Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens (kreditorės) V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties ir patikslintas kreditorių sąrašas uždarosios akcinės bendrovės „Heles Group“ bankroto byloje Nr. B2-911-886/2016.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Priešingai nei teigė teismas, atskirasis skundas buvo pateiktas būtent dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties dalies, kuria į kreditorių sąrašą be jokių motyvų buvo įtraukti antros eilės kreditoriai VĮ Turto bankas ir Įmonių bankroto valdymo departamentas. Teismo išvada, kad buvo apskųsta įsiteisėjusi 2015 m. spalio 15 d. nutartis, yra nepagrįsta. Be to, pagal teisinį reglamentavimą nurodytos tik dvi galimybės, kaip gali būti sprendžiamas atskirojo skundo klausimas (CPK 334 straipsnio 2 dalis).2016 m. kovo 3 d. nutartimi teismas ištaisė 2016 m. vasario 11 d. nutartyje padarytus rašymo apsirikimus. Tačiau pats teismas pripažino, kad padarė akivaizdžią rašymo apsirikimo klaidą, nes nenurodė pirmosios eilės kreditorių, tačiau dėl antrosios eilės kreditorių teismas nenurodė, kad būtų buvęs padarytas rašymo apsirikimas. Teismas taip pat nepagrįstai patikslino VĮ Turto banko kreditorinį reikalavimą ir išbraukė Įmonių bankroto valdymo departamentą iš kreditorių sąrašo. Nesuprantama, dėl kokių priežasčių teismas nesprendė dar 2015 m. lapkričio 10 d. administratoriaus prašymo. Teismas nepateisinamai ilgai nesprendė byloje pateikto administratoriaus prašymo.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties esmė – ištaisytas rašytinis apsirinkimas, nes 2016 m. vasario 11 d. nutartyje buvo neteisingai išdėstytas kreditorių sąrašas. Kreditorė nepagrįstai nurodo, kad teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi be jokių motyvų įtraukė du antros eilės kreditorius. VĮ Turto banko finansinis reikalavimas (33 207,67 Eur suma) patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad kreditorė atskirąjį skundą teikia iš esmės dėl 2015 m. spalio 15 dienos nutarties, kuri yra įsiteisėjusi.2015 m. lapkričio 3 d. administratorius prašė patikslinti kreditorių reikalavimų sąrašą, t. y. išbraukti iš kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo Įmonių bankroto valdymo departamentą (su 469,62 Eur dydžio finansiniu reikalavimu) bei patikslinti kreditoriaus VĮ Turto banko finansinį reikalavimą už bendrą 33 677,29 Eur sumą. Prašymo pagrindas – 2015 m. spalio 14 d. VĮ Turto banko raštas dėl perleidžiamų būsimų reikalavimo teisių į kreditorių reikalavimą. Formalus lėšų, gautų iš Garantinio fondo, administravimo subjekto pakeitimas bankroto byloje niekaip nepažeidžia kreditorės V. J. teisių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties, kuria: 1) atsisakyta priimti apeliantės (kreditorės) V. J. atskirąjį skundą, paduotą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties; 2) patikslintas antrosios eilės kreditorių sąrašas BUAB „Heles group“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

Dėl V. J. 2016 m. kovo 14 d. atskirojo skundo priėmimo

Pirmiausia byloje kyla ginčas dėl atsisakymo priimti apeliantės 2016 m. kovo 14 d. paduotą atskirąjį skundą, kuriame prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties dalį dėl BUAB „Heles group“ antrosios eilės kreditorių sąrašo koregavimo.

