Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei N. B.

atsakovui V. B.

išvadą teikiančios institucijos atstovui Dmitrijui Charitonovui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų bei atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei N. B. dėl santuokos nutrukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pateiktu ieškiniu ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis 277,50 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteistą piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys tenkintinas iš dalies

6. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris (duomenys neskelbtini). Šalims (duomenys neskelbtini)gimė dukra A. B..

Dėl santuokos nutraukimo

7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinis teismas, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Civiliniame kodekse nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tačiau minėtos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-480-378/2017).

8. Ieškovė teigė, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, kuris smurtavo prieš ieškovę, namuose neužsiimdavo ūkio darbais, neieškojo galimybių gerinti šeimos buitį, oficialiai niekur nedirbo, žemino ieškovę, buvo irzlus, nepatenkintas, be priežasties pykdavo, vartojo psichologinį smurtą. Atsakovas minėtas aplinkybes neigė nurodydamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes gyvenant santuokoje ilgainiui sutriko šalių tarpusavio bendravimas, nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, todėl bendras šalių gyvenimas tapo negalimas.

9. Pažymėtina, kad šalies vienoks ar kitoks aiškinimas nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), tačiau reikšmingesnių įrodymų, galinčių patvirtinti buvus tik vieno iš sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, šalys į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovė aplinkybę dėl atsakovo naudoto smurto grindė savo paaiškinimais bei rašytinais įrodymais (nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, sujungimo, nuotraukos), tačiau iš bylos duomenų visumos matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-144271-17, pradėtas 2017 m. rugpjūčio 30 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. 2018 m. sausio 31 d. ikiteisminiame tyrime pateiktame prašyme N. B. nurodė, kad po incidento su šeimos ir draugų pagalba judame į priekį, pažymėjo, kad atsakovas yra nuostabus tėtis, kuris myli vaikus ir jais rūpinasi, incidentas išsirutuliojo labai nemaloniai ne tik jos vyrui, bet ir visai šeimai ir ji to tikrai nenorėjo, pasekmės yra tikrai labiau skaudinančios nei tikėtasi, todėl dėl visų gerovės prašė bylą nutraukti. Minėti duomenys, taip pat aplinkybė, kad po ikiteisminio tyrimo nutraukimo šalys gyveno kartu, vedė santuokinį gyvenimą, netiesiogiai patvirtina, kad minėtas įvykis nebuvo šeimos iširimo priežastimi. Ieškovė pateikė 2020 m. kovo 26 d. nutarimą dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo, pagal kurį anksčiau nutrauktas tyrimas Nr. 01-1-44271-17 yra atnaujintas, sujungtas su tyrimu Nr. 01-1-30208-19, kuriame be kita ko bus sprendžiama dėl atsakovo kaltės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl įvykių 2018 m. lapkričio 8 d., tačiau, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, po ieškovės nurodyto galimo pakartotinio smurto jos atžvilgiu atvejo šalys toliau gyveno kartu, vedė santuokinį gyvenimą, todėl, manytina, galimas atsakovo smurtas nebuvo pagrindine šeimos iširimo priežastimi, argumentų dėl kitu metu nei 2017 m. panaudoto smurto ieškovė ieškinyje nenurodė. Atsakovo atžvilgiu 2019 m. liepos 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį taip pat neįrodo santuokos išrimo priežasčių, nes nėra susijęs su šalių tarpusavio santykiais, be to, atsakovo kaltė pagal pareikštą įtarimą nėra įrodyta įstatymo nustatyta tvarka, todėl nesuteikia jokių duomenų apie atsakovo asmenines savybes. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad atsakovas niekada neturėjo jokių finansinių lėšų, ji buvo įsipareigojusi išlaikyti sutuoktinį, savo asmeninius interesus atsakovas kėlė aukščiau už santuoką, ieškovė buvo privesta pasirašyti sutikimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nes buvo įbauginta. Ieškovės paaiškinimai, kad ji įbauginta parašė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nepatvirtina jokie kiti duomenys, todėl minėta aplinkybė laikytina neįrodyta. Teikdama paaiškinimus dėl namo įrengimo ieškovė nurodė, kad atsakovas prisidėjo žiniomis, vadovavimu. Taigi, ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl to, kad atsakovas nesirūpino šeima, paneigtos ieškovės paaiškinimais teismo posėdyje, kad atsakovas turėjo statybos darbų įmonę, kurioje dirbo, rūpinosi namo įrengimu. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad atvykus į Lietuvą jam buvo sunku adaptuotis, palaikymo iš ieškovės šiuo aspektu nesulaukė, visi uždirbti pinigai buvo leidžiami šeimai, ilgainiui gyvenant šeimoje prasidėjo pykčiai, susiję su jo darbu, priekaištai dėl per mažų pajamų, pažymėjo, kad ieškovės artimų giminaičių elgesys turėjo įtakos šeimos santykiams, ieškovė būdavo atvira, ji visiems viską pasakojo, atsakovas visiems tapo blogas.

10. Taigi, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kasacinio teismo doktriną, teismas neturi pagrindo išvadai, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (CPK 185 straipsnis). Remdamasis byloje esančiais duomenis, o būtent šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais teismas laiko nustatytu, kad sutuoktiniai, gyvendami šeimoje, pažeidė pareigą būti vienas kitam lojaliems, jų santykiuose laikui bėgant pradėjo trūkti tarpusavio pagarbos bei supratimo, pakantumo, įsivyravus konfliktams šalys nesugebėjo įveikti jų bei jų keliamų pasekmių, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas ir santuoka faktiškai iširo (CPK 185 straipsnis, CK 3.27 straipsnis). Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.61 straipsnis). Šalims sutinkant, jų santuokinės pavardės paliktinos nepakeistos (CK 3.69 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo

11. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, atsakovas ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas tokiam reikalavimui neprieštaravo, todėl nepilnametės A. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CPK 185 straipsnis, CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

12. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 277,50 Eur periodinėmis išmokomis, tačiau atsiliepime į patikslintą priešieškinį bei teismo posėdyje nurodė sutinkanti, kad būtų priteista 215 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis suma, todėl nesant ginčo tarp šalių, neturint pagrindo išvadai, kad minėta suma neatitiktų vaiko interesų, išvadą teikiančiai institucijai neprieštaraujant iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 215 Eur nuo pradinio ieškinio padavimui teismui dienos (2019 m. liepos 22 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1 - 2 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

13. Šalys prašė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (LR CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad yra didelė rizika, jog nustačius bendravimo tvarką atsakovo nurodytu būdu atsakovas pabėgs su vaiku, nes pasibaigus ikiteisminiam tyrimui jis neteks teisės gyventi Lietuvoje, atsakovas faktiškai nedirba, įmonėje yra tik vienas darbuotojas. Ieškovė paaiškino, kad būdamas su tėčiu vaikas gauna daug saldainių, pabuvęs su atsakovu, vaikas tampa neramus, nemiega dieną, sutrinka jos dienos režimas, vaikas grįžta suirzęs, nes atsakovas nustatinėja vaiką prieš ją, mergaitei būti su atsakovu per naktį yra per ilgas laiko tarpas. Ieškovė 2020 m. vasario 10 d. teismo posėdyje pripažino, kad dukra myli tėvą, vaikas yra nakvojęs pas atsakovą, mergaitė to labai norėjo, mergaitė nori leisti laiką su tėčiu, atsakovas gali pasirūpinti vaiku, bet būtina, kad jis pakeistų požiūrį į vaiką. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad tėvas atlaidesnis vaikui nei mama, vaikui sunku suprasti, kodėl tėvai ne kartu, jis kenčia dėl to, todėl norėjosi adekvačiai kompensuoti vaiko norus. Paaiškino, kad vaikui buvo sunku užmigti, šiuo metu problemų su saldumynais nėra, laiką su vaiku leidžia turiningai, lanko teatrus, muziejus, nemano, kad jo auklėjimas veiktų neigiamai, vaikui atsibosta tik su mama, tačiau atsakovas mergaitei formuoja gerą nuomonę apie mamą, kuri yra emocionalus žmogus, agresyviai bendrauja su dukra, nes pavargsta, todėl vaikui su tėčiu įdomiau ir smagiau.

14. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Nr. 32250/08, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 išaiškino, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

15. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, vaiko amžių nėra teisinio ir faktinio pagrindo riboti atsakovo bendravimą su vaiku ieškovės nurodytu būdu. Ieškovės argumentas, kad nustačius atsakovo prašomą bendravimo tvarką su vaiku atsakovas gali pagrobti vaiką yra tik ieškovės prielaida, neparemta jokiais įrodymais. Ieškovė sutinka, kad atsakovas bendrautų su vaiku kiekvieną antradienį bei ketvirtadienį nuo 17 iki 19 val., tėvo dieną nuo 10 val. iki 19 val. ir pan. Ieškovė nenurodė, kuo grindžiamas jos manymas, kad leidimas vaikui nakvoti su tėvu labiau sąlygos vaiko pagrobimą nei bendravimas dienos metu. Ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovas perka mergaitei saldainius, pabuvęs su atsakovu, vaikas tampa neramus, nemiega dieną, sutrinka mergaitės dienos režimas, vaikas grįžta suirzęs taip pat nelaikytini svariais argumentais, sudarančiais pagrindą riboti bendravimą, nes ieškovės nurodytos vaiko būsenos gali būti natūrali reakcija į kasdienos pasikeitimus nereiškianti, kad bendravimas su tėčiu neatitinka vaiko interesų. Vaiko susitikimas su tėvu ir intensyvi diena gali sąlygoti papildomą emocinį krūvį, pasireiškusį psichosomatiškai nuovargiu, neužmigimu įprastu metu ar panašiomis reakcijomis, kurios savaime, nesant kitų objektyvių duomenų nesąlygoja išvados, kad vaiko bendravimas neatitinka vaiko interesų ir yra būtina tokį bendravimą riboti. Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad vaikas yra ne kartą nakvojęs pas tėvą. Objektyvių duomenų (medikų išvadų ar pan.), kad toks bendravimo būdas neatitiko vaiko interesų, į bylą nebuvo pateikta (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad mergaitė noriai bendrauja su tėvu, atsakovas gali pasirūpinti vaiku. Minėtos aplinkybės yra esminės, lemiančios išvadą, kad kuo platesnės apimties vaiko bendravimo su tėvu užtikrinimas neabejotinai atitinka vaiko interesus. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovai, apsilankę atsakovo 2020 m. sausio 30 d. akte nurodė, kad būste apsilankymo metu buvo tvarkinga, vaikui skirtas atskiras kambarys, apstatytas reikiamais baldais, vaikas turi žaislų, yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Institucijos, teikiančios išvadą atstovas teismo posėdyje nurodė iš dalies sutinkantis tiek su ieškovės, tiek su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka, pažymėjo, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka atostogų metu galima, kai vaikas pradės lankyti mokyklą, šiuo metu dėl vaiko amžiaus tikslinga nustatyti bendravimą tik savaitgaliais, nes įpratęs labiau būti su mama, vėliau – bendravimą ir atostogų metu. Vertindamas minėtą išvadą teismas pažymi, kad pagal aukštesnės instancijos teismų praktiką, vien vaiko amžius nelemia išvados dėl bendravimo su vaiku ribojimų, jei nėra objektyvių duomenų, kad ilgesnis vaiko bendravimas su vienu iš tėvų neatitiktų vaiko interesus (žr. Vilniaus apygardos teismo nutartį 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-3029-912/2018), todėl vien vaiko amžius ar aplinkybė, kad vaikas gyvena su motina nesudaro pagrindo neleisti atsakovui praleisti su vaikui ilgiau nei 1-2 dienas, juolab, kad ieškovė patvirtino, jog mergaitė noriai bendrauja su tėvu, kuris gali ja pasirūpinti.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka labiau atitinka įstatyme bei teismų praktikoje suformuotus vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo principus, dėl ko yra pakankamas teisinis pagrindas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką pagal atsakovo pasiūlytą būdą. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovo 6.3 punkte suformuluota nuostata, kad savo atostogų metu atsakovas turi teisę praleisti pusę savo atostogų laiko yra neapibrėžta, todėl šioje dalyje ji tikslintina nustatant, kad atsakovas 2 savaites savo atostogų metu praleidžia su vaiku įpareigojant atsakovą informuoti ieškovę apie siekį praleisti su vaiku nurodytą laiko tarpą ne anksčiau nei prieš du mėnesius. Tuo atveju, jei tarp šalių kyla ginčas dėl minėto bendravimo laiko (ieškovė turi interesą praleisti nurodytu laikotarpiu laiką su vaiku dėl planuojamos išvykos ar pan.), poriniais metais teikiamas prioritetas atsakovo pasirinktam laikui, neporiniais – ieškovės nurodytam laikui. Likusioje dalyje reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintinas visiškai 6.7 punktą papildant nuostata, kad jis taikomas vaikui pradėjus lankyti mokyklą.

17. Atsižvelgiant į išdėstytą, nustatytina, kad 1) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitės penktadienį V. B. turi teisę paimti vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku iki sekmadienio 19.00 val., grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą; 2) kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį V. B. turi teisę paimti vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; 3) atsakovas turi teisę kiekvienais metais praleisti 2 savaites savo atostogų metu su vaiku apie atostogų laiką ne anksčiau nei prieš 2 mėnesius įspėjęs ieškovę. Kilus nesutarimui dėl minėto bendravimo laiko poriniais metais prioritetas teikiamas atsakovo nurodytam laikui, neporiniais metais - ieškovės nurodytam laikui; 4) kiekvieną dieną V. B. turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis. Ieškovė N. B. įpareigojama užtikrinti elektroninių ryšio priemonių prieigą vaikui; 5) kiekvienais metais V. B. praleidžia su vaiku šias šventes: a) Šv. Kalėdas (pagal rusų tradiciją): ne vėliau kaip šventinės dienos išvakarėse, V. B. turi teisę paimti vaiką nuo 17.00 val. ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąja vietą kitos dienos 19.00 val.; b) Šv. Velykas (pagal rusų tradiciją): ne vėliau kaip šventinės dienos išvakarėse, V. B. turi teisę paimti vaiką nuo 17.00 val. ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąja vietą kitos dienos 19.00 val. c) Tėvo gimtadienį: Spalio 6 d. ir Tėvo dieną, atitinkamą dieną paimant vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; 6) kiekvienais neporiniais metais V. B. praleidžia su vaiku šias šventes: a) Naujųjų Metų šventę, gruodžio mėn. 31 d., sausio 1 d.: V. B. turi teisę paimti vaiką gruodžio 31 dieną nuo 17.00 val. ir gražina jį į vaiko gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19.00 val.; b) vaiko gimtadienio šventę - gegužės 31 d., paimant vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; 7) vaikui pradėjus lankyti mokyklą kiekvienais metais V. B. turi teisę praleisti su vaiku pirmąją pusę mokyklinių atostogų laiko - rudenį, žiemą, pavasarį, pirmą atostogų dieną paimant vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą vidurinę atostogų dieną iki 19.00 val.

Dėl reikalavimo priteisti kompensaciją už ieškovės turto pagerinimą

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys dalintino turto neturi. 2016 m. gegužės 12 d. šalys sudarė Vedybinę sutartį, kuria susitarė, kad visas turtas po santuokos sudarymo yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

