Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, kompensacijos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo bei materialinio išlaikymo jiems priteisimo, transporto priemonės priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo bei pagal atsakovės R. M. priešieškinį ieškovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, ½ dalies žemės sklypo su statiniais ir nebaigtos statybos pastato, kompensacijos už grąžintą paskolą, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas R. M. 2024 m. sausio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės R. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 229, dėl atsakovės R. M. kaltės; priteisti iš atsakovės R. M. 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą; nustatyti, nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamąją vietą su ieškove R. M.; nustatyti, jog jis teiks išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo / įsiteisėjimo dienos iki nepilnamečio vaiko A. M. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise atsakovę R. M.; taip pat nustatyti, kad ieškovas su nepilnamečiu vaiku A. M. po santuokos nutraukimo bendrauja bendru abiejų tėvų sutarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, poreikius ir norus, nenustatant konkretaus susitikimų laiko ir grafiko; santuokos metu bendrąja jungtine nuosavybe priklausančias transporto priemones AUDI Q7, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vin kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti atsakovei R. M., o už tai ieškovui R. M. priteisiant 3750,00 EUR kompensaciją; taip pat po santuokos nutraukimo atsakovei R. M. palikti pavardę M., o atsakovui R. M. – M., bei priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad su atsakove R. M. kartu gyventi pradėjo dar 2000 m., 2006 m. susilaukė dukros. 2009 m. ieškovas išvyko į Norvegiją uždarbiauti, o 2011 m. šalys susituokė. Kai šalys pradėjo kartu gyventi, kurti bendrą buitį, viskas buvo gerai, šalys gerai sutarė, susilaukė dukros, kartu su atsakove ieškovas įkūrė rūbų parduotuvės verslą, tačiau 2009 m. suprastėjus ekonomikai bei verslui pradėjus nešti tik nuostolius, ieškovas išvyko į Norvegiją uždarbiauti. Tuo metu atsakovė su dukra liko Lietuvoje, nors šalys nuolat kalbėjosi apie tai, kad atsakovė su dukra atvyks gyventi į Norvegiją pas ieškovą. Ilgainiui ieškovas pastebėjo, kad atsakovė tik išsisukinėja ir jokių realių veiksmų iš jos pusės nėra. Kol ieškovas dirbo Norvegijoje tam, kad padėtų šeimai, ieškovas savo kredito kortelės dublikatą davė atsakovei, kad ši galėtų Lietuvoje išsiimti piniginių lėšų iš ieškovo uždirbtų pinigų. Atsakovė tą ir darė.

2017 m. atsakovė papasakojo ieškovui apie mintį atidaryti gėlių parduotuvę, ieškovas padėjo įgyvendinti šį atsakovės norą, ne tik pirko viską, ko reikia parduotuvei, bet ir skolinosi piniginių lėšų (5 000 Eur) iš asmens Norvegijoje, iš kurio ieškovas nuomojosi būstą ir šias lėšas davė atsakovei tam, kad įsirengtų gėlių parduotuvę.

2019 m. atsakovė atvyko pas ieškovą į Norvegiją atostogų. Būtent tada atsakovė ieškovui pripažino apie tai, kad buvo neištikima ieškovui. Ieškovui tai buvo šokiruojanti naujiena, kadangi visą laiką tol, kol buvo su atsakove viską darė tik jos ir jų šeimos labui, net išvyko dirbti į užsienį, kad šeimai nieko netrūktų, todėl ši žinia iš atsakovės lūpų šokiravo ieškovą. Ieškovas viską išklausė ir dar kartą pasiklabėjo su atsakove, tačiau tuomet pokalbį jau įrašė. Pokalbio įraše girdisi visa informacija apie tai, kad atsakovė ieškovą su kitu vyru yra išdavusi ne mažiau nei 20 kartų įvairiose vietose. Ieškovas iš atsakovės pasakojimo suprato, kad tai nebuvo vienos nakties nuotykis, tai buvo ilgas romanas, kai atsakovė jį apgaudinėjo ne vienerius metus, tuo pat metu, kai melavo ieškovui ir naudojosi ieškovu ir jo uždirbamais pinigais. Atsakovė ilgus metus nuo ieškovo slėpė, kad turi romaną su kitu vyru kol ieškovas dirbo Norvegijoje. Dar daugiau, kai ieškovas pasakė atsakovei, kad turi garso įrašą su jos prisipažinimu, atsakovė sudaužė ieškovo telefoną ir sunaikino įrašą, tačiau ieškovui pavyko jį atkurti. Ieškovą atsakovės prisipažinimas sužlugdė ir psichologiškai, kadangi dėl patirtų išgyvenimų jis lankėsi pas psichologą, kreipėsi pagalbos, kadangi tai išgyventi pačiam buvo itin sunku. Šalims santuokos, kuri sugriuvo dėl atsakovės kaltės, išsaugoti nepavyko.

Ieškovas mano, kad dėjo visas pastangas išsaugoti santuoką, nuolat tikėjo, padėjo atsakovei, tačiau būtent atsakovės ilgalaikis, ne vienkartinis romanas ir buvo priežastis, kodėl šalių santuoka iširo, todėl prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės.

Prašydamas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovas nurodė, kad tokie atsakovės veiksmai, kai ji tiek daug metų jį apgaudinėjo, sukėlė jam didelius dvasinius išgyvenimus, paveikė psichologiškai.

Nepilnametė dukra nuolat gyvena su atsakovė, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su ja, o iš ieškovo priteistinas periodinis išlaikymas, konkreti bendravimo tvarka nenustatytina.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, kuris nedalintinas sudaro: ½ dalis pastato, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kitų statinių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), įgytų R. M. vardu 2013 m. spalio 4 d. dovanojimo sutartis Nr. 4724, pagrindu; 5/8 dalys žemės sklypo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), 5/8 dalys pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), bei 5/8 dalys kitų statinių, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2015 m. sausio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 1L15-64; taip pat 3/8 dalys žemės sklypo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), 3/8 dalys pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), ir 3/8 dalys kitų statinių, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2010-07-26 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 1L10-3666, įgytų R. M. vardu;

Santuokos metu įgytą dalintiną turtą sudaro: transporto priemonė AUDI Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo data 2013 m. gruodžio 27 d., vertė 5 500 Eur; transporto priemonė CITROEN JUMPER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo data 2010 m. liepos 24, vertė 2 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenka turto už 7 500 Eur, ieškovas prašo priteisti jam 3 750 Eur kompensacijos.

2024 m. birželio 27 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo ieškovas prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu šalių dukrai sulaukus pilnametystės ieškovas reikalavimų, susijusių su išlaikymu, bendravimo tvarka ir gyvenamosios vietos nustatymu atsisakė.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nuo 2000 metų pradėjo gyventi kartu ir santykiai buvo labai neblogi iki tol, kol sužinojo apie atsakovės neištikimybę. 2009 metais išvyko į Norvegiją dirbti, nes dėl krizės turėjo skolų. Nuolat gyveno Norvegijoje ir stengėsi dėl šeimos, o atsakovė atvykdavo tik per atostogas. Santykiai klostėsi gerai iki pat 2019 metų, bet sužinojęs apie neištikimybę patyrė šoką, psichologiškai palūžo ir tai jaučia iki pat šiol, dėl to jam santuoka griuvo. Nuo 2019 metų kartu nebėra, tais metais paėmė iš atsakovės savo banko kortelę ir nebeleido jai naudotis savo pinigais. Turtas Norvegijoje įsigytas 2014 metais, jokių pinigų tam nesiskolino. Atsakovė buvo neištikima, nes toks gyvenimas jai buvo patogus. Apie neištikimybę sužinojo, kai atvykusi į Norvegiją pati atsakovė apie tai papasakojo. Neištikimybės atsakovei neatleido, gal ir pasakė, kad atleidžia, bet jautėsi kitaip. Po to lankėsi pas psichologę, gėrė raminamuosius vaistus ir vaistus nuo nemigos. Iš A. S. pinigų namo pirkimui 2014 metais nesiskolino, pradiniam įnašui skolinosi iš savo sesers ir sūnėno. Sodo sklypą įsigijo pats, o tam įsigyti pinigus davė jo tėvai. Šalia esantį sklypą paveldėjo po tėvų mirties, bet šiam sklypui įsigyti pinigų davė tėvai, bendrai apie 10 tūkst. litų. Kai mirė buvęs atsakovės vyras, sūnums paliko palikimą įmonę, kuri buvo su skolomis, todėl bendromis šeimos pajamomis jas atidavė. Pripažįsta, kad pasiėmė juvelyrikos dirbinius, tačiau tai yra jo tėvo daiktai, kuriuos atsakovė buvo pridavusi į lombardą, todėl vėliau jis pats juos išpirko. Abu sodus prižiūrėjo atsakovė, ji juos tvarkė ir jais rūpinosi, kartu dirbdavo ir vaikai, todėl šiais daiktais rūpinosi kaip šeima. Sode pastatas buvo pastatytas po poros metų nuo sodo įsigijimo, šis pastatas atliko sandėlio funkcija ir jame laikė rūbus, kuriais abu kartu prekiavo. Automobilius iki 2019 metų prižiūrėdavo pats, remontuodavo ir saugojo, tačiau kokia šiuo metu automobilių būklė nežino. Norvegijoje esantį namą remontavo kartu su sūnumis, atostogų metu atsakovė būdama Norvegijoje dirbo prie namo, prižiūrėjo aplinką ir darė kitus darbus. Prie ieškinio pridėtą garso įrašą padarė sužinojęs apie atsakovės neištikimybę, kitą dieną nuėjo į darbą ir kolegų paklausė, kaip padaryti garso įrašą, ir grįžęs namo po darbo nusprendė padaryti šį garso įrašą. Garso įrašą padarė su telefonu, padėjęs jį ant lovos atkaltės, o jie abu gulėjo lovoje, tačiau atsakovės apie daromą garso įrašą neinformavo. Garso įrašą darė supratęs, kad atsakovė buvo neištikima ir jų santuoka griuvo. 2019 metų liepą atvyko į Lietuvą ir pasakė apie padarytą įrašą, kai tarp jų kilo konfliktas. D. S. yra jo pažįstama nuo 2021 metų, su ja kartu niekada negyveno ir su ja intymių santykių neturėjo. Taip pat nurodė, kad su atsakove jokių susitarimų dėl kitų partnerių ir atvirų santykių su jais nebuvo sudaryta. Papildomai nurodė, kad žemės sklypo, ant kurio stovi sandėlis, neturi dalinti, nes tai jo asmeninė nuosavybė, todėl kompensaciją atsakovei sumokėtų tik už jam atitenkančią atsakovės sandėlio dalį, jeigu teismas tokiu būdu padalintų pastatą.