Apeliacija – pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumui ir pagrįstumui, neperžengiant apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Tai yra įprastas teismų sprendimų kontrolės būdas, todėl galimybė pasinaudoti apeliacijos teise yra galima visais atvejais, išskyrus tada, kai įstatymuose aiškiai nurodytas apeliacijos draudimas. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Siekiant užtikrinti proceso operatyvumą, CPK 344 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta atskirąjį skundą gavusio teismo teisė pačiam pasinaikinti skundžiamą nutartį. Kitu atveju (t. y. nesutinkant su atskiruoju skundu) pirmosios instancijos teismui privalu atskirąjį skundą bei atsiliepimą į jį išsiųsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi, priimta rašytinio proceso tvarka, patenkino BUAB „Heles group“ bankroto administratoriaus prašymą dėl įmonės kreditorių finansinių reikalavimo sąrašo tikslinimo bei šios nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstė patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Tiesa, šiame patikslintame sąraše nenurodytas nei vienas BUAB „Heles group“ pirmosios eilės kreditorius bei įrašyti tik du antrosios eilės kreditoriai – VSDFV Vilniaus skyrius bei VMI (t. 5, b. l. 16-17), nors įmonės kreditorių sąrašai, prieš tai patvirtinti ankstesnėmis teismo nutartimis, liudija apie didesnį pirmosios ir antrosios eilės kreditorių skaičiaus bankroto byloje buvimą. Dėl šios priežasties kreditorė V. J. 2016 m. vasario 26 d. atskirajame skunde prašė panaikinti teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties dalį, susijusią su pirmosios eilės kreditorių sąrašo netikslumais (t. 5, b. l. 45-46). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs V. J. atskirąjį skundą, 2016 m. kovo 3 d. nutartimi nutarė pats panaikinti 2016 m. vasario 11 d. nutarties dalį, kuria išdėstytas patikslintas kreditorių sąrašas, bei koregavo tiek pirmosios, tiek antrosios eilės kreditorių sąrašo pozicijas (t. 5, b. l. 48-49). Kreditorė V. J., nesutikdama su tokiomis teismo padarytomis korekcijomis, 2016 m. kovo 14 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė naikinti 2016 m. kovo 3 d. nutarties dalį, susijusią su antrosios eilės kreditorių sąrašo tikslinimu (t. 5, b. l. 60-61). Pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2016 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė šį skundą priimti, nusprendęs, kad šis atskirasis skundas buvo paduotas dėl teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties, kuri jau yra įsiteisėjusi. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamame apeliantės atskirajame skunde išdėstytus argumentus bei 2016 m. kovo 14 d. jos pateiktame atskirajame skunde suformuluotus reikalavimus (skundo dalyką), pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), pažeidė proceso teisės normas, reguliuojančias funkcinį bylų teismingumą ir atskirųjų skundų nagrinėjimo taisyklę, nustatančią, kad atskiruosius skundus nagrinėja apeliacinės instancijos teismas (CPK 336 straipsnis), todėl skundžiama 2016 m. kovo 18 d. nutartimi nepagrįstai atliko procesinius veiksmus, priskiriamus aukštesnės (apeliacinės) instancijos teismo kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas 2016 m. kovo 14 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą, padarė išvadą, kad šis skundas paduotas ne dėl teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties, bet dėl kur kas ankstesnės – 2015 m. spalio 15 d. nutarties, kuria pirmiau ir buvo patvirtinti apeliantės kvestionuojami antrosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, nurodydamas, kad terminas atskirajam skundui dėl 2015 m. spalio 15 d. nutarties pateikti jau yra praleistas. Viena vertus, tokia išvada yra klaidinga, kadangi akivaizdu, jog skundas pateiktas dėl 2016 m. kovo 3 d. nutarties. Būtent šios nutarties, t. y. jos dalies dėl antrosios eilės kreditorių sąrašo korekcijų, panaikinimo siekė apeliantė V. J. 2016 m. kovo 14 d. paduotame skunde, jame teikdama argumentus, susijusius su teismo pareigos motyvuoti savo procesinį sprendimą nesilaikymu, 2016 m. vasario 26 d. atskirojo skundo ribų peržengimu ir kt. Antra vertus, teisminė išvada, kad V. J. 2016 m. kovo 14 d. atskirajame skunde yra keliamas antrosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimas, kuris jau buvo išspręstas įsiteisėjusia teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi, būtų galima ar negalima tik įvertinus (išnagrinėjus) šį atskirąjį skundą iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirojo skundo, kuriuo patvirtintas bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašas, esmė tokia pati kaip ir apeliacinio skundo – tai byloje dalyvaujančio asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu patikrinti priimtos ir dar neįsiteisėjusios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nurodant motyvuotus tokio prašymo pagrindus. Pateikus atskirąjį ar apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (plačiąja prasme), prasideda kita proceso stadija – apeliacija, kurioje pirmosios instancijos teismo teisėjo funkcijos, pastarajam nesutinkant su atskiruoju skundu (334 straipsnis), įstatymų leidėjo valia yra apribotos tik paties skundo priėmimo klausimo išsprendimu ir bylos parengimu bei jos išsiuntimu apeliacinės instancijos teismui (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 335 straipsnis, 338 straipsnis), tam tikrais atvejais pagal įstatymo nustatytus pagrindus atsisakant skundą priimti arba nustatant terminą šio skundo trūkumams pašalinti (CPK 315 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnis). Pagal Teismų įstatymo 21 straipsnio 2 punktą apeliacinė instancija byloms dėl apygardos teismų priimtų sprendimų ir nutarčių yra apeliacinis teismas, analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 301 straipsnio 4 dalyje. Vadinasi, įstatymais įtvirtintas bylų funkcinis teismingumas lemia, kad nagrinėti atskirąjį skundą, vertinti jo argumentų pagrįstumą bei skunde išdėstytų motyvų ir teisinių argumentų teisingumą, yra išimtinė apeliacinės instancijos teismo kompetencija.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti V. J. atskirąjį skundą dėl teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimą bei pirmosios instancijos teismo įgalinimus gavus atskirąjį skundą (CPK 334 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties dalis dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą panaikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti skolininko – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai, todėl atliekant bankroto procedūras teismas privalo veikti aktyviai, nes įstatymu jam yra suteiktos didesnės galimybės nustatant reikšmingas bankroto bylos aplinkybes. Atsižvelgus į paminėtą bankroto proceso paskirtį bei vadovaujantis civilinio proceso ekonomiškumo, operatyvumo, protingumo principais, aktualus procesinis klausimas iš esmės išspręstinas apeliacinės instancijos teisme, priimant V. J. 2016 m. kovo 14 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 7 straipsnis, 315 straipsnis, 338 straipsnis) ir bylą su V. J. atskiruoju skundu perduodant Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei CPK 319 straipsnio 1 dalyje numatytiems procesiniams veiksmams atlikti. Atlikus tokius veiksmus, apeliacinės instancijos teismas pats galėtų įvykdyti CPK 317 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 307 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl antrosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo / patikslinimo

