Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. J., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ingridai Šimkevičienei, atsakovui A. J., išvadą teikiančios institucijos – Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Kryžiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – AS Inbank filialas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

29. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad po santuokos sudarymo šalys gyveno atskirai – ieškovė Vilniuje, o atsakovas Norvegijoje, 2021 metų gruodžio mėnesį sutuoktiniai apsigyveno kartu, tačiau po 4,5 mėnesio bendro gyvenimo atsakovas išsikraustė iš ieškovės gyvenamojo būsto ir nuo to laiko šalys gyvena atskirai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su šiuo reikalavimu ir nurodė, kad ieškovės kaltės neįrodinės (2023-05-19 garso įrašas nuo 05:25 min.). CPK 13 straipsnyje įtvirtintas proceso šalių dispozityvumo principas leidžia šalims, neperžengiant įstatyme nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio variantą bylos nagrinėjimo procese. Vienas iš dispozityvumo principo turinio elementų yra šalies teisė sutikti su ieškinio reikalavimais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

30. Nagrinėjamu atveju ieškovei prašant santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovui sutikus su šiuo reikalavimu, teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai), nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinių kaltę (CK 3.61 straipsnio 2, 3 dalys, 3.63 straipsnis).

31. Pagal CK 3.64 straipsnio nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyveno ir bendro ūkio nevedė jau daugiau nei du metus, abu gyvena savo savarankiškus gyvenimu, abu sutinka nutraukti santuoką, todėl imtis priemonių santuokai išsaugoti nėra tikslinga.

32. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširusi, nutraukia ieškovės I. J. ir atsakovo A. J. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardžių ir tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo

33. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė palikti jai turimą pavardę ,,J.“, atsakovas jokių prieštaravimų dėl to nereiškė, todėl teismas ieškovei palieka turimą pavardę, taip pat atsakovui palieka turimą pavardę „J.“.

34. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė, todėl teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų ženkliau reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims vienam iš kito išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

36. CK 3.168 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma pagal šio kodekso antrosios knygos normas. CK 2.14 straipsnis reglamentuoja, kad nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu nepilnamečio fizinio asmens tėvai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tai nepilnamečio nuolatine gyvenamąja vieta laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu teismas nėra nustatęs nepilnamečio gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytina, tik tai, su kuriuo iš tėvų nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, papildomai nenurodant, kad gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma iki pilnametystės. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371 701/2021).

37. Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje (DOK-47352) pažymėjo, jog aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Todėl atsižvelgdama į tai, kad tėvams pradėjus gyventi skyrium, vaikas liko gyventi su motina, kuri vaiku rūpinasi tinkamai, mažametis vaikas yra prie jos prisirišęs, lanko ugdymo įstaigą Vilniuje, ir vaiko socialinė aplinka taip pat yra susijusi su gyvenamąją vieta ir motinos socialiniais ryšiais, vertino, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

38. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, be to, kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.).

39. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių poziciją dėl nurodyto reikalavimo, taip pat šalių vaiko faktinę gyvenamąją vietą su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, Tarnybos išvadą, taip pat į aplinkybę, kad atsakovas neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove sprendimo priėmimo dienai, nepilnamečio vaiko R. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

40. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų, sprendžiant santuokos nutraukimą – bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas (CK 3.59 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

41. Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai reiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

42. Nagrinėjamu atveju ieškovė pradiniu ieškiniu prašė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką su pereinamuoju laikotarpiu iki vaikui sueis 4 metai – numatant, kad savaitės dienomis, savaitgaliais, švenčių bei vaiko gimimo dienomis atsakovas su vaiku bendraus be nakvynių. Taip bendravimo tvarkoje ieškovė numatė atsakovo bendravimą vaiko mokyklinių atostogų metu, numatė sąlygas dėl bendravimo telekomunikacijų priemonėmis, vaiko ligos atveju, numatė sąlygas dėl informacijos apie vaiką gavimo, numatė, kad klausimus, susijusius su vaiko ugdymu ir laisvalaikiu spręs atsižvelgdami į vaiko interesus, numatė sąlygą, kad atsakovas, bendraudamas su vaiku, nesiveda jo į ,,Tikėjimo žodis“ užsiėmimus. 2023 m. kovo 10 d. nutartimi teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinosios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuria nustatė, kad atsakovas bendrauja su vaiku poriniais savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio, t. y. su nakvyne, bei 1-2 su ieškove suderintas darbo dienas per savaitę.

43. Atsiliepime į pradinį ieškinį (DOK-35865) atsakovas nesutiko su ieškovės prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje numatytomis sąlygomis, kad jis su vaiku iki pastarajam sueis 4 metai bendrautų be nakvynių, nesutiko, kad negali vestis vaiko į ,,Tikėjimo žodis“ užsiėmimus, motyvuodamas, jog turi teisę laisvai rinktis tikėjimo išpažinimą, ir tai vaikui nedaro blogos įtakos, taip pat prašė nustatyti, kad vaiko paėmimo bendravimui ir grąžinimo po bendravimo sąlygos būtų vienodos abiem tėvams, t. y. numatyti, kad jeigu tėvas vaiką pasiima bendravimui, tai ieškovė vaiką pasiima pasibaigus tėvo bendravimo su vaiku laikui. Be to, atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovas išdėstė ir savo siūlomą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (žr. sprendimo 11 punktą), kurioje aptarė bendravimo su vaiku sąlygas savaitgaliais, savaitės, švenčių, vaiko ir tėvų gimtadienių, Tėvo ir Motinos dienomis, per vaiko ir tėvo atostogas, o kai vaikui sueis 4 metai, numatė bendravimą lygiomis dalimis – po savaitę su kiekvienu iš tėvų, aptarė vaiko bendravimo su seneliais sąlygas bei klausimų, susijusių su vaiku, sprendimo sąlygas. Tačiau dalis atsakovo suformuluotų sąlygų yra neaiškios, neišbaigtos, dalis jų su prierašais – ,,Pasitarti su teisininku“, dalis sąlygų suformuluotos kaip šalių susitarimas.

