- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1641-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02322-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-06-16 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui V. B. (V. B.) dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų bei atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei N. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pateiktu ieškiniu ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis 277,50 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteistą piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad 2016-02-02 su atsakovu įregistravo santuoką, 2017-05-31 šalims gimė dukra A. B.. Teigė, kad santuokinis gyvenimas susiklostė nepalankiai dėl atsakovo elgesio, kuris namuose neužsiimdavo ūkio darbais, neieškojo galimybių gerinti šeimos buitį, oficialiai niekur nedirbo, žemino ieškovę, buvo irzlus, nepatenkintas, be priežasties pykdavo, vartojo psichologinį smurtą. 2017-08-30 atsakovui buvo pateikti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnį. Atsakovas nuo atsakomybės atleistas remiantis BK 38 straipsniu (susitaikius su ieškove), tačiau smurtas nesiliovė. 2019-07-17 ieškovės gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, atsakovui pareikšti įtarimai pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Ieškovės teigimu, atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir žiauriai elgėsi su ieškove, todėl santuoka nutrauktina dėl jo kaltės. Ieškovė nurodė, kad šalys dalintino turto neįgijo. 2016-05-12 šalys buvo sudariusios povedybinę sutartį, kuri reglamentavo santuokoje įgyto turto režimą. Ieškovė pažymėjo, kad nepilnametė dukra gyvena su ieškove, atsakovas jokio kilnojamo turto ar gyvenamosios vietos neturi, dėl smurto ir grasinimų jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, iš atsakovo priteistinas ½ MMA dydžio išlaikymas, tai yra 277,50 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad ji yra sudariusi 2015-07-17 Vartojimo kredito sutartį dėl transporto priemonės įgijimo bei 2016-07-29 Būsto kreditavimo sutartį, pagal kurias remiantis povedybinės sutarties 12 punktu įgyti įsipareigojimai yra asmeninės ieškovės prievolės. Šalių pavardes prašė palikti nepakeistas, reikalavimo dėl tarpusavio išlaikymo nereiškė.
3. Atsakovas 2019-12-31 patikslintu priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pavardes aplikti nepakeistas, nustatyti vaiko A. B. gyvenamąją vietą su motina N. B., priteisti iš atsakovo V. B. vaiko A. B. išlaikymui po 215,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti atsakovo V. B. bendravimo su vaiku A. B. tvarką: 1) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitės penktadienį V. B. turi teisę paimti vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku iki sekmadienio 19.00 val., grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą; 2) kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį V. B. turi teisę paimti vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; 3) savo atostogų metu V. B. turi teisę praleisti su vaiku pusę savo atostogų laiko, paimant vaiką pirmos atostogų dienos 17.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą vidurinės atostogų dienos 19.00 val.; 4) kiekvieną dieną V. B. turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis. Ieškovė N. B. įpareigojama užtikrinti elektroninių ryšio priemonių prieigą vaikui; 5) kiekvienais metais V. B. praleidžia su vaikais šias šventes: a) Šv. Kalėdas (pagal rusų tradiciją): ne vėliau kaip šventinės dienos išvakarėse, V. B. turi teisę paimti vaiką nuo 17.00 val. ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąja vietą kitos dienos 19.00 val.; b) Šv. Velykas (pagal rusų tradiciją): ne vėliau kaip šventinės dienos išvakarėse, V. B. turi teisę paimti vaiką nuo 17.00 val. ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąja vietą kitos dienos 19.00 val. c) Tėvo gimtadienį: spalio 6 dieną ir Tėvo dieną, atitinkamą dieną paimant vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; 6) kiekvienais neporiniais metais V. B. praleidžia su vaiku šias šventes: a) Naujųjų Metų šventę: V. B. turi teisę paimti vaiką gruodžio 31 dieną nuo 17.00 val. ir gražina jį į vaiko gyvenamąją vietą sausio 1 dieną iki 19.00 val.; b) vaiko gimtadienio šventę – gegužės 31 dieną , paimant vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; c) kiekvienais metais V. B.turi teisę praleisti su vaiku pirmąją pusę mokyklinių atostogų laiko – rudenį, žiemą, pavasarį, pirmą atostogų dieną paimant vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą vidurinę atostogų dieną iki 19.00 val.; 7) priteisti atsakovui iš ieškovės 46 000,00 Eur kompensaciją už ieškovės turto pagerinimus; 8) priteisti atsakovui iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad gyvenant šeimoje sutriko tarpusavio bendravimas, nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, todėl