Ieškovo atstovas advokatas Drąsutis Tauras Narmontas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sodas įsigytas už asmeninius ieškovo pinigus, padovanotus jo tėvų, o pastatas statytas jo rankomis. Alkoholio vartojimo faktų atsakovė neįrodė, juo labiau tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovo kaltę. Santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės, kai pats ieškovas visą laiką buvo ištikimas. Garso įrašu labai aiškiai patvirtinama atsakovės neištikimybė, be to, ji pati pripažino buvusi neištikima, o kaip nurodė ieškovas, tarp jų nebuvo jokio susitarimo dėl kitų partnerių. Skyrybų priežastis tėra viena – atsakovės neištikimybė, kurią įrodo jos pačios prisipažinimas 2019 metais ir ieškovo padarytas garso įrašas, įrodantis, kad tai nebuvo vienkartinis atvejis, o atsakovės antras gyvenimas, trukęs ilgesnį laiką. Ieškovas dėl neištikimybės patyrė daug streso ir neigiamų išgyvenimų ir greitai po šių įvykių, t. y. nuo 2019 metų liepos mėnesio, šalių santuoka faktiškai nutrūko. 2019 m. liepos 3 d. tarp šalių įvykęs smurtinis konfliktas buvo išprovokuotas pačios atsakovės, kurie siekė atimti ieškovo telefono ir sunaikinti neištikimybę pagrindžiantį garso įrašą, o ieškovo atliktas tempimo už grandinėlės veiksmas buvo jo gynybiniai veiksmai dėl jį puolusios atsakovės. Nuotrauka, kuri padaryta ieškovo namuose Norvegijoje, kurią padarė ieškovo dukra, neįrodo jo neištikimybės, nes nuotraukoje užfiksuota didelė žmonių kompanija, ieškovo dukros šeimai susirinkus į vieną vietą, o ne asmeniniai ieškovo santykiai. Kita bylos medžiaga, kaip atsakovės pateikti vaizdo įrašai, neįrodo ieškovo kaltės ir neištikimybės visų pirma dėl to, kad padaryti praėjus daugiau kaip dvejiems metams po šalių faktinio santuokos nutrūkimo, t. y. 2019 metų liepos mėn. Liudytojų T. ir T. Š. liudijimai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jie yra subjektyvūs, tendencingi ir naudingi išskirtinai tik atsakovei. Ieškovo padarytas garso įrašas yra teisėtas, nes darant įrašą jie buvo vyras ir žmona, todėl toks santykis neturi privatumo tarp santykio šalių. Šiuo įrašu siekiama teisingai išnagrinėti ginčą tarp šalių, todėl toks įrodymas atitinka leistinumo kriterijų. Sodo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo nuosavybė, nes pinigus šiam sklypui įsigyti padovanojo jo tėvai, todėl šį sklypą ir įsigijo savo vardu. Prie sandėlio pastato statybų atsakovė realiais darbais neprisidėjo arba atliko darbus, nesusijusius su statybomis. Byloje nėra paskolos sutarties tarp A. S. ir sutuoktinių, taip pat nėra ir pinigų perdavimo fakto, nors jų sutartis turėjo būti notarinės formos, tačiau jos nesilaikymas daro šį sandorį negaliojantį. Ieškovas net ir pats neneigia, kad vartojo alkoholį, tačiau byloje neįrodyta, kad jis turėtų priklausomybę ar gydytųsi nuo jos, todėl ši aplinkybė nelaikytina jo kalte dėl santuokos nutraukimo. Dėl kompensacijos už nebaigtą statyti pastatą nurodė tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, todėl logiškiausia, kad siekiant išvengti ginčų dėl šio pastato naudojimo tvarkos, priteisti šį pastatą vienam sutuoktiniui, kitam išmokant kompensaciją. Šios kompensacijos sumokėjimą per šešis mėnesius grindžia iš esmės tuo, kad ieškovas turi visokių įsipareigojimų, bet esant gerai finansinei padėčiai šią kompensaciją galbūt sumokėtų greičiau. Su priešieškinyje nurodytomis sodo ir šio pastato vertėmis sutinka, tačiau žemės sklypas, ant kurio stovi šis sandėlis, laikytinas asmenine ieškovo nuosavybe, todėl jam turi likti ir po santuokos nutraukimo. Iš J. Š. pasiskolinti pinigai taip pat nesudarant jokių paskolų sutarčių, nors turėjo būti sudaromas notarinis sandoris, todėl toks sandoris yra niekinis ir juo negalima remtis įrodinėjimo procese.

