Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (kreditorės) V. J. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai, ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties dalies, kuria koreguotas BUAB „Heles group“ antrosios eilės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, priimtų uždarosios akcinės bendrovės „Heles Group“ bankroto byloje Nr. B2-911-886/2016.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Nors pats teismas nutartyje įrašė, kad suklydo tik dėl to, jog nepagrįstai nenurodė pirmosios eilės kreditorių (bankrutavusios įmonės buvusių darbuotojų), tačiau 2016 m. kovo 3 d. teismo patvirtintame kreditorių sąraše be jokių motyvų buvo įrašyti ir nauji antrosios eilės kreditoriai – VĮ Turto bankas su 33 207,67 Eur reikalavimu ir Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos su 469,62 Eur reikalavimu. Kreditorė V. J., teikdama skundą dėl 2016 m. vasario 11 d. nutarties, neprašė tikslinti antrosios eilės kreditorių sąrašo. Teismas nepagrįstai viršijo jos atskirojo skundo dalyko ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas. Atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties kreditorė teikė kartu su kitu įmonės kreditoriumi R. M., tačiau per skubėjimą jis šio skundo nepasirašė. Teismas nepagrįstai netaikė trūkumų šalinimo instituto ir nenustatė termino atskirojo skundo trūkumui pašalinti – pateikti tinkamai pasirašytą skundą.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties esmė – ištaisytas rašytinis apsirinkimas, nes 2016 m. vasario 11 d. nutartyje buvo klaidingai išdėstytas kreditorių sąrašas. Kreditorė nepagrįstai nurodo, kad teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi be jokių motyvų įtraukė du antros eilės kreditorius. VĮ Turto banko finansinis reikalavimas (33 207,67 Eur suma) buvo patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi. 2015 m. lapkričio 3 d. administratorė prašė patikslinti kreditorių reikalavimų sąrašą, t. y. išbraukti iš kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo Įmonių bankroto valdymo departamentą (su 469,62 Eur dydžio finansiniu reikalavimu) bei patikslinti kreditoriaus VĮ Turto banko finansinį reikalavimą už bendrą 33 677,29 Eur sumą. Prašymo pagrindas – 2015 m. spalio 14 d. VĮ Turto banko raštas dėl perleidžiamų būsimų reikalavimo teisių į kreditorių reikalavimą. Formalus lėšų, gautų iš Garantinio fondo, administravimo subjekto pakeitimas bankroto byloje nepažeidžia kreditorės V. J. teisių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties ir 2016 m. kovo 18 d. nutarties dalies, kuria koreguotas BUAB „Heles group“ antrosios eilės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šiuos klausimus teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties

Pirmiausia byloje keliamas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties, kuria teismas, sutikdamas su kreditorės V. J. atskiruoju skundu, ištaisė teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartyje padarytus rašymo apsirikimus, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali ištaisyti rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Šios normos turinys yra detalizuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pagal kurią, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-969/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį (inter alia ir jos motyvuojamąją dalį), konstatuoja, kad teismas šia nutartimi, priešingai nei teigia apeliantė, neįtraukė į patikslintą kreditorių sąrašą jokių naujų bankrutuojančios įmonės kreditorių. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi, priimta rašytinio proceso tvarka, patenkino BUAB „Heles group“ bankroto administratoriaus prašymą dėl įmonės kreditorių finansinių reikalavimo sąrašo tikslinimo ir nutarė įtraukti į kreditorių sąrašą VMI (su 15 177,78 Eur finansiniu reikalavimu), taip pat šios nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstė visą įmonės patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Nustatyta, kad minėtame patikslintame kreditorių sąraše buvo klaidingai nenurodytas nei vienas BUAB „Heles group“ pirmosios eilės kreditorius bei įrašyti tik du antrosios eilės kreditoriai – VSDFV Vilniaus skyrius bei VMI (t. 5, b. l. 16-17), nors įmonės kreditorių sąrašai, prieš tai patvirtinti ankstesnėmis teismo nutartimis, liudija apie didesnį tiek pirmosios, tiek ir ir antrosios eilės kreditorių skaičiaus bankroto byloje buvimą. Dėl šios priežasties kreditorė V. J. 2016 m. vasario 26 d. atskirajame skunde prašė panaikinti teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties dalį, susijusią su pirmosios eilės kreditorių sąrašo netikslumais (t. 5, b. l. 45-46). Tačiau pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs V. J. atskirąjį skundą, skundžiama 2016 m. kovo 3 d. nutartimi panaikino 2016 m. vasario 11 d. nutarties dalį, kuria klaidingai išdėstytas patikslintas kreditorių sąrašas, bei koregavo tiek pirmosios, tiek antrosios eilės kreditorių sąrašo pozicijas, patvirtintas ankstesnėmis įsiteisėjusiomis nutartimis, priimtomis BUAB „Heles group“ bankroto byloje (t. 5, b. l. 48-49).

