Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovei I. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo T. L. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei I. L. (toliau – atsakovė) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisiant iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. L. po 120,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo byloje priėmimo. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

12. Pažymėtina, kad šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus: ieškovas – banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. liepos 22 d.; atsakovė – 2020 m. spalio 9 d., 2020 m. lapkričio 28 d., 2020 m. gruodžio 4 d., 2020 m. gruodžio 8 d., 2020 m. gruodžio 23 d., 2020 m. gruodžio 28 d., 2021 m. sausio 5 d., 2021 m. sausio 7 d., 2021 m. vasario 10 d., 2021 m. kovo 7 d., 2021 m. kovo 10 d., 2021 m. balandžio 8 d., 2021 m. balandžio 11 d., 2021 m. gegužės 9 d., 2021 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymus; VSDF 2021 m. liepos 14 d. pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. (11.4E) KA_PZ1E-1558; VSDF duomenų bazės 2021 m. liepos 17 d. išrašą.

13. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

14. Atsižvelgiant į toliau nurodytas aplinkybes, kad: 1) ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta nepranešus atsakovei, pastarajai objektyviai neturėjus galimybės teikti įrodymų savo pozicijai pagrįsti; 2) kita proceso šalis turėjo galimybę su minėtais įrodymais susipažinti ir išdėstyti savo nuomonę dėl jų atsiliepime į atskirąjį skundą; 3) ieškovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai buvo gauti jau po pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo, atitinkamai būtinybei juos pateikti kilus apeliacinėje instancijoje, apeliacinės instancijos teismo manymu, naujus įrodymus yra tikslinga prijungti prie nagrinėjamos bylos. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008), dėl to pateikti įrodymai priimami ir vertinami sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

15. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog atsakovė (nuolat) teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. L., nėra, sprendė, kad periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo mokamas laikinas išlaikymas bylos nagrinėjimo metu užtikrins būtinųjų vaiko poreikių patenkinimą.

16. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismu, nurodžiusi, kad nepilnamečiam vaikui M. L. teikė išlaikymą (vidutiniškai apie 100,00 Eur per mėnesį), ieškovui pradėjus dirbti tik nuo 2021 metų gegužės mėnesio; pinigus pervesdavo į ieškovo banko sąskaitą arba duodavo grynaisiais.

17. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir prioritetas teikiamas vaiko interesų apsaugai. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog nepilnamečiui vaikui turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas būtent ir garantuoja nuolatinio, reguliariai teikiamo, pastovaus dydžio išlaikymo teikimą šalių nepilnamečiui vaikui iš atsakovės pusės.

18. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“; laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. jai išmokėta 7 713,74 Eur darbo užmokesčio, iš VSDF gauta 1 731,40 Eur ligos išmokai; iš viso atsakovės pajamos minėtu laikotarpiu sudariusios 9 445,14 Eur. Iš ieškovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašo už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. liepos 22 d. matyti, jog atsakovė pervedusi: 2020 m. spalio 9 d. – 20,00 Eur; 2020 m. lapkričio 28 d. – 10,00 Eur; 2020 m. gruodžio 4 d. – 10,00 Eur; 2020 m. gruodžio 8 d. – 2,00 Eur; 2020 m. gruodžio 23 d. – 2,00 Eur; 2020 m. gruodžio 28 d. – 20,00 Eur; 2021 m. sausio 5 d. – 10,00 Eur; 2021 m. sausio 7 d. – 10,00 Eur; 2021 m. vasario 10 d. – 10,00 Eur; 2021 m. kovo 7 d. – 3,00 Eur; 2021 m. kovo 10 d. – 10,00 Eur; 2021 m. balandžio 8 d. – 20,00 Eur; 2021 m. balandžio 11 d. – 5,00 Eur; 2021 m. gegužės 9 d. – 20,00 Eur; 2021 m. birželio 14 d. – 10,00 Eur. Taigi iš viso laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. birželio 14 d. atsakovė sumokėjusi 162,00 Eur. Byloje duomenų, kad atsakovė kas mėnesį būtų perdavusi ieškovui grynuosius pinigus, teikdama, kaip nurodoma atskirajame skunde, sūnui M. L. išlaikymą vidutiniškai po 100,00 Eur kas mėnesį (mokant tiek mokėjimo pavedimais, tiek grynaisiais pinigais), nėra (CPK 178 straipsnis). Tad atsižvelgus į tai, kad atsakovė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto laikino išlaikymo dydžio; yra darbingo amžiaus; įrodymai, jog jos galimybės dirbti būtų apribotos dėl sveikatos būklės, į bylą nepateikti, darytina išvada, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės užtikrinti vaiko poreikius, o kartu ir nesudaro teisinio pagrindo nei panaikinti, nei sumažinti laikinai priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. L..

19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovės pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai. Kaip jau minėta, šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog laikino išlaikymo po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovės šiuo atveju užtikrina nepilnamečio vaiko interesus, atitinka formuojamą Lietuvos Respublikos teismų praktiką, taip pat nepažeidžia ir atsakovės teisių bei interesų.

20. Atsakovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą jai nebuvo pranešta, nesudarant galimybės pateikti atsiliepimą. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę pats nuspręsti dėl būtinybės pranešti atsakovei apie gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovė pasinaudojo teise į apeliaciją, t. y. teikė atskirąjį skundą, kuriame turėjo galimybę pateikti argumentus dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjimą.

21. Kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7084-494/2021 palikti nepakeistą.