Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje atstovei Ilonai Ramaškienei, teismo psichologui Dariui Navaslauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovei I. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, klausimų susijusių su santuokos nutraukimu ir atsakovės I. L. priešieškinį, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.5.Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. sūnus M. L. gyvena su ieškovu. Jis sprendžia klausimus, susijusius su vaiko mokymu, priežiūra, sveikatos palaikymu, jį išlaiko. Kadangi nepilnametis sūnus gyvena su ieškovu, jo gyvenamoji vieta nustatytina su juo ieškovo gyvenamojoje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

4.3. Dėl nepilnamečio sūnaus M. L. gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Proporcingumas pagal nurodytą teisės normą yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką. Vadovaudamasis šiuo principu teismas nustato, kokio dydžio kaip būtini, taip pat finansiškai ir kitaip materialiai įmanomi abiejų tėvų sąskaita patenkinti vaiko poreikiai gali būti teismo nustatyti ir sprendžiama dėl jų priteisimo.

Tokiu būdu nustatęs vaiko poreikių dydį, teismas sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymą neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. D. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010).

2021-07-09 apsilankius atsakovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovė gyvena nuomojamame vieno kambario bute. Buto plotas apie 35 kv2. Lankymosi metu namuose buvo švaru, tvarkinga, šilta, jauku. Atsakovė I. L. apsilankymo metu parodė vietą, kur būtų vaikui skirta asmeninė erdvė, poilsiui ir mokymuisi skirta zona. Namuose būtų sudarytos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovės teigimu, nuo 2021-09-01 sūnus M. L. auga tėvo namuose. Kartais sūnus svečiuojasi jos namuose, tuomet kartu leidžia laisvalaikį: važinėjasi dviračiais, vyksta 4 pramogauti. Norėtų, kad sūnus M. L. augtų jos namuose. Su T. L. pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka sūnui mokėti išlaikymą kas mėnesį po 200 Eurų. Nesutinka mokėti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2021-06-30 po 200 Eurų kas mėnesį, nes sūnui pirko drabužius, avalynę, maistą, pagal galimybės skirdavo grynųjų pinigų. Nesutinka, kad sūnaus M. L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko tėvo T. L. jo gyvenamojoje vietoje. Nori, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Vaiką labai myli ir sieks, kad sūnus sugrįžtų gyventi pas atsakovę. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu alkoholio nevartoja, priima specialistų rekomenduojamą pagalbą.

2. Kokia vaikui (M. L.) kyla pirma mintis, paminėjus žodį „tėvas“?

3. Kokia vaikui (M. L.) kyla pirma mintis, paminėjus žodį „motina“?

4. Koks yra vaiko (M. L.) prisirišimo laipsnis prie kiekvieno iš tėvų (tėvo ir motinos)?

7. Ar apskritai tokio amžiaus vaikas geba suformuluoti savo nuomonę?

Kokia vaikui kyla pirma mintis, paminėjus žodį „tėvas" („motina“)? Vaikas neatsakė j šiuos klausimus, sakė „ nežinau

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

11.Byloje nustatyta, kad ieškovo T. L., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės I. L., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Elektrėnų sav.administracijos CMS (Akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. L., a.k. (duomenys neskelbtini), Šalys santuokos metu nekilnojamojo/kilnojamojo turto neįgijo. Šalys 2018-10-22 sudarė Vedybų sutartį(patv. Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaro Česlovo Tomaševičiaus, reg.Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios, tame tarpe, 2.8 p.sutarė, kad kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles, t.y. asmeninio turto teisinis rėžimas taikomas taip pat turtinėms sutuoktinių prievolėms, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo laiko ir pagrindo; sutuoktiniai nėra laikomi vienas kito garantais ar laiduotojais pagal prievoles, kurios atsiranda valdant bei naudojant turtą, kuris yra vieno ar kito asmeninė nuosavybė, ar disponuojant turtu. Šiame punkte nustatytas susitarimas dėl asmeninės atsakomybės už savo prievoles taikomas tiek, kiek neprieštarauja įstatymų normoms dėl sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles.

121Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9969/2016; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

12.2.Ieškovas prašė nustatyti, kad santuoka nutruktina dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė vartojo alkoholį, atsakovė – kad santuoka nutruktina dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas vartojo jos atžvilgiu smurtą. Kaip nustatyta byloje, (Liteko duomenys) ieškovas 2017-01-25 Trakų rajono apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr.1-65-804/2017 buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 2d. ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Byloje nustatyta, kad T. L. 2016-08-13 d. apie 17.45 val. nežymiai sužalojo savo šeimos narį – atsakovę.

12.3.Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį ar priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnis įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys ar priešieškinis dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

12.4.Ginčo dėl to, kad abi šalys santuokos metu vartojo alkoholį, kad dėl to šeimoje kildavo konfliktai, byloje nekilo, tai patvirtino abi šalys. Teismo nuomone, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė vartojo alkoholį, kad atsakovės atžvilgiu buvo apribota motinos valdžia jos dukters S. atžvilgiu ir dėl to atsakovė kalta dėl santuokos nutraukimo yra nepagrįstos ir atmestinos, kadangi nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta aukščiau, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyta prezumpcija - kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, nėra nuginčyta. Todėl, teismo nuomone, šalių santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – L., L.

Kadangi šalys viena kitai reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos priteisimo nereiškė, šie klausimai byloje nespręstini.

13.Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. spalio 22 d. yra sudarę Vedybų sutartį, kurios 2.3. punkte nustatyta, kad ,,bet koks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės vienos iš Šalių, bet kokiu būdu įgytas Šalims gyvenant susituokus, yra tą turtą įsigijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Asmenine sutuoktinio nuosavybe taip pat tampa ir to sutuoktinio pajamos iš veiklos ir jo asmeninio turto, draudimo išmokos, pensijos ir bet kokios kitos pajamos, lėšos banko sąskaitose, atidarytos to sutuoktinio vardu, santaupos, taip pat vertybiniai popieriai, gautos dovanos ir bet koks kitas šiame punkte nenurodytas turtas“. Šalys santuokos metu nekilnojamojo/kilnojamojo turto neįgijo, reikalavimų dėl turto padalijimo nereiškė, todėl šis klausimas nespręstinas.

14.Dėl kreditorių.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Byloje nustatyta, kad šalys bendtrų kreditorių neturi.

Ieškovas turi asmeninių prievolių - skolų, kurias išieško antstoliai: Birutė Čereškienė išieško 1289,03 Eur skolos, 39 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 166,17 Eur palūkanų išieškotojui LR Transporto priemonių draudikų biurui pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-12963- 231/2018, išduotą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų; antstolė Marija Gaivenė išieško 1243,00 baudą išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-369-239/2017, 576,24 Eur skolą, 83,84 Eur žyminio mokesčio ir 86,47 Eur palūkanų išieškotojui UAB ’’Julianus Inkaso” pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų įsakymą Nr. eL2-3834-231/2018 ir 374,54 Eur skolos, 83,84 Eur žyminio mokesčio ir 26,57 Eur palūkanų išieškotojui UAB “Julianus Inkaso” pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų įsakymą Nr. eL2-l 1703-239/2019 bei 245,58 Eur vykdymo išlaidų; antstolis Darius Jonaitis išieško 680 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pagal pareigūno nutarimą už administracinį teisės pažeidimą (Nr.(23.31-08)483-114093) bei 120 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pagal pareigūno nutarimą už administracinį teisės pažeidimą (Nr.(23.31-08)483-14232).

Atsakovė turi asmeninę prievolę IPF Digital Lietuva, UAB (Credit 24 sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) 468,15 Eur sumai.

Kaip jau minėta aukščiau, šalys 2018-10-22 sudarė Vedybų sutartį, kurios, tame tarpe, 2.8 p. sutarė, kad kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles, t.y. asmeninio turto teisinis rėžimas taikomas taip pat turtinėms sutuoktinių prievolėms, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo laiko ir pagrindo; sutuoktiniai nėra laikomi vienas kito garantais ar laiduotojais pagal prievoles, kurios atsiranda valdant bei naudojant turtą, kuris yra vieno ar kito asmeninė nuosavybė, ar disponuojant turtu. Šiame punkte nustatytas susitarimas dėl asmeninės atsakomybės už savo prievoles taikomas tiek, kiek neprieštarauja įstatymų normoms dėl sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles.

