius, ieškovė ginčija, nurodydama, jog teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, be to, teismas neatsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų, be kita ko, ir netesybų, nustatymą bei į tai, kad atsakovas jau daugiau nei vienerius metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
26. Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo. Taigi Vartojimo kredito įstatymas taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į Vartojimo kredito įstatymo reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo.
27. Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti, ir tik antrinis vartotojo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pažymėtina, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas suteikia vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu. Taigi vartojimo kreditas gali būti suteikiamas tiek pinigine forma, tiek kitu panašiu finansiniu būdu (pvz., prekėmis). Atsižvelgiant į tai, visi paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sandoriai, kurie turi atidėto finansavimo elementą, yra laikytini vartojimo kredito (finansavimo) sutartimis.
29. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartyje buvo numatyta, kad atsakovo įsigyjamo daikto (telefono), kuris perduodamas atsakovui, vertė yra 459,00 Eur; už daiktą mokėtina suma yra išdėstoma į 24 mokėjimų, kas mėnesį mokant 29,99 Eur įmokas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios sutarties sąlygos patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (telefonui) įsigyti. Pažymėtina, kad tinkamai įvykdęs sutartį atsakovas už telefoną viso būtų sumokėjęs 719,76 Eur (29,99 Eur x 24). Sutartyje buvo numatyta, jog tinkamo įvykdymo atveju, atsakovas įgyja teisę už 1,00 Eur įsigyti sutarties objektą – telefoną. Nors ši sutarties formuluotė tiesiogiai neįtvirtina atsakovo pareigos įsigyti sutarties objektą, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia sutarties sąlyga, numatanti teisę, bet ne pareigą vartotojui už 1,00 Eur įsigyti sutarties objektą, už kurį jis jau yra sumokėjęs visas įmokas, sudarančias netgi didesnę sumą nei pati daikto vertė, vertintina kaip formali ir numatyta siekiant išvengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo (Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytam, įvertinus ginčo sutarties sąlygų visumą, darytina išvada, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas buvo atidėto mokėjimo būdu įsigyti kilnojamąjį daiktą (telefoną) atsakovo nuosavybėn, o ne tik daiktą naudoti ir valdyti. Kasmėnesinis sutarties šalių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo pasiekti šį tikslą, suteikiant atsakovui galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iš karto.
30. Atkreiptinas dėmesys ir į ginčo sutarties skiltyje „Turto grąžinimas“ įtvirtintą nuostatą, kad pasibaigus sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto sutartyje nurodyta tvarka ar nutraukus sutartį prieš terminą, turtas grąžinamas nuomotojui ne vėliau kaip kitą dieną po sutarties pasibaigimo ar sutarties nutraukimo. Sutarties skiltyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, kad nuomininkui ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal sutartį, sutartis yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos.
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas telefono nėra grąžinęs. Vis dėlto, ieškovė nereiškė reikalavimo įpareigoti atsakovą, kaip ji teigia, nuomos tikslu perduotą daiktą grąžinti. Priešingai, ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo pagal sutartį nesumokėtų įmokų sumą. Toks ieškovės elgesys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, be kita ko, patvirtina, kad sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo atsakovui mokant kasmėnesines įmokas įsigyti telefoną nuosavybėn, o ne jį valdyti ir juo naudotis, o pradinės kreditorės tikrasis siekis buvo daiktą parduoti, bet ne jį nuomoti. Juo labiau, nurodytoje sutarties skiltyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ alternatyviais pažeistų teisių gynimo būdais įvardijamas turto grąžinimas arba reikalavimas sumokėti likusias įmokas, tačiau nuostatų, kad turto įsigijimas priklausytų dar ir nuo papildomos sąlygos – 1,00 Eur sumokėjimo, nėra numatyta. Tai dar kartą patvirtina išvadą, kad telefono įsigijimas nebuvo siejamas su 1,00 Eur sumos sumokėjimu, o jo įsigijimą nuosavybėn iš esmės lėmė visų sutartyje numatytų įmokų sumokėjimas.
32. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad 2020 m. birželio 1 d. UAB „Be kredito“ su atsakovu sudaryta išperkamosios nuomos sutartimi Nr. BK-022097 pradinė kreditorė ir atsakovas iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi telefonu, tačiau dėl jo finansavimo sąlygų – tai yra daikto įsigijimo atidėto mokėjimo būdu, atsakovui mokant kasmėnesines įmokas. Todėl nurodyta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos.
Dėl vartojimo sutarties sąlygų, numatančių delspinigių dydį, atitikties sąžiningumo kriterijams
33. Kaip jau buvo nurodyta, 2020 m. birželio 1 d. UAB „Be kredito“ su atsakovu sudarytoje išperkamosios nuomos sutartyje Nr. BK-022097 buvo numatyta, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas įsipareigoja mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Esant nurodytam, ieškovė UAB „Legal Balance“ atsakovui už 180 dienų paskaičiavo 620,79 Eur delspinigių, kuriuos pirmosios instancijos teismas sumažino iki 62,08 Eur (t. y. vietoje 0,5 proc. delspinigių normos, pritaikė 0,05 proc. delspinigių normą), atsižvelgdamas į tai, kad netesybos yra nepagrįstai didelės ir pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą.
34. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.
35. Įvertinus pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytą sutartį, darytina išvada, kad sutarties sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių dydžio yra standartinė, iš anksto pradinės kreditorės parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Duomenų, kad sąlyga, numatanti delspinigių dydį, būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu ir atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką nustatant delspinigių dydį, byloje nėra (6.228⁴ straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis).
36. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pareiga įrodyti, kad CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui.
37. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Netesybos (delspinigiai) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), todėl šalims įtvirtinant civilinę atsakomybę netesybų forma, teismui kyla pareiga ex officio (pagal pareigas) šias nuostatas įvertinti ir sąžiningumo aspektu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas).
38. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams privalomai taikomos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos, be kita ko, ir tos nuostatos, kurios numato galimybę susitarti dėl delspinigių dydžio. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
39. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,5 proc. delspinigių normą, t. y. dešimt kartų didesnę nei Vartojimo kredito įstatymo įtvirtintas maksimalus galimas dydis (0,05 proc.). Toks delspinigių dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas ne tik prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Taigi nagrinėjamu atveju, darytina išvada, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlyga, numatanti nepagrįstai didelį delspinigių dydį yra nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai). Esant nurodytam, ginčo sutarties sąlyga, numatanti 0,5 proc. dydžio delspinigius, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 dalis).
41. Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis neįtvirtina vieno galimo taikytino netesybų dydžio, kuris atitiktų sąžiningumo kriterijų ir galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis šalių valią, o tik numato maksimalų galimą taikytinų netesybų dydį (ne daugiau 0,05 proc.). Teismas neturi teisės keisti nesąžiningos sutarties sąlygos turinio iki tiek, kiek ji, teismo nuomone, galėtų būti vertinama kaip esanti sąžininga vartotojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 52 punktas). Todėl teismas, pripažinęs sutarties sąlygą dėl delspinigių kaip nesąžiningą, neturi pagrindo taikyti netesybų mažinimą reglamentuojančias teisės normas ir savo iniciatyva spręsti dėl šalių interesus atitinkančio vieno konkretaus delspinigių dydžio, patenkančio į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nustatytos delspinigių normos ribas, t. y. mažinti netesybas iki tokio dydžio, kuris galėtų būti laikomas sąžiningu vartotojo atžvilgiu.
42. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, atmetant ieškovės reikalavimą dėl 620,79 Eur delspinigių iš atsakovo priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
44. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų (29 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur teisinei pagalbai apmokėti). Atmetus ieškovės reikalavimą priteisti 620,79 Eur delspinigių, konstatuotina, kad byloje buvo patenkinta 52,63 proc. ieškovės reikalavimų. Esant nurodytam, ieškovei iš atsakovo priteistina 78,95 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
45. Atmetus apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinio skundo netenkinti.
Pripažinti 2020 m. birželio 1 d. UAB „Be kredito“ su atsakovu sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-022097 sąlygą, nustatančią 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (sudarymo momento).
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, naudai 689,77 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 77 ct) nesumokėtų įmokų, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (689,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 78,95 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus, 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.