Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui D. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.2. Tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Šalims pradėjus gyventi atskirai, ieškovė iš karto nesikreipė į atsakovą dėl prisidėjimo prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaikui išlaikymas nebuvo reikalingas ir pati savaime nėra pagrindas nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo - išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas šalių nepilnamečiam sūnui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima atsakovo pateiktus naujus įrodymus.

Dėl civilinio proceso kodekso normų (ne)pažeidimo

15. Atmestini atsakovo argumentai, kad jam buvo apribota galimybė pateikti paaiškinimus ir atsikirtimus į ieškinio reikalavimus.

16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ieškinį pateikė 2021 m. liepos 21 d., jame nurodė atsakovo adresą – (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismui iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus gavus informaciją, kad atsakovui nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. lapkričio 9 d. skirta kardomoji priemonė suėmimas, teismas 2021 m. spalio 6 d. atsakovui skirtus procesinius dokumentus persiuntė į Vilniaus pataisos namus. Atsakovas savo parašu patvirtino, kad jam teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti Vilniaus pataisos namuose 2021 m. spalio 11 d. Atsakovo atsiliepimas į ieškinį teismo nustatytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nebuvo pateiktas. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi paskyrė teismo posėdžio laiką ir vietą, t.y. 2021 m. gruodžio 6 d. 13.30 val. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, adresu Kaunas, Laisvės al. 103, 242 salė, nuotoliniu būdu; išsiuntė Vilniaus pataisos namų administracijai teismo nutartį ir įpareigojo užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje nuotoliniu būdu per Zoom programą. Atsakovas savo parašu patvirtino, kad jam vokas su teismo šaukimu, nutartimi ir priesaika įteikti 2021 m. lapkričio 5 d. Bylos duomenys pagrindžia, kad atsakovui kardomoji priemonė (suėmimas) baigėsi 2021 m. lapkričio 9 d., taigi jis nuo to laiko turėjo galimybę pats pasidomėti teisme nagrinėjamos bylos eiga, dalyvauti 2021 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje. Atsakovas nepateikė duomenų, kad teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl svarbių priežasčių, neprašė atidėti teismo posėdžio, nepateikė savo atsikirtimų ar prieštaravimų dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, nepateikė duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį, todėl jo paties pasirinkta pasyvi pozicija negali būti vertinama kaip atsakovo procesinių teisių pažeidimas.

Dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vertinimo nustatant išlaikymą nepilnamečiam vaikui

20. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

22. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 269 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nurodė, kad jo poreikius sudaro: 40 Eur būsto išlaikymo išlaidos, 200 Eur išlaidos maistui, vaistams ir vitaminams 33 Eur, 160 Eur medicininės išlaidos ergoterapijai ir delfinų terapijai, 50 Eur aprangai, 20 Eur mokslo priemonėms, 15 Eur higienos priemonėms, 20 Eur transporto išlaidoms, viso 538 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių sūnaus būtinųjų ir dėl negalios specialiųjų poreikių patenkinimui ji per mėnesį patiria ne mažiau kaip 460 Eur išlaidų, iš šalių sūnaus poreikių suvestinės išminusavo delfinų terapijos išlaidas. Sprendė, kad 1200 Eur delfinų terapijai išlaidos nėra patirtos ir nėra pateikta duomenų, kad berniukas neabejotinai užsiėmimuose dalyvaus, kad ieškovė yra finansiškai pajėgi nurodytą sumą sumokėti, kad yra sumokėjusi bent dalį įmokos už būsimus užsiėmimus, be to, minėtas užsiėmimas yra vienkartinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šalių sūnaus būtinųjų ir dėl negalios specialiųjų poreikių patenkinimui per mėnesį patiriama ne mažiau kaip 460 Eur išlaidų.

23. Savo apeliacinį skundą atsakovas, be kita ko, grindžia argumentu, kad vaikas gauna valstybės skiriamas išmokas – neįgalumo pensiją, šalpos išmoką ir išmoką vaikui, todėl ši suma yra pakankama vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikių patenkinimui.