Bylos nagrinėjimi metu šalys patvirtino, kad kiekvienos iš šalių turimos prievolės yra asmeninės, todėl nustatytina, kad kiekvienos iš šalių turimos prievolės kreditoriams yra asmeninės kiekvienos šalies prievolės.

15.Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

15.1.Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri ratifikuota Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983, 2 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius, teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. Iš Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje suformuluotos nuostatos išplaukia, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo - tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar motina. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009).

15.2.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., byla Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.).

15.3.Kaip nustatyta byloje, 2021-07-09 ir 2021-11-04 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškovo T. L., gyv. (duomenys neskelbtini), Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktuose nurodyta, kad bute pakankamai švaru, tvarkinga, vaikui skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi vaiko priežiūrai reikalingi baldai:minkštas kampas, spinta, rašomasis stalas, žaislai; kambaryje švaru, tvarkinga, sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti; bute yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai.

15.4.2021-07-09 ir 2021-11-04 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakovės I. L., gyv. nuomojamamme bute, (duomenys neskelbtini), Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktuose nurodyta, kad bute pakankamai švaru, tvarkinga; I. L. parodė vietą, kur būtų vaikui skirta asmeninė erdvė poilsiui, mokymuisi skirta zona. Namuose būtų sudarytos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti.

15.5.2021-04-26 Elektrėnų socialinių paslaugų centro rašte “Dėl informacijos apie I. L. ir V. B.” nurodyta, kad I. L. 2021-02-16 buvo taikytas medikamentinis – psichoterapinis ilgalaikės abstinencijos palaikymo metodas Iš bendravimo su I. L. kaimynais yra žinoma, kad moters namuose dažnai lankosi neigiamos reputacijos, neblaivūs asmenys, vyksta išgertuvės, triukšmaujama. V. B. vartoja alkoholį, turimos priklausomybės alkoholiui nepripažįsta, pagalbos šeimai plane numatytų primonių nevykdo, su dukra S. B. nebendrauja, jos situacija nesidomi.

15.6.2021-09-21 Elektrėnų socialinių paslaugų centro rašte “Dėl informacijos pateikimo’ nurodyta, kad nuo 2021-02-16 I. L. pristačius pažymą apie jai taikytą medikamentinį – psichoterapinį ilgalaikės abstinencjos alkoholiui palaikymo metodą, moteris nebuvo pastebėta neblaivi. Pagalbos šeimai plane numatytas priemones I. L. vykdo. I. L. sūnui M. L. gyvenant tėvo T. L. namuose, moteris pagal galimybes prisideda prie sūnaus išlaikymo – periodiškai perka maisto produktus, drabužius, avalynę, mokyklinius reikmenis, pinigus perveda į T. L. banko sąskaitą arba duoda jam grynųjų pinigų. Moteris nulat bendrauja su sūnumi telefonu, berniukas svečiuojasi jos namuose bendru tėvų sutarimu. I. dalyvauja auklėjant ir ugdant M., bendrauja su mokyklos pedagogais ir vaikų centro specialistais, nulatos dimisi sūnaus situacija.

15.7.2021-10-08 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-2706-424/2021 atsakovei I. L. laikinai apribota motinos valdžia nepilnametės dukters S. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; iš I. L. priteistas išlaikymas S. B. po 115 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2021-02-19, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

15.8.2021-10-28 Elektrėnų savivaldybės vietos veiklos grupė pažymose ”Apie M. L.” nurodyta, kad tiek ieškovas T. L., tiek ieškovas R. L. rūpinasi ir domisi vaiku M. L., noriai bendrauja su Vaikų dienos centro “ (duomenys neskelbtini)” darbuotojomis; pastebėtina, kad vaikas visuomet švariai aprengtas, turi visas reikiamas priemones, skirtas mokymuisi ir laisvalaikiui.