44. Tarnyba pateiktoje išvadoje (DOK-47352) dėl pradiniu ieškiniu prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nurodė, kad, pereinamasis laikotarpius nėra būtinas, nes šalių sūnus svečiuotis pas tėvą savaitgaliais su nakvyne gali ir nesulaukęs 4 metų, be to tėvui turėtų būti sudaryta galimybė, kas antrus metus su sūnumi praleisti daugiau laiko per šventes, pasiimant sūnų svečiuotis su nakvyne, tikslinga praplėsti bendravimo tvarką, numatant tėvui galimybę su sūnumi praleisti dalį savo ir vaiko atostogų dar iki vaikui pradedant lankyti mokyklą, Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas nustatyti ribojimas, numatantis, kad tėvas, vaiko buvimo su juo metu, negali vaiko vestis į „Tikėjimo žodžio“ vykdomus užsiėmimus, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, liudijančiais, kad toks ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko teises ir / ar interesus.

45. Patikslintu ieškiniu prašomoje nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkoje ieškovė praplėtė atsakovo bendravimo su vaiku apimtis, numatydama, kad jų bendravimas aptartomis kas antro savaitgalių, savaitės, švenčių bei vaiko gimimo dienomis vyktų su nakvyne, papildomai numatė ir atsakovo bendravimą su vaiku per atsakovo atostogas (bendravimo tvarka išdėstyta sprendimo 4 punkto 4.1.-4.20. papunkčiuose). Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-70794) prašė atsižvelgti į byloje esančią medžiagą bei jo prašymus ir nustatyti kuo maksimalesnę atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, o kai vaikui sueis 4 metai, numatyti vaiko bendravimą su abiem tėvais lygiomis dalimis. Nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, atsakovas nenurodė, kurie konkretūs ieškovės prašomos nustatyti patikslintos bendravimo tvarkos punktai būtų nesuderinami su jo ar vaiko interesais. Tarnybos vertinimu, patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka atitinka vaiko interesus (DOK-73875)

46. Iš byloje pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašų (Fl. 1, b. l. 108,126,136-137,139,16, Fl. 2, b. l. 30, 32, 36, DOK-38654) bei atsakovo paaiškinimų galima spręsti, jog atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus emocinis ryšys yra glaudus, draugiškas ir šiltas, vaikas, leisdamas laiką su tėvu, yra linksmas, laimingas, kartu su tėčiu pramogauja, žaidžia, užsiima veiklomis, lanko močiutę (atsakovo motiną), su kuria vaiko tarpusavio santykis taip pat yra artimas. Iš pateiktų į bylą šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis Fl.1, b.l. 114, 165, 121) matyti, kad ir pati ieškovė prašydavo atsakovo pasirūpinti vaiku, kas rodo, kad atsakovas geba pasirūpinti vaiku, atliepti jo poreikius. Be to, atsakovas būdamas su vaiku informuodavo ieškovę apie su vaiku leidžiamą laiką (Fl. 1, b. l. 121, 128, 138, Fl. 2, b. l. 25, 28-29, 33-35). Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiautų tėvo valdžia, netinkamai elgtųsi su vaiku ar darytų jam žalingą įtaką savo elgesiu, kad bendravimas kenktų vaiko emocinei būklei ir neatitiktų vaiko interesų, nėra duomenų, kad atsakovas negebėtų pasirūpinti kasdiene sūnaus priežiūra, jo aprengti, pamaitinti, pažeidinėtų vaiko režimą. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo nei nustatyti pereinamą laikotarpį – nustatant kad iki 4 metų vaikas su atsakovu bendrautų be nakvynių, nei minimalizuoti atsakovo bendravimo su vaiku laiką.

47. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

48. Nagrinėjamu atveju ieškovės patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka numato vienodą abiem tėvams bendravimo su vaiku laiką savaitgaliais, švenčių dienomis bei atostogų metu, numatytas atsakovo bendravimas su vaiku savaitės dienomis su nakvyne, numatytos vienodos sąlygos su vaiku bendrauti vaiko gimimo dieną.

49. Tačiau sutiktina su atsakovu, kad bendravimo tvarkoje numatytas ribojimas jam vestis vaiką į ,,Tikėjimo žodis“ užsiėmimus yra nepagrįstas. Ieškovė nenurodė tokio ribojimo priežasčių, nepateikė argumentų, kurie patvirtintų, kad apsilankymai minimos evangelinės Lietuvos krikščionių bendrijos renginiuose kenktų vaikui. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra ratifikuota Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ratifikavimo“ ir yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis, 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog valstybės dalyvės gerbia vaiko teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Todėl jei vaiko šeimoje išpažįstama tradicinių bažnyčių ar religinių organizacijų religiją, vaikas, atsižvelgiant į jo interesus, gali būti mokomas šios tikybos. Tarnyba, kaip jau minėta, pateiktoje išvadoje taip atkreipė dėmesį, jog ribojamas atsakovui su vaiku lankytis nurodomos religinės bendruomenės renginiuose nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, liudijančiais, kad toks ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko teises ir / ar interesus. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo bendravimo su vaiku tvarkoje aptarimo ribojimo nustatyti nėra tikslinga.

52. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

53. Todėl vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas dėl kitų ieškovės prašomos nustatyti patikslintos bendravimo tvarkos sąlygų, išskyrus aptartas sąlygas dėl ribojimo lankytis religinės bendruomenės renginiuose ir bendravimo su vaiku po savaitę, kai vaikui sueis 4 metai, jokių kitų prieštaravimų nepateikė, teismas nustato ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, iš jos eliminuojant sąlygą, numatančią ribojimą atsakovui lankytis su vaiku ,,Tikėjimo žodis“ vykdomuose užsiėmimuose.

54. Papildomai atkreiptinas šalių dėmesys, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, užtikrinti vaikui saugią aplinką ir tinkamą išlaikymą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra akcentavęs tėvų kooperavimosi pareigą, nurodęs, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tokios iniciatyvos ir priemonių turėtų imtis abu tėvai. Tai reiškia, kad abu tėvai turi siekti bendrauti su vaiku ir nei tėvas, nei motina negali drausti ar sudaryti kliūčių bendrauti vaikui su kitu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

Dėl vaikui teiktino išlaikymo

55. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

56. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2023 m. sausio 1 d. yra – 840,00 Eur, atskaičius mokesčius 633,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014). Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Todėl, atsižvelgiant, kad universalioji vaiko išmoka yra 85,75 Eur per mėnesį, orientacinis išlaikymo dydis skirtas minimalių vaiko poreikių užtikrinimui, tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei, yra apie 274,00 Eur per mėnesį (633,00 Eur – 85,75 Eur : 2). Be to, kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

57. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo prašė nepilnamečio sūnaus R. J. išlaikymui priteisti 450,00 Eur dydžio periodinių kasmėnesinių išmokų sumas. Atsakovas sutiko, kad iš jo nepilnamečio vaiko išlaikymui būtų priteista 274,00 Eur dydžio periodinių išmokų suma. Iškovė pateiktoje vaiko poreikių lentelėje detalizavo vaiko poreikių rūšis ir kiekvienai iš jų reikalingas išlaidas per mėnesį: maistui – 244,00 Eur maistui; 80,00 Eur išlaidos darželiui; 70,00 Eur vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis; 50,00 Eur laisvalaikiui (spektakliai, kinas, gimtadieniai, ekskursijos, žaidimų kambariai, kt.); 58,00 Eur ugdymo reikmenims (knygelės, žurnalai, žaislai, piršimo, lipdymo priemonės); 75,00 Eur didesniems buities daiktams; 150 ,00 Eur drabužiams ir avalynei; 50,00 Eur sveikatos priežiūrai (vaistai, vitaminai, privačių gydytojų konsultacijos); 25,00 Eur higienos priemonėms (muilas, šampūnas, dantų pasta ir šepetėlis, kt.); 30,00 būreliams, baseinams, mankštoms; 100 Eur kurui, mašinos remontui ir draudimui; 20,00 Eur buities prekėms (gertuvės, stalo įrankiai, naktipuodis ir kt.). Bendra ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams suma yra 952,00 Eur.

58. Atsakovas sutiko su ieškovės nurodytomis išlaidomis darželiui – 80,00 Eur ir 50,00 Eur suma vaiko laisvalaikiui. Tačiau dėl kitų vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžių šalys nesutarė.

59. Atsakovas nesutiko, kad, maistui yra reikalinga 244,00 Eur suma ir mano, kad šiam poreikiui pakankama 200,00 Eur suma mėnesiui. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vadovaujantis Lietuvos banko nurodomais statistiniais skaičiavimais, vidutiniškai vieno gyventojo maistui ir nealkoholiniams gėrimams sudaro 204,00 Eur sumą per mėnesį (https://www.lb.lt/lt/ospstats/calculator). Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Šiuo atveju byloje nepateikta duomenų, kad šalių nepilnamečiam vaikui būtų reikalingas specialus, reikalaujantis didesnių išlaidų maitinimas, be to, vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurioje yra užtikrinamas visos dienos vaiko maitinimas, o mokestis už ugdymo įstaigą taip pat yra įskaitomas į išlaikymo sumą, todėl, teismo vertinimu, vaikui per mėnesį skirtina 200,00 Eur suma maistui namuose yra protinga ir pakankama.