bendras šalių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas neigė ieškovės nurodytas aplinkybes dėl smurto, nesirūpinimo šeima, pažymėjo, kad rūpinosi vaiku, įrengė būstą, tuo tarpu ieškovė nebuvo jam lojali, nesielgė pagarbiai, paliko šeimą. Neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nurodė manantis, kad ieškovės nurodyta išlaikymo suma neatitinka vaiko poreikių, nes jis nelanko ugdymo įstaigos, neturi užklasinės veiklos ir kitų poreikių, prašė priteisti po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis įmokomis. Atsakovas teigė, kad tarp šalių nėra sutarimo dėl bendravimo su vaiku, ieškovė paskutiniu atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė nustatyti bendravimo tvarką, tačiau su ja atsakovas nesutinka, nes ji nepagrįstai riboja tėvo bendravimo su vaiku trukmę ir yra nekonkreti (nėra aiškaus grafiko, tokia tvarka negalima priverstinai vykdyti), ieškovės prašoma nustatyti tvarka sukels šalių konfliktus, atsakovo bendravimas pagal minėtą tvarką iš esmės priklausytų nuo ieškovės valios, noro ar nenoro susitarti, atsakovas gyvena kitame rajone, todėl dalį jo bendravimo su vaiku laiko užima išvykimas ir parvykimas į vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų netinkamai elgęsis vaiko atžvilgiu, todėl nėra pagrindo spręsti, kad vaikui su tėvu yra nesaugu. Atsakovas bendrauja su vaiku, kuris yra prisirišęs prie atsakovo. Atsakovas nurodė, kad šalys dalintino turto neturi, tačiau ieškovei priklausančiame bute šalys gyveno, jo įrengimui buvo naudojamos atsakovo darbas ir lėšos, minėtas butas jo įsigijimo metu buvo nebaigtas statyti ir neįrengtas, buto įrengimas ir žemės sklypo tvarkymas buvo atliekami atsakovo lėšomis ir darbu, atsakovas įrengė kambarius, laiptus, tvarkė sienas, lubas, grindis, sanitarinius mazgus, sklypo aplinką. Tuo tarpu ieškovė, tvirtindama, kad butą įrengė pati, nepateikė jokių konkrečių duomenų apie buto įrengimo darbų atlikimą, negalėjo nuosekliai paaiškinti, kiek kainavo darbai, kokios medžiagos buvo perkamos, kokie asmenys juos atliko, ieškovė teismo posėdyje neginčijo, kad atsakovas prisidėjo prie buto įrengimo.
5. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutiko, kad iš atsakovo būtų priteistas 215,00 Eur dydžio išlaikymas, pažymėjo, kad tokią pačią kaip ieškovė bendravimo tvarką atsakovas siūlė 2019-11-22 priešieškinyje, todėl nesuprantama, kodėl ji nėra tinkama atsakovui. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo asmeninių lėšų panaudojimo faktą ieškovei priklausančio turto įrengimui. Iš Sodros išrašo matyti, kad atsakovo pajamos nuo 2016-01-01 iki 2019-12-30 sudarė 3 592,82 Eur, šie duomenys patvirtina, kad ieškovė išlaikė atsakovą, rūpinosi buitimi, namo įrengimu, nepilnamečiu vaiku, nes atsakovo pajamos buvo itin mažos. Ieškovė prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: 1) kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį V. B. turi teisę paimti vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; 2) kiekvieną dieną V. B. turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis; 3) kiekvienais metais V. B. praleidžia su vaiku šias šventes: a) Šv. Kalėdas (pagal rusų tradiciją): ne vėliau kaip šventinės dienos išvakarėse, V. B. turi teisę paimti vaiką nuo 17.00 val. ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąją vietą kitos dienos 19.00 val.; b) Šv. Velykas (pagal rusų tradiciją): ne vėliau kaip šventinės dienos išvakarėse, V. B. turi teisę paimti vaiką nuo 17.00 val. ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąja vietą kitos dienos 19.00 val.; c) Tėvo gimtadienį: spalio 6 dieną ir Tėvo dieną, atitinkamą dieną paimant vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; 4) kiekvienais neporiniais metais V. B. praleidžia su vaiku šias šventes: Naujųjų Metų šventę: V. B. turi teisę paimti vaiką gruodžio 31 dieną nuo 17.00 val. ir gražina jį į vaiko gyvenamąją vietą sausio 1 dieną iki 19.00 val.; 5) V. B. gali atvykti į vaiko gimtadienio šventę – gegužės 31 dieną paimti vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val. V. B. gali tik atskirai susitarus su N. B.; 6) kai nepilnamečiui vaikui sukaks 7 metai, V. B. turės teisę praleisti su vaiku pirmąją pusę mokyklinių atostogų laiko - rudenį, žiemą, pavasarį, pirmą atostogų dieną paimant vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą vidurinę atostogų dieną iki 19.00 val. Ieškovė taip pat prašė patvirtinti atsakovo V. B. įsipareigojimą mokėti po 215,00 Eur dydžio sumą kas mėnesį nepilnamečiam vaikui, mokant periodinėmis išmokomis nuo santuokos nutraukimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės išlaikymo suma indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020-06-16 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė ieškovės santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko ieškovei pavardę „B., o atsakovui pavardę „B.