19. Atsakovas prašė priteisti 46 000 Eur kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018).

20. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, nutarties 30 punktą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą, tačiau šalies tam tikro fakto pripažinimas nėra teismui privalomas ir teismo besąlygiškai nesaisto (CPK 187 straipsnis). Teismas gali laikyti šalies pripažintą faktą nustatytu tik įsitikinęs, kad jo pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir kad nėra kitų aplinkybių, nurodytų CPK 187 straipsnio 2 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje ne tik akcentuojama, kad faktai nebenustatinėjami tokiu atveju, jei jų pripažinimas išreikštas aiškiai, nuosekliai, neprieštarauja byloje esantiems įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013), bet ir pripažįstama, kad galimas vėlesnis pripažinimo atsisakymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą priteisti kompensaciją už sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto pagerinimą privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis priteisti kompensaciją (CPK 178 straipsnis, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016 16 punktą). Taigi, šioje byloje ne ieškovė turėjo įrodyti, kad ji namą įsirengė asmeninėmis lėšomis, bet atsakovas privalėjo įrodyti namo įrengimo už jo asmenines lėšas faktą bei pagerinimų dydį (vertę).

21. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė santuokoje 2016 m. liepos 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą su butu, esančius (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad, remiantis 2016 m. liepos 21 d. kadastro duomenimis, įgyjamas nekilnojamas daiktas (butas) buvo nebaigtas statyti (baigtumo procentas – 90 procentų). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2016 m. liepos 29 d. ieškovei Nordea Bank AB suteikė 90 000 Eur kreditą žemės dalies ir buto pirkimui bei įrengimui. Kredito sutartyje nurodyta, kad būsto remontui/įrengimui ar rekonstrukcijai skirtos kredito išmokos dydis ne didesnis kaip 30 000 Eur.

22. Atsakovas pateikė 2020 m. sausio 16 d. sudarytą darbų bei pirktų žaliavų ir medžiagų, panaudotų buto, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimui, skaičiuoklę, paaiškino, kad ji padaryta remiantis jo užrašais, tačiau pastarųjų į bylą nepateikė, dėl ko vien 2020 m. sausio 16 d., tai yra iškėlus bylą teisme, praėjus daugiau nei 3 metams po darbų atlikimo, sudaryta skaičiuoklė nėra pakankama įrodyti faktą dėl faktiškai atliktų darbų. Teismas pažymi, kad šioje byloje atsakovu buvo siūlyta teikti prašymą dėl ekspertizės paskyrimo siekiant pagrįsti aplinkybę dėl namo pagerinimo darbų, tačiau įstatymo nustatyta tvarka atsakovas tokia teise nepasinaudojo.