60. Taip pat, atsakovo manymu, vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis turėtų būti 50,00 Eur per mėnesį, o ne 70,00 Eur, kaip nurodė ieškovė. Pažymėtina, kad abu tėvai privalo suteikti vaikui gyvenamąjį būstą ir jį išlaikyti. Todėl į vaiko poreikius turi būti įtraukti vaiko daliai reikalingi komunaliniai mokesčiai. Praktikoje ne kartą pažymėta, kad komunalinės paslaugos teikiamos visiems bute gyvenantiems ir paslaugas naudojantiems asmenims, atitinkamai mokėjimai už vaikui tenkančią komunalinių paslaugų dalį teismų praktikoje priskiriami prie vaiko išlaikymo išlaidų (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-322-340/2018; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-601-440/2019). Ieškovė parteikė AB Swedbank banke esančios jos sąskaitos išrašą (Fl. 2, b. . 177-178), ir teigė, jog šis išrašas patvirtina, kad už komunalinius patarnavimus per mėnesį ji vidutiniškai sumoka 150 Eur sumą. Pastebėtina, kad šis sąskaitos išrašas patvirtina mokėjimus atliktus 2022 metų sausio-vasario mėnesiais, t. y. šildymo sezono laikotarpiu, ir didžiąją dalį komunalinių išlaidų sudarė mokėjimai AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ – sausio mėnesį sumokėta 76,79 Eur suma, o vasario mėnesį sumokėta 121,40 Eur suma. Tačiau visuotinai žinoma, kad vasaros sezono metu nėra patiriamos išlaidos šildymui, yra suvartojama ir mažiau elektros energijos apšvietimui, todėl tikėtina, kad ieškovės patiriamos komunalinių mokesčių išlaidos ne šildymo sezono metu yra žymiai mažesnės nei šildymo sezono metu. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovo nurodyta 50,00 Eur suma yra pakankama vaiko komunalinių išlaidų daliai apmokėti.

61. Atsakovas teigė, kad ieškovės nurodyta 58,00 Eur suma ugdymo reikmenims, įskaitant ir žaislus yra per didelė bei sutiko, kad šiam poreikiui būtų skirta 30,00 Eur suma. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta 58,00 Eur suma aptariamam poreikiui nėra racionali. Išlaikymui skirtas lėšas tėvai turi planuoti ir naudoti ekonomiškai ir protingai. Šalių vaikas lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą, kurioje yra aprūpinamas reikalingomis ugdymo priemonėmis bei žaislais, todėl nėra poreikio namuose įsigyti perteklinio kiekio ugdymo priemonių ir žaislų. Todėl pripažintina, kad aptariamam poreikiui atsakovo nurodyta 30,00 Eur išlaidų suma yra protinga ir racionali.

62. Atsakovas nesutiko, kad didesnių buities daiktų įsigijimui kiekvieną mėnesį būtų skiriama 75,00 Eur suma, jo manymu, šiam poreikiui būtų pakankama 20,00 Eur suma, kuri turėtų apimti ir išlaidas smulkių buities prekių įsigijimui, kurių išlaidoms ieškovė nurodė papildomą 20,00 Eur sumą. Ieškovė nenurodė kokius didesnius buities daiktus įsigyti ji planuoja, teigė, kad vaikas turi jam skirtus baldus, čiužinį, patalynę, indus, automobilio kėdutę bei kitus reikalingus jam daiktus ir nurodyto poreikio nepagrindė. Tačiau sutiktina, kad patalynės, stalo įrankių ir kitų smulkių buities reikmenų įsigijimo išlaidos yra nuolatinės ir būtinos bei sutiktina, kad ieškovės nurodoma 20,00 Eur suma tokioms išlaidoms yra protinga ir racionali. Be to, vaikui augant, tikėtina, bus reikalinga atnaujinti vaiko baldus, kambario įrangą, tačiau pastarosios išlaidos yra patiriamos kartą per kelis metus ir gali būti planuojamos. Teismo vertinimu, papildomai numačius 20,00 Eur sumą per mėnesį, ilgesnį laiką taupant, susidariusi suma gali būti panaudojama ir didesnių pirkinių įsigijimui. Todėl nustatytina 40,00 Eur bendra suma visų vaiko buities daiktų įsigijimui, kuri teismo vertinimu, yra pakankama tiek smulkių, tiek didesnių buities daiktų įsigijimui.

63. Šaly nesutarė ir dėl išlaidų vaiko drabužiams ir avalynei. Ieškovė nurodė, kad šios išlaidos sudaro 150,00 Eur per mėnesį, o atsakovo manymu, šioms išlaidoms yra pakankama 70,00 Eur suma. Ieškovė pateikė 2022 m. rugsėjo ir spalio mėnesio pirkinių kvitus apie išlaidas vaikiškiems rūbams ir avalynei (Fl. 2, b. l. 179-1840) bei paaiškino, kad rugsėjo mėnesį vaiko rūbams ir avalynei išleido130 Eur, o spalio mėnesį – 100 Eur, t.y. mažesnes sumas nei nurodė vaiko poreikių lentelėje. Be to, iš pateiktų prekybos centrų Deichman, Pepco, Sinsay, BabyCity, Rimi, Norfa kasos kvitų, kuriais ieškovė grindė išlaidas drabužiams ir avalynei matyti, kad pirkti buvo ir kiti daiktai – žaislai, higienos prekės ir pan. Todėl pateikti pirkimo kvitai nepatvirtina ieškovės nurodomų išlaidų dydžio vaiko darbužiams ir avalynei, nėra pakankami informatyvūs. Ieškovė nurodė, kad vaikui buvo nustatyta plokščiapėdystė, tačiau išlaidos specialiai avalyne įsigyti yra kompensuojamos. Todėl, nenustačius, kad vaikas turėtų specialiųjų poreikių drabužiams ar avalynei, teismo vertinimu, 100,00 Eur per mėnesį suma gali užtikrinti aptariamą vaiko poreikį.