“; nustatė nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. B. išlaikymui periodinėmis išmokomis 215,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos 2019-07-22 iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka paskiriant ieškovę nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamete A. B. tvarką: 1) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitės penktadienį V. B. turi teisę paimti vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku iki sekmadienio 19.00 val., grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą 2) kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį V. B. turi teisę paimti vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąją vietą iki 19.00 val. 3) atsakovas turi teisę kiekvienais metais praleisti 2 savaites savo atostogų metu su vaiku apie atostogų laiką ne anksčiau nei prieš 2 mėnesius įspėjęs ieškovę. Kilus nesutarimui dėl minėto bendravimo laiko poriniais metais prioritetas teikiamas atsakovo nurodytam laikui, neporiniais metais – ieškovės nurodytam laikui 4) kiekvieną dieną V. B. turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis. Ieškovė N. B. įpareigojama užtikrinti elektroninių ryšio priemonių prieigą vaikui 5) kiekvienais metais V. B. praleidžia su vaiku šias šventes: a) Šv. Kalėdas (pagal rusų tradiciją): ne vėliau kaip šventinės dienos išvakarėse, V. B. turi teisę paimti vaiką nuo 17.00 val. ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąja vietą kitos dienos 19.00 val.; b) Šv. Velykas (pagal rusų tradiciją): ne vėliau kaip šventinės dienos išvakarėse, V. B. turi teisę paimti vaiką nuo 17.00 val. ir grąžinti jį į vaiko gyvenamąja vietą kitos dienos 19.00 val. c) Tėvo gimtadienį: spalio 6 dieną ir Tėvo dieną, atitinkamą dieną paimant vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val. 6) kiekvienais neporiniais metais V. B. praleidžia su vaiku šias šventes: a) Naujųjų metų šventę: V. B. turi teisę paimti vaiką gruodžio 31 dieną nuo 17.00 val. ir gražina jį į vaiko gyvenamąją vietą sausio 1 dieną iki 19.00 val.; b) vaiko gimtadienio šventę - gegužės 31 dieną, paimant vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val. 7) vaikui pradėjus lankyti mokyklą kiekvienais metais V. B. turi teisę praleisti su vaiku pirmąją pusę mokyklinių atostogų laiko – rudenį, žiemą, pavasarį, pirmą atostogų dieną paimant vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą vidurinę atostogų dieną iki 19.00 val.; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 2 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovui 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 t., b. l. 58-69).
7. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
7.1. Pažymėjo, kad reikšmingesnių įrodymų, galinčių patvirtinti buvus tik vieno iš sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, šalys į bylą nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovė aplinkybę dėl atsakovo naudoto smurto grindė savo paaiškinimais bei rašytinais įrodymais (nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, sujungimo, nuotraukos), tačiau iš bylos duomenų visumos matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-144271-17, pradėtas 2017-08-30 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. 2018-01-31 ikiteisminiame tyrime pateiktame prašyme N. B. nurodė, kad po incidento su šeimos ir draugų pagalba judame į priekį, pažymėjo, kad atsakovas yra nuostabus tėtis, kuris myli vaikus ir jais rūpinasi, incidentas išsirutuliojo labai nemaloniai ne tik jos vyrui, bet ir visai šeimai ir ji to tikrai nenorėjo, pasekmės yra tikrai labiau skaudinančios nei tikėtasi, todėl dėl visų gerovės prašė bylą nutraukti. Minėti duomenys, taip pat aplinkybė, kad po ikiteisminio tyrimo nutraukimo šalys gyveno kartu, vedė santuokinį gyvenimą, netiesiogiai patvirtina, kad minėtas įvykis nebuvo šeimos iširimo priežastimi. Ieškovė pateikė 2020-03-26 nutarimą dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo, pagal kurį anksčiau nutrauktas tyrimas Nr. 01-1-44271-17 yra atnaujintas, sujungtas su tyrimu Nr. 01-1-30208-19, kuriame be kita ko bus sprendžiama dėl atsakovo kaltės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl įvykių 2018-11-08, tačiau, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, po ieškovės nurodyto galimo pakartotinio smurto jos atžvilgiu atvejo šalys toliau gyveno kartu, vedė santuokinį gyvenimą, todėl, manytina, galimas atsakovo smurtas nebuvo pagrindine šeimos iširimo priežastimi, argumentų dėl kitu metu nei 2017 metų panaudoto smurto ieškovė ieškinyje nenurodė. Atsakovo atžvilgiu 2019-07-17 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį taip pat neįrodo santuokos išrimo priežasčių, nes nėra susijęs su šalių tarpusavio santykiais, be to, atsakovo kaltė pagal pareikštą įtarimą nėra įrodyta įstatymo nustatyta tvarka, todėl nesuteikia jokių duomenų apie atsakovo asmenines savybes. Ieškovės paaiškinimai, kad ji įbauginta parašė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nepatvirtina jokie kiti duomenys, todėl minėta aplinkybė laikytina neįrodyta. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Šalims sutinkant, jų santuokinės pavardės paliktos nepakeistos;