24. Pirmosios instancijos teismas į pastovių vaiko poreikių sudėtį neįtraukė būsimų papildomų vaiko išlaidų jo sveikatos stiprinimui ir lavinimui spręsdamas, kad tokias išlaidas kompensuos vaikui dėl jo negalios skirtos valstybės lėšos, kurias ieškovė turi teisę ir pareigą naudoti savo nuožiūra, atsižvelgdama į geriausius vaiko interesus. Su šia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

26. Šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti mėnesines pinigines išmokas, užtikrinančias minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytas sąlygas neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais, taip pat mėnesines pinigines išmokas mirusiojo vaikams (įvaikiams). Šis įstatymas reglamentuoja šalpos pensijų rūšis, šių pensijų finansavimo šaltinį, teisę į šalpos pensijas turinčius asmenis, šių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei tvarką (2 dalis). Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šalpos išmokos – tai šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka skiriamos ir (ar) mokamos šalpos pensijos, šalpos kompensacijos, šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose, paskirtos iki 2004 m. balandžio 1 d., ir socialinės pensijos, paskirtos iki 1995 m. sausio 1 d., o 5 straipsnyje reglamentuota, kokie asmenys turi teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją. Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją turi asmenys, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas. Tėvai, slaugantys (-ę) neįgalumą turinčius vaikus ir turintys teisę į šalpos neįgalumo pensiją, nurodyti Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 3 punkte. Taigi, Šalpos pensijų įstatyme yra konkrečiai įvardyti subjektai, turintys teisę gauti šalpos išmokas, tarp jų – neįgalumą turintis asmenys, taip pat tėvai – už neįgalumą turinčių vaikų slaugą namuose.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pajamas sudaro 70 Eur išmoka vaikui, 312 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija bei sūnui mokama 286 Eur šalpos neįgalumo pensija, iš viso 668 Eur, tačiau teismas netyrė ir nedetalizavo, kam yra skirta 312 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija ­- ieškovei už sūnaus slaugą ar šalių sūnui. Nesant tokių duomenų, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti šalių vaiko poreikiams reikalingų išlaidų dydžio. Tik tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau gali būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis. Iš byloje esančių duomenų visumos taip pat konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir tėvų turtinės padėties, byloje nėra surinkta įrodymų, kokio dydžio pajamomis disponuoja kiekvienas iš tėvų, ar tos pajamos reguliarios (įskaitant ir atsakovo sutuoktinės pajamas), kokios abiejų tėvų galimybės įsidarbinti, kokio dydžio turtas valdomas, atsižvelgiant ir į teismo surinktus duomenis iš Nekilnojamojo turto ir Regitros registrų, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims.

28. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, nurodytais šios nutarties 25 punkte, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo yra nepagrįsta dėl neatskleistos ginčo esmės.

29. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

30. Pažymėtina ir tai, kad CPK 376 straipsnis įpareigoja teismą būti aktyviu šeimos bylose. Teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis, teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis), teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

31. Nors ieškovė ir neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos vaiko poreikių sumos (tikėtina, dėl to, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog papildomas vaiko išlaidas jo sveikatos stiprinimui, lavinimui kompensuos vaikui dėl jo negalios skirtos valstybės lėšos, kurias ieškovė turi teisę ir pareigą naudoti savo nuožiūra atsižvelgdama į geriausius vaiko interesus), apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad minimali mėnesio alga nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo 642 Eur (atskaičius mokesčius apie 468 Eur), o nuo 2022 m. sausio 1 d. 730 Eur (atskaičius mokesčius apie 534 Eur). Iš ieškovės pateiktų vaiko poreikių turinio spręstina, jog kai kurie vaiko poreikiai į suvestinę galėjo būti neįtraukti, pvz. vaiko patalynei, rankšluosčiams, avalynei, laisvalaikiui ar pramogoms. Kaip nurodyta nutarties 22 punkte, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 yra išaiškinęs, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Todėl, nors vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, tačiau nepaisant jų valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43, 45 punktai).

