Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui V. T. ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys ir jo argumentai.

II. Atsakovo pozicija.

III. Išvadą teikiančios institucijos nuomonė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

I. F. aplinkybės.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė R. T. ir atsakovas V. T. turi du nepilnamečius vaikus: I. T., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17522-490/2018 buvo patvirtinta R. T. ir atsakovo V. T. taikos sutartis dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, kuria jie susitarė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1887-814/2012 taikos sutartimi šalių patvirtintą atsakovo V. T. materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. T. ir I. T. dydį iš 86,89 Eur į 130,00 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui per mėnesį, mokamą nuo 2018 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną R. T. (b. l. 7–9).

Ieškovė R. T. prašo pakeisti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo V. T. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. T. ir I. T. po 250,00 Eur kiekvienam, mokamą kas mėnesį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

V. Dėl nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Ttuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 ir 3.196 straipsniai). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Tuo atveju, jei po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Teismas visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Ieškovė R. T. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17522-490/2018 patvirtintos taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams D. T. ir I. T., priteisiant iš atsakovo V. T. nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 250,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Ieškovė prašo padidinti vaikų išlaikymą remdamasi vaikų poreikių padidėjimu. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė grindžia savo reikalavimą remdamasi vaikų poreikių padidėjimu detaliau dėl tėvų turtinės padėties pasikeitimo teismas nepasisako.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo: vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad abiejų vaikų maistui vidutiniškai išleidžia apie 500,00 Eur, o avalynei, drabužiams ir kitoms buitinėms prekėms – 300,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė, detalizuodama vaikų poreikius, nurodė, kad duoda vaikams pinigų maistui įsigyti mokykloje, abu vaikai nešioja akinius, reikalingi vitaminai ir papildai, kirpykla kas du mėnesius kainuoja po 10,00 Eur kiekvienam, pramogoms per mėnesį kainuoja po 40,00 Eur, taip pat mokėtini būsto mokesčiai, internetas, mobilusis ryšys, karantino laikotarpiu padidėjo technologijų poreikis. Taip pat išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovė nurodė, kad nuomojasi būstą, už nuomą moka 50,00 Eur, už komunalinius mokesčius – 150,00 Eur (b. l. 26–27). Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė rašytinius įrodymus – parduotuvių čekius ir banko sąskaitos išrašą, patvirtinančius aprangos, avalynės, vaistų ir kitų būtinų kasdienių prekių įsigijimą (b. l. 15–16, 102–114). Abu nepilnamečiai vaikai D. T. ir I. T. turi regos sutrikimų, dėl ko jiems reikalinga nešioti akinius ir patiriamos papildomos išlaidos jų įsigijimui (b. l. 17–18, 94–95). Nepilnamečiui I. T. rekomenduota konsultacija dėl nevalingų judesių, priklausomybės nuo ekranų, rekomenduota gerti Magnio, B grupės vitaminų ir žuvų taukų (b. l. 101). D. T. nustatyta įgimta aortos vožtuvo displazija, tačiau duomenų, kad rekomenduotas koks gydymas ir vartojami vaistai nėra (b. l. 93). Duomenų, kad nepilnamečiai vaikai lankytų kokius popamokinius būrelius, kurie yra mokami, nepateikta.

Paminėtina, kad nereikia įrodinėti detaliai visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas ir pan. Tačiau ieškovė R. T. nurodė, kad dviem vaikams išleidžia maistui po 500,00, t. y. 250,00 Eur kiekvienam per mėnesį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė gyvena su sutuoktiniu N. T., su kuriuo turi dar tris nepilnamečius vaikus: M. T., gim. (duomenys neskelbtini), J. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. T., gim. (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad šeimos vidutinės pajamos yra svyruojančios iki 2000,00 Eur per mėnesį. Todėl skiriant vaikams, įskaitant ir tris ieškovės vaikus, didžiąją dalį išlaikymo vien tik maistui, nebeliktų pajamų patenkinti nepilnamečių vaikų kitų poreikių apranga, drabužiai, vaistai, pramogos ir kt. Esant šiai aplinkybei, teismas, nevertindamas konkrečiai kiekvieno pateikto išlaidas pagrindžiančio įrodymo, sprendžia, kad ieškovės nurodyta reikalinga bendra suma šalių dviejų vaikų išlaikymui – 800,00 Eur, kuria patenkinami poreikiai maistui, būstui, mokesčiams, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, vaistams, vitaminams, laisvalaikiui, ryšio priemonėms ir kt., yra pagrįsta. Atsižvelgtina ir į prekių ir paslaugų kainų nuolatinį didėjimą. Be to, atsakovas V. T. iš esmės neginčijo, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra padidėję, be to, pats gera valia jau kurį laiką moka didesnį išlaikymą vaikamsnei buvo susitarta taikos sutartimi, ką patvirtino ir ieškovė. Taigi nepilnamečių D. T. ir I. T. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 400,00 Eur dydžio suma kiekvienam vaikui, t. y. jų poreikiai po 2018 m. liepos 10 d. taikos sutarties sudarymo, kuri patvirtinta teismo nutartimi, padidėjo 140,00 Eur kiekvienam (400,00 Eur – 260,00 Eur).