Šalies argumentai
7.2. Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, atsakovas ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas tokiam reikalavimui neprieštaravo, todėl nepilnametės A. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove;
Atsiliepimas
7.3. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 277,50 Eur periodinėmis išmokomis, tačiau atsiliepime į patikslintą priešieškinį bei teismo posėdyje nurodė sutinkanti, kad būtų priteista 215,00 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis suma, todėl nesant ginčo tarp šalių, neturint pagrindo išvadai, kad minėta suma neatitiktų vaiko interesų, išvadą teikiančiai institucijai neprieštaraujant iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 215,00 Eur nuo pradinio ieškinio padavimui teismui dienos (2019-07-22) iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1 - 2 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis);
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, vaiko amžių nėra teisinio ir faktinio pagrindo riboti atsakovo bendravimą su vaiku ieškovės nurodytu būdu. Ieškovės argumentas, kad nustačius atsakovo prašomą bendravimo tvarką su vaiku atsakovas gali pagrobti vaiką yra tik ieškovės prielaida, neparemta jokiais įrodymais. Ieškovė nenurodė, kuo grindžiamas jos manymas, kad leidimas vaikui nakvoti su tėvu labiau sąlygos vaiko pagrobimą nei bendravimas dienos metu. Ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovas perka mergaitei saldainius, pabuvęs su atsakovu, vaikas tampa neramus, nemiega dieną, sutrinka mergaitės dienos režimas, vaikas grįžta suirzęs taip pat nelaikytini svariais argumentais, sudarančiais pagrindą riboti bendravimą, nes ieškovės nurodytos vaiko būsenos gali būti natūrali reakcija į kasdienos pasikeitimus nereiškianti, kad bendravimas su tėčiu neatitinka vaiko interesų. Vaiko susitikimas su tėvu ir intensyvi diena gali sąlygoti papildomą emocinį krūvį, pasireiškusį psichosomatiškai nuovargiu, neužmigimu įprastu metu ar panašiomis reakcijomis, kurios savaime, nesant kitų objektyvių duomenų nesąlygoja išvados, kad vaiko bendravimas neatitinka vaiko interesų ir yra būtina tokį bendravimą riboti. Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad vaikas yra ne kartą nakvojęs pas tėvą. Objektyvių duomenų (medikų išvadų ar pan.), kad toks bendravimo būdas neatitiko vaiko interesų, į bylą nebuvo pateikta (CPK 185 straipsnis). Pažymėjo, kad ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad mergaitė noriai bendrauja su tėvu, atsakovas gali pasirūpinti vaiku. Minėtos aplinkybės yra esminės, lemiančios išvadą, kad kuo platesnės apimties vaiko bendravimo su tėvu užtikrinimas neabejotinai atitinka vaiko interesus. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovai, apsilankę atsakovo 2020-01-30 akte nurodė, kad būste apsilankymo metu buvo tvarkinga, vaikui skirtas atskiras kambarys, apstatytas reikiamais baldais, vaikas turi žaislų, yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Institucijos, teikiančios išvadą atstovas teismo posėdyje nurodė iš dalies sutinkantis tiek su ieškovės, tiek su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka, pažymėjo, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka atostogų metu galima, kai vaikas pradės lankyti mokyklą, šiuo metu dėl vaiko amžiaus tikslinga nustatyti bendravimą tik savaitgaliais, nes įpratęs labiau būti su mama, vėliau – bendravimą ir atostogų metu. Vertindamas minėtą išvadą teismas pažymėjo, kad pagal aukštesnės instancijos teismų praktiką, vien vaiko amžius nelemia išvados dėl bendravimo su vaiku ribojimų, jei nėra objektyvių duomenų, kad ilgesnis vaiko bendravimas su vienu iš tėvų neatitiktų vaiko interesus, todėl vien vaiko amžius ar aplinkybė, kad vaikas gyvena su motina nesudaro pagrindo neleisti atsakovui praleisti su vaikui ilgiau nei 1-2 dienas, juolab, kad ieškovė patvirtino, jog mergaitė noriai bendrauja su tėvu, kuris gali ja pasirūpinti;
7.5. Vien aplinkybė, kad atsakovas organizavo namo įrengimo darbus įvertinus tai, kad santuokos metu šalys gyveno kartu ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausančiame name, vedė bendrą ūkį, santuokos metu tarp šalių egzistavo natūralus šeimyninių pareigų pasiskirstymas, nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Ieškovė N. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-06-16 sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta nutraukti ieškovės santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir šią dalį pakeisti, nurodant, kad santuoka nutraukta dėl vieno iš sutuoktinio, atsakovo V. B., kaltės (3 t., b. l. 75-79).
9. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
9.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog galimas atsakovo smurtas nebuvo pagrindine šeimos iširimo priežastimi. Pažymėjo, kad ieškovė byloje pateikė įrodymus apie atsakovo panaudotą fizinį smurtą prieš ją, taip pat pateikė paaiškinimus dėl atsakovo žiauraus elgesio su ja santuokos metu, rodomos nepagarbos, išaukštinto valdingumo, nuolatinio nepasitenkinimo ieškovės elgesiu. Ieškovė apibūdino atsakovą, kaip impulsyvų ir greitai keičiantį nuotaiką asmenį, t. y. tuo pat metu atsakovas galėdavo elgtis maloniai ir netikėtai įsižeisti ir dėlto elgtis įžūliai, užgauliai. Ieškovės ir atsakovo santuokos metu atsakovo elgesys ne kartą peržengė bet kokio padorumo ir sutuoktinių įprasto bendravimo, pagarbos vienas kitam ribas, nes atsakovas fiziškai smurtavo prieš ieškovę, naudojo psichologinį smurtą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie vykdytą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44271-17. Pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu fizinio smurto panaudojimo faktas buvo nustatytas;
9.2. Ieškovei ir atsakovui santuokoje susilaukus dukros, ieškovė sąžiningai manė, jog atsakovas pasikeis, todėl siekė išlaikyti ir tęsti santuoką. Tačiau toks ieškovės atlaidumas atsakovui galiausiai lėmė situaciją, jog ieškovė buvo įbauginta ir bijojo nutraukti santuoką ar kreiptis pagalbos. Tai lėmė ieškovės baimė dėl jos saugumo, jos dukros sveikatos ir baimė, kad jos dukra gali būti išvežta su atsakovu į Rusijos Federaciją, jos turto saugumo. Ieškovė byloje pateikė foto nuotraukas, kuriose matyti, sužalojimai ant jos kūno. Šie įrodymai pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas ne kartą yra smurtavęs prieš ieškovę, t. y. tarp sutuoktinių kilę kivirčai baigdavosi atsakovo smurtu prieš ieškovę;
9.3. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, jog jai sužinojus, kad atsakovas ieškovės gyvenamoje vietoje laiko šaunamuosius ginklus, granatą, ji kreipėsi į policiją. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30208-19 pagal BK 253 straipsnio 1 dalį yra užbaigtas ir su kaltinamuoju aktu byla perduotas į teismą. Pažymėjo, kad ieškovei paaiškėjusi aplinkybė, dėl jos gyvenamojoje vietoje atsakovo laikytų šaunamųjų ginklų, buvo esminė apsisprendžiant ieškoti pagalbos ir nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką. Byloje buvo pateiktas ieškovės ir atsakovo vykusio telefoninio pokalbio garso įrašas, kuriame atsakovas grasina ieškovei susidoroti su ja. Taigi, ieškovei pateikus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, atsakovas toliau siekė įbauginti ieškovę;
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo pagrindo, abstrakčiai nurodė, jog sutuoktiniai, gyvendami šeimoje, pažeidė pareigą būti vienas kitam lojaliems, jų santykiuose laikui bėgant pradėjo trūkti tarpusavio pagarbos bei supratimo, pakantumo, įsivyravus konfliktams šalys nesugebėjo įveikti jų bei jų keliamų pasekmių, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas ir santuoka faktiškai iširo. Ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko, kadangi šalių santuokos iširimą lėmė atsakovo psichologinio ir fizinio smurto naudojimas prieš ieškovę, jos sistemingas bauginimas. Ieškovės 2018-01-31 prašymas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44271-17 nutraukimo, parodo, jog po atsakovo fizinio smurto prieš ieškovę panaudojimo, ieškovė dėjo pastangas išlaikyti ir tęsti santuokinį gyvenimą su atsakovu, todėl jam atleido ir su juo susitaikė. Vis dėlto, ieškovės pateikti paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai dėl atsakovo elgesio parodo, kad atsakovas toliau žiauriai elgėsi su ieškove. Atsakovui nepagarbiai elgiantis su ieškove, prieš ieškovę naudojant fizinį ir psichologinį smurtą, tolimesnis sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Santuokoje tęsiantis smurto atvejams, o galiausiai ieškovei sužinojus apie nelegalių šaunamųjų ginklų laikymą, šių aplinkybių nėra galima ignoruoti ir laikyti, kaip neesminėmis, vertinant ieškovės santuokinių ryšių (meilės, lojalumo, pasitikėjimo vienas kitu, abipusės pagarbos, saugumo jausmo) su atsakovu atšalimą ir išblėsimą. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovės ir atsakovo santuoka faktiškai iširo dar iki ieškovės ieškinio dėl santuokos nutraukimo pareiškimo. Ieškovės ir atsakovo šeimos iširimo priežastimi pripažintinas atsakovo žiaurus elgesys su ieškove.