64. Ieškovė nurodė, kad vaiko sveikatos priežiūrai – vaistams, vitaminams, gydytojų konsultacijoms reikalinga 50,00 Eur suma per mėnesį. Atsakovo teigimu, šiam poreikiui užtikrinti pakankama būtų 30,00 Eur suma. Ieškovė patvirtino, kad jokių lėtinių ar kitokių ilgalaikių sveikatos sutrikimų, reikalaujančių didesnių sveikatos priežiūros išlaidų vaikui nenustatyta. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vaikui buvo nustatyta plokščiapėdystė ir reikalinga speciali avalynė, tačiau nurodė, kad tokios avalynės įsigijimo išlaidos yra kompensuojamos. Pažymėtina, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti vitaminus, imunitetui stiprinti, o vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai. Todėl nagrinėjamu atveju šalių vaikui, kuris serga įprastinėmis sezoninėmis ligomis ir neturi žymesnių papildomų išlaidų sveikatos priežiūrai, teismo vertinimu, sveikatos poreikiui racionali ir pakankama yra 30,00 Eur suma, su kuria sutiko atsakovas.

65. Atsakovas taip pat nesutiko, kad vaiko higienos priemonėms per mėnesį reikalinga 25,00 Eur išlaidų suma. Atsakovo vertinimu, šiam poreikiui pakankama yra 10,00 Eur suma per mėnesį. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį, kad prie higienos priemonių priskirtinos ir skalbimo priemonės, namų valymo priemonės, kurių įsigijimui patiriamos išlaidos būtinos vaiko higienai palaikyti. Todėl atsakovui nepagrindus jo siūlomos aptariamam poreikiui užtikrinti išlaidų sumos, teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės nurodyta 25,00 Eur suma ir ją mažinti.

68. Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus vieno mėnesio šalių sūnaus išlaikymo suma tenkanti abiem tėvams sudarytų 665,00 Eur: 200,00 Eur maistui; 80,00 Eur išlaidos darželiui; 50,00 Eur vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis; 50,00 Eur laisvalaikiui; 30,00 Eur ugdymo reikmenims; 40,00 Eur buities daiktams; 100,00 Eur drabužiams ir avalynei; 30,00 Eur sveikatos priežiūrai; 25,00 Eur higienos priemonėms; 30,00 būreliams, baseinams, mankštoms; 30,00 Eur kurui.

70. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, jie turi lygias teises ir pareigas vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvo ar motinos turtinė padėtis. Tačiau Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

71. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad ieškovė dirba Vilniaus (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 1 705,62 Eur atlyginimą, neatskaičius mokesčių (1 084,19 Eur atskaičius mokesčius) ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurioje gaunamos pajamos yra apie 900,00 Eur neatskaičius mokesčių (664,46 Eur atskaičius mokesčius)- (Fl. 2, b. l. 21-53). Atsakovas yra įregistravęs individualią veiklą, duomenų apie jo gaunamas pajamas byloje nėra. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad ketina dirbti nekilnojamojo turto srityje, planuojamos pajamos 1 000,00 – 1 200,00 į rankas, tačiau šiuo metu dirba pavėžėju. Remiantis VĮ ,,Regitra“ ir ,,Registrų centras“ duomenimis šalys asmeninės nuosavybės teise valdo po vieną transporto priemonę, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijos (Fl. 1, b. l. 52-53, 61-61, 68-71). Ieškovė turi prisiėmusi asmeninius kreditorinius įsipareigojimus AS Inbank filialui pagal 2023 m. kovo 15 d. Paskolos pavedimu (Vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Fl. 2, b. l. 102-109).

72. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).

73. Pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Pažymėtina ir tai, kad pagal, kasacinio teismo formuojamą praktiką, nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas neturėjo duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovas būtų nepajėgus teikti nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo ir būtų pagrindas jo pareigos teikti išlaikymą apimtis. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).

74. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad nors ieškovės pajamos šiuo metu yra didesnės nei atsakovo, tačiau atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, todėl turi pareigą teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą, yra pajėgus imtis priemonių pajamoms, reikalingoms išlaikyti vaiką, gauti, sprendžia, kad teismo nustatytą vaikui reikalingo išlaikymo sumą, iš jos atskaičius universalią vaiko išmoką (atsižvelgus į atsakovo galimybes teikti išlaikymą), šalys nepilnamečiam vaikui turi teikti lygiomis dalimis. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą tenkinamas iš dalies – iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina 290,00 Eur suma (665,00 Eur – 85,75 Eur / 2 = 289,62 Eur, suapvalinus 290,00 Eur), nuo kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo dienos iki vaiko pilnametystės (duomenys neskelbtini), sūnaus išlaikymui skirtas sumas pervedant į ieškovės I. J. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank banke iki einamojo mėnesio 15 d.

75. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiam vaikui išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė I. J. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

76. Teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo

77. CPK 3.200 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

78. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės - tiek vaiko poreikiai, tiek kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis bei būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir kiekvieno iš tėvų turtinei padėčiai, tiek tai kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu ir nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

79. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d., už 21 mėnesį po 150,00 Eur, iš viso 3 500,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad šalims pradėjus gyventi skyrium, nuo 2021 m. balandžio 10 d., atsakovas visiškai neteikė vaikui išlaikymo, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Kadangi ieškovė nurodė neturinti galimybės pateikti visų su sūnaus išlaikymu susijusių išlaidų kvitų, tačiau nepilnametis sūnus gyveno su ja, lankė privatų darželį, lankė baseiną, buvo išlaikomas, maitinamas, pasirūpinama jo sveikata, perkami drabužiai, kiti jam būtini daiktai, superkamos reikiamos priemonės darželiui, higienos priemonės, už jį kaip asmenį mokami mokesčiai, organizuojamas vaiko laisvalaikis, prašė priteisti tik minimalią – 150,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą per mėnesį.

