Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.11; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.1; 2.4.6.4.4

2026 m. vasario 25 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. C. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo T. C. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė dalinio ir visiško bausmių sudėjimo būdais subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, skirta ir iki šiol neatlikta laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams 29 dienų ir bauda 20 MGL (1 000 eurų), prie nauju nuosprendžiu skirtos sumažintos laisvės atėmimo bausmės 4 mėnesiams pridedant minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį ir visą baudą, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams ir bauda 20 MGL (1 000 eurų).

Laikyta, kad 20 MGL (1 000 eurų) baudos mokėjimo terminas suėjo 2023 m. balandžio 6 d.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo T. C. sulaikymo ar suėmimo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, jeigu to prireiktų.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, T. C. pripažintas recidyvistu.

Nuspręsta T. C. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta laisvės atėmimo bausmė, vėliau ją panaikinti.

A. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5-6 punktais, šiuo nuosprendžiu skirtos sumažintos laisvės atėmimo bausmės 4 mėnesiams vykdymas atidėtas 1 metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, įpareigojant jį visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba, netekus darbo, ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės dirbti, bei 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti vienoje elgesio pataisos programoje.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuspręsta A. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, vėliau panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. C. ir A. A. solidariai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteista 232,59 Eur turtinės žalos už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) optinę duomenų laikmeną su garso įrašo, T. Š. skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, ir policijos pareigūnų „Body“ kamera darytais vaizdo ir garso įrašais, prisegtą prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla;

2) optinę duomenų laikmeną su abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėmis, prisegtą prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla;

3) apžiūros 2025 m. kovo 1 d. metu adresu (duomenys neskelbtini), paimtus mobiliojo ryšio telefoną „Honor 90 Smart“ ir du raktus, kurie vėliau grąžinti A. A., palikti jo neribotai nuosavybei.

Apeliacinių skundų nuteistojo A. A. atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. C. ir A. A. pripažinti kaltais pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: veikdami bendrininkų grupe, 2025 m. kovo 1 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val. gatvėje ties (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nukentėjusiajam P. Z. lazdomis nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip 3 kartus, į įvairias kūno vietas, ir padarė jam odos nubrozdinimus pilvo dešinėje pusėje, kairio kelio srityje bei dešinio šeivikaulio lūžį, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. C. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Nurodo, kad nuo 2025 m. balandžio 10 d. yra Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) priežiūroje pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. sausio 30 d. nuosprendį, kuriuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės 3 mėnesiams 29 dienų ir 20 MGL (1 000 Eur) baudos vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

2.2. Teigia, kad būdamas Probacijos tarnybos priežiūroje tinkamai vykdo teismo paskirtus įpareigojimus, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2025 m. rugpjūčio 21 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą (statybos darbai), bendradarbiauja su priežiūrą vykdančiu pareigūnu, laiku atvyksta į Probacijos tarnybą. Spręsdamas priklausomybės problemas lankosi pas priklausomybių konsultantą. Priežiūros laikotarpiu naujų administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų nepadarė, laikosi blaivybės. Mano, kad tai įrodo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti probacijos sąlygomis.

2.3. Pažymi, kad turi neužbaigtų darbo objektų, įsipareigojimų prieš užsakovus, finansinis stabilumas jam užtikrina gebėjimą keisti gyvenimo būdą, atsisakyti priklausomybių, dengti finansinius įsipareigojimus. Tiki, kad su Probacijos tarnybos pagalba gali laikytis įstatymų ir savo tikslų siekti teisėtais būdais, todėl prašo suteikti jam galimybę skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant probacijos sąlygas, kurių pasižada tinkamai laikytis, gerbti įstatymus ir daugiau nenusikalsti.

3. Atsiliepimų į nuteistojo T. C. apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Daiva Zakarauskė prašė nuteistojo T. C. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo T. C. apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

7. Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kvalifikacija, nuteistajam T. C. paskirta bausmė ir jos dydis, tačiau nesutinkama su tuo, kad nuteistajam nebuvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtas.