23. Atsakovo 2019 m. spalio 16 d. atsiliepimu į bylą pateiktos namo nuotraukos taip pat nėra pakankamos patvirtinti aplinkybę dėl asmeninių investavimo į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį pastatą, nes epizodinės pastato įrengimo nuotraukos patvirtina tik jo įrenginėjimo faktą, dėl kurio ginčo šioje byloje nekilo, bet ne aplinkybę, kieno lėšomis, kokia apimtimi, kokie namo įrengimo darbai buvo vykdomi. 2019 m. gruodžio 18 d. parengiamajame posėdyje ieškovė pripažino, kad atsakovas kažkiek įdėjo į namą pinigų, tačiau didžioji investicijų dalis buvo iš jos lėšų, nurodė, kad didelę dalį darbų organizavo atsakovas, tačiau už darbus buvo apmokama iš jos lėšų. 2020 m. birželio 1 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad namas įrengtas už maždaug 97 000 Eur pažymėdama, kad namas buvo įrenginėjamas iš sutaupytų, mamos dovanotų, skolintų, iš darbo užmokesčio gautų lėšų, taip pat jos tėčio pagalba. Taigi, tiek parengiamajame teismo posėdyje, tiek bylos nagrinėjime ieškovė neginčijo, kad atsakovas padėjo įrenginėti namą, tačiau atsakovo atliktų darbų vertės ji nurodė nežinanti, paaiškino, kad ji mokėjo už užsakytus atlikti darbus. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovė pripažino aplinkybę dėl į namą investuotų lėšų apimties, dėl ko atsakovui nekilo pareiga papildomai minėtą aplinkybę įrodinėti, tačiau ieškovės paaiškinimai dėl to, kad namas galimai buvo įrengtas už 97 000 Eur, nereiškia minėto fakto pripažinimo (žr. sprendimo 23 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kita vertus, šioje byloje atsakovas turėjo įrodyti jo asmeninėmis lėšomis ir darbu atliktus namo pagerinimus, tuo tarpu duomenys dėl atliktų darbų vertės savaime nesuponuoja išvados, kad pusė jų buvo apmokėta atsakovo asmeninėmis lėšomis. Prie 2019 m. lapkričio 15 d. pridėtame įraše girdimi ieškovės žodžiai „nesakau, kad tu nestatei namo“, tačiau minėti paaiškinimai visų byloje esančių įrodymų visumoje taip pat nesudaro pagrindo labiau manyti, kad atsakovas savo asmeninėmis lėšomis ar darbu prisidėjo prie daikto pagerinimo tokia apimtimi, kad būtų pagrįsta reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo tenkinti visiškai ar iš dalies. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad atsakovas vykdė namų statybos verslą, jo kviesti darbininkai vykdė namo įrengimo darbus, kurie buvo apmokami iš jos lėšų, išgryninamų iš banko sąskaitos. Ieškovė pateikė minėtas aplinkybes patvirtinančius banko išrašus. Atsakovas 2020 m. birželio 1 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės nurodytų lėšų nepakako namo įrengimui, todėl dalis namo įrengimo darbų buvo finansuojami jo lėšomis, pažymėjo, kad jis organizavo namo vidaus apdailos darbus (dažymo, elektros įrengimo ir kt.), kuriuos atliko atsakovo įmonės darbininkai, dalį darbų atliko jo kompanija, dalį jo įmonės darbininkai pagal patentą, prekių pristatymą atliko jo įmonės darbininkai, jo įmonė UAB „Kesko senukai Lithuania“ turėjo kredito liniją, bendra į namo įrengimą įdėtų lėšų suma viršija 100 000 Eur. Atsakovas pateikė 2014, 2016, 2017 metų buto nuomos sutarčių bei 2016 m. birželio 23 d., 2016 m. birželio 24 d. sudarytų paskolos sutarčių kopijas, tačiau vien minėtos sutartys nepatvirtina, kad pagal jas gautos lėšos buvo panaudotos namo įrengimui. 2020 m. vasario 10 d. prašyme atsakovo atstovas nurodė, kad gavo iš UAB „Kesko senukai Lithuania“ prekių, kurios atsakovo lėšomis buvo perkamos ir naudojamos rengiant butą (duomenys neskelbtini), ataskaitą, tačiau teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad UAB „Kesko senukai Lithuania“ kortelė buvo registruota UAB „Teronika“ vardu.

24. Taigi, įvertinus atsakovo paaiškinimus, kad dalį darbų atliko jo įmonės darbininkai, medžiagos buvo perkamos naudojant įmonės kortelę, byloje nesant kitų įrodymų (atsakovo banko sąskaitos išrašų, kasos pajamų orderių, iš kurių būtų matyti, kad įmonei buvo apmokėta už darbus iš atsakovo asmeninių lėšų, atsakovui nepateikus prašymo apklausti liudytojus, kurie patvirtintų darbų atlikimo pagal patentą bei apmokėjimo už juos faktą, pan.), patvirtinančių apmokėjimo už darbus iš atsakovo asmeninių lėšų faktą, ieškovei pateikus įrodymus, kad 2018 m. birželio 20 d. pareiškimu Lietuvos Migracijos departamentui ji įsipareigojo remti atsakovą, kol jis gyvens Lietuvos Respublikoje, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos matant, kad atsakovo pajamos 2016 m. - 2019 m. buvo minimalios, aplinkybė, kad atsakovas prisidėjo prie namo įrengimo panaudodamas 46 000 Eur savo asmeninių lėšų laikytina neįrodyta (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis). Vien aplinkybė, kad atsakovas organizavo namo įrengimo darbus įvertinus tai, kad santuokos metu šalys gyveno kartu ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausančiame name, vedė bendrą ūkį, santuokos metu tarp šalių egzistavo natūralus šeimyninių pareigų pasiskirstymas, nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, priešieškinio reikalavimas dėl 46 000 Eur kompensacijos priteisimo atmestinis kaip nepagrįstas (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis, CK 3.90 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