15.9.Kaip matyti iš šalių nepilnamečio vaiko M. L., gim. (duomenys neskelbtini), apklausos teisme, vaikas nesugebėjo konkrečiai išreikšti savo nuomonės su kuriuo gi iš tėvų norėtų gyventi. Tai patvirtina ir teismo psichologo išvada. Iš vaiko parodymų esmės darytina išvada, kad vaikas yra prisirišęs tiek prie motinos, tiek prie tėvo, tiek pas mama, tiek pas tėvą vaikui yra gerai. Vienok, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei išimtinai į šalių nepilnamečio vaiko interesus, darytina išvadą, kad nagrinėjamu atveju vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko tėvu – ieškovu. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikas kartu su ieškovu gyvena jau nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio, ginčo dėl to nėra. Jokių duomenų, kad nurodytu laikotarpiu ieškovas netinkamai vykdė tėvo valdžią vaiko atžvilgiu nėra. Priešingai, kaip nustatyta bylos medžiaga (institucijos išvados, Elektrėnų savivaldybės duomenys) patvirtina, kad ieškovas vaiku rūpinasi tinkamai. Ieškovas turi pastovią gyvenamąją vietą, butą (duomenys neskelbtini), vaiką prižiūri, juo rūpinasi, išlaiko, ieškovo gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos galimybės tinkamai augti ir vystytis. Vaikas lanko netoli namų ęsančią (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą. Tuo tarpu atsakovė pastovios gyvenamosios vietos neturi, anksčiau gyveno nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini). Dabar, kaip nurodė atsakovė, nuomosis butą (duomenys neskelbtini), o po to gyvens savo paveldėtam bute (duomenys neskelbtini) (atsakovei nuosavybės teise nuo 2020-11-06 2020-11-04 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso 35,12 kv.m bedro ploto butas (duomenys neskelbtini)). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus atsakovės nurodytom aplinkybėm, buvo pavedęs institucijąi, teikiančiąi išvadą byloje, patikrinti atsakovės gyvenimo sąlygas, atsakovė buvo įsipareigojusi susisiekti su institucijos specialistais, tačiau, kaip matyti iš instiyucijos, teikiančios išvadą 2022-05-05 rašto, kad atsakovė su institucijos specialistais nesusisiekė. Teismo metu atsakovė nurodė, kad nuosavam bute negyvena, kadangi dabar turi kur gyventi. Tokia atsakovės nurodyta pozicija vertintina kritiškai, juolab atsižvelgiant į byloje kilusį ginčą dėl neilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovė turi polinkį susijusį su alkoholio vartojimu, to atsakovė neneigė, nors duomenų, kad paskutiniu laiku atsakovė buvo pastebėta neblaivi nepateikta. Kaip nustatyta byloje, atsakovei 2021-10-08 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-2706-424/2021 buvo laikinai apribota motinos valdžia nepilnametės dukters S. B., atžvilgiu. Atsakovė patvirtino, kad dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė.

Todėl, teismas įvertinęs visas aplinkybes, atsižvelgdamas išimtinai į nepilnamečio M. L. interesus, mano, kad dabartinėje situacijoje yra tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Ginčo dėl to, kad vaikas gyvendamas su ieškovu, bendrauja su atsakove nekilo.

16.Dėl bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

16.1.Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. 1 d. nustato, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios. Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikatą, išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku. Pagal CK 3.175 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka kiek įmanoma maksimalus bendravimas su abiem tėvais. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d., 3.165 str. 3 d.). Nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.).

16.2. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tėvams geranoriškai nesusitarus, teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją ir labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

- atsakovė kas antrą kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 18 val. pasiimą vaiką M. L. iš ieškovo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 19 val. grąžina vaiką į ieškovo gyvenamąją vietą;

- atsakovė praleidžia kartu su vaiku M. L. pusę vaiko mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros);

-dėl sūnaus M. L. gimtadienio šventimo atsakovė ir ieškovas sprendžia abipusiu susitarimu, atsižvelgę į sūnaus norus ir interesus;

- nustatyti, kad atsakovė su vaiku gali bendrauti ir kitu laiku, taip pat metinių švenčių dienomis, iš anksto šalims: ieškovui ir atsakovei suderinus bendravimo sąlygas.

- nustatyti, kad apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku dėl objektyvių priežasčių, atsakovė įsipareigoja apie tai pranešti ieškovui 1 dieną prieš iki nustatyto bendravimo pradžios.

16.5.Atkreiptinas šalių dėmesys, dėmesys, kad Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

17.Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vaikui.

17.1.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 – 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

17.2.Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

17.3.Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės sūnaus M. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kismet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat ieškovas prašė iš atsakovės priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 10 mėnesių, t.y. už laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2021-06-30 po 200 Eur kas mėnesį, viso 2000 Eur.

17.4.Kaip nurodė ieškovas ieškinyje, vaiko išlaikymo suma per mėnesį sudaro 435 Eur: maistui – 150 Eur,, drabužai – 20 Eur, būsto komunalinės paslaugos 60 Eur, avalynė – 20 Eur, mokymo ir ugdymo priemonės, knygos, pratybų sąsiuviniai – 40 Eur, laisvalaikis – 20 Eur, vitaminai, vaistai, kitos med.priemonės – 20 Eur, higienos priemonės – 15 Eur, šeimos šventės, gimtadieniai, išvykos – 30 Eur, dienpinigiai 60 Eur.

17.5.Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne ateityje. Be to, dažniausiai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tokios išlaidos šiuo metu tenka ieškovui, nes su juo gyvena nepilnametis vaikas.

17.7.Teismas pažymi, kad tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Nuo 2020-01-01 minimalioji mėnesinė alga sudarė 607 Eur; nuo 2021-01-01 – 642 Eur; nuo 2022-01-01 – 730 Eur.

17.8.Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į šalių sūnaus M. amžių (8 m.), tokio amžiaus paauglio poreikius, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, taip pat į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, jog išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis nei minimali mėnesinė alga, konstatuoja, jog yra pagrindas iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Atmestinos kaip nepagrįstos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji negalėtų teikti sūnui išlaikymo po 200 Eur, nes turi išlaidų, be to iš jos priteistas išlaikymas dukrai S. B. po 115 Eur kas mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikui būtent po 200 Eur kas mėnesį. Atsakovė yra darbinga, nepateikė jokių duomenų, kad turi problemų su sveikata ar yra apribotas jos darbingumas, todėl tai, kad iš jos yra priteistas išlaikymas dukrai ar tai, kad atsakovė kartais vaikui nuperka drabužėlių, avalynės, negali būti pateisinimu neteikti nepilnamečiam sūnui išlaikymo. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovas skirtinas jo vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovės tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovas yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

17.9.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

17.10.Kaip nustatyta byloje, atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini); laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. jai išmokėta 7 713,74 Eur darbo užmokesčio, iš VSDF gauta 1 731,40 Eur ligos išmokai; iš viso atsakovės pajamos minėtu laikotarpiu sudariusios 9 445,14 Eur. Iš ieškovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašo už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. liepos 22 d. matyti, jog atsakovė pervedusi: 2020 m. spalio 9 d. – 20,00 Eur; 2020 m. lapkričio 28 d. – 10,00 Eur; 2020 m. gruodžio 4 d. – 10,00 Eur; 2020 m. gruodžio 8 d. – 2,00 Eur; 2020 m. gruodžio 23 d. – 2,00 Eur; 2020 m. gruodžio 28 d. – 20,00 Eur; 2021 m. sausio 5 d. – 10,00 Eur; 2021 m. sausio 7 d. – 10,00 Eur; 2021 m. vasario 10 d. – 10,00 Eur; 2021 m. kovo 7 d. – 3,00 Eur; 2021 m. kovo 10 d. – 10,00 Eur; 2021 m. balandžio 8 d. – 20,00 Eur; 2021 m. balandžio 11 d. – 5,00 Eur; 2021 m. gegužės 9 d. – 20,00 Eur; 2021 m. birželio 14 d. – 10,00 Eur. Taigi iš viso laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. birželio 14 d. atsakovė šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui sumokėjusi 162,00 Eur. Atsakovė pati patvirtino, kad vaikui pirkdavo rūbus, duodavo vaikui ir ieškovui grynais kas mėnesį tai po 10 Eur, tai po 20 Eur, tai po 50 Eur. Vienok, darytina išvada, kad ieškovo nurodytu laikotarpiu atsakovė pilnai vaikui išlaikymo nemokėjo, todėl iš atsakovės priteistinas ieškovo prašomas išlaikymo įsiskolinimas už 10 mėnesių, t.y. už laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2021-06-30 po 200 Eur kas mėnesį, viso 2000 Eur.

17.11.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

18.Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88 str., str., 93, 96 ,98 str., str.).

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys tenkintinas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje pateiktas 2021 m. kovo 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas, kuriame nurodyta, kad ieškovui suteiktina 100 procentų antrinė teisinė pagalba, t. y, jis atleistas 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat byloje pateiktos 2021 m. spalio 18 d. ir 2022 m. balandžio 11 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus pažymos, kurioje nurodoma, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma sudaro viso 720,66 Eur.

Atsakovė byloje buvo atstovaujama advokato, už priešieškinio pateikimą atsakovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 600 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos, atsižvelgiant į proporcingai patenkintus ir atmestus reikalavimus. Kadangi ieškinys tenkintas 75 proc., priešieškinys 25 proc., todėl iš atsakovės valstybei priteistina 56,25 Eur žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą, iš atsakovės valstybei priteistina 212,52 Eur ((200 Eur x 12 mėn.) +2000 Eur) x 0,03 proc. X 75 proc.) = 99,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat 540,49 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovui teiktą advokato teisinę pagalbą.

Iš ieškovo atsakovei priteistina 150 Eur (600 Eur x 25 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pašto išlaidos nepriteistinos, kadangi jos neviršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str.6 d.).

2021-07-02 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis CPK 259 str., 263-270 str., 385 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo T. L., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės I. L., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, registruotą (duomenys neskelbtini) Elektrėnų sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo T. L. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: L., L..

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu T. L., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovės I. L., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. L., a.k. (duomenys neskelbtini), tvarką sekančiai:

- atsakovė kas antrą kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 18 val. pasiimą vaiką M. L. iš ieškovo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 19 val. grąžina vaiką į ieškovo gyvenamąją vietą;

- atsakovė praleidžia kartu su vaiku M. L. pusę vaiko mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros);

-dėl sūnaus M. L. gimtadienio šventimo atsakovė ir ieškovas sprendžia abipusiu susitarimu, atsižvelgę į sūnaus norus ir interesus;

- nustatyti, kad atsakovė su vaiku gali bendrauti ir kitu laiku, taip pat metinių švenčių dienomis, iš anksto šalims: ieškovui ir atsakovei suderinus bendravimo sąlygas.

- nustatyti, kad apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku dėl objektyvių priežasčių, atsakovė įsipareigoja apie tai pranešti ieškovui 1 dieną prieš iki nustatyto bendravimo pradžios.

Priteisti iš atsakovės I. L., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. L., a.k. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės I. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur (du tūkstančius eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui M. L., a.k. (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovą T. L., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. L., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Pripažinti asmeninėmis ieškovo T. L., a.k. (duomenys neskelbtini), prievolėmis skolas, kurias išieško antstoliai: Birutė Čereškienė išieško 1289,03 Eur skolos, 39 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 166,17 Eur palūkanų išieškotojui LR Transporto priemonių draudikų biurui pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-12963- 231/2018, išduotą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų; antstolė Marija Gaivenė išieško 1243,00 baudą išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-369-239/2017, 576,24 Eur skolą, 83,84 Eur žyminio mokesčio ir 86,47 Eur palūkanų išieškotojui UAB ’’Julianus Inkaso” pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų įsakymą Nr. eL2-3834-231/2018 ir 374,54 Eur skolos, 83,84 Eur žyminio mokesčio ir 26,57 Eur palūkanų išieškotojui UAB “Julianus Inkaso” pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų įsakymą Nr. eL2-l 1703-239/2019 bei 245,58 Eur vykdymo išlaidų; antstolis Darius Jonaitis išieško 680 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pagal pareigūno nutarimą už administracinį teisės pažeidimą (Nr.(23.31-08)483-114093) bei 120 Eur skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pagal pareigūno nutarimą už administracinį teisės pažeidimą (Nr.(23.31-08)483-14232).

Pripažinti asmenine atsakovės I. L., a.k. (duomenys neskelbtini), prievole: prievolę IPF Digital Lietuva, UAB (Credit 24 sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) 468,15 Eur sumai.

Priteisti iš atsakovės I. L., a.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 155,25 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 25 ct) žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovės I. L., a.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, ( j.a.k. 188659752, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš ieškovo T. L., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovei I. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Panaikinti šiam teismo sprendimui įsiteisėjus 2021-07-02 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės I. L. atžvilgiu.

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.