Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių V. J. ir R. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalies, kuria patikslintas kreditorių reikalavimų sąrašas uždarosios akcinės bendrovės ,,HELES Group“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-3275-345/2015).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi iškėlė UAB „HELES Group“ bankroto bylą, įmonės administratore paskyrė UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, o 2015 m. kovo 10 d. ir 2015 m. liepos 27 d. nutartimis kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus papildė ir patikslino.

Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo L. D. 2015 m. rugpjūčio 6 d. pateikė teismui prašymą patikslinti įmonės kreditorių sąrašą, nes gavo VĮ Turto banko pranešimą, kad jis perėmė 2 053,44 eurų reikalavimo teise į įmonę iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos, dėl suteiktos ir negrąžintos finansinės paramos iš Garantinio fondo lėšų. Prašė bankroto byloje pakeisti kreditorių ir vietoje Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos įtraukti valstybės įmonę Turto banką su 2 053,44 eurų dydžio finansiniu reikalavimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino. Teismas nustatė, kad prašymas dėl kreditoriaus pakeitimo byloje pagrįstas reikalavimo teisės perleidimą pagrindžiančiais dokumentais, todėl pakeitė kreditorių ir patvirtino patikslintą kreditorių sąrašą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Kreditoriai V. J. ir R. M. iš esmės analogiško turinio atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalis: 1) kuria buvo patikslinti pirmosios eilės kreditorių V. I., D. T., N. O. finansiniai reikalavimai, juos sumažinant, ir prašymą dėl šio patikslinimo atmesti;

2) kuria sumažintas nuo 782,75 eurų iki 263,58 eurų pirmosios eilės kreditoriaus R. M. finansinis reikalavimas;

3) kuria patvirtintas patikslintas trečiosios eilės AB „Lietuvos dujos 764,79 eurų finansinis reikalavimas ir klausimą perduoti nagrinėti iš esmės;

4) kuria teismas išbraukė iš kreditorių sąrašo Įmonių bankroto valdymo departamentą prie ūkio ministerijos ir į kreditorių sąrašą įtraukė Valstybės įmonę Turto bankas.

Apeliantė V. J. nurodė, kad teismas, esant apskųstai Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutarčiai, kuria buvo spręstas pirmosios eilės kreditorių V. I., D. T. ir N. O. reikalavimų patikslinimo klausimas bei neišsprendus jos prašymo dėl reikalavimo teisių iš AB „Lietuvos dujos“ perėmimo patvirtinimo ir jos įtraukimo vietoj šio kreditoriaus į kreditorių sąrašą, teismas pavirtino patikslintą įmonės kreditorių sąrašą. Taip pat mano, kad bankroto administratorius piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jam turi būti skirta 100 eurų bauda.

Apeliantas R. M. taip pat nurodė, kad buvo apskundęs 2015 m. liepos 27 d. nutartį, kuria patikslinti pirmosios eilės kreditorių reikalavimai, motyvuojant tuo, kad bankroto administratorius neproporcingai paskirstė lėšas, gautas iš Garantinio fondo, tačiau, nesulaukus atskirojo skundo išnagrinėjimo, teismas 2015 m. liepos 27 d. patvirtintą jo 782,75 eurų finansinį reikalavimą 2015 m. rugpjūčio 14 nutartimi sumažino iki 263,58 eurų, nors jis negavo jokių lėšų iš Garantinio fondo. Be to, nesutinka su teismo išvada, jog teismas neturi jokių duomenų, dėl kurių kreditorius Įmonių bankroto valdymo departamentas negalėtų būti pakeistas į VĮ Turto bankas. Esant teisinei situacijai, kai apskųsta nutarties dėl to, ar proporcingai buvo paskirstytos iš Garantinio fondo gautos lėšos visiems pirmosios eilės kreditoriams, Įmonių bankroto valdymo departamentas negalėjo perleisti reikalavimo teisių į įmonę valstybės įmonei Turto bankui.

Atsiliepime į atskiruosius skundus BUAB ,,HELES Group“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo L. D. prašo atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus, nes skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas bankroto administratoriaus prašymas dėl kreditoriaus pakeitimo tik dėl tos sumos, kuria buvo patenkinti trijų pirmosios eilės kreditorių reikalavimai, gautomis lėšomis iš Garantinio fondo, ir tai nėra susiję su apeliantų interesais, nes bankroto byloje įstatymas leidžia tikslinti kreditorių reikalavimus, o apeliantų finansiniai reikalavimai ir prašymai sprendžiami atskirais procesiniais sprendimais. Taip pat nėra pagrindo administratoriui skirti baudą, nes jis tinkamai įgyvendino Įmonių bankroto įstatymo numatytas pareigas.

