Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Iš A. K. priteista civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 140,36 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d., apie 18.30 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė nukentėjusiajam A. P. į kairįjį smilkinį ir galvą, taip padarydamas jam galvos ir veido sumušimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. nei kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nei jam paskirtos bausmės rūšies bei jos dydžio neginčija, jis nesutinka tik su civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistu turtinės žalos dydžiu, prašo jį sumažinti.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-7-648/2019).

8. Pažymėtina, kad civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Pažymėtina ir tai, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-7-648/2019). Taigi priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, o CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

9. Nagrinėjamu atveju nuteistajam A. K. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį A. P., t. y. padarius jam nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) ligoninėje nukentėjusiajam A. P. buvo suteikta skubi medicinos paslauga – atlikta kompiuterinė tomografija, taip pat suteiktos neurochirurgo ir radiologo paslaugos. Iš gydymo paslaugų išrašo nustatyta, kad už aptartas suteiktas medicinines paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo sumokėta 140,36 Eur (t. 1, b. l. 62), dėl to, Valstybinei ligonių kasai dėl nuteistojo A. K. neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala. Ir šiuo atveju nustačius, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 140,36 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, skundžiamu nuosprendžiu tenkintas visiškai, ir iš nuteistojo A. K. priteista Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 140,36 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam A. P. suteiktas medicinines paslaugas pagrįstai ir teisėtai.

10. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 17 d. nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nekeistinas.

11. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma bei prašymas iš nuteistojo A. K. priteisti valstybei 70 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), t. y. už gynėjos advokatės N. Fočenkovos suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. K. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

12. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė nuteistasis. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka yra privalomas. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nuteistojo apeliacinį skundą byla apeliacine tvarka galėjo būti nagrinėjama ne žodinio, bet rašytinio proceso tvarka (BPK 325¹ straipsnis), tokiu atveju apeliacinės bylos nagrinėjime gynėjas nedalyvauja. Tačiau byla privalėjo būti nagrinėjama ir buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodė, jog pageidauja dalyvauti apeliaciniame teismo posėdyje (BPK 325¹ straipsnio 4 dalies 2 punktas). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo A. K. apeliacinis skundas kaip nepagrįstas atmetamas, todėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškotinos iš nuteistojo A. K.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. K. išieškoti 70 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.