32. Minėta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis nėra bendravęs su šalių sūnumi, ieškovė niekada neišreiškė valios, jog sūnus matytųsi su atsakovu. Ieškovė buvo nusprendusi viena auginti sūnų be atsakovo pagalbos, todėl, atsakovo vertinimu, ji turi didesne dalimi prisidėti prie sūnui teikiamo išlaikymo. Taigi iš esmės vienai ieškovei tenka rūpintis kasdiene šalių vaiko priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, sveikatos ir emocinių poreikių tenkinimu, užtikrinti vaiko gerbūvį gaminant maistą, skalbiant jo drabužius, tvarkant namus ir pan., kas sunkiai yra įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaiką. Todėl pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą, spręstina, ar valstybės vaikui skiriama išmoka („vaiko pinigai“) šiuo atveju tikrai turi būti išskaičiuota iš vaiko poreikiams reikalingų išlaidų sumos.

33. Šiame kontekste papildomu bylos esmės neatskleidimo pagrindu pripažintina ir atsakovo nurodoma aplinkybė dėl nebendravimo su šalių sūnumi, savo atsakomybę už šios CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdymą ne tik perkeliant ieškovei, bet ir tuo grindžiant apeliacinio skundo argumentą, kad tokiu atveju neįgalų vaiką privalo išlaikyti jo motina ir valstybė.

34. Visų pirma, atsakovas nėra pateikęs duomenų apie savo pastangas vykdyti bendravimo su vaiku pareigą (nesikreipė į ieškovę ar į teismą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo), antra, 2021 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje ieškovė po įrodymų ištyrimo nurodė pageidaujanti, kad atsakovas matytųsi su sūnumi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriimdamas jokio procesinio sprendimo dėl šio pareiškimo, pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas kasacinio teismo suformuota praktika bylose, kuriose sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą ir išlaikymą vaikui, aiškinimo ir taikymo, nepagrįstai nevykdė CPK 376 straipsnyje įtvirtintos teismo aktyvumo šeimos bylose pareigos.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d, nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, pasisakydamas dėl (ne)privalomumo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvens, kai sprendžiamas tėvų santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, yra nurodęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010)“ (cituojamos nutarties 21 punktas).

36. Apeliacine tvarka vertinamu atveju santuokos nutraukimo klausimas nebuvo sprendžiamas (šalys nebuvo susituokę), tačiau nustatęs vaiko gyvenamąją vietą su motina ir konstatavęs, kad atsakovas nevykdo neįgalaus vaiko išlaikymo pareigos, nepalaiko su juo pastovių santykių bei retai bendrauja, o ieškinį dėl vaiko išlaikymo reiškianti ieškovė tokio bendravimo pageidauja, vadovaudamasis priimamos nutarties 35 punkte nurodytomis nuostatomis, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva CPK 376 straipsnyje nustatyta tvarka privalėjo siekti, kad vaiko teisė ir teisėtas interesas bendrauti su tėvu būtų apsaugota (pasiūlyti ieškovei pateikti atitinkamą ieškinio reikalavimą arba, viršijant pareikštus reikalavimus, nurodyti abiem šalims pateikti bendravimo tvarkos projektus, kt.), juolab atsižvelgiant į tai, kad iki teismo sprendimo priėmimo teismas gavo atsakovo pateiktą informaciją, kodėl jis nedalyvavo teismo posėdyje (šiame kontekste pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetą ne visapusiškam bylos išnagrinėjimui, o operatyviam jos procesui – byla buvo išspręsta viename teismo posėdyje, neorganizavus parengiamojo teismo posėdžio).

Dėl procesinės bylos baigties

37. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad neįvykdęs pareigos šeimos bylose veikti aktyviai ir dėl to nenustatęs teisingam ginčo išnagrinėjimui svarbių aplinkybių, nuspręsdamas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio, pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir pagal byloje pateiktus reikalavimus bei įrodymus šių klausimų negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo panaikintina, šią bylos dalį perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.