Atsiliepimas
10. Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 87-90).
11. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai i?vertino ies?kove?s į bylą pateiktus rašytinius įrodymus apie atliktą ikiteismini? tyrima? Nr. 01-1-44271-17 ir dėl to nepagrįstai nepripažino, kad santuokos nutraukimo priežastimi buvo atsakovo naudotas smurtas prieš ją. Su tokia ieškovės pozicija atsakovas nesutiko, kadangi teismų praktikoje nurodoma, kad siekiant nustatyti, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo. Pažymėjo, kad teismas teisingai konstatavo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-44271-17 nurodomas atsakovo elgesys nesukėlė santuokos iširimo, nes šalys tuo metu sėkmingai išsaugojo santuoką, o ieškovė toje byloje akcentavo susitaikymą, gyrė sutuoktinį ir deklaravo santykių pagerėjimą. Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ieškovei ir atsakovui susitaikius. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-144271-17, pradėtas 2017-08-30 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, buvo nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. 2018-01-31 ikiteisminiame tyrime pateiktame prašyme pati ieškovė nurodė, kad po incidento su šeimos ir draugų pagalba „judame į priekį“, pažymėjo, kad atsakovas yra nuostabus tėtis, kuris myli vaikus ir jais rūpinasi, incidentas išsirutuliojo labai nemaloniai ne tik jos vyrui, bet ir visai šeimai ir ji to tikrai nenorėjo, pasekmės yra tikrai labiau skaudinančios nei tikėtasi, todėl dėl visų gerovės prašė bylą nutraukti. Minėti duomenys, taip pat aplinkybė, kad po ikiteisminio tyrimo nutraukimo šalys gyveno kartu, vedė santuokinį gyvenimą, netiesiogiai patvirtina, kad minėtas įvykis nebuvo šeimos iširimo priežastimi;
11.2. Dėl minėto ginklo šiuo metu Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-913-298/2020, kurioje nuosprendis dar nepriimtas, o atsakovas, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, šiuo metu yra laikomas nusikaltimo nepadariusiu. Atsakovas toje byloje kaltę neigia ir teigia, kad ginklas ne jo, o sutuoktinė apie ginklų seifo turinį žinojo ir yra su tuo turiniu susijusi. Teismas negali civilinėje byloje spręsti ar atsakovas susijęs su minėto ginklo laikymu ir ar tęsė smurtavimą ieškovės atžvilgiu, nes šis klausimas bus išspręstas baudžiamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovo kaltė pagal pareikštą įtarimą nėra įrodyta įstatymo nustatyta tvarka, todėl baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinimai nesuteikia jokių duomenų apie atsakovo asmenines savybes;
11.3. Ieškovė neįvertino, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą tenka abiem sutuoktiniams, jie abu privalo būti vienas kitam pakantūs ir lojalūs ir dėti pastangas santuokai išsaugoti. Nagrinėjamu atveju abi šalys taip nesielgė, neįdėjo maksimalių pastangų tam, kad santuoka būtų išsaugota, nuolat konfliktavo ir kivirčijosi, kaltino vienas kitą nesugyvenamu charakteriu, nebuvo tolerantiški vienas kito kultūriniams skirtumams. Šalių santykiuose laikui bėgant pradėjo trūkti tarpusavio pagarbos bei supratimo, pakantumo, įsivyravus konfliktams šalys nesugebėjo įveikti jų bei jų keliamų pasekmių, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas.
12. Atsakovas V. B. pateiktu apeliaciniu skundu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-06-16 sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: priteisti iš atsakovo ieškovei 860,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui priteisti 480,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 t., b. l. 81-82).
13. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
13.1. Atsakovas nesutiko su teismo vertinimu apie tai, kad atmestas jo turtinis priešieškinio reikalavimas sudarė šalių ginčo esmę. Šalys taip pat ginčijosi ir dėl kaltės bei atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Ginčą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo šalys išsprendė atsakovui einant į kompromisą ir sutikus nutraukti ginčus šiuo klausimu. Į tokį geranorišką atsakovo elgesį turėjo būti atsižvelgta sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo;
Atsiliepimas
13.2. Teismas teisingai nurodė sprendime, kad iš esmės buvo visiškai tenkinti atsakovo neturtiniai reikalavimai bei reikalavimas dėl vaiko išlaikymo, tačiau atmestas reikalavimas dėl kompensacijos. Buvo tenkintas atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nors ieškovė šiuos reikalavimus ginčijo. Taip pat buvo tenkintas šalių bendras reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo. Pažymėjo, kad ginčo tarp šalių dėl to nebeliko tik todėl, kad atsakovas patikslintu priešieškiniu ėjo į kompromisą. Tai leido operatyviau išnagrinėti bylą, nes teismui nebereikėjo spręsti ginčo su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir kiek išlaikymo iš kurio iš tėvų priteisti. Teismui šioje dalyje faktiškai užteko patvirtinti tėvų susitarimą.
13.3. Teismas tenkino keturis atsakovo reikalavimus ir atmetė tik vieną turtinį reikalavimą dėl kompensacijos. Todėl, atsakovo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos priteisiant atsakovui iš ieškovės 4/5 jo bylinėjimosi išlaidų ir priteisiant ieškovei iš atsakovo 1/5 jos bylinėjimosi išlaidų. Taigi atsakovui priteistina iš ieškovės 480,00 Eur (iš patirtų 600,00 Eur) advokato samdymo išlaidų, o ieškovei iš atsakovo – 860,00 Eur (iš patirtų 4 300,00 Eur) advokato samdymo išlaidų.
14. Ieškovė N. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-06-16 sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, nepakeista; priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 84-86).
15. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
15.1. Santuokos nutraukimo byloje pagrindinis šalių ginčo objektas buvo atsakovo priešieškinio reikalavimas, kuriuo atsakovas prašė iš ieškovės jam priteisti 46 000,00 Eur kompensaciją. Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, kurį vėliau tikslino, teikė į bylą prašymus prijungti naujus įrodymus. Bylos nagrinėjimas ne kartą buvo atidėtas dėl atsakovo į bylą teikiamų prašymų, naujų įrodymų. Dėl to byloje įvyko net devyni teismo posėdžiai. Ieškovė turėjo teikti atsiliepimus, paaiškinimus, rinkti įrodymus atsikertant į nepagrįstus atsakovo reikalavimus dėl kompensacijos iš jos priteisimo. Nagrinėjamu atveju atsakovo procesinis elgesys byloje neatitiko CPK 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų;
Šalies argumentai
15.2. Santuokos nutraukimo byloje šalių neturtiniai reikalavimai dėl pavardžių po santuokos nutraukimo buvo tapatūs ir dėl to nekilo ginčo. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su juo ir priteisti iš ieškovės vaikui išlaikymą. Šie atsakovo reikalavimai nebuvo tenkinti. Sprendime nurodoma, kad ieškovės neturtiniai reikalavimai buvo tenkinti iš dalies;
15.3. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo siūlomu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu vertinant (ne)tenkintų reikalavimų proporciją, kadangi byloje atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės kompensaciją sudarė ginčo esmę ir dėl to ieškovė patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkinti ieškovės N. B. ieškinys ir atsakovo V. B. priešieškinys dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
17. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, jog teismas tinkamai neįvertino teisiškai reikšmingų aplinkybių iki santuokos faktinio iširimo, todėl padarė nepagrįstą ir dėl to neteisėtą išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
19. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
20. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).
21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad viena iš priežasčių lėmusių santuokos iširimą buvo atsakovo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas prieš ieškovę. Ieškovė pirmos instancijos teisme šias aplinkybes grindė savo paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais apie vykdytą ikiteisminį tyrimą, kuris pradėtas atsakovą įtariant padarius nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Ieškovė pažymėjo, kad buvo įbauginta ir bijojo nutraukti santuoką ar kreiptis pagalbos. Taip pat nurodė, kad ieškovei paaiškėjusi aplinkybė dėl jos gyvenamojoje vietoje atsakovo laikytų šaunamųjų ginklų, buvo esminė apsisprendžiant ieškoti pagalbos ir nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką.
