Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui V. T., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

19. Apeliantas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes būtina įvertinti aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu. Apeliantas dėl per ilgo buvimo nedarbingu bei buvusiai darbovietei pasiūlius mažiau apmokamą darbą (realus darbo užmokestis 700,00 Eur) ir nesudarant galimybių jame kuo mažiau naudotis rankomis, buvo priverstas nutraukti darbo sutartį. Nuo 2021 m. spalio 27 d. apeliantas yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kurioje ketina mokytis papildomos profesijos, kuri pagal jo sveikatos būklę leistų gauti adekvačias pajamas, tačiau toks procesas gali užtrukti, ne dėl apelianto kaltės. Sodros paskaičiuotos nedarbo išmokos yra daug mažesnės už pajamas, gautas iki darbo sutarties nutraukimo. Tokiu būdu, padidinta prievolė išlaikyti du sūnus iš pirmos santuokos bei kitą sūnų dabartinėje santuokoje tik didins apelianto įsiskolinimus bei ženkliai gali atsiliepti ir kitų finansinių įsipareigojimų vykdymui.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kadangi teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

24. Nei apeliantas, nei ieškovė pateikdami anksčiau minėtus rašytinius įrodymus, jų neprašo prijungti prie bylos, tačiau tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, matyti, kad jais šalys įrodinėja savo gaunamų pajamų dydį, patiriamas išlaidas, vaikų poreikius. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, priima apelianto ir ieškovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus.

25. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo padidintas šalių nepilnamečiams vaikams ankstesniu teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Dėl sumos, reikalingos vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį, dydžio

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertindamas konkrečiai kiekvieno pateikto išlaidas pagrindžiančio įrodymo, sprendė, kad ieškovės nurodyta reikalinga bendra suma šalių dviejų vaikų išlaikymui – 800,00 Eur, kuria patenkinami poreikiai maistui, būstui, mokesčiams, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, vaistams, vitaminams, laisvalaikiui, ryšio priemonėms ir kt., yra pagrįsta. Taip pat teismas atsižvelgė ir į prekių ir paslaugų kainų nuolatinį didėjimą. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovas iš esmės neginčijo, jog nepilnamečių vaikų poreikiai yra padidėję, be to, pats gera valia jau kurį laiką moka didesnį išlaikymą vaikams, nei buvo susitarta taikos sutartimi, ką patvirtino ir ieškovė. Teismas nustatė, kad nepilnamečių D. T. ir I. T. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 400,00 Eur dydžio suma kiekvienam vaikui.

28. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikų poreikiams tenkinti reikalinga 400,00 Eur dydžio suma. Be to, apeliantas sutinka, kad vaikų poreikiai padidėjo bei nenurodo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį reikalingos sumos dydį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies plačiau nepasisako.

Dėl tėvų lygių dalių principo teikiant išlaikymą savo vaikams

29. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visos bylos duomenis ir pasisakydamas dėl apelianto geresnės turtinės padėties, padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, kad jis privalo savo vaikų išlaikymui mokėti kur kas didesnes išmokas, negu pati ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Turi būti įvertinta ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010).

31. Ieškovei, su kuria nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tenka kasdienė vaikų priežiūra, taigi ir būtinos išlaidos, reikalingos vaikams tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo reikmėms, be to, vaikams nuolat gyvenant su ieškove gali atsirasti ir nenumatytų išlaidų papildomiems vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovei taip pat tenka rūpintis vaikų veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, užtikrinti vaikų gerbūvį gaminant maistą, skalbiant jų drabužius, tvarkant namus ir pan., kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus.

32. Atsižvelgiant į formuojamą teisminę praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, taip pat aplinkybę, kad šalių nepilnamečiai vaikai auga su ieškove, yra pagrindas nukrypti nuo išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo.