80. Atsakovas nesutiko su išlaikymo įsiskolinimu, nes jo įsitikinimu jis jau buvo sumokėjęs ieškovei pinigų sumas, kurios pagal susitarimą su ieškove turėjo būti skirtos vaiko poreikių tenkinimui ir buvo pakankamos vaikui išlaikyti ilgą laiką. Ieškovė, nors ir sutiko, kad atsakovas į jos sąskaitą įvairiais laikotarpiais pervedė įvairias pinigų sumas, tačiau nurodė, kad atsakovo pervestus pinigus panaudojo savo poreikiams ruošdamasi vaiko gimimui, nupirko reikiamus vaikui daiktus, taip pat iš pervestų pinigų šeima gyveno atsakovui grįžus į Lietuvą, nes pastarasis niekur nedirbo ir visi pinigai buvo išleisti pragyvenimui.

81. Remiantis šalių paaiškinimais ir byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas į ieškovės sąskaitą laikotarpiu 2019 m. rugpjūčio – 2021 m. sausio mėnesiais pervedė apie 20 750,62 Eur sumą (Fl. 1, b. l. 156-157, Fl. 2, b. l. 167-168) . Iš ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad 2020 m. lapkričio 25 d. ji išgrynino 11 845,00 Eur sumą, o tos pačios dienos vakare atsakovą SMS žinute informavo apie pinigų išgryninimą, nurodydama, kad ,,pinigėliai sudėti į voką, užklijuoti, užrašyti ,,R.“ ir bus padėti saugojimui“. Todėl labiau tikėtina, kaip paaiškino atsakovas, kad nurodomą pinigų sumą šalys sutarė skirti būtent vaiko poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad remiantis šalių paaiškinimais, atsakovui grįžus į Lietuvą, sutuoktiniai kartu apsigyveno 2020 m. gruodžio viduryje, praėjus nepilnam mėnesiui po nurodomos pinigų sumos išgryninimo, o išsikėlė gyventi skyrium atsakovas 2021 m. balandžio 10 d., t. y. kartu gyveno tik 4,5 mėnesio. Be to, iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad po pinigų išgryninimo atsakovas ieškovei 2020 m. gruodžio 4 d. pervedė 1 500,00 Eur, o 2021 m. sausio 21 d. 600,00 Eur, iš viso 2 100 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad gyvenant santuokoje kartu, atsakovas yra prisidėjęs piniginėmis sumomis apie 600 Eur šeimos poreikiams apie 3 mėnesius. Todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovui grįžus į Lietuvą jie gyveno iš išgrynintų pinigų sumos yra prieštaringi ir mažai tikėtini. Be to, ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikė tik nuo tada kai išsikraustė iš jos gyvenamojo būsto.

82. Ieškovė taip pat akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė povedybinę sutartį (Fl. 1, b. l. 24-27, 57-59), kurios 3.3. punkte buvo numatyta, kad piniginės lėšos esančios kiekvieno iš sutuoktinių banko sąskaitose yra to sutuoktinio nuosavybė, kurio vardu atidaryta sąskaita. Todėl teigė, kad jos sąskaitoje esančios lėšos buvo jos asmeninis turtas, o ne atsakovo lėšos pasidėtos jos sąskaitoje ir skirtos sūnaus išlaikymui. Teismas nesutinka su šia ieškovės pozicija, nes vaiko išlaikymui skirtos lėšos netampa asmenine sutuoktinio nuosavybe tik dėl to, kad jos sumokamos į išlaikymu besirūpinančio tėvo (motinos) asmeninę sąskaitą. Vaiko išlaikymui skirtas lėšas tėvai privalo naudoti pagal paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad povedybinės sutarties 5.1. punkte numatyta, kad sutuoktiniai susitaria dėl lėšų šeimos poreikiams tenkinti, įskaitant mokesčiams, maistui, vaiko išlaikymo išlaidoms apmokėti ir pan. Todėl nagrinėjamu atveju, vadovaujantis bylos duomenimis, teismas daro išvadą, kad ieškovės išgrynintą 11 845,00 Eur sumą šalys susitarė skirti vaiko poreikiams.

83. Laikotarpį, nuo pinigų išgryninimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. vasario 13 d.) suapvalinus, sudaro 27 mėnesiai. Todėl per mėnesį iš ieškovės išgrynintos sumos vaikui galėjo būti skiriama apie 439,00 Eur per mėnesį (11 845,00 Eur : 27 mėn.), be to, kaip minėta, atsakovas 2020 m. gruodžio – 2021 m. sausio mėnesiais ieškovei papildomai pervedė 2 100 Eur sumą. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad šalių vaikas aktualiu laikotarpiu lankė privatų darželį, kurio išlaidos sudarė apie 300,00 Eur per mėnesį, kad abu tėvai turėjo prisidėti prie vaiko išlaikymo, teismo vertinimu, aptariama 11 845,00 Eur suma laikytina protinga, racionalia ir pakankama suma atsakovo išlaikymo pareigos įvykdymui pripažinti iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą netenkinamas.