Atskirajame skunde taip pat keliamas klausimas ir dėl to, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. kovo 18 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai patikslino (dar kartą) BUAB „Heles group“ antrosios eilės kreditorių sąrašą.

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Be to, kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

Susipažinus su atskirojo skundo dalimi, kurioje keliamas klausimas dėl skundžiamos 2016 m. kovo 18 d. nutarties dalies, susijusios su kartotiniu BUAB „Heles group“ antrosios eilės kreditorių sąrašo tikslinimu, padarytu remiantis dar 2015 m. lapkričio 10 d. pirmosios instancijos teisme gautu bankroto administratoriaus prašymu (t. 5, b. l. 5), taip pat prieš tai pripažinus, kad apeliantės atskirasis skundas dėl 2016 m. kovo 3 d. nutarties, kuria vėlgi buvo tikslintas tos pačios eilės kreditorių sąrašas, priimamas nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, atsiranda pagrindas spręsti, kad atskirojo skundo dėl 2016 m. kovo 3 d. nutarties išnagrinėjimo rezultatas gali būti reikšmingas (gali lemti) apeliantės keliamų klausimų vertinimui, kiek tai susiję antrosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų pokyčiais, jų (pokyčių) pagrįstumu bei reikalavimų dydžiu. Tokiu atveju, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą dėl skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties dalies dėl BUAB „Heles group“ antrosios eilės kreditorių sąrašo koregavimo, tikslinga abiejų apskųstų procesinių teismo sprendimų (2016 m. kovo 3 d. nutarties ir 2016 m. kovo 18 d. nutarties dalies) teisėtumą bei pagrįstumą įvertinti kartu viename procese (vienoje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje). Abi apeliacine tvarka nagrinėtinas civilines bylas sujungus, apeliantės V. J. inicijuotas ginčas dėl BUAB „Heles group“ bankroto byloje esančių antrosios eilės kreditorių (ar dalies) ir jų reikalavimų kitimo bus išspręstas operatyviau ir ekonomiškiau, išvengiant galimo pakartotinio tų pačių aplinkybių nustatinėjimo. Tai atitiktų ir minėtuosius civilinio proceso principus (CPK 7 straipsnis). Teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium (CPK 136 straipsnis 4 dalis, 302 straipsnis, 338 straipsnis). Jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei paminėtą teisinį reglamentavimą, prašytina Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės spręsti civilinių bylų pagal V. J. atskiruosius skundus sujungimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti V. J. atskirąjį skundą ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti V. J. 2016 m. kovo 14 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties.

Civilinę bylą su V. J. atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei CPK 319 straipsnio 1 dalyje numatytiems procesiniams veiksmams atlikti.

Prašyti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės spręsti civilinių bylų su apeliantės (kreditorės) V. J. atskiraisiais skundais dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties bei dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties dalies, kuria koreguotas BUAB „Heles group“ antrosios eilės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, sujungimo ir jų išnagrinėjimo kartu klausimą.