Dėl tėvų finansinių galimybių prisidedant prie vaikų išlaikymo

33. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino ieškovės finansinių galimybių tokia pačia suma prisidėti prie vaikų išlaikymo. Ieškovė, nurodydama, jog abiejų apelianto vaikų poreikių tenkinimui išleidžia 800,00 Eur klaidino teismą. Tiek ieškinio pateikimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad jos šeimos pajamos šiek tiek didesnės, nei 800,00 Eur. Tuomet kyla klausimas iš kokių pajamų ieškovė gali išlaikyti savo kitus tris vaikus, jeigu tik apelianto vaikų išlaikymui skiria 800,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

35. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas išsamiai įvertino tiek ieškovės, tiek apelianto turtinę padėtį, šeimos sudėtį, išlaikomų asmenų skaičių, turimų finansinių įsipareigojimų mastą. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad ji 2021 m. rugsėjo 2 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) ir jos gautos pajamos, neatskaičius mokesčių, rugsėjo mėnesį sudarė 829,65 Eur ( 1 t., b. l. 165–166). Ieškovės sutuoktinis dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinės pajamos laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. yra apie 893,00 Eur, neatskaičius mokesčių (1 t., b. l. 163–164). Ieškovės sutuoktinis taip pat gauna papildomų pajamų atlikdamas automobilių remontą. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė įrodymus apie jos ir sutuoktinio gaunamas pajamas. Iš VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. pažymų matyti, kad ieškovės gaunamas darbo užmokesčio dydis neatskaičius mokesčių 2021 m. lapkričio mėnesį buvo 973,50 Eur, o ieškovės sutuoktinio – 1 064,00 Eur (2 t., b. l. 53-58). Be to, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nuo 2021 m. rugsėjo vidurio turėjo nedarbingumą dėl ligos, dėl to ženkliai sumažėjo jos pajamos. Ieškovės sutuoktinis taip pat turėjo nedarbingumą dėl vaiko ligos, tai turėjo įtakos gaunamų pajamų sumažėjimui. Taigi, bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje bei priimant sprendimą, ieškovė turėjo nuolatines pajamas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad ieškovė iš gaunamų pajamų prisidėjo prie savo vaikų išlaikymo.

36. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei gauna atsakovas, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis dviem šalių vaikais: rūpintis kasdiene buitimi, sekti ugdymą, vesti juos į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo.

37. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas nustatė, kad atsakovas dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinės pajamos laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. buvo – 1 973,64 Eur neatskaičius mokesčių. 2021 m. vasario bei gegužės mėnesiais atsakovas gavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokas, atitinkamai 246,79 Eur ir 970,59 Eur (1 t., b. l. 74–76).

38. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus (2 t., b. l 27-31). Iš Užimtumo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. pažymos matyti, kad apeliantas nuo 2021 m. spalio 27 d. registruotas užimtumo tarnyboje. Sodros informacija apie apeliantui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus 2021 m. gegužės 1 d – 2021 m. spalio 31 d. laikotarpiu patvirtina, kad apelianto nedarbingumo laikotarpis tęsėsi nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. spalio 13 d. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo dėl apelianto teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašas patvirtina, kad nuo 2021 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. apeliantui nuspręsta skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką. 2021 m. lapkričio 4 d. – 2021 m. lapkričio 30 d. išmokos dydis 813,92 Eur; 2021 m. gruodžio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. išmokos dydis 904,35 Eur ir kt. dydžiai.

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

40. Nors apeliantas nurodo, kad visos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nedarbingas, turi rimtų problemų su abiejų rankų riešais, tačiau įrodymų, kad jam būtų nustatytas darbingumo lygis nepateikė (CPK 178 str.). Iš medicininių išrašų matyti, kad apeliantui 2021 m. birželio 25 d. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, rekomenduota iki 2 mėnesių nekelti daugiau nei 2 kg (1 t., b. l. 88–90). Nors apeliantui ir buvo nustatyta atitinkama rekomendacija dėl atliktos operacijos, tačiau jos trukmė iki dviejų mėnesių t. y. apytiksliai iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovas yra jaunas (38 metų), sveikas, darbingas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantui dėl sveikatos būklės būtų apribotas darbingumas, jam būtų nustatytas neįgalumas ar kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios dirbti ir tokiu būdu gauti pajamų tinkamam vaikų išlaikymui. Apeliantas ir pats neneigia pareigos susirasti naują darbą bei nurodo, kad užsiregistravo užimtumo tarnyboje, kurioje ketina mokytis papildomos profesijos.