Pirmosios instancijos teismas akivaizdžias klaidas (rašymo apsirikimus), padarytas 2016 m. vasario 11 d. nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstytame patikslintame kreditorių sąraše, kuriame buvo nurodyti ne visi įmonės tiek pirmosios, tiek antrosios eilės kreditoriai, pagrįstai ištaisė CPK 276 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama tvarka. CPK 276 straipsnio 2 dalies norma, kurios dispozicijos turinys yra lingvistiškai aiškus ir lengvai suprantamas, be to, atskleistas ir aukščiau cituotoje kasacinio teismo praktikoje, numato, kad rašymo apsirikimus teismas gali ištaisyti ne tik byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, bet ir savo iniciatyva. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, ištaisydamas rašymo apsirikimus, padarytus ne tik pirmosios, bet ir antrosios eilės kreditorių sąraše, peržengė apeliantės atskirojo skundo ribas, nes buvo prašoma ištaisyti klaidas tik dėl pirmosios eilės kreditorių sąrašo (CPK 320 straipsnis, 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog atskirasis skundas pateiktas tik jį pasirašiusio asmens (kreditorės V. J.), esą nepagrįstai netaikė trūkumų šalinimo instituto kitam apeliacinį procesą dėl teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties inicijavusiam kreditoriui R. M., kuris per skubėjimą liko nepasirašęs atskirojo skundo. Viena vertus, apeliantė teisi, kad atskirojo skundo trūkumai turi būti šalinami civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), o procesinio dokumento (atskirojo skundo) trūkumo nustatymas nesudaro pagrindo atsisakyti priimti atskirąjį skundą, bet įpareigoja pirmosios instancijos teismą, sprendžiantį skundo priėmimo klausimą, nustatyti terminą pašalinti skundo trūkumus. Kita vertus, nagrinėjamos bylos atveju atskirasis skundas dėl 2016 m. vasario 11 d. nutarties buvo pasirašytas kreditorės V. J.. Nors atskirajame skunde įvardintas ir dar vienas kreditorius R. M., tačiau šiame skunde nėra išskirta atskirų argumentų (ar jų grupių), būdingų (priskirtinų, aktualių) išimtinai tik šiam kreditoriui, dėl ko būtų iškilęs poreikis tiksliai identifikuoti kreditoriaus R. M. valią dėl atskirajame skunde keliamų argumentų bei reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atskirajame skunde, paduotame dėl 2016 m. vasario 11 d. nutarties, iš esmės buvo keliami tik rašymo apsirikimų (rašymo klaidų) ištaisymo klausimai, todėl siekdamas proceso operatyvumo ir atsižvelgdamas į byloje vyraujantį viešąjį interesą, kurį akcentuoja ir apeliantė savo skunduose, pirmosios instancijos teismas, sutikęs su V. J. atskiruoju skundu ir panaikinęs atitinkamą dalį 2016 m. vasario 11 d. nutarties, tinkamai taikė atskirojo skundo priėmimą ir išsprendimą reguliuojančias proceso teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis buvo priimta nepažeidžiant procesinių teisės normų, reglamentuojančių rašymo apsirikimų ar aiškių aritmetinių klaidų taisymą teismo procesiniame sprendime, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti šią teismo nutartį neturi pagrindo.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties dalies, susijusios su antrosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimu / tikslinimu

Apeliantė taipogi kelia klausimą dėl to, ar pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai patikslino BUAB „Heles group“ antrosios eilės kreditorių sąrašą (V. J. 2016 m. kovo 29 d. atskirojo skundo argumentų 6.3. punktas), t. y. patikslino VĮ Turto banko reikalavimą, o Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos išbraukė iš BUAB „Heles Group“ kreditorių sąrašo (pažymėtina, kad šio atskirojo skundo argumentai bei reikalavimai, susiję su apeliantės (kreditorės) V. J. atskirojo skundo, paduoto dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties, atsisakymu priimti jau yra išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi šioje civilinėje byloje).

Nustatyta, kad BUAB „Heles group“ bankroto byloje bankroto administratorė 2015 m. lapkričio 10 d. teismui pateikė 2015 m. lapkričio 3 d. parengtą prašymą patikslinti kreditorių reikalavimų sąrašą. Šiame prašyme bankroto administratorė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 15 d. nutartimi patvirtino VĮ Turto banko 33 207,67 Eur finansinį reikalavimą bei Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 469,62 Eur finansinį reikalavimą. Bankroto bylos medžiaga patvirtina tokias aplinkybes. Bankroto administratorė paaiškino, jog VĮ Turto bankui perduotas Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 469,62 Eur finansinis reikalavimas, todėl pastarasis kreditorius išbrauktinas iš BUAB „Heles Group“ kreditorių sąrašo bei patikslintinas VĮ Turto banko finansinis reikalavimas padidėjusia suma. Kaip matyti iš bylos duomenų, bankroto administratorė pateikė pirmosios instancijos teismui dokumentus, pagrindžiančius 2015 m. lapkričio 3 d. prašyme nurodytą reikalavimo teisės perleidimo, įvykusio tarp antrosios eilės kreditorių, faktą – VĮ Turto banko 2015 m. spalio 26 d. raštą Nr. (7.3-42)-SK4-8403; 2015 m. spalio 14 d. reikalavimo perdavimo - perleidimo aktą Nr. (3.42) A4-1209/E4-17; VĮ Turto bankui perleidžiamų reikalavimų sąrašą.

Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnis nustato, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį); kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (1 dalis); įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui (3 dalis); nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos; kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 eurus (6 dalis).

Bankroto administratorė savo prašymą patikslinti VĮ Turto banko reikalavimą grindė Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybe tikslinti kreditoriaus reikalavimus. Kaip minėta, Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė tikslinti kreditoriaus reikalavimus siejama su tuo, kad patikslinimai turi būti susiję su bankroto procesu, t. y. bankroto bylos nagrinėjimo metu pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu (pavyzdžiui, iš dalies atsiskaičius su kreditoriumi ar jam perleidus reikalavimą, jo reikalavimo dydis turi būti sumažintas, o išaugusio kreditoriaus reikalavimas – padidintas). Šiuo atveju teisinę reikšmę turi bankroto administratorės nurodytos aplinkybės dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo VĮ Turto bankui.

Pagal Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį Garantinio fondo lėšos, kai darbdavys neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaityti su darbuotojais, kurių reikalavimai yra patvirtinti teismo nutartimi ar kreditorių susirinkimo nutarimu, skiriamos pagal bankroto administratoriaus Garantinio fondo administratoriui pateiktą paraišką. Garantinio fondo taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo paraiškos iš Garantinio fondo administratoriaus gavimo dienos priima sprendimą dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo (Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Garantinio fondo administratorius turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti šią sumą iš darbdavio. Garantinio fondo administratoriaus reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 10 dalis).

Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 246 „Dėl Garantinio fondo nuostatų patvirtinimo“ 2 punkte buvo nustatyta, kad administruoti Garantinį fondą įgaliotas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos (nuo 2013 m. kovo 31 d. iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusi teisės akto redakcija). Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruoti Garantinį fondą įgaliota tik nuo 2016 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai Vyriausybės nutarimo Nr. 246 „Dėl Garantinio fondo nuostatų patvirtinimo“ redakcijai, pakeistai Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1419. Todėl atskirojo skundo argumentas, jog šiuo metu nėra tokios institucijos – Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos, neturi teisinės reikšmės 2015 m. lapkričio 3 d. bankroto administratorės prašymo dėl kreditorių sąrašo tikslinimo išsprendimui.

Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, o pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi patikslintas VĮ Turto banko finansinis reikalavimas yra kildinamas iš buvusio Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos finansinio reikalavimo, patvirtinto įsiteisėjusia teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl kreditorių VĮ Turto banko ir Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos finansinių reikalavimų įrašymo į BUAB „Heles group“ kreditorių sąrašą, pirmosios instancijos teismas, gavęs įmonės bankroto administratorės prašymą dėl kreditoriaus Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos pakeitimo į kreditorių VĮ Turto banką, VĮ Turto banko 2015 m. spalio 26 d. pranešimą dėl kreditoriaus pakeitimo (pranešime nurodoma, kad 2015 m. spalio 14 d. perleidžiamų būsimų reikalavimų teisių į kreditorinį reikalavimą perdavimo - priėmimo aktu VĮ Turto bankui buvo perduota 469,62 Eur reikalavimo teisė į BUAB „Heles group“) bei 2015 m. spalio 14 d. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos ir VĮ Turto banko perleidžiamų būsimų reikalavimų teisių į finansinį reikalavimą perdavimo - priėmimo aktą (pagal kurį VĮ Turto bankui perėjo 469,62 Eur reikalavimo teisė į BUAB „Heles group“), turėjo pagrindą patikslinti įmonės kreditorių sąrašą, vietoje kreditoriaus Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos įrašant antrosios eilės kreditorių VĮ Turto banką su padidėjusiu finansiniu reikalavimu (atitinkamai nuo 33 207,67 Eur iki 33 677,29 Eur sumos). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė Įmonių bankroto įstatymo, Garantinio fondo įstatymo ar kitų teisės aktų normų (Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnis; CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis, Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties dalis, kuria patenkintas BUAB „Heles group“ bankroto administratorės prašymas patikslinti (padidinti) VĮ Turto banko kreditorinį reikalavimą ir išbraukti iš kreditorių sąrašo Įmonių bankroto valdymo departamentą, pripažintina teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties dalį, kuria koreguotas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ antrosios eilės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, palikti nepakeistą.