2015 m. lapkričio 2 d. apeliacinės instancijos teisme gauti R. M. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis iš esmės palaiko savo poziciją, išdėstytą atskirajam skunde.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas bankroto administratoriaus prašymas patikslinti kreditorių sąrašą, pakeičiant kreditorių reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Kolegijos vertinimu absoliučių nutarties pagrindų nėra.

Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš skundžiamosios nutarties aprašomosios ir motyvuojamosios dalies akivaizdžiai matyti, kad buvo sprendžiamas bankroto administratoriaus prašymas dėl kreditoriaus pakeitimo, motyvuojant tuo, kad vietoj jau į bankroto bylą įtraukto kreditoriaus Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos yra pagrindas įtraukti valstybės įmonę Turto banką, nes šis 2015m. liepos 17 d. perleidžiamų būsimų reikalavimo teisių į kreditinį reikalavimą perdavimo-perleidimo aktu Nr. (3.42) -745/E4-12 perėmė 2 053,44 eurų dydžio reikalavimo teisę į BUAB „HELES Group“ ir apie tai pranešė skolininko administratoriui. Nėra ginčo, kad minėta reikalavimo suma, gauta iš Garantinio fondo, buvo sumokėta tik pirmosios eilės kreditoriams V. I., D. T. ir N. O., todėl šia suma ir galėjo būti keičiami kreditorių reikalavimai visame kreditorių sąrašo reikalavimų balanse. Visiškai nepagrįsti apeliantų argumentai, jog neišnagrinėjus atskirųjų skundų dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m liepos 27 d., nutarties nebuvo galima spręsti kreditoriaus pakeitimo klausimo, nes neįrodo, kaip gi 2 053,44 eur suma liečia jų interesus. Todėl nesutiktina ir su atskirojo skundo reikalavimu dėl baudos administratoriui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Priešingai, yra pagrindo manyti, kad apeliantams nėra tinkamai žinoma lėšų iš Garantinio fondo gavimo tvarka, todėl jie galbūt yra klaidinami dėl savo pozicijų išdėstymo. Tiek pagal bankroto teisės normas, tiek pagal Garantinio fondo įstatymo nuostatas, tiek pagal šį įstatymą įgyvendinamuosius teisės aktus (Paraiškų skirti lėšas iš Garantinio fondo nagrinėjimo aprašas, patvirtintas Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 20 d. Įsakymu Nr. V – 100, patikslinta 2015 m. sausio 22 įsakymu Nr.8–18) nustatyta, kad Garantiniam fondui administratorius paraiškose ir pildomuosiuose dokumentuose (lentelėse) pateikia apie kiekvieną darbuotoją ne tik darbuotojo bendrą finansinio reikalavimo sumą, susidariusią iš darbo teisinių santykių, bet ir sumos sudėtines dalis pagal darbo santykių apmokėjimo rūšis, todėl tik po Garantinio fondo administracijos tokių duomenų nustatyta tvarka patikrinimo, patvirtinimo ir skyrimo lėšų, jos turi būti ir išmokėtos konkretiems asmenims, o išmokėjus jas kreditoriams, atitinkamai tikslinamas kreditorių sąrašas, dėl kreditorių reikalavimų sumažinimo išmokėtų sumų dydžiais, tiek įtraukiant nustatytą instituciją administruoti atgręžtinio reikalavimo teisę. Kaip ir buvo minėta Reikalavimų, kaip būsimų, perdavimas, tarp institucijų atliktas 2015 m. liepos 17 d. aktu, t. y. 2015 m. liepos 27 d. nutarties, todėl tik pats perdavimo faktas sukelia atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo kontrolę. Toks formalus lėšų, gautų iš Garantinio fondo, administravimo subjekto pakeitimas bankroto byloje niekaip nepažeidžia apeliantų teisių, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Kolegijos vertinimu kiti atskirųjų skundų argumentai taip pat atmestini, nes apeliantai turi teisę ir pareigą domėtis bankroto byla, susipažinti su bylos medžiaga, dėl jų pareikštų finansinių reikalavimų ar prašymų nagrinėjimo eigos ir bankroto administratoriaus išreikštos nuomonės tais klausimai, tačiau tai gali būti sprendžiama atskirais procesiniais sprendimais.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties naikinti atskirų skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiKazys Kailiūnas Danguolė Martinavičienė Vigintas Višinskis