41. Iš byloje esančių duomenų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat nustatyta, kad apeliantui su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, apelianto vardu registruotos dvi transporto priemonės (b. l. 36–38). Apeliantas nepateikė duomenų, kad šio turto nebeturi (CPK 178 str.).

42. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisminę praktiką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apelianto pajamos po sprendimo priėmimo ir sumažėjo, tačiau apelianto turtinė padėtis nėra itin ženkliai pablogėjusi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui dėl sveikatos būklės nėra apribotas darbingumas, nėra nustatytos kitos objektyvios aplinkybės, trukdančios gauti didesnių pajamų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog apelianto pajamos ateityje nedidės.

43. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstomis apelianto keliamas abejones dėl to, ar ieškovė iš atsakovo gaunamas lėšas jų vaikų išlaikymui panaudoja būtent tik šalių vaikų poreikių tenkinimui

44. Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesais (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Tėvams, kaip uzufruktoriams, tenkančios pareigos, susijusios su vaikui nuosavybės teise priklausančio turto, be kita ko, gaunamo ir kaip išlaikymas, tvarkymu, turi būti vykdomos sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 34 punktas). Nagrinėjamu atveju išlaikymo vaikams lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta vaiko motina – ieškovė – R. T.. Apeliantas nepateikė jokių argumentuotų paaiškinimų, rašytinių įrodymų, kad apelianto vaikams skiriamas lėšas ieškovė naudoja ne pagal paskirtį t. y. ne šalių vaikų interesams (CPK 178 str.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

46. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai nustatė ir išanalizavo bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus. Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei norėtų apeliantas, nesudaro pagrindo pripažinti jas netinkamomis ar nepagrįstomis ir panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, taip pat procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

47. Apelianto teigimu trečiasis asmuo R. T. nors ir nebėra bylos šalimi, tačiau šio asmens turėtos teisinės pagalbos išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su nurodomu apelianto argumentu.

48. Nagrinėjamu atveju apeliantas 2021 m. gegužės 28 d. atsiliepime į ieškinį (DOK – 69751) prašė įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, jo sutuoktinę R. T.. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi R. T. į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje. Trečiasis asmuo 2021 m. birželio 16 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK – 79047), kuriuo palaikė apelianto poziciją, bei prašė priteisti iš ieškovės apelianto naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Duomenų apie trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi trečiasis asmuo buvo pašalintas iš bylos. Prašymą (DOK – 128853) dėl R. T. patirtų bylinėjimosi išlaidų 2021 m. spalio 12 d. pareiškė jos atstovas advokatas S. Š. (2021 m. birželio 16 d. DOK – 79047 priedas), kuris taip pat atstovauja ir apeliantą.

49. Pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, numatytas CPK 93 straipsnyje, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė ieškinį pateikė vykdydama įstatyme nustatytą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.). Taigi, ieškinys pareikštas siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovės elgesys nebuvo R. T. išlaidų kilimo priežastis, todėl nebūtų teisinga ir sąžininga priteisti iš ieškovės šio asmens turėtas išlaidas. Ieškovės elgesys buvo tinkamas, ji sąžiningai atliko savo procesines pareigas.

51. Kaip nustatyta anksčiau, apelianto sutuoktinė į bylos nagrinėjimą įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų patenkinus apelianto atsiliepime į ieškinį pateiktą prašymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas teikdamas tokį prašymą pats prisiėmė riziką dėl galimų jo sutuoktinės, kaip trečiojo asmens, bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. T. bylinėjimosi išlaidų priežastimi yra atsakovo V. T. procesinis elgesys, ją įtraukiant į bylą trečiuoju asmeniu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

53. Apelianto apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti, todėl nėra teisinio pagrindo iš ieškovės priteisti jo bylinėjimosi išlaidas (DOK – 152932 priedas), patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

54. Ieškovė priteisti atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme neprašo.

55. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų apeliacinės instancijos teisme nebuvo patirta.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.