Dėl bendra jungtine nuosavybe esančio turto ir prievolių padalijimo

84. Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Todėl teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y., teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

57. Tarp šalių nekilo ginčų dėl bendra jungtine nuosavybe esančio turto padalijimo. Nagrinėjamu atveju šalys pateikė teismui 2021 m. vasario 2 d. sudarytą povedybinę sutartį Nr. 195. patvirtintą Vilniaus m. 38 - ame notarų biure bei įregistruotą Vedybų sutarčių registre (Fl. 1, b. l. 24-27, 57-59). Povedybinės sutarties 3 punkte šalys susitarė dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, pensijų ir draudimo fondų bei kito turto visiško atskirumo teisinio režimo, numatydami, kad toks turtas yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, kurio vardu šis turtas yra registruotas ar kurio vardu atidarytoje banko ar fondo sąskaitoje yra piniginės ar fonų piniginės lėšos. CK 3.81 straipsnyje yra nurodoma, kad sutuoktiniai turi teisę sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį, joje nustatant sutuoktinių turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium (separacija). Remiantis CK 3.104 straipsnio 1 dalimi sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Esant tokioms aplinkybėms klausimas dėl bendra jungtine nuosavybe esančio turto padalijimo šioje byloje nespręstinas.

58. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Remiantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

59. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė su trečiuju asmeniu AS Inbank filialas 2023 m. kovo 15 d. sudarė Paskolos pavedimu (Vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 8 900,00 Eur paskolos suteikimo (Fl. 2, b. l. 102-109). Sutartyje įrašyta, kad ,,vartojimo kredito sutartis sudaroma vartojimo kredito gavėjo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. šia sutartimi suteiktas vartojimo kreditas laikomas asmenine vartojimo kredito gavėjo paskola“. Ieškovė prašė, kad nutraukus santuoką šis įsipareigojimas liktų jos asmeniniu įsipareigojimu, atsakovas su tuo sutiko, kreditorius jokių prieštaravimų dėl paskolos sutarties vykdymo nutraukus santuoką nepareiškė. Paminėtina, kad ir povedybinės sutarties 6.1. punkte numatyta, jog pagal asmenines prievoles sutuoktiniai atsako savo asmeniniu turtu. Todėl nutraukus šalių santuoką, nurodomas kreditorinis įsipareigojimas paliktinas asmeniniu ieškovės įsipareigojimu kreditoriui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

60. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo A. J. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 274,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat nustatyta laikina atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, priėmus sprendimą teismo nutartis dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinama, o nutarties dalis, kuria nustatyta laikinoji atsakovo bendravimo su vaiku tvarka paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškovės pareikštų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

58. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies – 71,80 proc. (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkintas 95 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 64 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 0 proc. 100 proc. / 5 = 71,80 proc.).

59. Pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis teismas paskirsto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei ir ieškovei klausimą. Už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 78,30 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (290,00 Eur per mėnesį x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.)-(CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

60. Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu byloje sudaro 53,12 Eur, kurios valstybei priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – iš ieškovės pritiestina 14,97 Eur šių išlaidų suma, o iš atsakovo – 38,14 Eur suma (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

61. Už reikalavimą nutraukti santuoką ir su tuo susijusius reikalavimus (nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo ir kt.) ieškovė sumokėjo 105,00 Eur žyminio mokesčio sumą, patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo ieškovei priteistina 75,39 Eur (105,00 Eur x 71,80 proc.) šio mokesčio suma. Taip pat ieškovė sumokėjo 53,00 Eur žyminį mokestį, tikėtina už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose žyminis mokestis nemokamas, ši suma ieškovei grąžintina (CPK 80 straipsnio 5 dalis).

62. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, toliau - Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

63. Ieškovė pateikė įrodymus, kad teisinei advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patyrė 4,598,00 Eur išlaidas (Fl. 2, b. l. 137-154, Fl. 3, b. l. 76-78). Įvertinus teisinės pagalbos nagrinėjamoje byloje apimtis ir ieškovės atstovės pateiktų išlaidų pagrindimą, teismas daro išvadą, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų užmokesčio dydžių bei atsižvelgus į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 301,36 Eur (4,598,00 Eur x 71,80 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma už advokato padėjėjos pagalbą. Bendra ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi suma sudaro 3 376,75 Eur (75,39 Eur + 3 301,36 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė – Ž.), ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), palikti santuokinę pavardę– „J.“ ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – „J.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina (ieškove) I. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, numatančią, kad:

1. A. J. su nepilnamečiu sūnumi R. J. bendrauja kas antrą savaitgalį (pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį). Tėvas vaiką pasiima penktadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba iš namų, pagal šalių susitarimą, ir grąžina tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą.

2. A. J. su nepilnamečiu sūnumi R. J. bendrauja pasirinktinai 1 arba 2 darbo dienas per savaitę, konkrečią susitikimo su vaiku dieną ir trukmę su I. J. suderinęs prieš 2 (dvi) dienas iki numatomo susitikimo su vaiku. Tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžina pasirinktinai į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. arba kitą dieną pristato į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams.

3. Iki vaikas pradės lankyti mokyklą A. J. su nepilnamečiu sūnumi R. J. bendrauja poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos Šv. Kučių dieną 17 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną 18 val.

4. Iki vaikas pradės lankyti mokyklą A. J. su nepilnamečiu sūnumi R. J. bendrauja neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17 val., Šv. Kučių vakarą, Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dienas vaikas praleidžia su mama.

5. Iki vaikas pradės lankyti mokyklą A. J. su nepilnamečiu sūnumi R. J. bendrauja neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmos dienos 12 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą Šv. Velykų antros dienos 18 val.

6. Iki vaikas pradės lankyti mokyklą A. J. su nepilnamečiu sūnumi R. J. bendrauja poriniais kalendoriniais metais per Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos Šv. Velykų antros dienos 11 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.