26. Ieškovė 2019 m. liepos 22 d. sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, patyrė 4 300 Eur išlaidų už teisinę pagalbą byloje (2019 m. rugsėjo 13 d., 2019 m. liepos 16 d., 2020 m. vasario 7 d. mokėjimų nurodymai). Atsakovas 2019 m. lapkričio 15 d. sumokėjo 990 Eur žyminį, 2019 m. spalio 15 d. patyrė 600 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (2019 m. gruodžio 13 d. prašymas dėl dokumentų prijungimo). Šioje byloje ieškovė reiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, iš kurių visiškai patenkintas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, likę reikalavimai patenkinti iš dalies. Atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, priteisti išlaikymą, kompensaciją atsakovui, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Teismas pažymi, kad iš esmės buvo visiškai tenkinti atsakovo neturtiniai bei reikalavimas dėl išlaikymo, atmestas reikalavimas dėl kompensacijos, kuris sudarė šalių ginčo esmę. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalims nepareiškus prieštaravimų dėl priešingos šalies bylinėjimosi išlaidų dydžio ar pagrįstumo (CPK 178 straipsnis), remiantis CPK 3 straipsnio 8 dalies, 93 straipsnio 2, 4 punktais, iš šalių priteistina po pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, žyminiai mokesčiai nepriteistini. Taigi, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu iš ieškovės atsakovui priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 93 straipsnio 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės santuoką, sudarytą tarp ieškovės N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti ieškovei pavardę „B.“, atsakovui pavardę „B“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove N. B..

Priteisti iš V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. B., gim. 2017 m. gegužės 31 d., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis 215 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos 2019 m. liepos 22 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka paskiriant ieškovę nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Nustatyti tokią atsakovo V. B. bendravimo su nepilnamete A. B. tvarką:

1) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitės penktadienį V. B. turi teisę paimti vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku iki sekmadienio 19.00 val., grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą;

2) kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį V. B. turi teisę paimti vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;

3) atsakovas turi teisę kiekvienais metais praleisti 2 savaites savo atostogų metu su vaiku apie atostogų laiką ne anksčiau nei prieš 2 mėnesius įspėjęs ieškovę. Kilus nesutarimui dėl minėto bendravimo laiko poriniais metais prioritetas teikiamas atsakovo nurodytam laikui, neporiniais metais - ieškovės nurodytam laikui;

4) kiekvieną dieną V. B. turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis. Ieškovė N. B. įpareigojama užtikrinti elektroninių ryšio priemonių prieigą vaikui;

5) kiekvienais metais V. B. praleidžia su vaiku šias šventes: a) Šv. Kalėdas (pagal rusų tradiciją): ne vėliau kaip šventinės dienos išvakarėse, V. B. turi teisę paimti vaiką nuo 17.00 val. ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąja vietą kitos dienos 19.00 val.; b) Šv. Velykas (pagal rusų tradiciją): ne vėliau kaip šventinės dienos išvakarėse, V. B. turi teisę paimti vaiką nuo 17.00 val. ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąja vietą kitos dienos 19.00 val. c) Tėvo gimtadienį: Spalio 6 d. ir Tėvo dieną, atitinkamą dieną paimant vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;

6) kiekvienais neporiniais metais V. B. praleidžia su vaiku šias šventes: a) Naujųjų Metų šventę, gruodžio mėn. 31 d., sausio 1 d.: V. B. turi teisę paimti vaiką gruodžio 31 dieną nuo 17.00 val. ir gražina jį į vaiko gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19.00 val.; b) vaiko gimtadienio šventę - gegužės 31 d., paimant vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val.;

7) vaikui pradėjus lankyti mokyklą kiekvienais metais V. B. turi teisę praleisti su vaiku pirmąją pusę mokyklinių atostogų laiko - rudenį, žiemą, pavasarį, pirmą atostogų dieną paimant vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą vidurinę atostogų dieną iki 19.00 val.

Likusioje dalyje ieškinį, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.