Teismo posėdžio metu atsakovė R. M. paaiškino, kad susipažino 2000 metais, tada ieškovas atsikraustė pas ją į namus gyventi. Gyvendami kartu grąžino visas iš ankstesnių vienas kito santykių buvusias skolas, įsigijo kartu sodą ir kitą turtą, kartu kūrė šeimos verslą, kuriame ji dirbo iki pat santykių pabaigos. Viską kūrė kaip šeima, nebuvo atskirų darbų, atskirų pajamų ar atskirų įsipareigojimų. Lygiai taip pat abu kartu kūrė namus Norvegijoje. Ieškovas grįždavo vasaromis atostogauti Lietuvoje ir nuolat per atostogas gerdavo. Namui Norvegijoje skolinosi visa šeima – tiek ieškovas iš savo giminių, tiek atsakovė iš savo, taip pat ir iš A. S. Visas vasaras tvarkė namą Norvegijoje, remontavo viską kartu, tvarkė kiemą. Priešingai negu teigia ieškovas, apie gyvenimą Norvegijoje kartu pradėjo svarstyti tik po šešerių ieškovo gyvenimo Norvegijoje metų, tačiau taip ir nepersikėlė ten gyventi. Neištikimybę pripažįsta, tačiau tai nereiškia jos santuokos nutrūkimo kaltės, nes jie abu buvo laisvamaniai ir buvo sutarę taip gyventi, kad turės kitus partnerius, ir buvo susitarę, kad jeigu taip bus, vienas kitam apie tai papasakos. Garso įrašas apie tai padarytas gulint lovoje, jos neįspėjus, tačiau klausimus ieškovas dėstė tendencingai, klausinėdamas to, kas jam malonu ir kas jį jaudina seksualiai. Kai prasidėjo pandemija, santuoka iš esmės pradėjo irti, ieškovas nebebendravo, į Lietuvą negrįžo, nustojo palaikyti šeiminius ryšius, o vėliau išsiaiškino, kad ieškovas Norvegijoje susirado kitą moterį. Visą tą laiką padarytu garso įrašu ją spaudė ir grasino jai, po ko įvykus konfliktui dėl šio garso įrašo, ji bandė telefoną atimti, telefonas netyčia nukrito ir sudužo, o ieškovas pradėjo ją smaugti. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas tik dėl to, kad jis galėtų išvykti atgal į Norvegiją. Po to laiko ieškovas niekaip neprisidėjo prie šeimos išlaikymo ir viską teko daryti jai vienai, o ieškovas pradėjo grasinti teismais ir skyrybomis, atimti visą turtą. Išsiaiškinusi, kad ieškovas turi kitą moterį Norvegijoje, su ja susisiekė ir bendravo, sužinojo, kad ieškovas tai moteriai papasakojo apie garso įrašą, apie neištikimybę ir santuokos griūtį. Vaikų paveldėtos įmonės skolas grąžino abu, galbūt daugiau pinigų skyrė ieškovas, bet grąžino šias skolas iš bendro šeimos turto, be to, jos vaikai paveldėjo ne tik įmonę su skolomis, bet ir nekilnojamojo turto. Šį nekilnojamąjį turtą pardavė, dalį pinigų panaudojo vaikų paveldėtos įmonės skoloms atiduoti, o dalį pinigų panaudojo šeimos automobiliui AUDI įsigyti. Į lombardą aukso dirbinius buvo užstačiusi tam, kad galėtų pasirūpinti šeimos verslu, nes ieškovas po konfliktų išvykęs į Norvegiją nustojo rūpintis šeima ir jos turtu. Nurodė, kad ilgą laiką naudojosi ieškovo duota /norvegiška banko kortele, iš kurioje esančių lėšų tenkino įvairius šeimos finansinius poreikius, tačiau po 2019 metų konflikto ieškovas ją atėmė ir nebeleido naudoti šių lėšų šeimai. Kiek jai žinoma, ieškovas laiką leisdavo kartu su D. S., artimieji juos matė pas jos tėvus ar keliaujančius kartu, taip pat dukra juos matė kartu švenčiančius Norvegijoje, šias akimirkas pati D. S. viešino ir socialiniuose tinkluose. Santuokos nutraukimo priežastis yra tai, kad ieškovas nuo pat pandemijos pradžios Norvegijoje gyvena su kita moterimi. Laiko, kad ji buvo ištikima visą santuoką, o tai, kad turėjo lytinių santykių su kitu vyru, tai buvo įprasta jų santykių praktika, nustatyta bendru abiejų sutarimu, kad toleruos vienas kito partnerius. Intymiai santykiavo su kitu vyru todėl, kad nebebuvo normalaus ir įprasto šeimyninio gyvenimo su ieškovu, jis neatliko savo kaip vyro pareigų. Po to, kai prisipažino ir buvo padarytas įrašas, toliau gražiai bendravo, jokių problemų nekilo ir kurį laiką gyveno įprastą gyvenimą. Konfliktai dėl to prasidėjo tik praėjus kuriam laikui po to. Kortelės atėmimas, fizinis smurtas dėl sudaužyto telefono ir panašios aplinkybės nebuvo prisipažinimo pasekmė, nes ir po to bendravo, kūrė santykius, augino dukrą, ji skrido pas ieškovą į Norvegiją – toks bendravimas buvo kaip vyro ir žmonos bendravimas, nes reiškė jausmus, artimai bendravo, palaikė intymius santykius. Ieškovo kreipimasi pas psichologą lėmė psichikos pokyčiai dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo, kuris tęsėsi ilgai ir daug seniau negu ji prisipažino apie santykius su kitu vyru. Alkoholį vartojo per kiekvienas atostogas ne vienerius metus nuo pat išvykimo dirbti į Norvegiją. Sodo sklypas įsigytas pasiskolinus pinigų, o statinys jame pastatytas iš šeimos verslo uždirbtų pinigų, todėl pastatą prašo dalinti per pusę, o jeigu teismas priteistų pastatą vien tik ieškovui, tuomet ieškovas jai sumoka kompensaciją. Papildomai teismo posėdžio metu paaiškino, kad dešimties metų laikotarpį, prieš kurį ir buvo neištikima, skaičiuoja nuo tada, kai tai įvyko – apie 2012 metus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas; priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, kurios įrašo Nr. 229 (Santuokos sudarymo įrašo kopija). Tačiau bylos duomenimis vienareikšmiškai ir neginčijamai taip pat nustatyta, kad šalys faktinius šeimos santykius palaikė dar anksčiau negu sudaryta santuoka. Tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad šalys kartu pradėjo gyventi 2000 metais, tą patvirtino pačios šalys ir jų atstovai teismo posėdžio metu, todėl dėl šio fakto byloje ginčo nėra. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), taigi iki santuokos sudarymo, šalims gimė jų bendra dukra A. M. (Gimimo liudijimo AA Nr. 438903 kopija). Pažymėtina, kad šalių dukra bylos nagrinėjimo eigoje sulaukė pilnametystės, todėl ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo vaikui, jo gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos. Dėl šios priežasties byloje nagrinėjami klausimai dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų – kompensacijų dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl paskolos grąžinimo ir turto padalijimo.

Teismas byloje, kaip minėta, nustatė, kad ginčo dėl šalių šeimos santykių sukūrimo pradžios nėra – šalys pradėjo bendrą ūkį kurti dar 2000 metais. Tačiau byloje kilo ginčas dėl faktinio santuokos iširimo datos. Ieškovas 2024 m. birželio 27 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašė pripažinti, kad santuoka faktiškai iširo nuo 2019 m. liepos 1 d., kai atsakovė jam prisipažino apie neištikimybę ir dėl to šalys nustojo faktiškai gyventi kartu. Atsikirsdama į tai atsakovė byloje pateikė 2024 m. liepos 9 d. nuomonę dėl pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kurioje nurodė, kad šalių santuoka tęsėsi ir po 2019 metų liepos 1 d., nurodydama, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas dalyvavo atsakovės sūnaus vestuvėse, po to kiek vėliau, t. y. 2019 m. rugsėjo mėnesį, atsakovė vyko pas ieškovą į Norvegiją, 2020 metų žiemos atostogų laikotarpiu atsakovė taip pat vyko pas ieškovą į Norvegiją ir grįžo į Lietuvą 2020 m. vasario 2 d. Prie šios nuomonės atsakovė pridėjo ir rašytinius įrodymus – skrydžių informaciją, patvirtinančią atsakovės keliones į Norvegiją ir iš jos 2019 m. rugpjūčio 8 d. ir 2020 m. vasario 2 d., taip pat traukinio bilietų nuotrauką, iš kurios matyti, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. atsakovė vyko iš Oslo oro uosto į ieškovo gyvenamąją vietą, bei įrodymus, patvirtinančius atsakovės sūnaus vestuves – fotonuotraukas, kuriose matyti, kad ieškovas dalyvauja vestuvėse, taip pat santuokos sudarymo įrašo kopiją.

Pažymėtina, kad ieškovas ir jo atstovas tiek rašytiniuose procesiniuose dokumentuose, tiek teikdami paaiškinimus teismo posėdžio metu ginčijo šias aplinkybes, nurodydami, kad ieškovas vestuvėse dalyvavo tik minimaliai ir oficialioje dalyje. Tačiau pažymėtina, kad tokia pozicija paneigiama kitais byloje esančiais įrodymais – prie minėtos atsakovės nuomonės pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose matyti, kad ieškovas dalyvavo ir vestuvių šventėje, kurioje visada buvo šalia atsakovės, taip pat ieškovas ir jo atstovas niekaip nepaneigė ir kitų prie šios nuomonės pridėtų įrodymų – skrydžio ir traukinio bilietų informacijos. Šioje vietoje teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. Š. nurodė, kad 2020 m. liepos 9 d. šalys kartu leido laisvalaikį Trakuose, o po to nuvyko kartu pas T. Š. ir jo draugę į Vilnių (posėdžio garso įrašas nuo 02:01:58 iki 02:02:17). Šių liudytojo parodymų nei ieškovas, nei jo atstovas niekaip neneigė, nepateikė priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu atsakovės atstovė baigiamojoje kalboje papildomai nurodė, kad būtent po šios datos ieškovas į Lietuvą daugiau nebeatvyko, nustojo bendrauti su šeima ir netgi rūpintis tuo metu dar nepilnamete šalių dukra.

Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą ir aukščiau aptartus motyvus, konstatuoja, kad šalių faktinis gyvenimas šeimoje truko nuo 2000 metų iki 2020 m. liepos 9 d., todėl visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai nagrinėtini šio laikotarpio kontekste.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Ieškiniu ieškovas prašė nutraukti santuoką, pripažįstant, kad ji nutrūko dėl atsakovės neištikimybės, kas yra pagrindas nutraukti santuoką dėl jos kaltės. Tuo tarpu atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo bendros santuokinės lojalumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimo, t. y. priklausomybės alkoholiui ir nuolatinio psichologinio smurto, kas yra teisinis pagrindas nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Be to, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sutuoktinio kaltės prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Papildomai pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014; 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo grindžia būtent tokia kaltės prezumpcija, teigdamas, kad atsakovė buvo neištikima, ir tai grindžia byloje pateiktu ieškovo padarytu garso įrašu, kuriuo užfiksuotas asmeninis ieškovo ir atsakovės pokalbis. Teismas susipažinęs su šio garso įrašo turiniu daro išvadą, kad padarytu garso įrašu negalima remtis kaip tinkamu įrodymu byloje, nes šis įrodymas neatitinka įrodymų leistinumo ir patikimumo kriterijaus.

Teismas šioje byloje pažymi, kad ieškovo pateiktas aptariamas garso įrašas nelaikytinas pakankamai patikimu įrodymu. Visų pirma, kaip minėta, teismų praktikoje vertinamas garso įrašą atliekančio asmens provokuojantis elgesys. Iš byloje esančio garso įrašo turinio yra akivaizdu, kad ieškovas uždavinėja tendencingus klausimus, kartu menančius ir atsakymus, kurių tikisi sulaukti iš atsakovės. Viso pokalbio metu atsakovė ne kartą minėjo, kad nebenori kalbėti, kad jai sunku tai prisiminti ir kalbėti apie tuos įvykius, kad ją graužia sąžinė ir panašias aplinkybes. Tačiau ieškovas tęsė garso įrašymą, tęsė ieškovės klausinėjimą, ignoruodamas sunkią jos emocinę būseną ir tokiu būdu darydamas jai spaudimą. Įvertintina ir tai, kad garso įrašymas atliktas neįspėjus atsakovės, šalims esant intymioje aplinkoje (vakare gulint lovoje), atsakovei tuo metu siekiant romantinių veiksmų (garso įraše bent du kartus šalys kalbasi apie ketinimą tuo metu turėti lytinių santykių), tokiu būdu sudarant atsakovei įspūdį, kad ieškovas nori nuoširdžiai pasikalbėti apie santykius ir jų problemas. Tokios aplinkybės lemia išvadą, kad garso įrašas padarytas provokuojant atsakovę ir naudojantis jos emocine būsena, sukeliant psichologinį spaudimą.

Be to, kaip minėtame atsiliepime į priešieškinį nurodo ieškovo atstovas, remdamasis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis, jeigu jos naudojamos to ginčo teisingam teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymui. Šioje vietoje teismas konstatuoja, kad ieškovo padarytas garso įrašas neatitinka tokios teismų praktikoje suformuotos taisyklės. Visų pirma, faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovė apie neištikimybę ieškovui prisipažino anksčiau, t. y. dieną prieš negu padarytas garso įrašas. Teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu pats ieškovas nurodė, kad kitą dieną nuėjo į darbą ir iš kolegų sužinojo, kaip padaryti garso įrašą, kas rodo jo tendencingą tikslą dar kartą apklausti atsakovę ir tokiu būdu tyčia sukurti atitinkamą įrodymą. Be to, padarytą garso įrašą ieškovas naudojo ne tik teisiškai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, ne tik santuokos nutraukimo byloje. Liudytojomis teismo posėdžio metu apklaustos A. M. (2024 m. spalio 15 d. posėdžio garso įrašas 00:18:39) ir V. M. (2024 m. spalio 15 d. posėdžio garso įrašas 00:47:17) nurodė, kad ieškovas joms papasakojo apie padarytą garso įrašą ir nors jo klausyti ir nedavė, tačiau tokius veiksmus ieškovas atliko dar 2019 metų liepos mėnesį, kai buvo atliktas garso įrašas, taigi dar ketveri metai prieš bylos teisme pradėjimą. Taip pat bylos aplinkybėmis neginčytinai nustatyta, kad padarytu garso įrašu ieškovas grasino atsakovei (tą teismo posėdžio metu nurodė ir pati atsakovė) ir juo nuolat šantažavo, dėl to tarp šalių kilo ir smurtinis konfliktas, kas patvirtinama ir liudytojos G. M. parodymais, kad smurtinis konfliktas kilo būtent dėl šio garso įrašo (2024 m. spalio 15 d. posėdžio garso įrašas nuo 02:06:26 iki 02:07:54).

Taigi visi aukščiau aptarti duomenys suponuoja teismo išvadą, jog ieškovas padarytą garso įrašą naudojo ne tik kaip įrodymą byloje teisinei tiesai nustatyti. Garso įrašas naudotas ir kaip spaudimo priemonė prieš atsakovę, manipuliuojant santuokos nutraukimo procesu, be to, garso įrašas padarytas provokuojant pačią atsakovę. Todėl visi šie duomenys lemia, kad prie ieškinio pridėtas garso įrašas nėra pakankamas įrodymas atsakovės kaltei dėl santuokos nutraukimo nustatyti.

Tačiau byloje egzistuoja nenuginčijamas atsakovės kaltės įrodymas – apie neištikimybę ji teismo posėdžio metu prisipažino pati ir nurodė esmines aplinkybes ir neištikimybės priežastis. Šis atsakovės prisipažinimas yra duotas teismo posėdžio metu ir nenuginčytas jokiais kitais bylos duomenimis, todėl byloje egzistuoja pakankamas teisinis pagrindas konstatuoti, kad atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigą būti ištikima. Šioje vietoje pastebėtina, kad atsakovė byloje teigia, jog egzistavo jos ir ieškovo susitarimas dėl laisvų ir atvirų santykių, kad ieškovui esant Norvegijoje šalys galės turėti lytinių santykių su kitais asmenimis. Tačiau pažymėtina, kad pati atsakovė tokios aplinkybės jokiais įrodymais nepagrindė, ieškovas šią aplinkybę teismo posėdžio metu paneigė, todėl darytina išvada, kad atsakovės neištikimybės faktas yra įrodytas.

Tačiau pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovės neištikimybė, nors ir buvo viena iš priežasčių, tačiau nebuvo vienintelė ir santuokos griūtį lemianti priežastis. Tiek atsakovė, tiek pats ieškovas aiškiai patvirtino, kad šalių santuokiniai ryšiai tęsėsi ir po paaiškėjusios neištikimybės. Ieškovo padarytame garso įraše (22:25 min) ieškovas pats nurodo, kad atleidžia atsakovei. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad tuo metu galėjo taip pasakyti, tačiau atleidimo aplinkybes neigė. Vis dėlto kad šeima taikėsi ir tęsė bendrą gyvenimą patvirtinama ir kitais byloje esančiais duomenimis – ieškovo sesuo liudytoja A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad po šio įvykio R. dar norėjo susitaikyti, siekė, kad R. atvažiuotų gyventi pas jį į Norvegiją (2024 m. spalio 15 d. posėdžio garso įrašas 00:11:42), liudytoja V. M. nurodė, kad R. bandė atleisti ir kalbėtis (00:35:59). Tai, kad šalys ir po paaiškėjusios neištikimybės toliau palaikė santuokinius ryšius, patvirtinama ir kitais duomenimis – 2019 m. liepos mėnesį ieškovas buvo grįžęs į Lietuvą ir gyveno savo namuose su atsakove, kai tarp jų kilo konfliktas dėl minėto garso įrašo ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (2019 m. liepos 3 d. Telšių AVPK Mažeikių RPK pranešimas apie įtarimą), taip pat, kaip minėta, šalys kartu dalyvavo atsakovės sūnaus vestuvėse, po jų kelis kartus atsakovė vyko į Norvegiją pas ieškovą, bendravo ir palaikė ryšius (atsakovės atsiliepimo priedas Nr. 19) ir kt. Taigi bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad ieškovas, sužinojęs apie atsakovės neištikimybę, santuokos nenutraukė, šalys toliau bendravo ir kūrė šeiminius santykius. Tokios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog atsakovės neištikimybės faktas nebuvo lemianti ir vienintelė aplinkybė, dėl kurios santuoka nutrūko. Todėl teismo vertinimu byloje nėra pakankamo teisinio pagrindo konstatuoti, jog santuoka nutrūko dėl vienos atsakovės kaltės, atitinkamai nėra pagrindo šioje dalyje tenkinti ir tokio ieškinio reikalavimo.

Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs ir tai, jog tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Priešieškiniu atsakovė teismo prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo netinkamų veiksmų gyvenimo kartu ir santuokos laikotarpiu – alkoholio vartojimo ir itin dažno psichologinio smurto. Ieškovė šias aplinkybes grindžia savo pačios parodymais, prie atsiliepimo pridėtomis fotonuotraukomis (atsiliepimo priedas Nr. 11), taip pat ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kitais byloje esančiais duomenimis. Pats ieškovas, nors ir pripažino, kad nėra abstinentas ir kartais alkoholį vartoja, tačiau neigė tokius atsakovės argumentus, bet rašytinių ar kitokios formos įrodymų, paneigiančių atsakovės poziciją, nenurodė ir byloje nepateikė.

