Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-3275-345/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų valdymo inspekcija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Heles group“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovo bankroto administratorius, vadovaudamasis 2015 m. balandžio 7 d. UAB „Heles Group“ kreditorių antrojo susirinkimo nutarimu Nr. 2, kuriuo buvo nutarta įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl atsakovo pripažinimo bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, pareiškė teismui prašymą dėl atsakovo pripažinimo bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo, atsiliepimo į jį ir kitų procesinių dokumentų argumentai

2015 m. balandžio 7 d. kreditorių susirinkimo priimti nutarimai, tame tarpe ir nutarimas įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą su prašymu pripažinti įmonę bankrutavusią ir likviduojama dėl bankroto, yra apskųsti teismui, kreditoriai prašo panaikinti šiuos nutarimus, kadangi jiems nebuvo pranešta apie šaukiamą kreditorių susirinkimą. Kadangi kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas dar nėra patikrintas, prašymas įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto negali būti tenkinamas. Bankroto administratorius nevykdė teismo įpareigojimo ir neinformavo kreditorių apie 2015 m. balandžio 16 d. priimtą nutartį.

Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžianti kreditoriams apsispręsti dėl likvidavimo procedūrų įmonei taikymo ir anksčiau nei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Kadangi kreditorių susirinkimas absoliučia balsų dauguma nusprendė įpareigoti kreditorių kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bankroto administratorius su prašymu kreipėsi į teismą ir šiuo atveju nėra svarbu, jog nustatytas trijų mėnesių terminas nuo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo nėra suėjęs. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrindas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą dėl procedūrinių pažeidimų yra tik tokiu atveju, jeigu procedūriniai pažeidimai galėjo nulemti kreditorių susirinkimo nutarimo turinį. Kadangi apelianto reikalavimas sudaro tik 0,47 proc., šiam pateiktus siūlomą nutarimo projektą ir už jį balsavus, vis tiek būtų priimtas nutarimas likviduoti bendrovę. Bankroto administratoriui kreipiantis į teismą su prašymu dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto apie apelianto skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų nebuvo žinoma. Apelianto teiginiai, jog kreditoriams nebuvo pranešta apie Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį, yra klaidingi ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Bankroto administratorius visus kreditorius supažindino su priimta nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str., 330 str., 338 str.).

Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo apelianto atskirajame skunde keliamo klausimo, susijusio su 2015 m. balandžio 7 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl šiuo klausimu apelianto pateiktų argumentų nepasisako.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato ĮBĮ. Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007).

ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Esant šioms Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 2 dalies sąlygoms aišku, kad įmonės veikla neatnaujinta ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Heles group“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi (I t., b. l. 68-69). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtino BUAB „Heles group“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus (II t., b. l. 207-208); 2015 m. kovo 10 d. nutartimi kreditorių finansiniai reikalavimai buvo tikslinami (III t., b. l. 44-47). Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1095-943/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta patvirtinti ieškovo R. M. trečios eilės reikalavimą, panaikinta ir šioje dalyje klausimas išspręstas iš esmės: patvirtintas ieškovo R. M. 782,75 Eur trečios eilės reikalavimas (Atskirojo skundo medžiaga, b. l. 206-212). 2015 m. balandžio 7 d. vykusiame kreditorių susirinkime vienu iš darbotvarkės klausimų – dėl įmonės likvidavimo – nutarta įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (III t., b. l. 132). Bankroto administratoriaus prašymas pripažinti BUAB „Heles group“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto Vilniaus apygardos teisme gautas 2015 m. balandžio 13 d. (III t., b. l. 131), t. y. nepraėjus trims mėnesiams nuo pirmosios nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išsprendė bankroto administratoriaus prašymą ir nutarė pripažinti BUAB ,,Heles group“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (III t., b. l. 133).

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo spręsti klausimo dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kadangi nėra išspręstas 2015 m. balandžio 7 d. vykusios kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo klausimas. Kaip minėta aukščiau ĮBĮ 30 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Iš BUAB ,,Heles group“ 2015 m. balandžio 7 d. kreditorių surinkimo protokolo matyti, kad 72,03 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų balsų dauguma nutarta įpareigoti administratorių pateikti teismui prašymą pripažinti bendrovę bankrutavusią ir likviduojama dėl bankroto (III t., b. l. 132). Pirmosios instancijos teismas, praėjus trims darbo dienoms nuo prašymo gavimo teisme dienos, priėmė nutartį dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia (ĮBĮ 30 str. 2 d.). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog apelianto skundas dėl 2015 m. balandžio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pirmosios instancijos teisme buvo gautas tik 2015 m. birželio 2 d. (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-4997-345/2015), t. y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bankroto administratoriaus prašymą duomenų apie tai, kad minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas yra apskųstas, nebuvo ir negalėjo būti. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog egzistuoja ĮBĮ 30 str. 2 d. įtvirtinta sąlyga pripažinti įmonę bankrutavusią ir likviduojamą dėl bankroto ir nesant duomenų, kad minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas būtų pripažintas negaliojančiu, pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4997-345/2015, skundą dėl 2015 m. balandžio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmetė, nors apeliantas dėl minėtos nutarties padavė apeliacinį skundą, tačiau sprendimas apeliacinės instancijos teisme dar nėra priimtas, todėl ir šiuo metu nėra pagrindo abejoti priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumu. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojo IBĮ 30 str. 2 d. nurodyta sąlyga pripažinti BUAB ,,Heles group“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Taip pat pažymėtina, jog atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dieną yra suėjęs 3 mėnesių terminas nuo pirmosios nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo, šis terminas nėra pratęstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą išaiškino, jog net ir nesant kreditorių susirinkimo prašymo, teismas privalo taikyti įmonei likvidavimo procedūrą ir ex officio spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008, 2009 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009).

Savo skunde apeliantas nurodė, kad bankroto administratorius pažeidė skundžiama nutartimi nustatytą įpareigojimą apie priimtą nutartį informuoti kreditorius. Tačiau iš BUAB ,,Heles group“ bankroto administratoriaus UAB ,,Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateiktų rašytinių įrodymų – 2015 m. balandžio 28 d. elektroninio pašto bei Lietuvos pašto išrašų, matyti, kad kreditoriai buvo informuoti apie priimtą teismo nutartį. Apelianto teiginiai, jog bankroto administratorius nevykdė teismo įpareigojimų, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nepasisakytina.

Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėtos bei pagrįstos apygardos teismo nutarties (CPK 263 str., 329 - 330 str., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį.