- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- 2-180-157/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01013-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas perduotas nagrinėti I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- R. M., V. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. M. ir V. J. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties bankroto byloje Nr. 2-4477-345/2015 pagal pareiškėjų R. M. ir V. J. skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Heles Group“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Heles group“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ (civilinė byla Nr. B2-911-866/2016). Šioje nutartyje teismas nustatė, kad UAB „Heles group“ yra nemoki nuo 2012 m., nes pagal paskutinį VĮ Registrų centrui pateiktą 2012-12-31 balansą įmonės turtas sudarė 1 000 086 Lt, o skolos 963 116 Lt, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę balansinio turto vertės.
Teismas 2015 m. sausio 28 d., 2015 m. kovo 10 d. nutartimis patvirtino ir patikslino kreditorių sąrašą bei jų finansinius reikalavimus. Pastarąja nutartimi, be kitų, buvo patvirtinti pirmąja eile tenkinti pareiškėjos kreditorės V. J. 275,34 Eur (prašė patvirtinti 16 679,33 Lt) ir R. M. 263,58 Eur (prašė patvirtinti 13 037,27 Lt) finansiniai reikalavimai. Ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 18 d. Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi bendrovė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. M. ir V. J. pateikė teismui skundą, prašydami panaikinti visus BUAB „HELES Group“ 2015 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus ir įpareigoti bankroto administratorių kreditorių susirinkimą sušaukti iš naujo bei iki susirinkimo sušaukimo realiai informuoti visus įmonės kreditorius apie šaukiamą susirinkimą; nusprendus, jog šaukiant kreditorių susirinkimą nebuvo pažeisti procedūriniai aspektai, panaikinti susirinkimo nutarimus Nr. 3, 5, 6, 7 ir pavesti kreditorių susirinkimui šiuos klausimus spręsti iš naujo; atstatydinti administratorių UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“.
Pareiškėjai nurodė, kad administratorius organizuodamas 2015-03-19 kreditorių susirinkimą tik 2015-03-18 išsiuntė kreditoriams pranešimą apie jį, todėl neužtikrino, jog jie būtų tinkamai informuoti, turėtų galimybę pateikti pasiūlymus dėl susirinkimo darbotvarkės, galėtų jame dalyvauti. Kreditoriai negavo balsavimo biuletenių, negalėjo pateikti savo pasiūlymų. Tvirtina, kad tuo buvo pažeistos Lietuvos respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos, kreditorių lygiateisiškumo principai.
Pareiškėjai teigė, kad yra neteisėtas nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu – administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2014-07-09 iki 2015-03-13 patvirtinimas, nes jiems nebuvo pateikta ši ataskaita; neteisėtas nutarimas penktuoju klausimu – administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas, nes jiems nebuvo pateikta ši sąmata, nebuvo galimybės jos įvertinti; prieštarauja ĮBĮ 14 straipsnio 5 dalies 14 punktui, 21 straipsnio 2 dalies 2 punktui kreditorių lygiateisiškumo principui ir yra neteisėtas nutarimas šeštuoju klausimu – informacijos kreditoriams ir akcininkams teikimo tvarkos patvirtinimas, nes ne visiems kreditoriams pateikiamos kreditorių susirinkimo protokolų kopijos, tuo tarpu administratoriaus pareiga teikti tokią informaciją nesietina su reikalavimo dydžiu ar kreditoriaus statusu ir kt.; neteisėtas nutarimas septintuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nustatyta, kad pranešimai apie kreditorių susirinkimo sušaukimą ir su tuo susijusi informacija bei dokumentai pateikiami ne visiems kreditoriams. Tokia tvarka apriboja smulkių kreditorių teises gauti informaciją apie kreditorių susirinkimo sušaukimą ir su tuo susijusią informaciją.
Pareiškėjai nurodė, kad administratorius netinkamai atlieka savo pareigas, nesilaiko ĮBĮ nuostatų, todėl yra pagrindas spręsti dėl jo nušalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjų R. M. ir V. J. skundą dėl 2015-03-19 kreditorių susirinkimo nutarimų.
Teismas nustatė, jog 2015 m. kovo 10 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2015-03-18, į BUAB „Heles Group“ pirmos eilės kreditorių sąrašą buvo įtraukta V. J. su 275,34 Eur, o R. M. su 263,58 Eur reikalavimu ir bankroto administratorius jiems išsiuntė pranešimą apie 2015-03-19 šaukiamą kreditorių susirinkimą. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjai apskundė minėtą teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį Lietuvos apeliaciniam teismui, todėl sprendė, kad jie kreditorių teises įgijo ne nuo 2015-03-18, bet nuo 2015-06-12, kai apeliacine tvarka buvo išnagrinėti jų atskirieji skundai.
Teismas sprendė, jog nebuvo pažeistos kreditorių teisės ir interesai ar susirinkimo sušaukimo tvarka, nes apie šaukiamą 2015-03-19 kreditorių susirinkimą 2015-03-13 elektroniniais laiškais buvo informuoti visi kreditoriai, nurodyti teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartyje.
Atmesdamas pareiškėjų argumentus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administratoriaus ataskaitos už laikotarpį nuo 2014-07-09 iki 2015-03-13 patvirtinimo, teismas nustatė, kad bankroto administratorius elektroniniais laiškais išsiuntė kreditoriams balsavimo biuletenį ir kvietimą; informavo, kad medžiaga susirinkimui bus pateikta 2015-03-16; kad pareiškėjams nurodė, jog su minėta medžiaga jie gali susipažinti pateikdami prašymą elektroniniu laišku; kad kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija raštu balsavo „už“ administratoriaus veiklos nuo 2014-07-09 iki 2015-03-13 patvirtinimą. Tuo vadovaudamasis teismas sprendė, kad kreditoriai, įskaitant pareiškėjus, turėjo galimybę susipažinti su administravimo ataskaita. Pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė ataskaitoje nurodytų nepagrįstų administratoriaus veiksmų.
Įvertinęs administratoriaus ataskaitą, teismas nurodė, kad joje yra pateikta išsami informacija apie įmonės dalyvius, įstatinį kapitalą, apskaitos dokumentus, turtą, vykstančius ginčus teismuose, kreditorius ir debitorius, patikrinti įmonės sudaryti sandoriai, t. y. bankrotui reikšmingos aplinkybės, atlikti ir planuojami atlikti darbai bei jiems skirtinos lėšos (ĮBĮ 11 str. 5 d. 25 p.). Taip pat pažymėjo, kad visais atvejais administratorius turės atsiskaityti kreditorių susirinkimui dėl patirtų išlaidų.
Atmesdamas pareiškėjų argumentus dėl administratoriaus pasiūlytos informacijos teikimo kreditoriams ir akcininkams tvarkoms, teismas nurodė, kad ji neapriboja kreditorių teisės gauti informacijos, neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms ir nėra ydinga (ĮBĮ 21 str., 23 str. 11 p., 3 d. 15 p., 24 str. 4 d.).
Atmesdamas pareiškėjų prašymą atstatydinti bankroto administratorių, teismas nurodė, kad aukščiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo ex officio spręsti dėl bankroto administratoriaus netinkamo pareigų atlikimo, procedūrų vilkinimo ir pan.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Pareiškėja V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jos skundą arba perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; pašalinti iš nutarties motyvuojamosios dalies teiginius, kad „pareiškėjai (R. M. ir V. J.) ginčijo kreditorinius reikalavimus visoje apimtyje“ ir „pareiškėjai kreditorių teises įgijo ne nuo 2015-03-18, o nuo 2015-06-12“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai kreditorių teises įgijo ne nuo 2015-03-18, bet nuo 2015-06-12, kai buvo išnagrinėti atskrieji skundai dėl ginčijamų finansinių reikalavimų, nes jie apeliacine tvarka buvo apskundę tik tą pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria jų finansiniai reikalavimai nebuvo patenkinti (CPK 5 str. 1 d., 13 str., 135 str., 1 d. 4 p., 18, 302, str. 306 str. 1 d. 2 p., 338 str., 182 str. 2 p., 111 str. 2 d. 4 p., 316 str. 1 d., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Dėl to neteisėtai buvo revizuota Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka nebuvo pažeista, nurodęs, kad administratorius 2015-03-18 registruotu laišku išsiuntė pranešimą apie 2015-03-19 šaukiamą susirinkimą pareiškėjui R. M., tačiau jis jo neatsiėmė. Pirma, iš administratoriaus pateiktos pašto siuntų išrašo kopijos matyti, kad korespondencija, adresuota V. J., paštui buvo įteikta tik 2015-03-19. Antra, R. M. pavėluotai gavo jam siųstą pranešimą. Trečia, teismas turėjo vertinti kada pašto korespondencija pasiekė pareiškėjus. Ketvirta, po skundžiamos teismo nutarties priėmimo paaiškėjo, kad į kreditorių sąrašą nepagrįstai vietoje V. J. buvo įtraukta AB „Lietuvos dujos“, tačiau administratorius nesiėmė jokių veiksmų šiam pažeidimui pašalinti. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji turėjo galimybę susipažinti su kreditorių susirinkimo medžiaga ir pateikti pasiūlymus trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo.Teismo išvada, kad penktuoju nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nepažeidžia kreditorių teisių, neatitinka teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų, jog tokios išlaidos turi būti motyvuotai pagrįstos, atitikti protingumo ir teisingumo kriterijus. Bankroto administratorius nedetalizavo šių išlaidų ir jų nepagrindė, todėl liko neatskleista, kodėl būtent tokia pinigų suma reikalinga. Įmonės bankroto procedūra yra paprasta, nėra jokio turto, labai mažai kreditorių, nėra debitorių, sudėtingų teisinių ginčų ir pan. Be to, administratorius nurodė, kad lėšas panaudojo automobilio nuomai, biurui, kanceliarinėms prekėms, patalpų, skirtų veiklai vykdyti, nuomai, tačiau šis asmuo vykdo 33 bankroto procedūras, todėl nesuprantama dėl kokių priežasčių tokias išlaidas turi dengti tik BUAB „Heles Group“. Teismo išvada, kad šeštuoju nutarimu patvirtinta informacijos kreditoriams teikimo tvarka nėra ydinga, nepagrįsta, nes jo 3 punktas apriboja smulkių kreditorių teisę gauti informaciją apie susirinkimo sprendimus ir juos skųsti, prieštarauja ĮBĮ 14 straipsnio 5 dalies 14 punktui bei pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą. Be to, administratorius nepateikė R. M. informacijos pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Taip pat yra ydingas ir nesąžiningas šios tvarkos 6 punktas, pagal kurį kreditoriui, su kuriuo vyksta teisminis ginčas, dokumentai ir informacija, susijusi su teisme vykstančiu ginču, neteikiami.Teismas iš viso nepasisakė dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo septinto nutarimo, kuriuo buvo nustatyta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, pagal kurią „pranešimai ir su tuo susijusi informacija bei dokumentai pateikiami tiems kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis ir procentine išraiška viršija 10 proc. ribą, skaičiuojant nuo visų patvirtintų reikalavimų, įkaito turėtojams, susirinkimo pirmininkui, VSDFV, VMI atstovams be atskiro jų prašymo, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki susirinkimo dienos arba išsiunčiant registruotu laišku, arba įteikiant pasirašytinai arba išsiunčiant faksu (4 punktas); kitiems kreditoriams pateikusiems raštišką prašymą administratoriui, su kreditorių susirinkimu susijusi informacija ir dokumentai gali būti pateikiam faksu arba elektroniniu paštu, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki susirinkimo dienos (5 punktas); apie pakartotinį susirinkimą, kreditoriai informuojami ta pačia tvarka (6 punktas)“. Dėl to ši teismo nutarties dalis yra absoliučiai negaliojanti (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).Teismas deklaratyviai įvertino prašymą svarstyti bankroto administratoriaus atstatydinimą, pacitavęs Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1275-157/2015.Teismo nutartis turėjo būti priimta 2015-08-27, tačiau buvo priimta 2015-08-28.Prašo priimti naujus įrodymus, kurie gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, arba kurių pateikimo būtinybė iškilo tik po šios teismo nutarties: 2015-03-18 pranešimo kopija, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2015-08-19 raštas, mokėjimo pavedimas, R. M. 2015-07-01 prašymo kopija ir 2015-07-27 skundo Departamentui kopija.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jos skundą arba perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; pašalinti iš nutarties motyvuojamosios dalies teiginius, kad „pareiškėjai (R. M. ir V. J.) ginčijo kreditorinius reikalavimus visoje apimtyje“ ir „pareiškėjai kreditorių teises įgijo ne nuo 2015-03-18, o nuo 2015-06-12“. Atskirajame skunde iš esmės pakartojami pareiškėjos V. J. skunde nurodyti faktiniai ir teisiniai argumentai bei pateikiami analogiški rašytiniai įrodymai, kuriuos prašoma prijungti.
Atsiliepimas
Bankroto administratorius UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ atsiliepime į R. M. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir nepriimti naujų įrodymų. Nurodo, kad:
Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad administratorius pažeidė kreditorių susirinkimo tvarką, nes pirmasis susirinkimas sušauktas laikantis teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje iškelti bendrovei bankroto bylą nustatytų terminų ir vadovaujantis teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Apelianto finansinis reikalavimas buvo patvirtintas teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2015-03-18, todėl pagal kasacinio teismo išaiškinimus administratorius negalėjo anksčiau nei 2015-03-18 informuoti jo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą.Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad AB „Lietuvos dujos“ nepagrįstai dalyvavo kreditorių susirinkime, nes bankroto proceso pradžioje šis kreditorius kreipėsi į administratorių su 764,79 Eur reikalavimu ir jis buvo patvirtintas teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi. Aplinkybę, kad V. J. atsiskaitė su šiuo kreditoriumi praėjus keturiems mėnesiams po bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratorius sužinojo tik tuomet, kai į jį kreipėsi Įmonių bankroto valdymo departamentas pagal apelianto skundą. Dėl to jis kreipėsi į teismą, kuris 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pakeitė kreditorių AB „Lietuvos dujos“ į V. J.. Šis kreditorius 2015-03-19 kreditorių susirinkime nedalyvavo, elgėsi pasyviai, todėl nesukėlė jokių neigiamų teisinių pasekmių.Teismas teisingai nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti balsų dauguma yra teisėti (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Apeliantas turi teisę prašyti administratoriaus sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų svarstomi jam rūpimi klausimai.
Teisme buvo gauti apelianto R. M. rašytiniai paaiškinimai su Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties kopija, kuriuos prašoma priimti į bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pagrįsta ir teisėta skundžiama teismo nutartis, kuria netenkintas kreditorių R. M. ir V. J. skundas dėl BUAB „Heles Group“ 2015-03-19 kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir bankroto administratoriaus atstatydinimo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliantai su atskiraisiais skundais pateikė analogiškus rašytinius įrodymus: 2015-03-18 pranešimo kopiją, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2015-08-19 raštą, 2014-10-27 mokėjimo pavedimą, R. M. 2015-07-01 prašymo bankroto administratoriui dėl informacijos suteikimo kopiją ir 2015-07-27 skundo Įmonių bankroto valdymo departamentui kopiją – kuriuos prašo prijungti prie bylos, o taip pat teisme buvo gauti papildomi apelianto R. M. rašytiniai paaiškinimai su Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties kopija, kuriuos jis prašo priimti į bylą.
Kaip žinoma, CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai juos atsisakyta priimti nepagrįstai ar kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, jog apeliantai siekia paneigti skundžiamoje teismo nutartyje padarytas išvadas bei įrodyti jų atskiruosiuose skunduose tvirtinamas aplinkybes, teismas priima apeliantų pateiktus naujus įrodymus bei juos vertina.
Dėl apeliantų kaip BUAB „Heles Group“ kreditorių teisės dalyvauti kreditorių susirinkime
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi įtraukė V. J. į pirmos eilės kreditorių sąrašą su 275,34 Eur, o R. M. – su 263,58 Eur finansiniu reikalavimu bei netenkino R. M. prašymo įtraukti jį į trečios eilės kreditorių sąrašą su 2 702,68 Eur finansiniu reikalavimu. Dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties abu kreditoriai pateikė atskiruosius skundus, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi panaikino apskųstos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta patvirtinti R. M. 782,75 Eur trečios eilės reikalavimą, ir klausimą išsprendė iš esmės – patvirtino šį jo reikalavimą, V. J. atskirojo skundo netenkino (civilinė byla Nr. 2-1095-934/2015).
Kaip teisingai nurodo apeliantai, teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad šie kreditoriai neturėjo teisės dalyvauti 2015-03-19 kreditorių susirinkime, nes jų finansiniai reikalavimai nebuvo patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi – pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta tik dalis jų finansinių reikalavimų buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui ir įsiteisėjo tik 2015 m. birželio 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1276-236/2015 pagal kreditorių R. M. ir V. J. atskirąjį skundą dėl atsisakymo taikyti laikinasias apsaugos priemones apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje dėl 2015-03-19 kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, išsamiai išanalizavo klausimą dėl šių kreditorių teisių įgijimo momento bei teisės dalyvauti minėtame kreditorių susirinkime. Apeliacinis teismas konstatavo, kad R. M. ir V. J. apeliacine tvarka apskundus tik dalį Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties dėl nepatvirtintų reikalavimų, kita teismo nutarties dalis, kuria V. J. įtraukta į BUAB „Heles Group“ pirmos eilės kreditorių sąrašą su 275,34 Eur reikalavimu, o R. M. su 263,58 Eur reikalavimu, nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo pasibaigus jos apskundimo terminui, todėl jie turėjo teisę dalyvauti 2015-03-19 kreditorių susirinkime.
Dėl paminėto apeliacinis teismas sutinka su apeliantais, kad teismas netinkamai nustatė momentą, nuo kurio jie tapo BUAB „Heles Group“ kreditoriais, ir pakartotinai nepasisako dėl atskiruosiuose skunduose nurodytų argumentų šiuo klausimu (CPK 18, 339 str.).
Pažymėtina, kad pripažinus, jog teismas šiuo klausimu neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarė nepagrįstas išvadas, apeliacinis teismas laiko pertekliniu ir nenagrinėja apeliantų prašymo „pašalinti iš nutarties motyvuojamosios dalies teiginius, kad „pareiškėjai (R. M. ir V. J.) ginčijo kreditorinius reikalavimus visoje apimtyje“ ir „pareiškėjai kreditorių teises įgijo ne nuo 2015-03-18, o nuo 2015-06-12“.
Kaip žinoma, CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, kaip fakto ir teisės instancija, konstatavusi aukščiau nurodytas aplinkybes, nagrinėja apeliantų argumentus, susijusius su 2015-03-19 kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimu dėl jo sušaukimo procedūrų pažeidimo bei jame priimtų nutarimų neteisėtumo.
Dėl teisinių ir faktinių prielaidų kreditorių susirinkimo nutarimams panaikinti
Prieš pasisakydamas šiais klausimais apeliacinis teismas visų pirma pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Tik nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, teismas panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012; kt.).
Antra, jau minėta, kad teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Heles group“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ ir jis įpareigotas sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą per 30 dienų nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, įsiteisėjimo dienos. Kreditorių sąrašas su 53 308,15 Eur finansiniais reikalavimais: iš jų antros eilės 37 404,34 Eur, trečios eilės – 15 903,81 Eur, – buvo patvirtinti teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2015-02-20 (T. 1, b. l. 96-97).
Trečia, teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2015-03-18, buvo patvirtinti pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, įskaitant pareiškėjos V. J. 275,34 Eur, R. M. –263,58 Eur. Atitinkamai teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma padidėjo iki 55 749,19 Eur, o pareiškėjos V. J. reikalavimas procentine išraiška sudarė 0,49 proc., R. M. – 0,47 proc. Minėta, kad pareiškėjai dėl teismo patvirtintų reikalavimų dalies buvo padavę atskirąjį skundą.
Ketvirta, pareiškėjų skundžiami BUAB „Heles group“ 2015-03-19 kreditorių susirinkimo nutarimai trečiuoju, penktuoju, šeštuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais buvo priimti kreditorių, kurių reikalavimai sudaro 67,09 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų, balsų dauguma (T. 1, b. l. 17-21); dėl jų pagrįstumo bei teisėtumo patikrinimo į teismą kreipėsi tik pareiškėjai.
Taigi dėl pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinis teismas sprendžia remdamasis bylos medžiaga ir turėdamas omenyje pirmiau pateiktus teismų praktikos nurodymus bei šios kategorijos bylose esantį viešąjį interesą.
Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos ir priimtų nutarimų teisėtumo
Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad skundžiami 2015-03-19 BUAB „Heles group“ kreditorių susirinkimo nutarimai naikintini dėl to, jog bankroto administratorius neužtikrino pareiškėjų teisės dalyvauti priimant šiuos nutarimus.
Pagal ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies reikalavimą pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Nurodytoje teisės normoje pabrėžiamas teismo nutarties, kuria patvirtinami kreditorių reikalavimai, įsiteisėjimo momentas, nes būtent įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinami neginčijami kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 26 str. 1 d.).
Aukščiau nustatyta, kad teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartis, kuria buvo patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, įsiteisėjo 2015-02-20. Dėl to bankroto administratorius teisingai teigia, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalėjo būti sušauktas iki 2015-03-23 (kovo 21, 22 dienos buvo šeštadienis ir sekmadienis). Minėta, kad pareiškėjai kreditorių teises įgijo 2015-03-18, t. y. likus vienai dienai iki 2015-03-19 kreditorių susirinkimo, ir bankroto administratorius tą pačią dieną išsiuntė jiems pranešimus apie šį susirinkimą. Iš tiesų, kaip teigia apeliantai, to neneigia ir bankroto administratorius, akivaizdu, kad per vieną dieną pašto korespondencija nepasiekė apeliantų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi didelę teisinę reikšmę tolesniam bankroto procesui, kad jis buvo organizuojamas iš anksto, apie tai informuojant kitus kreditorius – VMI, VSDFV, AB „Lesto“, UAB „Bizea“ ir kt. (T. 1, b. l. 100), kad pareiškėjų reikalavimai sudarė 0,96 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, etc., – sprendžiama, kad teismas iš esmės teisingai netenkino apeliantų reikalavimo pripažinti neteisėtu pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimą dėl jų nurodyto procedūrinio pažeidimo, nes, priešingu atveju, neadekvačiai ir neproporcingai būtų pažeistos tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kitų jos kreditorių teisės, teisėti interesai bei viešasis interesas (CPK 185 str., 3 str. 1 d.). Be to, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo išvadai, kad būtent tai galėjo nulemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tačiau apie tai teismas pasisako toliau.
Apeliacinis teismas atmeta atskirųjų skundų argumentus, kuriais apeliantai ginčija teismo nutarties dalį netenkinti jų reikalavimo panaikinti susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu – dėl bankroto administratoriaus ataskaitos už laikotarpį nuo 2014-07-19 iki 2015-03-13 patvirtinimo. Šiuo klausimu pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo administratoriaus ataskaitą bei konstatavo jos atitiktį reikalavimams, įtvirtintiems ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte. Tuo tarpu apeliantai nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui, kaip fakto instancijai, neteikė pagrįstų motyvų dėl šios ataskaitos prieštaravimo įstatymui, bankrutavusios bendrovės ar jos kreditorių interesams. Antra, kaip jau minėta, kreditorių susirinkime nutarimai priimami kreditorių balsų dauguma (ĮBĮ 24 str.), tačiau kiti kreditoriai nėra padavę skundų dėl šio nutarimo teisėtumo (CPK 12, 178, 185 str.).