Pažymėtina, kad priešieškinio reikalavimas nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kurios nėra tiesioginė sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimo prezumpcija. Tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti kad ieškovo alkoholio vartojimas buvo iš esmės nuolatinio pobūdžio ir tai darė žalą visai šeimai ir jos interesams. Atsakovė prie atsiliepimo byloje pateikė dvi fotonuotraukas, kuriose ieškovas matomas gulintis ant grindų, kaip teigiama, būdamas neblaivus. Šias nuotraukas ir jų siejimą su alkoholio vartojimu ieškovas iš esmės neigė, laikydamasis pozicijos, kad tai yra subjektyvus atsakovės požiūris. Tačiau ieškovo alkoholio vartojimo faktą visą santuokos ir gyvenimo kartu laikotarpiu patvirtina ir kiti bylos duomenys. 2019 m. liepos 3 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27959-19 buvo pareikštas įtarimas R. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 2 dalyje, padarymo. Ikiteisminiame tyrime buvo nustatyta, kad R. M. smurtinius veiksmus prieš sutuoktinę padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.44 prom. neblaivumas).

Ieškovas ir jo atstovas kvestionavo šių liudytojų parodymus kaip tendencingus ir galimai sutartus, tačiau pažymėtina, kad ir kiti liudytojai byloje patvirtino tą patį. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. B. patvirtino, kad bendraujant su R. jausdavosi, kad jis dažnai būdavo išgėręs (2024 m. lapkričio 14 d. posėdžio garso įrašas 00:09:29), o kai ieškovas būdavo grįžęs į Lietuvą, alkoholis būdavo vartojamas visada (posėdžio garso įrašas 00:10:18). Teismas taip pat pažymi, kad šių liudytojų parodymai aiškiai nurodo aplinkybes, kad ieškovas alkoholį vartodavo ir Norvegijoje, todėl ne visada galėdavo išvažiuoti į darbą ir vairuoti duodavo atsakovės sūnui, o Lietuvoje gerdavo ir darbo turguose metu. Alkoholio vartojimo faktus gyvenimo Norvegijoje metu patvirtina ir prie atsiliepimo į ieškinį pateikta G. M. socialinių tinklų nuotrauka, kurioje matomas ieškovas sėdintis prie stalo, prie savęs pasidėjęs skardinę alkoholio (atsiliepimo priedas Nr. 10). Todėl daugiau negu akivaizdu, kad ieškovas viso gyvenimo šeimoje laikotarpiu turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo ir tai darė neigiamą įtaką visai šeimai.

Teismas pažymi, kad bylos duomenimis kartu yra nustatyta ir tai, kad ieškovas gyvenimo šeimoje metu smurtavo prieš atsakovę ne tik fiziškai, tačiau šeimoje prieš sutuoktinę ir vaikus smurtavo ir psichologiškai. Tai patvirtina ir 2019 m. liepos mėnesį tarp sutuoktinių įvykęs konfliktas dėl anksčiau aptarto ieškovo padaryto garso įrašo. Remiantis tiek atsakovės, tiek paties ieškovo ir liudytojų duotais paaiškinimais (G. M. liudijimas teismo posėdžio metu, garso įrašas 02:06:26), šis konfliktas prasidėjo dėl to, kad ieškovas pradėjo manipuliuoti turimu garso įrašu, rodydamas jį šalių bendram vaikui A. M. Atsakovė, norėdama nutraukti tokius ieškovo veiksmus, bandė telefoną paimti ir jis nukritęs ant grindų sudužo. Tada ieškovas sugriebė atsakovei ant kaklo buvusią grandinėlę ir pirštais ją priveržė prie kaklo, taip smurtaudamas sukėlė R. M. fizinį skausmą (tokios aplinkybės nustatytos ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-27959-19 medžiagoje). Šio fizinio smurto atvejį taip pat patvirtina ir kiti bylos duomenys – 2019 m. liepos 3 d. R. M. nuotrauka su smurto žymėmis (atsiliepimo priedas Nr. 14) bei liudytojos S. B. paaiškinimai (posėdžio garso įrašas 00:13:20). Tačiau kartu pažymėtina ir tai, kad nei ieškovas, nei jo atstovas šių aplinkybių neneigė. Atkreiptinas dėmesys, kad kitokias fizinio smurto aplinkybes šeimoje nurodė liudytojas T. Š., papasakojęs, kad ieškovas abu brolius – nepilnamečius atsakovės vaikus - auklėjo mušdamas (posėdžio garso įrašas 01:29:04), smurtą naudodavo ir kaip priemonę priversti vaikus dirbti (01:33:12).

Bylos duomenimis taip pat įrodytas ir ieškovo nuolatinis psichologinis smurtas prieš šeimos narius, kuris nebuvo vienkartinis atvejis, o tęsėsi iš esmės visą šeimos gyvavimo laikotarpį. Pati atsakovė teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad gyveno nuolatinėje įtampoje, žeminama ir tikėdamasi, kad kada nors situacija keisis. Liudytojas T. Š., kuris augo su ieškovu nuo pat ankstyvos vaikystės, nurodė, kad augo nuolatinio psichologinio smurto, žeminimo ir įtampos atmosferoje (posėdžio garso įrašas 00:52:24). Liudytojas T. Š. taip pat papasakojo, kad mama liūdėdavo, kad vyras išvažiuodavo atgal į Norvegiją, bet tuo pačiu ir džiaugdavosi, kad baigėsi visas tas košmaras (posėdžio garso įrašas 01:50:59), taip pat kad nuolatinius sutuoktinių konfliktus matė ir vaikai, nes šeima gyveno trijų kambarių bute ir nelabai buvo kur pabėgti (01:51:43).

Tačiau itin reikšmingas aplinkybes teismo posėdžio metu pateikė liudytoja S. B., nurodžiusi, kad vieną dieną R. išėjo iš darbo ir paprašė, kad ji ją pakeistų. R. jausdamasi labai blogai paliko parduotuvę ir pusę dienos buvo nepasiekiama. Į parduotuvę atėjo jos ieškoti ir R., skambino ir atsakovės vaikai. Tačiau galiausiai atsakovė grįžo į darbą ir pasakė „aš atsipeikėjau tik stovėdama ant tilto“ (posėdžio garso įrašas 00:23:21). Paklausta apie šias aplinkybes atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad konfliktiški santykiai su ieškovu privedė iki noro pasidaryti sau galą ir užbaigti šį gyvenimą, tačiau to nepadarė, supratusi, kad dar reikės užauginti dukrą.

Pažymėtina, kad liudytojų T. Š. ir T. Š. parodymus ieškovo atstovas vertino kritiškai, nurodydamas, kad jie yra tendencingi, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kodėl jų parodymai yra neteisingi ar kodėl jie neatitiktų įrodymų leistinumo ar patikimumo kriterijaus. Be to, ieškovas ir jo atstovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių šių liudytojų nurodytas aplinkybes. Tuo labiau, kad šių dviejų liudytojų parodymai iš esmės yra patvirtinami ir kitų liudytojų paaiškinimais. Net ir ieškovo byloje kviestas liudytojas A. M. paliudijo, kad jam yra tekę matyti R. neblaivų namuose (2024 m. spalio 15 d. posėdžio garso įrašas 01:15:59).

Santuokos nutraukimas dėl kito sutuoktinio kaltės pagal kasacinio teismo praktiką taip pat galimas, kai, pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020), todėl tokiais atvejais tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Kartu įvertintina ir tai, kad nuolatinis psichologinis smurtas ir konfliktinė atmosfera iš vieno iš sutuoktinių pusės laikytina ir pagrindu pripažinti bendrų sutuoktinio pareigų (lojalumo, pagarbos, moralinės paramos ir pan.) pažeidimą (CK 3.26–3.30 straipsniai).