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, o būtent tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, taip pat tai, kad po ikiteisminio tyrimo nutraukimo šalys gyveno kartu, vedė santuokinį gyvenimą, padarė išvadą, jog minėtas įvykis nebuvo pagrindinė šeimos iširimo priežastimi. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo atžvilgiu 2019-07-17 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį taip pat neįrodo santuokos išrimo priežasčių, nes nėra susijęs su šalių tarpusavio santykiais, be to, atsakovo kaltė pagal pareikštą įtarimą nėra įrodyta įstatymo nustatyta tvarka, todėl nesuteikia jokių duomenų apie atsakovo asmenines savybes. Teismas sprendė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas neįdėjo pakankamai pastangų tam, kad santuoka būtų išsaugota, nuolat konfliktavo, kaltino vienas kitą, nebuvo tolerantiški vienas kitam.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės subjektyvus situacijos vertinimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl santuokos iširimo priežasčių, kadangi jos pagrįstos objektyviais byloje nustatytais duomenimis: po 2017 m. kilusio konflikto šalių susitaikymu; apeliantės 2018-01-31 prašymu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jame nurodytomis aplinkybėmis; po incidento bendro ir vesto sutuoktinių gyvenimo faktu. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos išvadomis, jog minėtas konfliktas nebuvo pagrindinė šeimos iširimo priežastimi, santuokos iširimą sąlygojo tarpusavio pagarbos, supratimo, tolerancijos ir pakantumo nebuvimas, o esant konfliktams, šalys nesugebėjo įveikti jų bei jų keliamų pasekmių, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas. Objektyvių duomenų, jog ieškovė buvo priversta parašyti prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar po kilusio konflikto būtų pakartotinai kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl atsakovo naudoto smurto, byloje nenustatyta. Pažymėtina tai, kad atsakovas neneigė fakto, jog santuokos iširimui turėjo įtakos ir jo kaltė, tačiau remiantis apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo spręsti, jog santuokos iširimą sąlygojo išimtinai atsakovo pareigų nevykdymas, o duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog nagrinėjamu atveju galėtų būti taikoma atsakovo kaltės prezumpcija, byloje nenustatyta (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Priešingai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus dėl tarp šalių kilusių konfliktų, gaunamo darbo užmokesčio, pagrįstai sprendė, jog abi šalys nedėjo pakankami pastangų tam, kad iškilusias problemas spręsti abipusiu sutarimu, priešingai, iškilę sunkumai buvo sprendžiami tarpusavyje konfliktuojant. Duomenų, jog būtent tik atsakovas inicijuodavo konfliktus, byloje nenustatyta. Apeliantė taip pat iš esmės nepaneigė pirmosios instancijos argumentų, jog 2019-07-17 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nėra susijęs su šalių tarpusavio santykiais bei atsakovo kaltė pagal pareikštą įtarimą (BK 253 straipsnio 1 dalį) nėra įrodyta įstatymo nustatyta tvarka.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nenukrypdamas nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog santuoka iširo išmintinai dėl atsakavo kaltės, ieškovė nepateikė, o aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių savo pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, teisiniu požiūriu nėra reikšmingos. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
21. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas taip pat nesutiko su pirmos instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nesutiko su teismo vertinimu, kad atmestas jo turtinis priešieškinio reikalavimas sudarė šalių ginčo esmę, kadangi šalys taip pat ginčijosi ir dėl kaltės bei atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Pažymėjo, kad teismas tenkino keturis atsakovo reikalavimus ir atmetė tik vieną turtinį reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos priteisiant atsakovui iš ieškovės 4/5 jo bylinėjimosi išlaidų ir priteisiant ieškovei iš atsakovo 1/5 jos bylinėjimosi išlaidų, t. y. atsakovui priteistina iš ieškovės 480,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei iš atsakovo – 860,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, nei jas paskirstė pirmosios instancijos teismas.
22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Priešieškiniu atsakovas buvo pareiškęs du reikalavimus, t. y. turtinį reikalavimą dėl 46 000,00 Eur kompensacijos priteisimo ir neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Pirmos instancijos teismas atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo atmetė, o šalių reikalavimus dėl santuokos nutraukimo tenkino iš dalies, t. y., netenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, taip pat teismas atsižvelgė į atsakovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, patikslindamas, papildydamas 6.3. ir 6.7. punktus. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo tarp šalių iš esmės nekilo.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas tenkino šalių reikalavimus nutraukti santuoką, o atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo buvo atmestas, sprendžia, kad teismas iš esmės padarė teisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 50 proc. Aplinkybė, jog teismas, pasisakydamas dėl kitų neturtinio pobūdžio reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu, netenkino ieškovės reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo nurodytos bylinėjimosi išlaidų proporcijos, kadangi kaip teisingai ir pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo sudarė ginčo esmę. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl išvestinių reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo tarp šalių iš esmės nekilo, be to, nors teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, rėmėsi atsakovo pateiktu pasiūlymu, tačiau teismas ją papildė bei patikslino (6.3. ir 6.7. punktai). Taigi, įvertinus šių byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog atsakovo nurodyti argumentais nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių abipusės kaltės bei bylinėjimosi išlaidų, tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir įrodinėjimą, ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
27. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės N. B. ir atsakovo V. B. apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-06-16 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.