7. Iki vaikas pradės lankyti mokyklą A. J. su nepilnamečiu sūnumi R. J. bendrauja neporiniais metais per Naujuosius metus, Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.), pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba iš namų, jeigu vaikas yra ne ugdymo įstaigoje ir grąžindamas į gyvenamąją vietą pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) 18 val. Poriniais metais vaikas naujus metus švenčia su mama.

8. A. J. su nepilnamečiu sūnumi R. J. bendrauja per sūnaus gimtadienius (duomenys neskelbtini) kiekvienais poriniais kalendoriniais metais, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai ne darbo diena arba pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos, jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas sūnų kitą po gimtadienio dieną į jo ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams, jeigu kita diena yra darbo diena, arba 19 val. į jo gyvenamąją vietą, jei kita diena yra nedarbo diena.

9. Iki vaikas pradės lankyti mokyklą A. J. su nepilnamečiu sūnumi R. J. bendrauja savo kasmetinių atostogų metu kelias dienas iš eilės pasirinktoje vietoje, konkretų bendravimo su vaiku laiką ir trukmę su I. J. suderinęs prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomo bendravimo su vaiku laiko. Visuomet atsižvelgiant į sūnaus pagrįstus norus ir protingas reikmes.

10. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą A. J. su nepilnamečiu sūnumi R. J. bendrauja ½ dalį jo mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros). Poriniais metais pirmąją mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario) dalį, neporiniais metais antrąją mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario) dalį, atitinkamai pagal tenkančią atostogų dalį vaikas su tuo iš tėvų ir švenčia metines šventes.

11. Per sūnaus R. J. mokyklines vasaros atostogas A. J. turi teisę du kartus po 15 dienų atostogauti kartu su sūnumi pasirinktoje vietoje arba išskaidyti atostogas kita tvarka. Dėl konkrečios bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos šalys susitaria iš anksto (SMS žinutėmis ar telefoniniu skambučiu) ne vėliau, kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatomo tėvo ir sūnaus bendravimo laiko vasaros metu. Šalys gali susitarti dėl sūnaus išleidimo į stovyklą jo mokyklinių atostogų metu ir lygiomis \dalimis apmokėti sūnaus stovyklos išlaidas ar susitarti dėl kitokios atostogų praleidimo tvarkos.

12. A. J. su nepilnamečiu sūnumi R. J. nevaržomai bendrauja, telefonu ir kitomis elektroninėmis priemonėmis, atsižvelgdamas į sūnaus amžių, dienos rėžimą bei užimtumą.

13. A. J. spręsdamas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi ilgumo, sąlygų, vietos, visuomet atsižvelgs į sūnaus amžių, jo pagrįstus norus, poreikius ir protingas reikmes.

14. Šalys gali susiderinti ir kitokią bendravimo tvarką, kai dėl jos sutinka abi Šalys ir nepilnametis sūnus.

15. A. J. bendraudamas su nepilnamečiu sūnumi R. J. užtikrina jo tinkamą priežiūrą, nepertraukiamą ugdymo veiklą, tinkamą dvasinį (Krikščionišką) auklėjimą.

16. A. J. turi teisę susipažinti su visa informacija bei dokumentais apie sūnaus sveikatą, taip pat su kita susijusia informacija, esančia gydymo, švietimo, ugdymo ar kitose įstaigose, tiesiogiai kreipiantis į tokią informaciją turinčias įstaigas, įmones, organizacijas ar asmenis, daryti atitinkamų dokumentų išrašus, nuorašus, kopijas, jeigu tokie veiksmai neprieštaraus sūnaus interesams.

17. Vaikui susirgus, aukščiau nurodyta bendravimo tvarka netaikoma. Vaiko ligos atveju tėvas bendrauja su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje, arba jo gydymosi vietoje 2 (dvi) valandas per dieną, konkrečią vaiko lankymo dieną ir valandą suderinęs su vaiko motina iki numatomo susitikimo su vaiku likus ne mažiau, kaip 1 (vienai) dienai.

18. Šalys privalo nedelsiant (ne vėliau kaip per 1 (vieną) dieną) informuoti viena kitą skambučiu ar trumpąja SMS žinute apie kontaktinių ryšio priemonių adresų pasikeitimus, vaiko traumas ar kitus staigius sveikatos sutrikimus.

19. Vaikui esant su A. J., jis įsipareigoja suteikti galimybę I. J. nekliudomai bendrauti su sūnumi, visomis ryšių priemonėmis (telefonu, internetu ar per socialinius tinklus).

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 290,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) nuo 2023 m. vasario 13 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas iki kiekvieno mėnesio 15 dienos už einamąjį mėnesį pervedant į ieškovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Paskirti ieškovę I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Įsipareigojimus AS Inbank filialui, j. a. k. 305340173, pagal 2023 m. kovo 15 d. Paskolos pavedimu (Vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukus santuoką palikti I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeniniu įsipareigojimu kreditoriui.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6426-1168/2023 dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinti, o nutarties dalį, kuria nustatyta laikinoji atsakovo bendravimo su vaiku tvarka palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 3 376,75 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus, 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 14,97 Eur (keturiolika eurų, 97 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 78,30 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus, 30 ct) žyminio mokesčio išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 38,14 Eur (trisdešimt aštuonis eurus, 14 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Grąžinti ieškovei I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 53,00 Eur (penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas ZM38272). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui ir Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.