Šioje vietoje teismas pažymi, kad byloje taip pat kilo ginčas dėl galimos ieškovo neištikimybės. Atsakovė tokias aplinkybes įrodinėjo G. M. socialiniame tinkle paviešinta nuotrauka (atsiliepimo priedas Nr. 10), taip pat fotonuotraukomis, kuriose, atsakovės teigimu, ieškovas gyvena su kita moterimi (priešieškinio priedas Nr. 1), vaizdo medžiaga (priešieškinio priedas Nr. 4). Teismas, susipažinęs su šiais duomenimis, daro išvadą, kad šie įrodymai nėra pakankami pagrįsti ieškovo neištikimybę. Pats ieškovas neištikimybės faktą paneigė, teismo posėdžio metu liudiję liudytojai taip pat paneigė tokias aplinkybes. Liudytoja A. M. nurodė, kad ieškovas gyvena vienas (posėdžio garso įrašas 00:24:33 ir 00:27:35), analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytoja V. M. (2024 m. spalio 14 d. posėdžio garso įrašas 00:48:18). Nors teismo posėdžio metu liudijęs T. Š. nurodė aplinkybes, kad socialiniuose tinkluose matė nuotraukas, kad D. S. pas R. dažnai lankosi (posėdžio garso įrašas 02:03:09) ir R. prašydavo sutvarkyti kompiuterį, tai jame rasdavo daug pažinčių svetainių (posėdžio garso įrašas 02:08:38), iš to daro prielaidą, kad galėjo būti neištikimas, tačiau tokie įrodymai yra vertintini kaip hipotetiniai ir sąlyginiai, nepateikiantys pakankamai patikimos tiesos apie nustatinėjamas aplinkybes – ieškovo neištikimybės faktą. Todėl šiuo konkrečiu atveju teismas susipažinęs su visa bylos medžiaga nenustatė pakankamo pagrindo konstatuoti ieškovo neištikimybę.

Taigi visi aukščiau aptarti ir byloje esantys duomenys patvirtina ir paties ieškovo netinkamą elgesį šeimoje. Jo atliekami smurtiniai veiksmai, apimantys tiek fizinį smurtą prieš vaikus, tiek prieš atsakovę, bei nuolatinį psichologinį smurtą visą šeimos egzistavimo laikotarpį ir pastovus alkoholio vartojimas, teismo vertinimu, yra pakankami konstatuoti, kad ieškovas ir pats netinkamai atliko savo kaip sutuoktinio esmines pareigas šeimoje, kas lemia ir jo kaltę dėl santuokos nutraukimo.

Nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ).

Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovo R. M. reikalavimas tarp šalių (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės netenkintinas. Atitinkamai atmestinas ir atsakovės pateikto priešieškinio reikalavimas nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės.

Teismui nagrinėjamu atveju konstatavus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atitinkamai netenkinami ir ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo jo naudai iš atsakovės bei atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš ieškovo atsakovės naudai.

Dėl turto padalijimo

Nutraukiant santuoką, be kita ko, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys įgijo transporto priemones AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypą su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei nebaigtos statybos pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovas ieškiniu prašė transporto priemones AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti atsakovei R. M., o už tai ieškovui R. M. priteisti 3750,00 EUR kompensaciją. Tuo tarpu pateiktu atsiliepimu atsakovė prašė automobilį Citroen Jumper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei R. M., automobilį Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui R. M..

Byloje kilo ginčas dėl aukščiau nurodyto ir aptarto turto priklausomybės. Ieškovas įrodinėja, kad žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei nebaigtos statybos pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, o atsakovė įrodinėja, kad šis turtas yra šeimos turtas, įgytas šalims jau gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, todėl santuokos nutraukimo byloje yra dalintinas turtas.

Pagal bendrąją taisyklę šalių iki santuokos įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, nutraukiant santuoką ir dalijant sutuoktinių turtą, sutuoktiniui, kuris turi įrodymų (pvz., pirkimo–pardavimo sutartį), patvirtinančių, jog tam tikras turtas jo įgytas iki santuokos, nereikia atlikti jokių papildomų įrodinėjimo veiksmų, kad turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir sutuoktiniams nedalijamas. Kita vertus, aptariama nuostata neapriboja kito sutuoktinio teisės įrodinėti, kad ginčo turtas priklauso abiem sutuoktiniams, remiantis tiek daiktinės teisės normomis, reglamentuojančiomis bendrąją dalinę nuosavybę ir jos įgijimą (CK 4.47, CK 6.969, kt. straipsniai), tiek šeimos teisės normomis, pagal kurias vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis).

Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog sodo žemės sklypas yra jo asmeninė nuosavybė, nes taip ši nuosavybė įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, kad šis turtas nedalintinas santuokos nutraukimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad šis turtas nors ir įregistruotas vieno ieškovo vardu, tačiau, kaip matyti iš registro Nr. 61/3376 išrašo, registre nėra žymos, kad tai yra asmeninė nuosavybė. Be to, įgyto turto objekto nuosavybės forma, nurodyta turto įgijimo sandoryje ir Nekilnojamojo turto registre, nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto nuosavybės, ši aplinkybė yra reikšminga teismams sprendžiant dėl atitinkamo susitarimo tarp šalių turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 34 punktas). Įgyto turto registracija vieno sutuoktinių vardu atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jas nustatančią funkciją, todėl teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą), remdamasis kitais šalių byloje pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais įrodymais.

Aplinkybė, kad minėtas sodo žemės sklypas įsigytas iki santuokos sudarymo, bet šalims jau gyvenant kartu, patvirtinama ir kitais byloje esančiais įrodymais. Visų pirma, tai pripažįsta ir pats ieškovas; analogiškas aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir atsakovė bei jos atstovė. Tačiau vien tai, kad turtas įgytas iki santuokos, nesudaro pagrindo pripažinti jo asmenine ieškovo nuosavybe.

Taigi bylos duomenimis yra įrodyta, kad nors sodo žemės sklypas įsigytas iki santuokos sudarymo, tačiau įsigytas šalims jau gyvenant šeimoje ir vedant bendrą ūkį jungtinės veiklos pagrindu, todėl laikytinas turtu, priklausančiu sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise.

Kaip minėta, šalių bendras gyvenimas jungtinės veiklos pagrindu prasidėjo 2000 metais. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi šis pastatas, šalys įsigijo ir ieškovo vardu užregistravo 2006 m. kovo 21 d. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas į Norvegiją dirbti ir gyventi išvyko 2009 metais, taigi ginčo pastatas pastatytas laikotarpiu tarp 2006 m. kovo 21 d. ir 2009 metų, taigi dar iki santuokos sudarymo, tačiau gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį ir turint bendrą vaiką.

Ieškovas įrodinėja, kad šį statinį statė savo rankomis ant jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Tačiau tokia ieškovo pozicija iš esmės paneigta kitais byloje esančiais duomenimis. Pats ieškovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad sode pastatas buvo pastatytas po poros metų nuo sodo įsigijimo (taigi apie 2008 metus), šis pastatas atliko sandėlio funkciją ir jame laikė rūbus, kuriais abu kartu prekiavo. Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį, kad bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad abi šalys ilgą laiką iki pat 2009 metų bendrai vykdė komercinę veiklą – prekybą rūbais, kurią ieškovui išvykus į Norvegiją dar tęsė ir viena atsakovė. Tą patvirtino abi šalys teismo posėdžio metu, tai neabejotinai užfiksuota ir šalių procesiniuose dokumentuose, todėl ginčo dėl to nėra. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – liudytoja G. M. nurodė, jog šeimos sode esantis sandėlis buvo pastatytas tam, kad būtų kur sudėti rūbus (posėdžio garso įrašas 02:16:19), liudytojas T. Š. nurodė, kad sandėlį sode statė R., jie su broliu, kaimynas, jo krikšto tėvas (posėdžio garso įrašas 01:54:10), o liudytojas T. Š. paaiškino, jog sandėlio statybose padėdavo pagalbiniais darbais ir patys dalyvavo statybose (posėdžio garso įrašas 00:54:41).

Duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu net ir pats ieškovas nurodė, kad sandėlio statybose buvo pasitelkta kitų asmenų pagalba, įskaitant ir šeimos narių. Tą patvirtina ir liudytojo I. Č. paaiškinimai, kad garažo statybos darbus darė visi – R. tėvas, R., R., T. (posėdžio garso įrašas 03:39:40). Kiti byloje esantys duomenys patvirtina ir faktą, kad statinio statybos laiku abu šeimos nariai dirbo, gavo pajamas ir tokiu būdu prisidėjo prie bendro šeimos turto sukūrimo. Prie 2024 m. liepos 16 d. prašymo dėl įrodymų ir paaiškinimų pateikimo atsakovė pateikė savo pajamų deklaracijas nuo pat 2005 iki 2023 metų, iš kurių matyti, kad ne tik ieškovas, bet ir pati atsakovė nuolat dirbo ir uždirbo pinigus šeimos poreikiams tenkinti. Byloje nė viena iš šalių nepateikė duomenų, kiek lėšų kainavo sandėlio statybos ir kokia apimti prie šių išlaidų prisidėjo kiekviena iš šalių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sandėlio statybų laikotarpiu ieškovas dar nebuvo išvykęs dirbti į Norvegiją, todėl visos šeimos piniginės lėšos buvo gaunamos tik iš bendro šeimos verslo – prekybos rūbais, kuo užsiėmė abi šalys kartu. Teismas pažymi, kad byloje ginčo dėl bendros šalių komercinės veiklos šiuo laikotarpiu nėra. Be to, bendros komercinės veiklos vykdymas aptariamu laikotarpiu įrodytas ir liudytojų parodymais (G. M., S. B., T. Š. ir T. Š. liudijimai). Ieškovas byloje nepateikė duomenų, kad atitinkamu laikotarpiu turėjo asmeninių lėšų ar gavo asmeninių pajamų ne iš bendros komercinės veiklos. Todėl remiantis byloje pateiktais duomenimis ir liudytojų parodymais bei pačių šalių paaiškinimais darytina išvada, kad sandėlis buvo pastatytas ne tik šalims vedant bendrą ūkį jungtinės veiklos pagrindu, tačiau ir iš bendros komercinės veiklos gautų pajamų.