Pažymėtina, kad net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių skaičiuotėje neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės.

Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas vienas iš CK 3.201 straipsnyje numatytų pagrindų, t. y. nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimas, todėl yra pagrindas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17522-490/2018 patvirtinto R. T. ir atsakovo V. T. taikos sutartimi V. T. teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. T. ir I. T. dydį.

VI. Dėl nepilnamečiams vaikams skirtino išlaikymo dydžio.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius šiuo metu yra 468,61 Eur (neatskaičius mokesčių 642,00 Eur).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Ieškovė R. T. prašo priteisti iš atsakovo V. T. po 250,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, motyvuodama tuo, kad toks išlaikymo dydis proporcingai atitiktų jos ir atsakovo turtinę padėtį, užtikrintų būtiniausius vaikų poreikius, taip pat paminėjo, kad išlaikymo dydis neturėtų būti griežtai susietas su konkrečiais vaikų poreikiais ir ieškovės patiriamomis išlaidomis šiems poreikiams tenkinti.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad yra sudariusi santuoką su N. T. ir turi viso penkis nepilnamečius vaikus: su atsakovu V. T. – D. T. ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini); su N. T. – M. T., gim. (duomenys neskelbtini), J. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. T., gim. (duomenys neskelbtini). Septynių asmenų šeima gyvena nuomojamame būste, už kurio nuomą moka po 50,00 Eur per mėnesį (b. l. 115). Ieškovė pateikiant ieškinį teismui nedirbo ir buvo registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 21), tačiau 2021 m. rugsėjo 2 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) ir jos gautos pajamos, neatskaičius mokesčių, rugsėjo mėnesį sudarė 829,65 Eur (b. l. 165–166). Ieškovės sutuoktinis N. T. dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinės pajamos laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. yra apie 893,00 Eur, neatskaičius mokesčių (b. l. 163–164). Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jos sutuoktinis taip pat remontuoja automobilius ir taip gauna papildomų pajamų. Taip pat pateikti įrodymai, kad iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ieškovė gavo išmokas vaikams – 556,00 Eur (2021 m. vasario ir kovo mėnesiais), t. y. vienam vaikui 111,20 Eur (b. l. 13). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 12). Sutuoktinis N. T. neturi transporto priemonių (b. l. 162). R. T. nustatyta Hipertenzinė širdies liga, paskirtas gydymas (b. l. 118-119), nedarbingumas nėra nustatytas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad atsakovas V. T. yra sudaręs santuoką su R. T.. Atsakovas be turimų dviejų vaikų su ieškove, taip pat turi dar vieną sūnų R. T., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. T. ir R. T. yra sudarę sutartį dėl sūnaus išlaikymo ir kitų klausimų, kuri patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-14578-1116/2021, šia sutartimi V. T. įsipareigojo teikti 170,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomos nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki sūnaus pilnametystės (b. l. 63–65). Atsakovas nurodo, kad bendrai jo šeimos pajamos į rankas sudaro apie 2000,00 Eur per mėnesį. Atsakovas dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinės pajamos laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. buvo – 1973,64 Eur (2072,18 + 1621,98 + 4044,32 + 1834,50 + 296,84), neatskaičius mokesčių. Taip pat matyti, kad 2021 m. vasario bei gegužės mėnesiais atsakovas gavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo išmokas, atitinkamai 246,79 Eur ir 970,59 Eur (b. l. 74–76). Atsakovo sutuoktinė dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vidutinės pajamos neatskaičius mokesčių yra apie 763,00 Eur (laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. balandžio 31 d.) (b. l. 66). Atsakovui 2021 m. birželio 25 d. atlikta riešo kanalo atlaisvinimo operacija, rekomenduota iki 2 mėnesių nekelti daugiau nei 2 kg (b. l. 88–90). Atsakovas V. T. ir R. T. iš „Swedbank“, AB 2013 m. vasario 19 d. paėmė 397500,00 Lt (11512,40 Eur) kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Kreditas turi būti grąžintas iki 2028 m. birželio 15 d. (b. l. 39–41). Taip pat atsakovas su „Swedbank“, AB 2013 m. kovo 7 d. asmeninės kredito linijos sutartį, pagal kurią atsakovui suteiktas 24000,00 Lt (6950,88 Eur) kreditas, galutinis grąžinimo terminas nenurodomas (b. l. 42). Pateiktoje „Swedbank“, AB 2021 m. gegužės 18 d. pažymoje nurodyta, kad pažymos išdavimo dienai pagal 2013 m. vasario 19 d. sutartį atsakovas ir jo sutuoktinė skolingi 5267,78 Eur. Atsakovui V. T. su sutuoktine R. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės (b. l. 36–38). Atsakovo sutuoktinės vardu transporto priemonių nėra registruota (b. l. 69).

Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, taip pat aplinkybę, kad šalių nepilnamečiai vaikai auga su ieškove R. T., darytina išvada, kad yra pagrindas nukrypti nuo išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo. Ieškovė augina penkis nepilnamečius vaikus, jos gaunamos pajamos yra tik 829,65 Eur, neatskaičius mokesčių, o atsakovas V. T., be su ieškove turimų dviejų vaikų, turi dar vieną vaiką, jo gaunamos pajamos yra kur kas didesnės nei ieškovės. Be to, nors atsakovas turi įsiskolinimų, tačiau jie nėra pernelyg dideli, vienas įsiskolinimas už įgytą turtą – butą, todėl mokamas būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą. Paminėtina ir tai, kad ieškovė nuosavo ar kartu su sutuoktiniu turimo nekilnojamojo turto neturi, nuomojasi būstą, priešingai nei atsakovas su savo sutuoktine. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo V. T. turtinė padėtis yra geresnė, todėl atsakovas gali prisidėti didesne dalimi prie vaikams teikiamo išlaikymo.

Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečių vaikų D. T. ir I. T. poreikių tenkinimui reikalinga skirti po 400,00 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė R. T. gauna tikslinę 111,00 Eur išmoką kiekvienam vaikui, todėl visas kiekvienam vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas šia išmoka, kadangi byloje nenustatyta, kad tėvų turtinė padėtis leistų tenkinti pilnai vaikų poreikius. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į nustatytą pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo V. T. priteistina išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. T. ir I. T. po 180,00 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo vaikams lėšų tvarkytoja uzufrukto teise lieka vaiko motina – ieškovė – R. T. (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas nuo 2021 m. birželio 1 d., įskaičiuojant atsakovo sumokėtą išlaikymą iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.

VII. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė R. T. šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jei ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo ji turėjo mokėti 86,00 Eur dydžio žyminį mokestį ((250,00 Eur – 130,00 Eur) x 12 mėn. x 2 vaikų x 3,00 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 42,00 proc., todėl valstybei iš atsakovo V. T. priteistina 36,12 Eur (86,00 Eur x 42,00 proc.) žyminio mokesčio.

Ieškovė R. T. įrodymų, kad turėjo kokių nors bylinėjimosi išlaidų, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas V. T. pateikė įrodymus, kad turėjo 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 172). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš ieškovės atsakovui priteistina 174,00 Eur (300,00 Eur x 58,00 proc.).

Į bylą buvo įtrauktas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – atsakovo V. T. sutuoktinė – R. T. ir priimtas jos atsiliepimas į ieškovės R. T. ieškinį. Trečiasis asmuo palaikė atsakovo poziciją, todėl laikytina, kad į bylą įstojo atsakovo pusėje, tačiau Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi trečiasis asmuo buvo pašalintas iš bylos, kadangi šios bylos išsprendimas/ priimtas teismo sprendimas neturės įtakos R. T. teisėms ir pareigoms, t. y. nesukurs jai teisių ir/ ar pareigų, taip pat nepakeis ir/ ar nepanaikins jau turimų. Bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui priteisimo klausimas nebuvo spręstas.

Pažymėtina, kad R. T. savo atsiliepime (b. l. 60–61) nėra pareiškusi reikalavimo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus patvirtintos proceso metu, tačiau apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas neminima. Prašymą dėl R. T. patirtų bylinėjimosi išlaidų pareiškė jos atstovas advokatas S. Š., kuris taip pat atstovauja ir atsakovą V. T., po to, kai R. T., kaip trečiasis asmuo, buvo pašalinta iš bylos.

CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, išskyrus tam tikras teises ir pareigas. Net teismui nutartimi pašalinus iš bylos trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, reikalinga išspręsti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą šioje byloje (Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1621-921/2021). Trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma, pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

Paminėtina, kad R. T. trečiuoju asmeniu buvo įtraukta būtent atsakovo V. T. iniciatyva, todėl pagal priežasties teoriją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Šiuo atveju R. T. bylinėjimosi išlaidų priežastimi yra atsakovo V. T. procesinis elgesys, ją įtraukiant į bylą trečiuoju asmeniu. Ieškovės elgesys nebuvo šių išlaidų kilimo priežastis, todėl nebūtų teisinga ir sąžininga priteisti iš ieškovės R. T. turėtas išlaidas, kadangi ieškovės elgesys buvo tinkamas, ji sąžiningai atliko savo procesines pareigas. CPK 47 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus, tai reiškia, kad jis negali reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidų iš asmens kurio pusėje dalyvauja. Šiuo atveju iš atsakovo V. T. bylinėjimosi išlaidos taip pat negalėtų būti priteisiamos.

Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 5,51 Eur sumą. Kadangi ieškinys patenkinti iš dalies, todėl iš atsakovo V. T. valstybei priteistina 2,31 Eur pašto išlaidų. O iš ieškovės R. T., kuri turėtų mokėti 3,20 Eur, pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17522-490/2018 priteisto, patvirtintus šalių taikos sutartį, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir I. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį, – priteisti iš atsakovo – tėvo – V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams D. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, įskaičiuojant tėvo sumokėtą išlaikymą iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nepilnamečiams vaikams D. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti jų motiną R. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 36,12 Eur (trisdešimt šešis eurus 12 ct) žyminio mokesčio ir 2,31 Eur (du eurus 31 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 174,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

R. T. bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.