Dėl nuteistajam T. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam T. C. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir nuteistajam parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę atitinkančią, teisingą bausmę. Pirmosios instancijos teismas T. C. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyręs sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatė ženkliai mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 6 mėnesius (vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų) ir, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę sumažino vienu trečdaliu bei, vadovaudamasis BK 64 straipsnio dalimi, šią bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir likusia neatlikta bausme bei paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 7 mėnesiams ir baudą 20 MGL (1 000 eurų). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos galutinės bausmės dydis nėra aiškiai per didelis.

9. BK 75 straipsnio 9 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra pagrindo nuteistojo T. C. atžvilgiu taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės nuteistajam T. C..

10. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas prieiti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

11. BK 75 straipsnyje nenustatytas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019).

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. T. C. yra nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų – 7 mėnesiai. Tačiau šiuo atveju iš esmės spręstina, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, akcentavo aplinkybes, kad nuteistasis yra ne kartą baustas administracine tvarka, turi santykinai didelių skolų (nesumokėtų administracinių baudų, civilinio proceso tvarka priteistų sumokėti skolų), kurias išieško antstoliai, taip pat turi solidžios kriminalinės patirties, be to, naują nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visas nuteistojo asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje esančios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia prieiti išvadą, kad nuteistojo T. C. izoliavimas nuo visuomenės paskirtos bausmės laikotarpiui – 7 mėnesiams turės didesnį neigiamą, nei teigiamą poveikį jo asmenybei.

13. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad T. C. padarė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą tyčinę baigtą nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis), 1994-2025 m. jis buvo teistas 12 kartų: iš jų 9 kartus – už nusikaltimus, tačiau 8 teistumai yra išnykę, 2 kartus – už baudžiamuosius nusižengimus, kurie teistumo neužtraukia (BK 97 straipsnio 1 dalis), dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei: kvalifikuotos vagystės, plėšimai. Paskutinis nuosprendis, priimtas 2025 m. sausio 30 d., šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos metu (2025 m. kovo 1 d.) nebuvo įsiteisėjęs (2 t., b. l. 89-102, 105-116). Nuteistasis yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), nevedęs (2 t., b. l. 67-68), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, tačiau turėjo oficialaus darbo stažo nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d. (2 t., b. l. 70), nuo 2024 m. gruodžio 11 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 69), o nuo 2025 m. rugpjūčio 21 d. iki šiol vykdo individualią veiklą (SODROS registro duomenys). Per pastaruosius 5 metus nuteistasis T. C. 9 kartus baustas administracine tvarka, dominuoja pažeidimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės ją vairuoti, o paskutinį kartą jis baustas už tai, kad 2025 m. balandžio 6 d. turėjo ir gabeno akcizais apmokestinamą prekę – cigaretes, kurios nustatyta tvarka nepaženklintos banderolėmis. Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nuobaudos tebegalioja. Be to, 2025 m. vasario 18 d. nutarimu T. C. už pakartotinį transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2025 m. kovo 11 d. iki 2026 m. gruodžio 10 d. (2 t., b. l. 79-87). Atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis T. C. atitinka BK 27 straipsnio 1 dalies sąlygas: daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, jo asmenybę, nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, tarpusavio ryšį, pirmosios instancijos teismas pripažino T. C. recidyvistu. Pirmosios instancijos teismas T. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nuteistasis anksčiau buvo ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, turi įsiskolinimų antstoliams. Nurodytos aplinkybės iš tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nurodytu teiginiu, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atlikus bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. C. nuo 2025 m. balandžio 10 d. yra Probacijos tarnybos priežiūroje pagal paskutinį – Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. sausio 30 d. nuosprendį, iš dalies pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 mėnesiams 29 dienų, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir 20 MGL (1 000 Eur) bauda. Bylos duomenys patvirtina, nuteistasis tinkamai vykdo teismo paskirtus įpareigojimus – nuteistasis nuo 2024 m. gruodžio 11 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 69), o nuo 2025 m. rugpjūčio 21 d. iki šiol vykdo individualią veiklą (statybos darbai), priežiūros laikotarpiu naujų administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų nepadarė. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis bendradarbiauja su priežiūrą vykdančiu pareigūnu, laiku atvyksta į Probacijos tarnybą, spręsdamas priklausomybės problemas lankosi pas priklausomybių konsultantą, laikosi blaivybės. Tokius nuteistojo teiginius patvirtina informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, kad probacijos vykdymo metu nuo 2025 m. balandžio 10 d. dėl jo elgesio nebuvo gautas nei vienas Probacijos tarnybos teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Šios aplinkybės kartu su kitomis jau aptartomis teigiamai nuteistąjį apibūdinančiomis aplinkybėmis (teistumas už didžiąją dalį padarytų nusikalstamų veikų jau yra išnykęs, jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, pradėjo dirbti, todėl turi galimybę dengti finansinius įsipareigojimus, be to, atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis civilinio ieškinio byloje nereiškė), leidžia spręsti, kad T. C. yra linkęs keisti savo neteisėtą elgesį ir tikslas sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų ateityje bei nubausti už padarytą nusikaltimą gali būti pasiektas ir neizoliavus jo nuo visuomenės.

15. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nuteistajam T. C. paskirtos 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant maksimaliam – 3 metų – laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, ir paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalyje nustatytas, iki šiol nuteistojo vykdomas pareigas – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį toliau dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant nuteistajam tinkamai parinktus įpareigojimus, be to, nuteistajam žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

Dėl atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, jog, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą sumažintą laisvės atėmimo bausmę 4 mėnesiams dalinio ir visiško bausmių sudėjimo būdais subendrina su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, skirta ir iki šiol neatlikta laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams 29 dienų ir bauda 20 MGL (1 000 eurų), prie nauju nuosprendžiu skirtos sumažintos laisvės atėmimo bausmės 4 mėnesiams pridėdamas minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį ir visą baudą, ir skiria galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 mėnesiams ir baudą 20 MGL (1 000 eurų).

17. Visų pirma, teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, nepagrįstai taikė du bendrinimo būdus – visišką ir dalinį bausmių sudėjimą, numatytus BK 64 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Be to, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad jog vadovaujasi tik BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmių bendrinimo taisykle, pagal kurią atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės yra visiškai sudedamos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atskirais teismo sprendimais nuteistajam T. C. paskirtos dvi galutinės bausmės (Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu – laisvės atėmimas 3 mėnesiams 29 dienų, jo vykdymą atidedant 2 metus, ir bauda 20 MGL (1 000 eurų), o skundžiamu nuosprendžiu – laisvės atėmimas 4 mėnesiams), todėl jos tarpusavyje turi būti subendrinamos pasirenkant vieną bendrinimo būdą. Kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – laisvės atėmimą 3 mėnesiams ir baudą 20 MGL (1 00 eurų), teisėjų kolegija, nepasunkindama nuteistojo padėties bei nekeisdama galutinės paskirtos bausmės dydžio, skundžiamą nuosprendį keičia dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), ir atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrina iš naujo, taikydama vieną – dalinį bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. vasario 11 d. pažymą Nr. APD-2026-01729, kurioje prašoma priteisti valstybei 87,50 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Virginijaus Kulikausko nuteistajam T. C. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 152).

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

20. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

21. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendį apskundė nuteistasis T. C.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Virginijus Kulikauskas. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo T. C. apeliacinį skundą tenkina. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas ne visa apimtimi, byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą T. C. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria subendrintos bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirtą sumažintą laisvės atėmimo bausmę 4 mėnesiams dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu, skirta ir iki šiol neatlikta laisvės atėmimo bausme 3 mėnesiams 29 dienų ir bauda 20 MGL (1 000 eurų), ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams ir baudą 20 MGL (1 000 eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, T. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės 7 (septyniems) mėnesiams vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 87,50 eurų – išieškojimo iš T. C. atmesti.