Esant visiems aukščiau aptartiems motyvams ir įrodymams, teismas konstatuoja, jog nebaigtos statybos pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas, įgytas bendros jungtinės veiklos pagrindu, todėl priklausantis abiems sutuoktiniams bendrosios nuosavybės pagrindu.

Teismas pažymi, kad šiuo sprendimu jau buvo konstatuota, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra bendra abiejų šalių nuosavybė, įgyta šalims gyvenant ir vedant bendrą ūkį jungtinės veiklos pagrindu, todėl teismas nepritaria tokiems ieškovo argumentams. Be to, byloje yra įrodyta, kad ir pats pastatas pastatytas tokiomis pačiomis aplinkybėmis – iš bendrų šeimos pajamų, naudojantis abiejų šalių bendru darbu, šeimai gyvenant jungtinėje veikloje. Kartu įvertintina ir tai, kad su priešieškiniu pateiktoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. MŽ23/06-219 nurodyta, jog turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip vientisas objektas, sudarantis užbaigtą visumą, kas reiškia, jog aptariamas ginčo šalių turtas savo vertę įgavo vertinant tiek žemės sklypą, tiek nebaigtos statybos pastatą kartu. Todėl atskiriant šį turtą ir dalijant jį taip, kaip prašo ieškovas, būtų pažeistos abiejų sutuoktinių teisės ir teisėti turtiniai interesai.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad nutraukiant šalių sudarytą santuoką šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas dalintinas kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant po ½ dalį šio turto. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti žemės sklypą ir ant jo pastatytą nebaigtos statybos statinį, esančius (duomenys neskelbtini), atmestinas, o atitinkamas atsakovės reikalavimas tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad santuokos metu šalys įsigijo dvi transporto priemones - AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios abi registruotos atsakovės vardu. Ieškovas ieškiniu prašė šias abi transporto priemones priteisti atsakovei, o jo naudai iš atsakovės priteisti 3750,00 Eur kompensaciją, motyvuodamas tuo, kad jam šis turtas nėra reikalingas, nes jis gyvena Norvegijoje ir šiomis transporto priemonėmis nesinaudoja.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį tokį ieškovo pasiūlytą turto padalijimo būdą ginčijo ir nurodė, kad transporto priemonės yra su defektais, todėl neatitinka ieškovo nurodytos vertės. Dėl šių priežasčių prašė transporto priemones padalinti tokiu būdu: automobilį Citroen Jumper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei R. M., o automobilį Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui R. M.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (2023 m. rugsėjo 21 d. VĮ Regitra išrašas iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro). Taigi nutraukiant santuoką spręstinas klausimas tik dėl atsakovės vardu registruotų transporto priemonių. Iš prie ieškinio pridėto VĮ „Regitra“ išrašo matyti, jog R. M. vardu registruota transporto priemonė Citroen Jumper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyta 2010 m. liepos 24 d., taigi iki santuokos sudarymo, bet šalims jau vedant bendrą ūkį jungtinės veiklos pagrindu. Kaip teismo posėdžio metu nurodė abi šalys, ši transporto priemonė buvo skirta jų bendrai komercinei veiklai vykdyti – prekybai rūbais, todėl įsigyta bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Šiame sprendime buvo minėta, kad įgyto turto registracija vieno sutuoktinių vardu atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jas nustatančią funkciją, todėl teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą), remdamasis kitais šalių byloje pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais įrodymais. Taigi šiuo konkrečiu atveju nesudaro teisinės reikšmės ta aplinkybė, kad automobilis Citroen Jumper registruotas vien R. M. vardu, nes visi bylos duomenys patvirtina, jog šis automobilis yra šeimos turtas, ir ginčo tarp šalių dėl to nėra.

Tuo tarpu automobilis Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalių įsigytas 2013 m. gruodžio 27 d, taigi po santuokos sudarymo. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Nagrinėjamu atveju nė viena iš šalių neginčija, kad šis automobilis sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl nutraukiant santuoką tai yra dalintinas turtas.

Priešingai negu ieškinyje nurodo ieškovas, bylos duomenimis nustatyta, kad automobilių vertė yra ženkliai mažesnė negu teigia ieškovas. Iš paties ieškovo prie ieškinio pridėto 2023 m. rugsėjo 21 d. VĮ Regitra išrašo iš Kelių transporto priemonių registro matyti, jog abiejų šių transporto priemonių dalyvavimas eisme yra draudžiamas. Kaip atsiliepime nurodė atsakovė, šios transporto priemonės yra sugedusios ir šiuo metu nenaudojamos, o tokias aplinkybes iš esmės savo parodymais patvirtino ir pats ieškovas. Be to, tokie duomenys patvirtinami ir rašytiniais įrodymais, kurių ieškovas nenuginčijo. Prie atsiliepimo atsakovė pateikė UAB „Mažeikių autoservisas“ 2024 m. vasario 14 d. išduotas pažymas, kuriose nurodyta, jog abu automobilius reikalinga remontuoti, o remonto kaina viršija jų vertę.

Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad automobilio Audi Q7 vertė – 5500,00 Eur, o automobilio Citroen Jumper vertė yra 2000,00 Eur, tačiau nepateikė jokių tokią automobilių vertę pagrindžiančių įrodymų. Tuo labiau, kad minėtose UAB „Mažeikių autoserviso“ pažymose nurodomos automobiliams reikalingų remonto darbų kainos viršija ir paties ieškovo nurodytas tokio turto vertes. Teismas, dalindamas turtą santuokos nutraukimo byloje, privalo parinkti tokį turto padalijimo būdą, kad nebūtų pažeisti nė vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai bei siekiant išvengti sutuoktinių ginčų dėl tokio turto naudojimo tvarkos ateityje. Todėl remdamasis visais aukščiau išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad automobilių padalijimas ieškovo prašomu būdu prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei pažeistų kito sutuoktinio interesus.

Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė R. M. šiuo metu vykdo komercinę veiklą ir prekiauja gėlėmis, kam reikalinga vežioti prekes ir kitokį inventorių. Automobilis Citroen Jumper, kaip matyti iš prie atsiliepimo į ieškinį pateikto 2024 m. vasario 7 d. išrašo iš Kelių transporto priemonių registro, yra priskiriamas N1 kategorijai, kuriai priskiriamos transporto priemonės, skirtos kroviniams vežti. Taigi automobilis Citroen Jumper ne tik yra krovininis automobilis, tačiau šalių buvo įsigytas ir visą laiką naudotas jų komerciniai veiklai vykdyti. Tokių aplinkybių pats ieškovas neginčijo, be to, nurodė, jog automobiliai jam nereikalingi. Dėl šios priežasties, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bei siekdamas užkirsti kelią galimiems sutuoktinių ginčams dėl turto naudojimo tvarkos, teismas sprendžia, jog po santuokos nutraukimo automobilis Citroen Jumper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovei R. M., o automobilis Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovui R. M.. Todėl atitinkamai ieškovo ieškinys dalyje dėl automobilių padalijimo atmestinas, o atsakovės pateiktas priešieškinys dalyje dėl transporto priemonių padalijimo tenkintinas visiškai.

Dėl paskolos grąžinimo A. S.

Pateiktu atsiliepimu ir priešieškiniu atsakovė reikalavo iš atsakovo priteisti jai 2900,00 Eur dydžio kompensaciją už 2022 m. sausio 3 d. grąžintą paskolą A. S.. Nurodė, kad ši paskola buvo paimta 2014 metais šalims siekiant sukaupti piniginių lėšų pradiniam įnašui namui Norvegijoje pirkti. Tokį reikalavimą atsakovė grindė atsiliepimo priedu Nr. 7, kuriuo A. S. raštu patvirtina, jog R. M. jam grąžino paskolą, taip pat liudytojų parodymais. 2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje liudijęs A. S. nurodė, kad buvo suteikęs 20 tūkst. litų paskolą (posėdžio garso įrašas 02:47:32), kurią grąžino tik viena pati R. prieš porą metų (02:48:13), nors šiuos pinigus kaip šeima skolinosi abu. Liudytojas patvirtino aplinkybes, kad šiuos pinigus šeima naudojo pirkdami Norvegijoje nekilnojamąjį turtą (02:51:31), o kai R. skolą grąžino, R. dar paskambino pats ir pasakė, kad yra atsiskaityta (03:17:10), į ką R. atsakė, kad viskas gerai (03:17:39).