Taip pat atmetami atskirųjų skundų teiginiai, kuriais ginčijama teismo nutarties dalis netenkinti jų reikalavimo panaikinti susirinkimo nutarimą penktuoju darbotvarkės klausimu – dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Apeliacinis teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė šio nutarimo teisėtumą ir teisingai sprendė, kad nagrinėjamu metu nėra pagrindo konstatuoti, jog šios sąmatos dydis yra nepagrįstas. Be to, teismas teisingai nurodė, kad tvirtinamoji sąmata nereiškia to, kad patvirtinta pinigų suma turi būti panaudota bankroto procese, o administratorius dėl patirtų išlaidų turės atsiskaityti kreditoriams (ĮBĮ 36 str.). Taigi apeliantų nurodomas faktas, kad bankroto administratorius administruoja dar 33 procesus pats savaime šioje proceso stadijoje nesuteikia pagrindo spręsti dėl patvirtintų išlaidų neteisėtumo (CPK 12, 178, 185 str.).
Taip pat atmetami atskirųjų skundų argumentai, kuriais apeliantai ginčija teismo nutarties dalį netenkinti jų reikalavimų panaikinti susirinkimo nutarimą šeštuoju darbotvarkės klausimu – dėl informacijos teikimo kreditoriams tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog bankrutuojančios bendrovės lėšos turi būti naudojamos ekonomiškai, o kreditoriai privalo patys aktyviai rūpintis savo teisių įgyvendinimu, priešingai nei tvirtina apeliantai, kreditorių nustatyta tvarka neprieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams ir nepažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principo (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p., 21, 24 str.). Teismas taip pat laiko, kad įstatymui neprieštarauja ginčijamo nutarimo 6 punkto nuostata, jog teisme nagrinėjant civilinę bylą, kurioje yra sprendžiamas ginčas su bankrutuojančios bendrovės kreditoriumi, reikšmingi įrodymai ir kita informacija byloje dalyvaujantiems asmenims turi būti teikiama Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 1 str. 1 d., 179 str. 1 d., 198, 199, 206, 222, 226 str.).
Dėl aukščiau nustatyto, apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes bei pritaikė įstatymą, todėl naikinti šią teismo nutarties dalį nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo
Apeliantai tvirtina, kad teismas iš viso nepasisakė dėl jų skundo argumentų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimu septintuoju klausimu – dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos nustatymo, todėl, anot jų, ši nutarties dalias naikintina dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
Kaip matyti iš pradinio kreditorių skundo, šio nutarimo neteisėtumas buvo grindžiamas tuo, kad kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka buvo susieta su kreditoriaus reikalavimo dydžiu, veiklos forma (privatus ar viešas juridinis asmuo), kreditorinių reikalavimų dengimo eiliškumu (įkaito turėtojas), kas, anot jų, pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje šie argumentai iš viso nėra išanalizuoti ir dėl jų nėra pasisakyta.
Dėl to apeliantai yra teisūs teigdami, jog šis jų reikalavimas nebuvo išnagrinėtas (CPK 260, 265, 290, 291 str.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tvirtinimu, kad tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas, nes šį reikalavimą galima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).
Dėl paminėto pirmiau, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamos teismo nutarties dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjų reikalavimą panaikinti 2015-03-19 kreditorių susirinkimo nutarimą septintuoju darbotvarkės klausimu ir bylą neišspręstų reikalavimų dalyje grąžina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 2 d.).
Dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo
Teismas sprendė, kad pagal pateiktą pareiškėjų informaciją, t. y. dėl nurodomo ĮBĮ 21 straipsnio pažeidimo, nėra pagrindo ex officio atstatydinti teismo paskirtą bankroto administratorių. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodytais motyvais, atmeta kaip nepagrįstus apeliantų teiginius, susijusius su būtinybe nušalinti bankroto administratorių. Šiame kontekste paminėtina, kad tuo neužkertama galimybė paaiškėjus objektyviems pagrindams kelti bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą kreditorių susirinkime (ĮBĮ 21 str. 2 d., 23 str. 13 p.).
Kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma (CPK 185 str.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjų V. J. ir R. M. skundas dėl 2015 m. kovo 19 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Heles Group“ kreditorių susirinkimo nutarimo septintuoju darbotvarkės klausimu, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.