Ieškovas tokias aplinkybes ginčijo ir nurodė, kad anksčiau yra skolinęsis pinigų iš šio asmens, tačiau namui Norvegijoje pirkti lėšų skolinosi iš savo sesers ir sūnėno. Pažymėtina, kad šias aplinkybes patvirtino liudytoja A. M. (posėdžio garso įrašas 00:13:36) ir liudytojas A. M. (posėdžio garso įrašas 01:08:44). Be to, ieškovas tokias aplinkybes ginčijo motyvuodamas CK 6.871 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos, o kadangi šiuo konkrečiu atveju paskolos sutartis nebuvo sudaryta notarine tvarka, toks sandoris laikomas negaliojančiu.

Teismas šioje vietoje pažymi, kad CK 6.871 straipsnis 4 dalimi buvo papildytas 2014 m. rugsėjo 18 d. įstatymu Nr. XII-1091, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. Taigi iki 2015 m. sausio 1 d. įstatymas fizinių asmenų paskolos sandoriams kėlė tik paprastos rašytinės, o ne notarinės formos reikalavimą, kurios nesilaikymas sandorio automatiškai nedarė negaliojančiu. Todėl šiuo konkrečiu atveju atmestini bet kokie ieškovo argumentai, kuriais vadovaujantis prašoma atmesti atsakovės reikalavimą dėl 2900,00 Eur dalies paskolos grąžinimo kompensacijos priteisimo.

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog paskolos sutartis tarp sutuoktinių ir A. S. raštu nebuvo sudaryta. Tarp šalių dėl šito ginčo nėra, kad rašytinės paskolos sutarties nebuvo teismo posėdžio metu patvirtino ir pats kreditorius A. S. Tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad paskolos santykiai nebuvo susiklostę. CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Pažymėtina, kad aptariamu laikotarpiu (2014 metais) galiojusi CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija, numačiusi paprastos rašytinės formos reikalavimą, nenumatė, kad jos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu.

Be to, CK 1.93 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Tačiau to paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtis, numatanti, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tokį patį šios normos aiškinimą pateikė ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-381/2024).

Teismų praktikoje taip pat suformuluota taisyklė, kad aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad A. S. 2014 metais šalims paskolino 20 tūkst. litų, kas tuo metu atitiko apie 5800,00 Eur sumą. Tokią išvadą teismas daro remdamasis atsakovės paaiškinimais bei jau aptartais liudytojo A. S. parodymais. Byloje taip pat yra pateiktas R. M. ir A. S. sudarytas rašytinis paskolos grąžinimo patvirtinimas, iš kurio matyti, kad 2022 m. sausio 3 d., taigi šalims jau nebegyvenant kartu ir nebevedant bendro ūkio, atsakovė grąžino kreditoriui aptariamą paskolą (atsiliepimo priedas Nr. 7). Taigi egzistavusius paskolos santykius patvirtina ir rašytinis įrodymas. Ne gana to, apie šios paskolos egzistavimą ir grąžinimo A. S. aplinkybes paliudijo ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Š. (posėdžio garso įrašas 00:35:37).

Taigi byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad 2014 metais šalys iš A. S. pasiskolino 5800,00 Eur sumą ir tokiu būdu sudarė paskolos sutartį. Nors ieškovas šią paskolą laiko asmenine atsakovės paskola ir įsipareigojimu, tačiau tokią jo poziciją paneigia kiti bylos duomenys. Liudytojas A. S. nurodė, kad šią paskolą suteikė ne tik R., bet jiems abiems kaip šeimai (posėdžio garso įrašas 02:55:44). Be to, pats kreditorius, kaip minėta, nurodė, kad kai R. paskolą grąžino, A. S. R. dar paskambino pats ir pasakė, kad yra atsiskaityta (03:17:10), o R. atsakė, kad viskas gerai (03:17:39). Tokio liudytojo ir ieškovo pokalbio ieškovas teismo posėdžio metu nepaneigė. Todėl toks liudytojo ir ieškovo pokalbis tik patvirtina egzistavusius paskolos santykius ir tą aplinkybę, kad paskola suteikta abiem šalims kaip šeimai. Priešingu atveju A. S. nebūtų tekę apie paskolos grąžinimą pranešti ieškovui arba ieškovas, sulaukęs tokio pranešimo, būtų paskolos santykius ginčijęs.

Pažymėtina ir tai, kad bylos aplinkybėmis nustatyta, jog ši paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad šie pinigai buvo panaudoti namui Norvegijoje pirkti. Tą patį paliudijo ir kreditorius A. S. (posėdžio garso įrašas 02:51:31) bei liudytoja J. Š., nurodžiusi, kad atidavusi pinigus giminaičiui R. parodė lapelį, ant kurio buvo parašyta, kad ta paskola grąžinta (posėdžio garso įrašas 00:43:36). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau aptartame rašytiniame paskolos grąžinimą patvirtinančiame dokumente aiškiai įvardinta, jog paskola buvo paimta šeimos namui Norvegijoje pirkti. Šis dokumentas surašytas 2022 m. sausio 3 d., taigi iki bylos iškėlimo teisme, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais toks dokumentas būtų nuginčytas. Todėl teismui dėl šio rašytinio dokumento patikimumo abejonių nekyla.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Tuo tarpu bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Byloje atsakovės pateikti įrodymai (rašytinis paskolos grąžinimą patvirtinantis dokumentas, taip pat liudytojos J. Š. ir liudytojo A. S. liudijimas) patvirtina, kad paskolą A. S. atsakovė grąžino viena. Esant visiems aukščiau aptartiems argumentams bei nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja esant įrodyta, jog 2014 metais paskolos sutartis tarp šalių ir A. S. buvo sudaryta ir panaudota bendro turto įsigijimui, todėl laikytina bendra sutuoktinių prievole. Atsižvelgiant į tai, kad šalys bendrą ūkį vesti nustojo nuo 2020 m. liepos 9 d., pripažintina, jog atsakovė bendrą šeimos įsipareigojimą padengė iš asmeninių lėšų. Todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas tenkintinas ir jos naudai iš ieškovo priteistina 2900,00 Eur kompensacija už šios paskolos grąžinimą.

Dėl pavardžių

CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovas ieškiniu prašė po santuokos nutraukimo palikti abiems sutuoktiniams turimas santuokines pavardes. Atsakovė tokios ieškovo pozicijos neginčijo nei atsiliepimu, nei priešieškiniu, teismo posėdžio metu atskirų ir priešingų reikalavimų dėl pavardžių neišreiškė. Todėl atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo atsakovei R. M. paliekama jos turima santuokinė pavardė „M.“, o ieškovui – jo turima pavardė „M.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas pateikė duomenis, kad šioje byloje patyrė 6263,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 5782,70 Eur atstovavimo išlaidos advokatui, 174,24 Eur išlaidos už dokumentų vertimo paslaugas ir 307,00 Eur žyminis mokestis. Tuo tarpu atsakovė pateikė duomenis, jog byloje patyrė 7881,90 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 7260,00 Eur atstovavimo išlaidos advokatui, 108,90 Eur dokumentų vertimo išlaidos ir 513,00 Eur dydžio žyminis mokestis.

Teismas tenkino 61,00 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų, išreikštų konkrečia pinigų suma (kompensacija už paskolos grąžinimą, ½ dalis nekilnojamojo turto, kurio vertė 12000 Eur (pagal turto vertinimo ataskaitą) ir automobilis Citroen Jumper, kurio ieškinyje nurodyta vertė 2000,00 Eur), todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 4807,96 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (7881,90 Eur X 61 proc.). Tuo tarpu teismas atmetė visus ieškovo ieškinio savarankiškus reikalavimus, dėl ko ieškovo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 229, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovui R. M. palikti turimą pavardę – „M.“, atsakovei R. M. palikti santuokinę pavardę – „M.“.

Ieškovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį ant jo esančio nebaigtos statybos pastato (sandėlio).

Atsakovei R. M, asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Citroen Jumper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį ant jo esančio nebaigtos statybos pastato (sandėlio).

Priteisti iš ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2900,00 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio kompensaciją už grąžintą paskolą.

Priteisti iš ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4807,96 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų septynių eurų ir 96 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.